Dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu (kai Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - ir EŽTT) pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai (toliau - ir Konvencija) ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika

Civilinė byla Nr. e3K-3-111-403/2026

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00552-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.4.2.1; 3.3.4.3; 3.3.4.4; 3.3.4.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. M. patikslintą prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos Prezidentui ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai dėl Lietuvos Respublikos Prezidento sprendimo neskirti buvusio teisėjo į teisėjo pareigas pripažinimo neteisėtu ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiama dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu (kai Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai (toliau – ir Konvencija) ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika).

2. Pareiškėjas 2025 m. gruodžio 9 d. pateiktu prašymu atnaujinti procesą (Nr. DOK-4280/2025) kartu su 2026 m. vasario 23 d. pateiktu prašymo atnaujinti procesą patikslinimu (Nr. DOK-734/2026), kurie visi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 23 d. nutartimi priimti nagrinėti kaip vienas pareiškėjo patikslintas prašymas atnaujinti procesą, prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas ieškovo E. M. ieškinio atsakovams Lietuvos Respublikos Prezidentui ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai dėl Prezidento sprendimo neskirti buvusio teisėjo į teisėjo pareigas pripažinimo neteisėtu ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo priėmimo klausimas (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00552-2023-4).

3. Byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad Prezidentas subjektyviai, neskaidriai ir nesąžiningai priėmė sprendimą neskirti pareiškėjo apylinkės teismo teisėju, demonstruodamas ypač didelį nepalankumą pareiškėjui; sąmoningai nepaisė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo, kad valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, taip pat Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo, kad Prezidentas turi būti visiems lygiai teisingas, kad, įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, nesilaikė iš Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalių, 112 straipsnio 5 dalies nuostatų, konstitucinių atsakingo valdymo, teisinės valstybės principų kylančių reikalavimų Prezidentui tinkamai įgyvendinti jam Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus skiriant į pareigas teisėjus, taip pažeisdamas teisėjų atrankai keliamus sąžiningumo, objektyvumo, skaidrumo ir profesionalumo principus; 2) pripažinti, kad Prezidentas, motyvuodamas savo sprendimą nepagrįstais argumentais, kurie negalėjo būti vertinami kaip aplinkybės, turinčios reikšmės sprendimui neskirti pareiškėjo teisėju ir nesivadovauti Teisėjų tarybos rekomendacija, neturėjo teisinio pagrindo priimti sprendimo neskirti pareiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju; 3) pripažinti, kad Prezidentas, priimdamas sprendimą neskirti pareiškėjo teisėju ir šio sprendimo neįforminęs dekretu, nesilaikė konstitucinio atsakingo valdymo principo, suponuojančio, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus, ir pažeidė teisinės valstybės principą; 4) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį nuo pareiškėjo nepaskyrimo į teisėjo pareigas dienos, t. y. nuo 2022 m. gruodžio mėn., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kartu ieškovas prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl legislatyvinės omisijos, kuri, pareiškėjo vertinimu, neleidžia jam įgyvendinti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio nuostatose, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisių; taip pat dėl to, kad pareiškėjui nesudarytos vienodos teisinės galimybės apginti savo, kaip buvusio teisėjo, vardo ir reputacijos, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio nuostatoms.

II. Lietuvos teismų procesinių sprendimų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2227-1097/2023 atsisakė priimti ieškinį.

5. Teismas nusprendė, jog ieškinio reikalavimai konstatuoti nurodomą Prezidento veiksmų (neveikimo) vertinimą ir pripažinti, kad tai neatitiko Konstitucijos ir įstatymų nuostatų, konstitucinių principų, pripažinti, kad Prezidentas neturėjo teisinio pagrindo priimti sprendimo neskirti pareiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju, nesukelia teisinių pasekmių ieškovo teisėms ir pareigoms, tokie reikalavimai nelaikytini savarankiškais ir nenagrinėtini teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

6. Teismas pažymėjo, kad teisėjų korpuso formavimas yra tokia Prezidento veikla, kuri yra susijusi su jo įgyvendinama valstybės valdžia, o teismai neturi jurisdikcijos už šią valdžios instituciją priimti atitinkamų sprendimų arba įpareigoti minėtą valdžios instituciją išleisti aktus, susijusius su valstybės valdžios vykdymu, be kita ko, teisėjų skyrimu į pareigas, todėl pripažintina, kad teismas, negalėdamas priimti tokių sprendimų, neturi jurisdikcijos ir juos vertinti.

7. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas, formuluodamas šį reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo nepaskyrimo į teisėjo pareigas dienos (t. y. nuo 2022 m. gruodžio mėn.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, prašomos priteisti konkrečios sumos neįvardino, o tai laikytina ieškinio trūkumu. Kita vertus, teismas nusprendė, kad reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį, kaip turtinės žalos atlyginimą, yra kildinamas išimtinai iš faktinių aplinkybių, susijusių su ieškinio 1, 2, 3 reikalavimų turiniu, todėl atsisakius priimti ieškinio 1, 2, 3 reikalavimus kaip nenagrinėtinus teisme, susidaro situacija, kad reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo faktinis pagrindas yra nenagrinėtinas teisme dėl savo pobūdžio.

8. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovo E. M. atskirąjį skundą, 2023 m. liepos 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, panaikino ir perdavė pirmosios instancijos teismui nurodyto ieškinio reikalavimo priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Kitą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.

9. Apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nors teisėjų korpuso formavimas yra Prezidento valstybės valdžios įgyvendinimo sritis, dėl to teismas negali už šią valdžios instituciją priimti atitinkamų sprendimų arba įpareigoti išleisti aktus, susijusius su teisėjų skyrimu į pareigas, tačiau tai nepanaikina asmens, manančio, kad valstybės valdžia buvo įgyvendinama netinkamai, teisės reikalauti atlyginti dėl to patirtą žalą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškinyje ieškovas nenurodė ieškinio sumos – konkrečios prašomo priteisti negauto darbo užmokesčio sumos kaip turtinės žalos dydžio, todėl nėra galimybės byloje nustatyti, kokios ieškiniu ginčijamos sumos turtinę žalą ieškovas teigia patyręs.

10. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 11 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 10 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti – suformuluoti ieškinio reikalavimus pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus.

11. Ieškovui per teismo nustatytą terminą nepašalinus ieškinio trūkumų, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartimi ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2023 m. spalio 16 d. nutartimi ieškovo E. M. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 4 d. nutarties peržiūrėjimo atsisakyta priimti.

13. EŽTT 2025 m. spalio 7 d. priėmė sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 38687/22, kuriuo nustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

14. EŽTT nurodė, kad, kaip yra įsitikinęs, Lietuvos Respublikos vidaus teisėje yra įtvirtinta „teisė“ į teisingą procedūrą nagrinėjant prašymą dėl grąžinimo į teisėjo pareigas ir pareiškėjas galėjo ja remtis. Ginčas buvo „tikras“ ir „rimtas“, nes jis buvo susijęs su teisėjų atrankos ir paskyrimo procedūros teisingumu, nors vidaus teismai ir nepatenkino pareiškėjo skundo. EŽTT vertinimu, konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis pareiškėjo, teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkančio kandidato į teisėjus, pašalinimas iš (pakartotinio) paskyrimo procedūros, nenustačius teisminės peržiūros galimybės, negali būti laikomas atitinkančiu teisinės valstybės interesus, atsižvelgiant į teismų nepriklausomumo apsaugos svarbą (sprendimo 89, 90, 96 punktai).

15. EŽTT nusprendė, kad galimybės pareiškėjui kreiptis į teismą nesudarymas nagrinėjamu atveju nėra pateisintas objektyviais valstybės interesų pagrindais. Be kita ko, EŽTT atsižvelgė į pareiškėjo argumentą, kad Prezidento sprendimas, kuris nebuvo įformintas dekretu, nedaug skyrėsi nuo atleidimo iš teisėjo pareigų. Tokį sprendimą paprastai galima ginčyti Vilniaus apygardos teisme pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 straipsnio 9 dalį (sprendimo 97, 115 punktai).

16. EŽTT vertinimu, pareiškėjo situacija turi būti atskirta nuo atvejų, susijusių su skyrimu į teisėjus pirmą kartą, t. y. atvejų, susijusių su asmenimis, dar nepriklausančiais teismų sistemai. Pareiškėjas galėjo turėti teisėtą ir pagrįstą lūkestį, kad jo prašymas grįžti į teisėjo pareigas bus tinkamai apsvarstytas, skaidriai, objektyviai ir nesavavališkai įvertintas. Tuo tarpu pirmasis pareiškėjo prašymas pakartotinai paskirti į teisėjo pareigas buvo atmestas nenurodžius jokių priežasčių, kodėl pareiškėjas neatitinka pareigoms keliamų reikalavimų. EŽTT nurodė, kad neturi pagrindo konstatuoti, jog ginčas buvo susijęs su kokiomis nors išskirtinėmis ar svarbiomis priežastimis, dėl kurių teisminė peržiūra jam turėtų būti netaikoma (sprendimo 110, 111 punktai).

17. EŽTT taip pat pažymėjo, kad jo neįtikina bendrosios kompetencijos teismų sprendimai atsisakyti priimti pareiškėjo ieškinį. Pirma, EŽTT atkreipė dėmesį į tai, kad prašydamas žalos atlyginimo pareiškėjas nurodė savo ankstesnį mėnesinį darbo užmokestį pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą pažymą. Antra, EŽTT nurodė nesuprantantis, kokiu pagrindu būtų buvę galima pagrįsti pareiškėjo reikalavimą, jei pagrindinės faktinės ir teisinės aplinkybės, susijusios su Prezidento veiksmais, nebūtų buvusios nagrinėjamos teisme. Trečia, EŽTT atkreipė dėmesį į tai, kad vidaus teismai neįvertino pareiškėjo situacijos kaip visumos, o jo nusiskundimus nagrinėjo atskirai (sprendimo 112–114 punktai).

18. EŽTT padarė išvadą, jog pareiškėjo bandymai pasiekti, kad vidaus teismai atliktų teisminę peržiūrą ir veiksmingai įvertintų bet kokias klaidas, kurios galėjo būti padarytos pakartotinio skyrimo į pareigas procedūros metu, sužlugo vidaus teismams nesugebėjus užtikrinti veiksmingos teisinės gynybos priemonės, tinkamos pareiškėjo skundui išnagrinėti iš esmės, todėl buvo pažeista pareiškėjo teisė kreiptis į teismą, garantuojama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje (sprendimo 116, 117 punktai).

III. Prašymo atnaujinti procesą teisiniai argumentai

19. Pareiškėjas patikslintame prašyme atnaujinti procesą remiasi EŽTT sprendimo 89, 96, 106 ir 117 punktais. Nurodo, kad Lietuvos teismai, nepradėję nagrinėti iš esmės civilinės bylos pagal jo ieškinį dėl Prezidento sprendimo neskirti jo į teisėjo pareigas, pažeidė asmens konstitucinę teisę kreiptis į teismą, į teisingą procesą nagrinėjant bylą. Šį pažeidimą konstatavus EŽTT, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra teisinis pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2227-1097/2023, kurioje 2023 m. gegužės 25 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį atsisakyti priimti E. M. ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus.

20. Pareiškėjas paaiškino, kad siekia atnaujinti procesą ir dėl tos bylos dalies, kurioje dalis jo ieškinio reikalavimų palikti nenagrinėti. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, panaikino ir perdavė pirmosios instancijos teismui nurodyto ieškinio reikalavimo priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 11 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 10 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti, tačiau tai jau neatitiko pareiškėjo keliamo teisinio ginčo esmės, todėl ieškinio trūkumai šalinami nebuvo. Apie tai pasisakyta EŽTT sprendimo 113 ir 114 punktuose.

21. Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 4 d. nutartyje siekė nustatyti pareiškėjo ieškinio ribas, tačiau nė vienas iš teismų pateiktų ieškinio pagrindų neatitinka teisinio ginčo realaus objekto. Reikalavimas pateikti ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsniu, reiškia, kad Lietuvos pilietis E. M. turi bylinėtis su Lietuvos Respublikos piliečiu G. N., dabar einančiu Prezidento pareigas, dėl to, kad šis savo viešais pasisakymais (galbūt) paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius pareiškėjo garbę ir orumą, tačiau tai nėra šio teisinio ginčo objektas. Šis teisinis ginčas kyla dėl to, kad Prezidentas, vykdydamas Prezidento pareigas, vienasmeniškai ir subjektyviai, nepagrįstais argumentais ir teiginiais nusprendęs neskirti pareiškėjo teisėju, nepaisė Konstitucijoje, Teismų įstatyme, Teisėjų atrankos skelbimo ir organizavimo tvarkos apraše bei Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos darbo tvarkos apraše nustatytų reikalavimų, tuo pažeisdamas teisėjų atrankai keliamus sąžiningumo, objektyvumo, skaidrumo ir profesionalumo principus. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad ieškinio reikalavimas priteisti turtinės žalos atlyginimą negali būti kildinamas iš darbo santykių, nes pareiškėjas tuomet nebuvo teisėju ir jam negalėjo būti tiesiogiai taikoma Teismų įstatymo 90 straipsnio 9 dalies nuostata, kad teisėjas, nesutikdamas su atleidimu iš pareigų, turi teisę per vieną mėnesį nuo atleidimo dienos kreiptis į Vilniaus apygardos teismą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl proceso atnaujinimo sąlygų

22. Vadovaujantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Tai reiškia, kad procesas byloje negali būti atnaujinamas, jeigu byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, o teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) nebuvo pasisakyta dėl ginčo esmės, taip pat jeigu toks teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs. Tokia įstatymo nuostata paaiškinama tuo, kad jeigu byla nebuvo išnagrinėta iš esmės ir dėl ginčo esmės teismas nebuvo pasisakęs, šalims išlieka teisė kreiptis į teismą dėl teisminės pažeistų teisių gynybos kitoje civilinėje byloje, o jeigu teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, jis gali būti skundžiamas instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018, 23 punktas).

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinė byla gali būti užbaigta ne tik sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu) išsprendus bylą iš esmės, bet ir teismo nutartimi, konstatavus procesinę situaciją, su kuria įstatymo siejamas tolesnis bylos nagrinėjimo negalimumas: bylą nutraukiant (CPK 293 straipsnis) arba pareiškimą paliekant nenagrinėtą (CPK 296 straipsnis). Abiem nurodytais atvejais priimamas ne tarpinis, o galutinis procesinis sprendimas, t. y. civilinė byla yra užbaigiama, tačiau priklausomai nuo bylos užbaigimo pagrindo įstatymo nustatyti skirtingi teismo procesinio sprendimo teisiniai padariniai. Bylą nutraukus, joje dalyvavę asmenys netenka teisės vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 279 straipsnio 4 dalis, 294 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu nutartis pareiškimą palikti nenagrinėtą pagal įstatymą neužkerta suinteresuotam asmeniui kelio vėl kreiptis į teismą su ieškinio pareiškimu bendra tvarka, pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą (CPK 297 straipsnio 2 dalis), t. y. asmuo paprastai išsaugo teisę į pažeistos teisės gynybą teisme. Dėl šios priežasties byloje, kuri užbaigta teismui priėmus nutartį pareiškimą palikti nenagrinėtą, proceso atnaujinimas būtų galimas tik išskirtiniu atveju – jeigu būtų konstatuota, jog galbūt neteisėta teismo nutartis užkerta kelią asmeniui apginti savo pažeistas teises ar interesus, naudojantis teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais ar kreipiantis į teismą iš naujo. Ieškinio senaties pabaiga nėra juridinis faktas, savaime lemiantis teismo sprendimą dėl proceso atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2011).

24. Patikslintame prašyme atnaujinti procesą pareiškėjas nurodo, kad prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2227-1097/2023, kurioje 2023 m. gegužės 25 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties dalis, kuria dalį ieškinio reikalavimų buvo atsisakyta priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 4 d. d. nutartimi, kuria klausimas dėl šių ieškinio reikalavimų priėmimo grąžintas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (šios nutarties 8–9 punktai). Taigi, byla, kurioje buvo sprendžiamas pareiškėjo ieškinio priėmimo klausimas, yra užbaigta dviem įsiteisėjusiomis nutartimis: Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi, kuria atsisakyta priimti dalį ieškinio kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartimi, kuria kita ieškinio dalis laikyta nepaduota ir grąžinta ieškovui dėl to, kad teismo nustatytu terminu nebuvo pašalinti ieškinio trūkumai (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnio 3 dalis). Iš patikslinto prašymo atnaujinti procesą argumentų darytina išvada, kad procesą prašoma atnaujinti visoje byloje, t. y. dėl abiejų įsiteisėjusių Vilniaus apygardos teismo nutarčių.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl to, kad jis nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir teismo nutartis nutraukti bylą, t. y. šia nutartimi apskritai užkertamas kelias teisme nagrinėti kilusį ginčą iš esmės. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas atsisakymo priimti ieškinį pagrindas iš esmės atitinka CPK 293 straipsnio 1 punkte įtvirtintą bylos nutraukimo pagrindą. Taigi, proceso atnaujinimas dėl bylos dalies, užbaigtos įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi, nustačius įstatyme įtvirtintus proceso atnaujinimo pagrindus, yra galimas.

26. Teismo nutartimi, kuria ieškinys grąžintas ieškovui dėl to, kad teismo nustatytu terminu nebuvo pašalinti ieškinio trūkumai, nėra užkertamas kelias ieškovui kreiptis į teismą iš naujo įstatymų nustatyta tvarka. Šios nutarties sukeliamos teisinės pasekmės prilygsta teismo nutarties, kuria ieškinys paliekamas nenagrinėtas, teisinėms pasekmėms (CPK 296 straipsnio 11 punktas, 297 straipsnio 2 dalis), todėl proceso atnaujinimas byloje (dėl jos dalies), užbaigtoje tokia nutartimi, būtų galimas tik nustačius išimtines aplinkybes, dėl kurių būtų pagrindas teigti, kad pareiškėjo teisės negali būti apgintos kitu būdu nei taikant proceso atnaujinimo institutą (šios nutarties 23 punktas).

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi tokia išimtinė situacija. Nors Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartis neužkerta kelio ieškovui tuos pačius ieškinio reikalavimus pareikšti iš naujo inicijuojant naują civilinę bylą, EŽTT 2025 m. spalio 7 d. sprendime byloje M. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 38687/22, konstatuodamas pareiškėjo teisių pažeidimą, be kita ko, pažymėjo, kad vidaus teismai neįvertino pareiškėjo situacijos kaip visumos, o jo nusiskundimus nagrinėjo atskirai (šios nutarties 17 punktas). Atnaujinęs procesą tik dėl bylos dalies, užbaigtos įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi, teismas, iš naujo spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, galėtų iš naujo spręsti tik dėl tų ieškinio reikalavimų, kuriuos buvo atsisakyta priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Kadangi naujų ieškinio reikalavimų pareiškimas šioje proceso stadijoje nėra galimas (CPK 370 straipsnio 4 dalis), tokia situacija užkirstų kelią teismui, iš naujo sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, vertinti pareiškėjo anksčiau pareikštų reikalavimų visumą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju galimas proceso atnaujinimas ir dėl bylos dalies, užbaigtos įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartimi.

Dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino

28. Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį, teismas nutartimi atnaujina procesą, kai nustato, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.

29. CPK 368 straipsnyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (1 dalis); prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (2 dalis).

30. Pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu – kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika. Pagal Konvencijos 46 straipsnio 1 dalį, aukštosios susitariančiosios šalys įsipareigoja paklusti galutiniam Teismo sprendimui kiekvienoje byloje, kurioje jos yra šalys. Taigi, tuo atveju, kai prašyme atnaujinti procesą remiamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punktu, CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie galutinį EŽTT sprendimą, kuriuo jis remiasi kaip proceso atnaujinimo pagrindu.

31. Remiantis Konvencijos 42 straipsniu, Rūmų sprendimai tampa galutiniai pagal 44 straipsnio 2 dalies sąlygas, t. y. a) kai šalys pareiškia, jog jos neprašys, kad byla būtų perduota Didiesiems Rūmams, arba b) po trijų mėnesių nuo sprendimo dienos, jeigu nebuvo pateiktas prašymas perduoti bylą Didiesiems Rūmams, arba c) kada teisėjų sudėtis atmeta prašymą perduoti pagal 43 straipsnį.

32. Pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, grindžiamas EŽTT 2025 m. spalio 7 d. sprendimu byloje M. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 38687/22, teismui pateiktas 2025 m. gruodžio 9 d., t. y. dar iki to momento, kai nurodytas EŽTT sprendimas tapo galutinis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas pateikė nepraleidęs įstatyme nustatyto termino.

Dėl pagrindo atnaujinti procesą, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punktu

33. Proceso atnaujinimo, kaip civilinio proceso teisės instituto, esmė ir tikslai ne kartą buvo aiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNjMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-363/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-363/2008">3K-7-363/2008</a>; 2010 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2010; 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-145/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-145/2014">3K-3-145/2014</a>). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad proceso atnaujinimo instituto taikymas yra išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Pareiškėjų nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas vertintinas atsižvelgiant į bylos aplinkybes, siekiant išaiškinti, ar nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumu ir pagrįstumu. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjų nurodytų aplinkybių byloje priimti teismų sprendimai gali būti neteisėti.

34. Pagal Konvencijos 46 straipsnį, valstybės privalo vykdyti EŽTT priimtus sprendimus, prižiūrimos Europos Tarybos Ministrų Komiteto. EŽTT praktikoje pabrėžiama, kad, EŽTT priėmus sprendimą dėl žmogaus teisių pažeidimo, valstybė turi teisinę pareigą ne tik sumokėti EŽTT kaip teisingą atlyginimą priteistas sumas, bet taip pat privalo imtis bendro pobūdžio priemonių (pvz., teisės aktų, atitinkamos teismo praktikos keitimo) ir (arba), jeigu reikia, individualaus pobūdžio priemonių (pvz., proceso atnaujinimo), skirtų konstatuotam pažeidimui nutraukti ir jo pasekmėms atlyginti taip, kad kiek įmanoma būtų atkurta situacija, buvusi iki pažeidimo (EŽTT 2000 m. liepos 13 d. sprendimas byloje Scozzari ir Giunta prieš Italiją, peticijų Nr. 39221/98 ir 41963/98; 2004 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Ila?cu ir kiti prieš Moldovą ir Rusiją, peticijos Nr. 48787/99; 2006 m. sausio 26 d. sprendimas byloje Lungoci prieš Rumuniją, peticijos Nr. 62710/00). Iš esmės EŽTT konstatuoto pažeidimo pobūdis lemia galimybę atnaujinti bylos nagrinėjimą nacionaliniu lygiu ir kiekvienu atveju proceso atnaujinimo poreikis turėtų būti vertinamas pagal individualią situaciją, todėl kad ir kokie būtų Ministrų Komiteto kontrolės sprendimai vykdymo procedūroje, valstybė gali laisvai pasirinkti priemones ar būdus įsipareigojimams pagal Konvencijos 46 straipsnį įvykdyti, aišku, šie turi būti suderinami su EŽTT padarytomis išvadomis byloje (pirmiau nurodytas EŽTT sprendimas byloje Scozzari ir Giunta prieš Italiją).

35. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu paskirtis – užtikrinti galimybę pašalinti Konvencijos pažeidimo padarinius, išlikusius po EŽTT sprendimo priėmimo. Dėl to proceso atnaujinimas nėra automatiška EŽTT sprendimo, kuriuo konstatuotas Konvencijos pažeidimas, pasekmė. Kiekvienu atveju esminis kriterijus, kuris turi būti įvertintas, – ar neatnaujinus proceso asmuo patirtų (patiria) nepatogumų, kurių neįmanoma išvengti kitaip, kaip tik atnaujinus procesą. CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka pagrindas gali būti konstatuotas tada, kai, EŽTT konstatavus Konvencijos pažeidimą, tam, kad pažeistos teisės būtų atkurtos neviršijant Konvencijoje ar valstybės vidaus įstatymuose įtvirtintų žmogaus teisių garantijų ribų, reikia taikyti papildomas nacionalines teisių gynimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDQtOTY5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-404-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-404-969/2016">3K-3-404-969/2016</a>, 34, 35 punktai).

36. EŽTT 2025 m. spalio 7 d. sprendimu byloje M. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 38687/22, nustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies („Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą“) pažeidimą. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjo bandymai pasiekti, jog vidaus teismai atliktų teisminę peržiūrą ir veiksmingai įvertintų bet kokias klaidas, kurios galėjo būti padarytos pakartotinio skyrimo į pareigas procedūros metu, sužlugo vidaus teismams nesugebėjus užtikrinti veiksmingos teisinės gynybos priemonės, tinkamos pareiškėjo skundui išnagrinėti iš esmės. Atsižvelgiant į tai, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimas konstatuotas būtent civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, iš esmės dėl to, kad teismams atsisakius priimti pareiškėjo ieškinį iš pareiškėjo buvo atimta teisė į veiksmingą Prezidento diskrecijos įgyvendinimo peržiūrą, nurodytas pažeidimas gali būti pašalintas tik atnaujinus nurodytos civilinės bylos procesą ir iš naujo išsprendus pareiškėjo ieškinio priėmimo klausimą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiomis Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. ir 2023 m. liepos 25 d. nutartimis (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00552-2023-4), yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo eigos ir bylos procesinės baigties

37. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą reglamentuoja CPK 370 straipsnis, iš kurio matyti, kad toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-313/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-313/2011">3K-3-313/2011</a>).

38. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad antrojoje ir trečiojoje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijose nagrinėtinų klausimų apimtis ir pobūdis lemia, kad paprastai atnaujinus procesą šalims turi būti sudaryta galimybė tinkamai pasiruošti atnaujintos bylos nagrinėjimui. Dėl šios priežasties CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, priėmęs nutartį atnaujinti procesą, teismas paskiria pakartotinio bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje datą. Kartu įstatyme nustatyta šios taisyklės išimtis – pagal CPK 370 straipsnio 4 dalį, jeigu teismo posėdžio, kuriame procesas buvo atnaujintas, metu paaiškėja, kad papildomas pasirengimas bylą nagrinėti teisme nereikalingas, dalyvaujančių byloje asmenų sutikimu teismas pradeda nagrinėti bylą iš esmės. Taigi, pagal CPK nuostatas kitas teismo posėdis atnaujintos bylos procese gali būti neskiriamas, kai tiek šalys, tiek bylą nagrinėjantis teismas sutaria dėl to, jog papildomas pasirengimas bylą nagrinėti teisme nereikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-823/2020, 26 punktas).

39. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, sprendžiant dėl galimybės taikyti CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatytą išimtį, svarbu įvertinti ir tai, ar, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo priežastį, reikalingas papildomų aplinkybių tyrimas. Jei šalys teikė atsiliepimus ir išsakė dėl to savo argumentus, o pagrindas, pagal kurį atnaujinamas procesas, nereikalauja nustatyti naujų aplinkybių, teikti naujų įrodymų ir jų tirti, siekiant operatyvumo, proceso ekonomiškumo, galimas CPK 370 straipsnio 4 dalyje nurodytos išimties taikymas ir abiejų klausimų išsprendimas vienu metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-378/2021, 32, 36 punktai).

40. Nagrinėjamoje byloje procesas atnaujinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes EŽTT nustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą teismams sprendžiant pareiškėjo ieškinio priėmimo klausimą. Atsižvelgiant į proceso atnaujinimo pagrindą, papildomas faktinių aplinkybių tyrimas nėra reikalingas, pareiškėjas savo argumentus yra išsamiai išdėstęs patikslintame prašyme dėl proceso atnaujinimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju, siekiant proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, galimas CPK 370 straipsnio 4 dalyje nurodytos išimties taikymas, sujungiant antrąją ir trečiąją proceso atnaujinimo stadijas.

41. CPK 371 straipsnio 1 dalyje nustatytos teismo teisės išnagrinėjus bylą po proceso atnaujinimo. Pagal ją, teismas turi teisę: 1) prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti; 2) teismo sprendimą ar nutartį pakeisti; 3) priimti naują sprendimą (nutartį). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, teismui sprendimą (nutartį) pakeitus ar priėmus naują sprendimą (nutartį), ankstesni teismų sprendimai (nutartys) netenka teisinės galios.

42. Minėta, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi dalį pareiškėjo ieškinio reikalavimų atsisakyta priimti kaip nenagrinėtinus teisme civilinio proceso tvarka, o kita dalis ieškinio grąžinta pareiškėjui įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartimi, pareiškėjui per teismo nustatytą terminą nepašalinus teismo nurodytų trūkumų. EŽTT 2025 m. spalio 7 d. sprendimu byloje M. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 38687/22, konstatuota, kad konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis pareiškėjo, teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkančio kandidato į teisėjus, pašalinimas iš (pakartotinio) paskyrimo procedūros, nenustačius teisminės peržiūros galimybės, negali būti laikomas atitinkančiu teisinės valstybės interesus; galimybės pareiškėjui kreiptis į teismą nesudarymas nagrinėjamu atveju nėra pateisintas objektyviais valstybės interesų pagrindais. EŽTT sprendime taip pat konstatuota, kad vidaus teismai nepagrįstai neįvertino pareiškėjo situacijos kaip visumos, o jo ieškinio reikalavimus nagrinėjo atskirai, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo situacija turi būti atskirta nuo atvejų, susijusių su skyrimu į teisėjus pirmą kartą, t. y. atvejų, susijusių su asmenimis, dar nepriklausančiais teismų sistemai.

43. EŽTT sprendime nustatyti pažeidimai leidžia daryti išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. ir 2023 m. liepos 25 d. nutartimis pareiškėjo ieškinio priėmimo klausimas buvo išspręstas netinkamai, be kita ko, neišsiaiškinus pareiškėjo reiškiamų reikalavimų esmės. Tai sudaro pagrindą nurodytus procesinius sprendimus panaikinti.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 371 straipsnio 1 dalyje nustatytos teismo teisės išnagrinėjus bylą po proceso atnaujinimo turi būti aiškinamos, be kita ko, atsižvelgiant į teismo, kuriame sprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas, kompetenciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti ieškinį, negali pats priimti sprendimo, kuriuo būtų išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, kadangi su ieškinio priėmimu susijusių klausimų sprendimas priskirtinas pirmosios instancijos, o ne kasacinio, teismo kompetencijai. Dėl šios priežasties panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties dalį ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartį ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas iš naujo spręsti Vilniaus apygardos teismui, kuris tą turi daryti atsižvelgdamas į EŽTT 2025 m. spalio 7 d. sprendime byloje M. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 38687/22, pateiktus išaiškinimus. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl ieškinio priėmimo, privalo įvertinti ieškinio turinį, pagal CPK 135 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Jeigu ieškinys neatitinka jam keliamų reikalavimų, teismas privalo imtis priemonių ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115, 138 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 368 straipsnio 1 dalimi, 370 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

Pareiškėjo E. M. patikslintą prašymą atnaujinti procesą patenkinti. Atnaujinti procesą civilinėje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiomis Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. ir 2023 m. liepos 25 d. nutartimis (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00552-2023-4).

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties dalį, kuria E. M. ieškinio reikalavimus atsisakyta priimti kaip nenagrinėtinus teisme civilinio proceso tvarka, ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartį, kuria likusi ieškinio reikalavimų dalis grąžinta pareiškėjui, ir perduoti Vilniaus apygardos teismui E. M. ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Gražina Davidonienė

Algirdas Taminskas