Civilinė byla Nr. 3K-3-596/2013 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-17520-2011-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1; 76.5; 76.4
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. lapkričio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Algio Norkūno ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. R. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovams S. K. dėl tėvystės nuginčijimo ir V. R. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo (išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tėvystės nuginčijimą ir ieškinio senaties termino taikymą šios kategorijos bylose, tėvystės nustatymą, išlaikymo vaikui dydį ir įsiskolinimo už išlaikymą vaikui priteisimą, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė I. K. kreipėsi į teismą prašydama nuginčyti atsakovo S. K. tėvystę santuokoje 1999 m. lapkričio 15 d. gimusiam sūnui E. K.; nustatyti atsakovo V. R. tėvystę ir pripažinti jį jos sūnaus E. K. tėvu; priteisti iš atsakovo V. R. išlaikymą E. K. periodinėmis išmokomis po 2000 Lt per mėnesį nuo 2011 m. lapkričio 10 d. iki pilnametystės bei 72 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriant ieškovę; taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Ieškovė nurodė, kad 1999 m. lapkričio 15 d. ji susilaukė sūnaus E. K., kurio tėvu gimimo liudijime buvo įrašytas jos sutuoktinis atsakovas S. K. Ieškovė ir atsakovas S. K. santuoką sudarė 1999 m. birželio 4 d., šiuo metu santuoka nėra nutraukta. Ieškovė nurodė, kad nuo 1998 m. vasario 5 d. iki 2008 m. sausio 25 d. dirbo su atsakovu V. R. vienoje įmonėje, Statybos produkcijos sertifikavimo centre, ji – sekretore referente, jis – vyriausiuoju ekspertu. Atsakovas V. R. buvo vedęs, turėjo vaiką, skirtis nesiruošė, bet rodė ieškovei dėmesį, žmonai išvykus, kviesdavosi ją į namus. 1999 m. vasario 25 d. ieškovė ir atsakovas turėjo intymių santykių, po kurių ji pastojo. Ieškovės teigimu, ji siūlė atsakovui pripažinti tėvystę, bet jis atsisakė. Atsakovas rūpinosi ieškove, kartu praleisdavo daug laiko ne tik darbe, buvo nuvažiavę pas jo tėvus, bendradarbiai žinojo apie jų santykius. Nuo 2004 m. atsakovas pinigų vaiko išlaikymui neskyrė. Ieškovės teigimu, anksčiau į teismą dėl tėvystės nustatymo ji nesikreipė bijodama prarasti darbą, studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete, kuriame dėstytoju dirbo atsakovas V. R. Darbe ieškovė jautė įtampą, o po Universiteto baigimo jai buvo pasiūlyta ieškotis darbo kitur. 2007 m. ieškovė su vaiku išvyko pas sutuoktinį S. K., kuris gyveno ir dirbo Neringoje, tačiau 2010 m., siekdama sudaryti geresnes sąlygas vaiko lavinimui, kartu su vaikui persikėlė gyventi į Vilnių, pas savo tėvus, o su sutuoktiniu, atsakovu S. K., susitikdavo vasaromis ar kartais jam atvykus į Vilnių, santykiai su juo nebuvo geri, su vaiku jis bendraudavo mažai, juo nesidomėjo. 2011 m vasarą ieškovė sutuoktiniui ir vaikui pasakė, kad vaiko tėvas yra kitas asmuo, atsakovas V. R. Atlikta DNR ekspertizė patvirtino, kad S. K. nėra E. K. biologinis tėvas. Ieškovė nurodė, kad, nustačius atsakovo V. R. tėvystę, jam, kaip vaiko tėvui, atsiranda pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Šiuo metu ieškovės turtinė padėtis yra sunki, ji neturi darbo, gyvena iš tėvų teikiamos paramos. Sūnus yra gabus, lanko Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklą, imtynių užsiėmimus, jo išlaikymui per mėnesį reikia 2607 Lt. Kadangi atsakovas V. R. dirba, gauna nemažas pajamas, todėl iš jo priteistinas 2000 Lt išlaikymas per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas V. R. vaikui išlaikymo neteikė nuo 2004 m., tai priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos – 72 000 Lt (36 mėn. x 2000 Lt).
Atsakovas S. K. sutiko su ieškiniu dėl jo tėvystės nuginčijimo E. K., gimusiam 1999 m. lapkričio 15 d., kurio gimimo įraše jis yra įrašytas tėvu. S. K. nurodė, kad, tikėdamas ieškove, pasakiusia, jog vaiko tėvas yra jis, 1999 m. birželio 4 d. su ja sudarė santuoką. Vaikas gimė santuokoje, todėl jis buvo įrašytas jo tėvu. Sutuoktinė po vaiko gimimo gyveno pas tėvus, o 2007 m. pabaigoje su vaiku atsikėlė gyventi pas jį į Neringą, tačiau tarpusavio santykiai pablogėjo ir po dvejų su puse metų ieškovė sugrįžo gyventi į Vilnių. Sutuoktinė su vaiku gyveno atskirai, šeima susitikdavo vasarą, kai ieškovė su vaiku atvykdavo prie jūros. S. K. nurodė, kad jis, kaip sutuoktinis, prisidėdavęs prie šeimos ir vaiko išlaikymo, su vaiku bendraudavęs mažai, kalbėdavęs telefonu, tačiau tarpusavio ryšys buvo iki tada, kai manė, kad jis yra vaiko tėvas. Iki 2011 m., kai ieškovė pasakė sūnui ir atsakovui, kad vaiko tėvas yra ne sutuoktinis, E. K. atsakovą vadino tėvu, tačiau dabar – nevadina, nenori bendrauti, ignoruoja. Atsakovas nurodė, kad priešiškumo vaikui nejaučia. Atsakovo teigimu, jam ir anksčiau buvo abejonių dėl vaiko tėvystės, tačiau, nenorėdamas skaudinti žmonos ir vaiko, jų neišsakė.
Atsakovas V. R. su ieškiniu dėl jo tėvystės nustatymo nesutiko. Atsakovas nurodė, kad jis turėjęs artimų santykių su ieškove, tačiau neigia, kad rūpinosi ieškove, praleisdavo su ja daug laiko, kad siūlė finansinę paramą, kad visi bendradarbiai žinojo, jog ieškovė laukiasi jo vaiko. Jis su vaiku nebendravęs, yra tik porą kartų jį matęs, kai ieškovė atsivesdavo sūnų į darbą, vaikas jo nežino. Atsakovas V. R. pažymėjo, kad tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. Šiuo atveju vaiko tėvu įrašytas ieškovės sutuoktinis S. K., todėl, vadovaujantis CK 3.146 straipsnio 2 dalimi, tėvystės nustatymo klausimas yra negalimas. Dėl šios priežasties atsakovas nesutiko atlikti DNR ekspertizės. Atsakovas prašė ieškinį atmesti taikant ieškinio senatį, nes ieškovė, tariamai žinodama, kad sūnaus biologinis tėvas yra ne jos sutuoktinis, tik po dvylikos metų kreipėsi į teismą, nors tam CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Atsakovas nurodė, kad tėvystės nuginčijimas susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis pareigomis, apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko, todėl, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti į tai atsižvelgiama ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas. Teisinis vaiko ryšys su S. K. yra akivaizdus, nes vaikas išaugo ieškovės ir jos sutuoktinio šeimoje, yra sulaukęs 12 m. amžiaus, ir visą šį laiką vaikas S. laikė savo tėvu, tarp jų susiklostė vaiko ir tėvo santykiai, o jo ir vaiko nesieja socialiniai ryšiai, vaikui motinos bei artimųjų giminaičių yra įteigta apie galimą jo tėvystę, jis pats jokių jausmų vaikui nejaučiąs, jo neauginęs, neauklėjęs ir negalįs prisiimti atsakomybės. Atsakovo teigimu, vaikas savo tėvu laiko S. K., su kuriuo ieškovė susituokusi iki šiol, todėl vaikui svarbiau yra išsaugoti šeimoje susiklosčiusius socialinius ryšius, laikant S. tėvu, nei sugriauti per dvylika metų susiklosčiusius santykius šeimoje. Atsakovas nurodė, kad, nepaisant to, kad jis turi nuolatines pajamas, butą, automobilį, ieškovės prašomas priteisti išlaikymo vaikui dydis yra gerokai viršijantis realius vaiko poreikius ir jo turtines galimybes, nes jis turi šeimą, du vaikus: 20 m. dukterį ir 7 m. amžiaus sūnų, kuriuos taip pat išlaiko.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. spalio 1d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir nusprendė nustatyti, kad S. K. nėra E. K. tėvas; atsakovas V. R. yra E. K. tėvas, o E. K. yra V. R. sūnus; priteisti iš V. R. išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. K. po 1500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011 m. lapkričio 15 d. iki vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir pavesti šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti I. K.; priteisti iš atsakovo V. R. nepilnamečiam sūnui E. K. 54 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146–3.148, 3.150 straipsniai). Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus (CK 3.161 straipsnio 2 dalis). CK 3.151 straipsnyje nustatyta, kad tėvystę galima nuginčyti įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvu, kad motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai. Nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. R. R., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-9/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-9/2007">3K-3-9/2007</a>).
Įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, byloje esančius įrodymus bei atsižvelgdamas į vaiko nuomonę, teismas padarė išvadą, kad nepilnamečio vaiko E. K. interesai nenukentės nuginčijus S. K. tėvystę, vaikas žino, kad šis atsakovas nėra jo tėvas, tarp vaiko ir tėvu įrašyto S. K. nesusiformavo tėvo ir sūnaus santykiai, kurie bendraujant su vaiku buvo formalūs, kiekvienas iš jų gyveno savo gyvenimą, iki vienerių metų S. K. vaiko nelankė, vėliau, gyvenant kartu, nesidomėjo vaiku, jo pomėgiais, laisvalaikį leisdavo atskirai, persikėlus vaikui gyventi į Vilnių, per metus susitikdavo vos keletą kartų, tėvas nepasveikindavo vaiko švenčių proga, nepirkdavo dovanų. Jų santykiuose atsirado įtampa, vaikas nevadina atsakovo tėvu, jaučia nuoskaudą dėl S. K. išsakytų pašaipų dėl jo išvaizdos, nejaučia prisirišimo ir poreikio bendrauti su S., džiaugiasi paaiškėjusia žinia, kad S. nėra jo tėvas. Taip pat teismas konstatavo, kad ginčijant tėvystę kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę, nes tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-9/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-9/2007">3K-3-9/2007</a>, 3K-3-304/2010) CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Atsakovas V. R. savo nesutikimo atlikti DNR ekspertizę priežastimi nurodė, kad tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą, kaip tai nustatyta CK 3.146 straipsnio 2 dalyje. Teismas, remdamasis kitais įrodymais – šalių paaiškinimais (atsakovas patvirtino teismui, kad jis turėjo intymių santykių su ieškove), liudytojų parodymais apie šalių – ieškovės ir atsakovo V. R. – bendrą darbą vienoje įmonėje, jų artimus ryšius, šio atsakovo lankymąsi liudytojos J. G. namuose Klaipėdoje ten viešint I. K., bendras keliones į Palangą, Kėdainius (liudytoja D. P.), kurie įrodo šio atsakovo ryšių su ieškove buvimą, ir CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybe atsakovui (spėjamam vaiko tėvui) atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kitus jos duomenis, šį jo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą, nusprendė, kad byloje yra įrodyta, jog V. R. yra nepilnamečio E. K. tėvas.
Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad, pripažinus atsakovą V. R. E. K. tėvu, atsakovui atsiranda pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką, todėl iš V. R. priteistinas išlaikymas sūnui. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, pavyzdžiui, vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Atsižvelgiant į CK 3.192 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, teismas konstatavo, kad, įvertinęs šalių turtinę padėtį, atsakovo išlaikytinių skaičių, iš atsakovo priteistinas 1500 Lt dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas konstatavo, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Atsakovas neteikia išlaikymo nuo 2004 m., todėl iš atsakovo priteistinas 54 000 Lt (36 mėn. x 1500 Lt) išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus iki ieškinio padavimo (2011 m. lapkričio 15 d.) dienos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo V. R. apeliacinį skundą, 2013 m. kovo 8 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės neveikimas (12 metų nesikreipė dėl tėvystės nuginčijimo) negali paveikti nepilnamečio E. K. interesų žinoti savo tėvus, pirmiausia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), o tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų, vaiko E. K. interesai nenukentės nuginčijus S. K. tėvystę, nes vaikas žino, kad šis atsakovas nėra jo tėvas ir tuo džiaugiasi. Teismas nenustatė, kad vaiko nuomonė būtų paveikta ieškovės. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad S. K. tėvystė nuginčyta ir V. R. tėvystė nustatyta pagrįstai. Taip pat teismas pažymėjo, kad atsakovo V. R. turtinė padėtis leidžia teikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą, o vaiko teisė į būstą (ieškovė nurodė, kad jai reikalingos lėšos būstui nuomoti, kad vaikas turėtų atskirą gyvenamąjį kambarį), kaip ir kiti vaiko poreikiai, turi būti užtikrinta.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė
Kasaciniu skundu atsakovas V. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 8 d. nutartį, ir priimti naują sprendimą – I. K. ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tuo atveju, jei teismas paliktų nepakeistą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 8 d. nutarties dalį dėl E. K. tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, pakeisti skundžiamo sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui ir priteisti iš V. R. išlaikymą E. K. periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, įpareigojant I. K. kas mėnesį raštu teikti V. R. ataskaitas apie išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą kartu su lėšų panaudojimą patvirtinančių dokumentų kopijomis. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Kasatoriaus teigimu, CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl tėvystės nuginčijimo pareikšti, nagrinėjamoje byloje buvo atnaujintas nenustačius, dėl kokių svarbių priežasčių ieškovė jį praleido, o tik pagrindus jį vaiko interesais. Toks vaiko interesų traktavimas yra nauja teismų „sukurta“ teisės norma. Jei vaiko interesai yra savarankiškas praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindas, tokiu atveju svarbu nustatyti, kokių kategorijų bylose tai taikytina, taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tai gali sukelti neprognozuojamus sisteminius padarinius ne tik šeimos santykiams, bet ir visai civilinei apyvartai ir civiliniam procesui. Tėvystės nuginčijimo bylose ieškinio senaties terminas tampa išvis nebeaktualus, jei jį galima atnaujinti vadovaujantis vien tik vaiko interesais, o teisinė tėvystė, neatitinkanti biologinės tikrovės, gali pasibaigti bet kada, paneigus vaiko interesą šios tėvystės tęstinumu.
Kasatorius nurodo, kad CK 3.161 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta vaiko teisė žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita, nagrinėjamoje byloje buvo susiaurinta iki vaiko teisės žinoti biologinius tėvus ir pasirinkti nesvarbu po kiek laiko „geresnį“ tėvą. Taip pat buvo pamintos ir kitos ne mažiau svarbios žmogaus teisės, kaip teisė į privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumą. Pirma, V. R. ir jo šeimos narių (žmonos ir vaikų) teisės buvo apribotos pažeidžiant teisėtumo reikalavimą, nes teismai nepritaikė ieškinio senaties termino tėvystei nuginčyti. Antra, buvo nesilaikoma proporcingumo principo, nes sureikšminus tik E. K. teisę žinoti savo tėvus buvo nuvertintos kitų susijusių asmenų, dvylika metų nieko nežinojusių apie tai, ką ieškovė teigia žinojusi nuo pastojimo, teisės į teisinį saugumą ir stabilumą.
Kasatoriaus teigimu, ginčytinas yra ir priteistas išlaikymas vaikui tokio pobūdžio bylose. Pirma, priteisiant išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pareiškimo iš naujojo tėvo, kurio tėvystė nustatyta, yra sudaromos sąlygos vaikui nepagrįstai praturtėti, nes iki to laiko vaikui išlaikymą teikė ir kitas tėvas, kurio tėvystė buvo nuginčyta. Antra, išlaikymo dydis turi atitikti realius, o ne hipotetinius vaiko poreikius. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo lėšų iki tol niekada neturėtoms išlaidoms, tokioms kaip būsto nuoma (šiuo metu ieškovė su sūnumi gyvena jos tėvams priklausančiame bute), ar privačios mokyklos išlaidos. Išlaikymo dydis taip pat turi būti proporcingas ir tėvo turtinei padėčiai, šiuo atveju priteistas įsiskolinimas už trejus metus sudaro net 63 procentus viso kasatoriaus turto, kurį jis sukaupė per ilgus darbo metus ir yra akivaizdžiai neproporcingas jo turtinei padėčiai. Kasatoriaus nuomone, reikalavimams dėl išlaikymo įsiskolinimo turi būti taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas, esant atsakovo prašymui jį taikyti (CK 1.125 straipsnio 9 punktas). Nagrinėjamoje byloje ieškovė teigia, kad V. R. prie vaiko išlaikymo neprisideda nuo 2004 m., o 2011 m., kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, nustatymo ir išlaikymo priteisimo, ieškinio senaties terminams šiam reikalavimui pareikšti jau buvo suėjęs.
Kasatorius nurodo, kad teismai nepagrįstai atmetė jo reikalavimą atlikti vaikui psichologinę ekspertizę, siekiant išsiaiškinti vaiko nuomonės savarankiškumą. Kasatoriaus teigimu, ieškovė manipuliuoja vaiko nuomone, norėdama pasigerinti savo turtinę padėtį. Teismai netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius S. K. ryšį su vaiku.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė I. K. prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime ieškovė nurodo šiuos esminius argumentus:
1. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, jei to reikalauja ginčo šalis. V. R. nėra ginčo šalis dėl S. K. tėvystės nuginčijimo, todėl jis neturi teisės šiame ginče prašyti taikyti ieškinio senatį. Ieškiniams dėl tėvystės nustatymo ieškinio senaties terminas nenustatytas. Be to, teismas, prieš apsispręsdamas dėl termino atnaujinimo, vertino nemažai svarbių aplinkybių ir neapsiribojo vien konstatavimu, kad termino atnaujinimas atitinka vaiko interesus, tačiau, priimant sprendimą bet kokioje byloje, susijusioje su vaiko teisėmis ir interesais, turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, o bet kokie veiksmai ir priimami sprendimai turi atitikti vaiko interesus. Analogiškai, ieškovės teigimu, yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.R. v. R. R., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-9/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-9/2007">3K-3-9/2007</a>; 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. I. F., bylos Nr. 3K-3-4560/2007; 2010 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. I. F., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-312/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-312/2010">3K-3-312/2010</a>).
2. Ieškovė nurodo, kad nei vaikas, nei teisinis tėvas nenori, kad šis teisinis ryšys toliau tęstųsi. Šie asmenys nėra praleidę ir termino ieškiniui dėl S. K. tėvystės nuginčijimo pareikšti. Tačiau vaikas tokią reikalavimo teisę įgys tik sulaukęs pilnametystės, todėl jo interesais šį ieškinį pateikė motina. Vaiko teisė žinoti savo tėvus visų pirma reiškia teisę žinoti savo biologinius tėvus ir negali būti paneigiama kitų asmenų, o juolab spėjamo vaiko tėvo ar jo šeimos narių teisėmis ar teisėtais interesais.
3. Ieškovės teigimu, priteistas išlaikymo dydis atitinka realius E. K. poreikius. Berniukas groja trim instrumentais, mokosi „Ąžuoliuko“ muzikos mokykloje, nori lankyti šiuolaikinės mokyklos centrą, kur pamokos vyksta kūrybiškai (kainuoja 500 Lt per mėnesį). Taip pat tokio amžiaus paaugliui reikalingas atskiras kambarys, kurio šiuo metu berniukas gyvendamas kartu su mama ir seneliais neturi, todėl būsto nuomos išlaidos atitinka realius, o ne hipotetinius vaiko poreikius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaiko poreikis, kurio vienas iš tėvų negali patenkinti, neturėtų likti nepatenkintas, jei tai gali padaryti kitas tėvas. Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims ar atsisakyti ją vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo galėtų kelti nebent S. K., tačiau šioje byloje teismai nenustatė, kad jis ginčo laikotarpiu tokį išlaikymą būtų vaikui teikęs. Proporcingumo tėvo turtinei padėčiai reikalavimas taikomas nustatant išlaikymo dydį, o ne priteisiant įsiskolinimą, todėl kasatoriaus argumentas, kad išlaikymo įsiskolinimas sudaro 63 procentus jo turto, yra nepagrįstas.
4. Ieškovė nurodė, kad vaikas savo nuomonę dėl jo ir S. K. ryšio, tiksliau – jo nebuvimo, išdėstė teisme, taip pat ir vaiko teisių apsaugos specialistei. S. K. savo atsiliepime taip pat nurodė, kad su ieškiniu sutinka, su vaiku bendravo mažai. Atsižvelgiant į tai, psichologinė ekspertizė, siekiant išsiaiškinti vaiko ir teisinio tėvo santykius bei jų socialinio ryšio buvimą ar nebuvimą, byloje nereikalinga.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teisės normų, reglamentuojančių tėvystės nuginčijimą ir nustatymą, aiškinimo ir taikymo
Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas. Jeigu vaikas gimė santuokoje, vaiko tėvu laikomas jo motinos sutuoktinis (CK 3.140 straipsnio 1 dalis), tačiau tėvystės prezumpcija gali būti nuginčyta. Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kokių tikslų siekiama nuginčijant tėvystę. Asmuo, įrašytas vaiko tėvu, paneigdamas savo ir vaiko kraujo ryšio faktą, nutraukia ir teisinį santykį su vaiku, vadinasi, vaikas lieka be tėvo. Atsižvelgiant į būtinumą apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, yra nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl būtina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimą, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiūrį į šias aplinkybes ir jų svarbą. Pabrėžtina, kad informacijos slėpimas ar manipuliavimas vaikui svarbia informacija, visų pirma pažeidžia vaiko interesus, nes tėvyste grindžiamos ne tik vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, bet ir įstatymo nereglamentuojami asmeninio pobūdžio psichologiniai, socialiniai vaiko ir tėvo santykiai. Tėvystės nuginčijimu gali būti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su tėvu įrašytu asmeniu, bet ir nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą. Ieškiniams dėl tėvystės nustatymo ieškinio senaties terminas netaikomas, todėl tokio pobūdžio bylose, kai yra pareiškiamas dvigubas reikalavimas – nuginčyti ir nustatyti tėvystę, teismas ieškinio senaties termino taikymo klausimą turėtų vertinti ne kiekvienam pareikštam reikalavimui atskirai, o kartu, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus. Tėvo vaidmuo vaiko gyvenime yra ypač svarbus, todėl visi su tėvystės nuginčijimu, nustatymu susiję klausimai turi būti sprendžiami įvertinus visus naujai kuriamo santykio aspektus iš vaiko perspektyvos.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vaiko motina ieškovė I. K. apie tikrąją vaiko kilmę visą laiką žinojo, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių (bijodama pakenkti sau, prarasti darbą, sutrukdyti studijas), ji šią informaciją atskleidė tik vaikui sulaukus dvylikos metų. Teisėjų kolegija pažymi, kad S. K. ši aplinkybė tapo žinoma tik I. K. atskleidus tiesą, todėl ne taip svarbu, kas – I. K. ar S. K. – kreipėsi dėl tėvystės nuginčijimo, svarbus faktas, kada tiesa apie vaiko kilmę buvo atskleista ir tapo žinoma. Atnaujinant ieškinio senaties terminą tėvystės nuginčyti svarbios yra ne tik ieškovės nurodytos aplinkybės, dėl ko ji negalėjo anksčiau kreiptis dėl tėvystės nuginčijimo, bet ir faktas, kad tarp vaiko E. K. ir tėvu įrašyto S. K. nesusiformavo tvirti tėvo ir sūnaus santykiai, berniukas nori sužinoti savo biologinį tėvą, ši informacija yra labai svarbi jo, kaip bręstančios ir besiformuojančios asmenybės, tapatumui nustatyti. Šiuo atveju nėra paneigiama socialinės tėvystės, kuri taip akcentuojama kasatoriaus kasaciniame skunde, reikšmė vaikui, tačiau egzistuojantis vaiko ir S. K. ryšys, paties vaiko požiūris į S. K., galų gale objektyvus įrodymas, kad S. K. nėra biologinis E. K. tėvas, įpareigoja teismą spręsti vaiko kilmės nustatymo klausimą iš esmės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokioje situacijoje vaikas gali būti piktas ant S. K., jausti nuoskaudą ir idealizuoti naują santykį su tariamu biologiniu tėvu, todėl vaiko nuomonė vertintina tik kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Būtinybės skirti psichologinę ekspertizę, kaip kad nurodo kasatorius, šiuo atveju nėra, nes kiti byloje surinkti įrodymai, šalių, liudytojų paaiškinimai rodo, kad S. K., nors ir rūpinosi vaiku, tačiau su juo neužmezgė tvirto emocinio, socialinio santykio, be to, nei S. K., nei vaikas nesiekia išsaugoti esamos padėties, todėl egzistuojanti socialinė, teisinė tėvystė, neatitinkanti biologinės tikrovės, negali būti paliekama patiems santykio dalyviams (teisiniam tėvui ir vaikui) to nenorint.
Kasatorius V. R. nurodo, kad teismai, priimdami skundžiamus sprendimus, apribojo jo ir su juo susijusių asmenų (žmonos R. V., vaikų M. ir L. R.) privatų ir šeimos gyvenimą. Teisėjų kolegijos nuomone, kasatoriaus nurodyti argumentai dėl teisėtumo reikalavimo pažeidimo, nes buvo nesilaikyta ieškinio senaties termino tėvystės nuginčijimo byloje, yra nepagrįsti, dėl to, kad, kaip nurodyta pirmiau, šioje byloje buvo sprendžiamas ne tik tėvystės nuginčijimo, bet ir nustatymo klausimas, kuriam ieškinio senatis nėra taikoma, todėl, siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo kilmę ir atsižvelgiant į tai, kad socialinės, teisinės tėvystės išsaugojimu nėra suinteresuotas nei S. K., nei vaikas, ieškinio senaties terminas buvo teisėtai atnaujintas. V. R. teigia, kad, sureikšminant E. K. teisę žinoti savo tėvus, buvo neįvertinti kiti konkuruojantys interesai (V. R. ir jo šeimos narių teisės į teisinį saugumą ir stabilumą, teisės į privatų ir šeimos gyvenimą, teisės į nuosavybę ir t.t.), t. y. buvo pažeistas proporcingumo principas. Kasatorius kilusį ginčą vertina kaip ieškovės siekį „pagerinti“ savo teisinę padėtį, gaunant didesnį išlaikymą vaikui iš „naujo“ tėvo. Teisėjų kolegija nevertina ieškovės siekių, tik dar kartą pabrėžia, kad manipuliavimas vaikui svarbia informacija, taip pat ir apie jo tikrąją kilmę, yra vaiko teisių pažeidimas. Vis dėlto, šioje byloje svarbiausia yra nustatyti asmenis, kurie ne tik gali (socialinės tėvystės atveju), bet ir turi (biologinės tėvystės atveju) vykdyti įstatymo jiems nustatytas tėvo teises ir pareigas. Išlaikymas vaikui yra tik viena iš tėvo pareigų, svarbiausias tikslas tėvystės nustatymo bylose yra išspręsti vaiko identiteto klausimą. Atsižvelgiant į tai, E. K. ir kitų V. R. vaikų interesai nėra konkuruojantys, priešingai, juos jungia bendras priklausymo vienam tėvui poreikis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasatorius neginčija tėvystės fakto ir neneigia turėjęs artimų santykių su ieškove, taigi patvirtina, kad savo paties veiksmais jis pažeidė savo šeimos narių teises į teisinį saugumą ir stabilumą bei privatų gyvenimą. Neaiškus ir kasatoriaus argumentas, kad ieškovės ieškinio atmetimas dėl ieškinio senaties termino tėvystės nuginčijimo byloje praleidimo neužkirstų galimybės E. K. kreiptis dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo sulaukus pilnametystės, nes tai iš esmės nepakeičia situacijos, o tik atideda jos sprendimą.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias tėvystės nuginčijimą ir nustatymą.
Dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Pažeidus vieną iš nurodytų tėvų pareigų, tiesiogiai bus pažeista visa įstatymų nustatyta tėvų valdžios sistema, o tai neabejotinai turės įtakos įstatymo saugomoms ir ginamoms vaiko teisėms. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Taigi vaiko teisė į išlaikymą ir tėvų pareiga jį užtikrinti sudaro sąlygas kitų vaiko teisių (teisė į būstą, mokslą, tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.) įgyvendinimui, tačiau teisė į išlaikymą ir pareiga jį teikti nėra tapačios sąvokos. Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paprastai preziumuojama, jog šią teisę turi užtikrinti tėvai, iš kurių vaikas gimė, t. y. prigimtinė vaiko biologinių tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką, tačiau teisinė prievolė teikti išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku atsiranda tik tiems tėvams, kurių tėvystė (motinystė) yra įforminta įstatyme nustatyta tvarka, t. y. tiems, kurie vaiko gimimo įraše nurodyti kaip vaiko tėvas (motina). Tai reiškia, kad tiek motina, tiek tėvas, jeigu pagal įstatymą nustatyta vaiko kilmė iš jų, yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems (išskyrus įtėvius) asmenims, įkeičiamas, įskaitytas už skolas ir pan., taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. I. B.-K., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-239/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-239/2009">3K-3-239/2009</a>). Tais atvejais, kai yra nuginčijama tėvystė ir nustatoma kito asmens tėvystė, sprendžiant vaiko išlaikymo klausimą svarbu nustatyti, ar iki pasikeičiant tėvystei vaiko teisė į išlaikymą buvo užtikrinta tinkamai. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Kaip pažymėta pirmiau, vaiko teisė į išlaikymą atsiranda nuo jo gimimo momento, todėl jeigu byloje nėra duomenų apie tai, kad vaiko tėvu įrašytas asmuo materialiai nesirūpino vaiku, t. y. vaikui išlaikymą teikė abu įstatymų nustatyta tvarka vaiko tėvais įrašyti asmenys, tai vaiko teisė gauti išlaikymą iki pasikeičiant tėvystei nebuvo pažeista. Tokiu būdu nuginčijus tėvystę ir nustačius ją kitam asmeniui, šiam pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo to momento, kai galima konstatuoti, kad vaiko teisė į išlaikymą nėra užtikrinama tinkamai. Vadinasi, išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškomas taip pat tik tuo atveju, jei bus nustatyta, kad iki pasikeičiant tėvystei tėvu buvęs įrašytas asmuo, kuris nėra vaiko biologinis tėvas, materialiai nesirūpino vaiku. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas ne ilgiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Priešingu atveju priteisti vaikui įsiskolinimą už išlaikymą iš kito asmens, kuris nuginčijus išlaikymą teikusio asmens tėvystę nustatomas vaiko tėvu, nėra pagrindo.
Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad S. K. materialiai nesirūpino vaiku, taigi vaiko teisė gauti išlaikymą buvo užtikrinta tinkamai. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog vaikas nuo pat gimimo buvo išlaikomas vaiko motinos sutuoktinio, kuris faktiškai nebuvo vaiko tėvas, neturi teisinės reikšmės byloje ir atsižvelgdama į tai konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 3.200 straipsnį ir V. R. nepriteistinas išlaikymo įsiskolinimas vaikui.
Kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio, teismas, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, nes išlaikymo dydis turi būti proporcingas šiems dviem kriterijams ir užtikrinti vaikui būtinas vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis, nustatė, kad vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį reikia 2607 Lt. Teisėjų kolegijos nuomone, toks išlaikymo vaikui dydis neatitinka protingumo reikalavimų ir kasacinio teismo praktikos, kur vidutiniams vaiko poreikiams paprastai skiriama nuo 1000 Lt (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. V. V., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-7/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-7/2013">3K-3-7/2013</a>; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr., 3K-3-37/2010) iki 2000 Lt (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. K., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-528/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-528/2011">3K-3-528/2011</a>). Ieškovė nurodo vien maistui vaikui skirianti 1350 Lt per mėnesį. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, kad tai, jog vaiko poreikis, kurio vienas iš tėvų negali patenkinti, gali būti patenkintas išgalinčio tai padaryti tėvo sąskaita, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad išlaikymu turi būti siekiama užtikrinti vaiko kaip harmoningos asmenybės ugdymą, o ne gauti kiek galima didesnę naudą iš išlaikymą turinčio teikti asmens. Nagrinėjamoje byloje nenustatyti specialūs vaiko poreikiai, todėl gerokai vidutinius vaiko poreikius viršijančios išlaidos (pvz., 165 Lt per mėnesį atostogoms, 135 Lt per mėnesį vasaros stovykloms, 260 Lt per mėnesį savaitgalio užsiėmimams) mažintinos. CK 192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Byloje nustatyta, kad V. R. turi nuolatinį darbą, pajamas, nekilnojamojo turto. Nepaisant to, V. R. išlaiko ir kitus vaikus: nepilnametį sūnų L. ir pilnametę dukterį M., į kurių interesus teismas taip pat turėtų atsižvelgti. Atsižvelgdama į tai, įvertinusi vaiko poreikius ir laikydamasi proporcingumo principo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad išlaikymo vaikui dydis iš V. R. priteistinas 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą kasatoriaus prašymą įpareigoti ieškovę teikti kasatoriui periodines ataskaitas apie išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą kartu su lėšų panaudojimą patvirtinančių dokumentų kopijomis. Byloje nustatyta, kad priteista išlaikymo suma yra skirta išskirtinai vaiko poreikiams tenkinti. CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams, o 2 dalyje nurodyta, kad vaikui skirtas išlaikymas, kurį jo tėvai, globėjai (rūpintojai) panaudoja ne vaiko interesams, yra išieškomas iš asmens, panaudojusio išlaikymą ne vaiko interesams, turto pagal vaiko atstovų, valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė iki šiol būtų netinkamai naudojusi tėvų valdžią sūnaus atžvilgiu, sūnus visą laiką augo jos prižiūrimas, ugdomas ir lavinamas, todėl išankstiniai apribojimai ir įpareigojimai pažeistų tiek ieškovės, tiek E. K. laisvę spręsti, kas geriausiai atitinka jo interesus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Iš dalies patenkinus atsakovo kasacinį skundą, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos turi būti proporcingai paskirstytos: ieškovei – patenkintų, o atsakovui – atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis reikalavimas byloje buvo neturtinio pobūdžio, t. y. dėl tėvystės nustatymo, kurį kasaciniu skundo ginčijo atsakovas, teisėjų kolegija sprendžia, kad patvirtinus V. R. tėvystę tenkinta 70 procentų pradinio ieškovės reikalavimo. Atmestas prašymas priteisti įsiskolinimą ir sumažintas išlaikymo dydis sudaro 20 procentų patenkinto atsakovo reikalavimo. Nagrinėjamoje byloje ieškovei buvo teikta antrinė teisinė pagalba, Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Valstybė, teikdama ieškovei antrinę teisinę pagalbą, patyrė 1040 Lt atstovavimo išlaidų (Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. birželio 20 d. pažyma Nr. (4.22.)-TPA-681-13). Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo valstybės naudai priteistina 832 Lt atstovavimo išlaidų.
Kasacinis teismas patyrė 57,32 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atsakovo kasacinį skundą tenkinus iš dalies, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiama 80 proc. (45,86 Lt) šių išlaidų. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 8 d. nutarties dalį, kuria priteistas iš V. R. (asmens kodas duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui E. K., gimusiam 1999 m. lapkričio 15 d., 54 000 Lt (penkiasdešimt keturių tūkstančių Lt) išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus iki ieškinio padavimo, panaikinti ir ieškinį šioje dalyje atmesti.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 8 d. nutarties dalį dėl išlaikymo pakeisti ir ją išdėstyti taip:
Priteisti iš V. R. (asmens kodas duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. K., gimusiam 1999 m. lapkričio 15 d., po 800 (aštuonis šimtus) Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011 m. lapkričio 15 d. iki vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir pavesti šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti I. K. (asmens kodas duomenys neskelbtini).
Kitas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 8 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.
Priteisti valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5630) iš V. R. (asmens kodas duomenys neskelbtini) 832 Lt (aštuonis šimtus trisdešimt du Lt) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš V. R. (asmens kodas duomenys neskelbtini) 45,86 Lt (keturiasdešimt penkis litus 86 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Algis Norkūnas
Juozas Šerkšnas
