Dėl reikalavimų nurašymo bankrutavusios akcinės bendrovės „Oruva“ bankroto byloje Nr. (duomenys neskelbtini

Civilinė byla Nr. 3K-3-602/2013

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00738-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija 118.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Algio Norkūno ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „FF Lizingas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,FF lizingas“ ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl reikalavimų nurašymo bankrutavusios akcinės bendrovės „Oruva“ bankroto byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, draudžiančių tapačios civilinės bylos (tapataus civilinio ginčo) nagrinėjimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 279 straipsnio 4 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas), aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas nurodė, kad 2001 m. sausio 30 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi AB,,Oruva“ iškelta bankroto byla. 2005 m. kovo 30 d. nutartimi likviduojamos AB,,Oruva“ bankroto procedūra užbaigta, patvirtinti nepatenkinti BAB,,Oruva“ kreditorių finansiniai reikalavimai. 2005 m. kovo 31 d. AB,,Oruva“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Ieškovas nurodė, kad nors 2005 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimtoje AB „Oruva“ bankroto byloje, konstatuota, kad bet kokie teisminiai ginčai, pasibaigus 24 likvidavimo laikotarpio mėnesiams, nebegalimi, tačiau atsakovas Finansų ministerija tebevykdo bylinėjimąsi įvairiose bylose.

Finansų ministerija, atstovaujama AB Turto banko, pateikė Šiaulių apygardos teismui prašymą paskirstyti naujai atsiradusį BAB,,Oruva“ turtą, nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 24 d. nutartimi BAB,,Oruva” ir UAB „Parex lizingas“ (po teisių perėmimo UAB,,FF lizingas“) bei UAB,,Oruva ir Ko“ priešpriešiniai įskaitymai pripažinti negaliojančiais. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. kovo 23 d. nutartimi tenkino Finansų ministerijos prašymą ir, ieškovo teigimu, perleido neegzistuojantį likviduotos AB,,Oruva“ reikalavimą UAB,,FF Lizingas“. Ieškovo nuomone, ieškovo prievolė baigėsi, kai AB „Oruva“ buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Visi AB,,Oruva“ kreditoriai ir Finansų ministerija nustatyta tvarka privalėjo nurašyti savo reikalavimus likviduotai BAB „Oruva“, tačiau Finansų ministerija, pažeisdama CK 6.128 straipsnio 3 dalį, pateikė prašymą paskirstyti turtą ir perleisti reikalavimo teisę.

Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei, prašydamas juos įpareigoti CPK 18 straipsnio, CK 6.128 straipsnio 3 dalies ir Valstybės skolos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 dalies pagrindais nurašyti atsakovo Finansų ministerijos 104 200 105,57 Lt reikalavimą skolininkui likviduotai AB „Oruva“ kaip beviltišką.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi ieškinį atmetė; sprendė, kad ieškovo reikalavimas iš esmės yra procesinis prašymas dėl Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutarties, kuria buvo patvirtintas VĮ Turto banko antros eilės kreditoriaus reikalavimas AB „Oruva“, nevykdymo. Teismas nurodė, kad pagal CPK 284 straipsnio tvarką šalys gali prašyti ir teismas gali pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, pripažinti sprendimą įvykdytu ar negalimu objektyviai įvykdyti. Byloje nebuvo pateikta duomenų apie VĮ Turto banko skolos išieškojimo iš AB „Oruva“ teisinių pagrindų pasibaigimą ar jos nurašymą; UAB „FF lizingas“ nepateikė įrodymų (teismo sprendimo), dėl kurių kreditorius turėtų būti įpareigotas nurašyti AB „Oruva“ skolą. Teismas pažymėjo, kad faktas apie AB „Oruva“ išregistravimą iš Juridinių asmenų registro buvo žinomas tiek priimant pirmiau nurodytus teismų procesinius sprendimus, tiek VĮ Turto bankui 2011 m. rugpjūčio 12 d. pareiškiant ieškinį UAB „FF lizingas“ Vilniaus apygardos teisme dėl AB „Oruva“ skolos išieškojimo iš skolą perėmusio asmens; UAB „FF lizingas“ nurodomas CK 6.128 straipsnio teisinis prievolės pasibaigimo pagrindas nėra nauja paaiškėjusi aplinkybė, dėl kurios prievolė galėtų pasibaigti, o vykdymas taptų negalimas.

Teismas nurodė, kad tinkamą kreditorių teisių gynybą turi užtikrinti likviduotos AB,,Oruva“ turto administratorius, kuris turi informuoti likviduojamos AB „Oruva“ kreditorius apie susidariusią situaciją bei imtis priemonių, užtikrinančių jų teises. Pripažinus likviduotos AB „Oruva“ kreditoriams teisę į tam tikrą įmonės turtą – debitorines skolas, galės būti sprendžiamas klausimas dėl priteisto turto iš debitorių paskirstymo tarp kreditorių klausimas. Teismo vertinimu, likviduotos AB „Oruva“ kreditoriaus Finansų ministerijos teisės panaikinimas vien skolininko reikalavimu prieštarautų priimtų teismų sprendimų esmei – Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 24 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 13 d. nutartims. Juolab kad ieškovas UAB „FF lizingas“ nėra įgaliotas likviduotos AB „Oruva“ atstovas, neturi teisinio pagrindo atstovauti šios bendrovės interesams ir reikalauti jos skolą kreditoriui Finansų ministerijai pripažinti beviltiška, nes tokią teisę turi likviduotos AB „Oruva“ turto administratorius. Teismas taip pat nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d. nutarties pagrindu pateiktas prašymas dėl galimų padarinių ieškovui nesusijęs su šioje byloje nagrinėjamu ieškinio reikalavimu kreditoriui Finansų ministerijai ir skolininkui AB „Oruva“.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo atskirąjį skundą, 2013 m. vasario 21 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir nutraukė civilinę bylą pagal ieškovo UAB,,FF lizingas“ patikslintą ieškinį atsakovams Finansų ministerijai ir Vyriausybei dėl įpareigojimo nurašyti skolas. Kolegija, įvertinusi ieškinio reikalavimą, remdamasi byloje esančiais duomenimis, nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme 2009 m. gruodžio 21 d. buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BUAB,,Oruva ir Ko“ civilinį ieškinį atsakovams Finansų ministerijai ir Vyriausybei, dalyvaujant tretiesiems asmenims UAB,,FF lizingas“, UAB,,Restrus“, UAB,,RRD“ ir A. K. D. dėl 103 970 972,90 Lt skolos pripažinimo beviltiška ir pasibaigusia. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė; sprendimas įsiteisėjo 2010 m. rugsėjo 7d. Toje byloje ieškinio dalykas buvo likviduotos AB,,Oruva“ skolos valstybei pripažinimas beviltiška ir pasibaigusia; ieškinys buvo grindžiamas aplinkybėmis, kad BAB,,Oruva“ yra likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, o įmonės teisių ir pareigų perėmėjo nėra; reikalavimo pripažinti skolą beviltiška ir ją nurašyti teisinis pagrindas – CK 6.128 straipsnio 3 dalies ir Valstybės skolos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas – atmestinas. Kolegija, vertindama, ar dviejų ieškinių dalykai sutapo, dėmesį kreipė į ginčo materialinio teisinio santykio pobūdį, o ne į reikalavimų lingvistines formuluotes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-284/2012), konstatavo, kad nurodytoje byloje buvo sprendžiamas tapatus klausimas dėl to paties dalyko – likviduotos AB,,Oruva“ skolos valstybei pripažinimas beviltiška ir pasibaigusia tuo pagrindu, jog AB,,Oruva“ yra likviduota ir išregistruota Juridinių asmenų registro; abiejose bylose dalyvavo tie patys asmenys, padarė išvadą, kad Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjamas ginčas dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, tarp tų pačių šalių, ir bylą nutraukė vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 21 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas argumentais dėl CPK 293 straipsnio 3 punkto pažeidimo. Teismai neatsižvelgė į tai, kad ginčo dalykas ir šalys nagrinėjamoje byloje ir išnagrinėtoje kitoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nesutampa. Šioje civilinėje byloje teismas nagrinėjo ieškovo ieškinį dėl atsakovų Vyriausybės ir Finansų ministerijos įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus – CPK 18 straipsnio ir CK 6.128 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais pripažinti beviltišku ir Valstybės skolos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalyje nustatyta tvarka nurašyti finansų ministerijos reikalavimą skolininkui AB „Oruva“, o civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nagrinėjamas ieškovo UAB „Oruva ir Ko“ ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančia AB „Oruva“ skolą valstybei, o ne įpareigoti atsakovus atlikti prašomus veiksmus. Taigi apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nutraukė civilinę bylą pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, nes nurodytose civilinėse bylose yra skirtingi ieškovai, skiriasi reikalavimai, tik iš dalies sutampa šių skirtingų ieškinių pagrindai. Juolab kad Vilniaus apygardos teismui 2009 m. gruodžio 21 d. priimant sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas Finansų ministerija neturėjo reikalavimo, kuris būtų buvęs patvirtintas AB „Oruva“ bankroto byloje. Tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo teismai AB „Oruva“ bankroto byloje nustatė, kad Finansų ministerija turėjo konkretaus dydžio finansinį reikalavimą.

Kasatorius taip pat nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas šioje civilinėje byloje 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi priėmė nagrinėti 2012 m. balandžio 23 d. UAB „FF Lizingas“ patikslintą ieškinį dviem atsakovams: Finansų ministerijai ir Vyriausybei, tačiau patikslintą ieškinį išsiuntė tik vienam atsakovui (Finansų ministerijai), kuriam pasiūlė pateikti atsiliepimą. Kitas atsakovas – Vyriausybė nebuvo informuotas apie teisme gautą dokumentą ir iškeltą bylą. Byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad abu atsakovai šioje byloje būtų bendrininkai ar atstovautų vienas kitam. Juolab kad Šiaulių apygardos teismas skundžiamoje 2012 m. lapkričio 14 d. nutartyje pasisakė tik dėl ieškinio reikalavimo atsakovui Finansų ministerijai, tačiau visiškai neanalizavo ir nenagrinėjo ieškinio reikalavimo atsakovui Vyriausybei. Be to, Vyriausybė kitų valstybės skolininkų, išregistruotų iš Juridinių asmenų registro, skolas valstybei 2012 m. nurašė, tačiau to nepadarė su nebeegzistuojančios AB „Oruva“ skola valstybei. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2012 m. lapkričio 14 d. nutartyje dar vienu atsakovu įvardijo AB Turto banką, nors šis byloje yra ne savarankiškas atsakovas, o tik atsakovo Finansų ministerijos atstovas.

VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į ieškovo UAB,,FF Lizingas“ kasacinį skundą, tačiau atsiliepimą buvo atsisakyta priimti, nes neatitiko CPK 351 straipsnio reikalavimų.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl civilinių ieškinių tapatumo vertinimo

CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas vienas civilinės bylos nutraukimo pagrindų: teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ši taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą įtvirtintas ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pagal kurį teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas.

Aktualiu nagrinėjamai bylai CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto normos aiškinimo ir taikymo klausimu teismų praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. J. v. K. B.; bylos Nr. 3K-3-203/2000; 2007 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. R. konsultacinė įmonė v. UAB „Buhalterinės ekspertizės“, bylos Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. Š. v. techninių paslaugų kooperatinė bendrovė „Kotenas“, bylos Nr. 3K-3-486/2007; 2012 m. birželio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. J. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-284/2012; kt.) suformuluotos tokios pagrindinės taisyklės: pirma, šiuo pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą; antra, ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą.

Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Ginčo šalių tapatumas konstatuotinas ir tuo atveju, kai ieškinį reiškia ne ankstesnės bylos šalis, bet jos teisių perėmėja materialiajame teisiniame santykyje. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan.

Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas, kasacinio teismo išaiškinta, kad, vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir teisių gynybos būdas.

Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais.

Kasatorius ginčija apeliacinės instancijos teismo išvadą dėl nagrinėjamos civilinės bylos ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu išnagrinėtos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) tapatumo, teigdamas, kad nesutampa ginčo šalys ir ieškinių dalykas, tik iš dalies sutampa ieškinių pagrindai. Siekiant įvertinti šiuos kasatoriaus argumentus būtina išanalizuoti abiejų civilinių bylų procesinių dokumentų (ieškinio pareiškimų bei teismo nutarčių) turinį.

Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) buvo iškelta ir išnagrinėta pagal ieškovo BUAB,,Oruva ir Ko“ ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei, dalyvaujant tretiesiems asmenims UAB,,FF lizingas“, UAB,,Bankrotera“, UAB,,RRD“, A. K. D. Nagrinėjamoje byloje ieškovas UAB,,FF lizingas“ reiškia ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Taigi, formaliai nagrinėjamos ir ankstesnės bylos šalys nesutampa, nes ieškovai yra skirtingi juridiniai asmenys, byloje nenustatyta, kad juos sietų teisių perėmimas. Vis dėlto, kaip nurodyta pirmiau, šalių tapatumo vertinimui svarbus ne formalusis šalių procesinis statusas, o tai, ar jos yra susietos to paties materialiojo teisinio santykio, kurį išsprendė teismas galutiniu sprendimu, priimtu ankstesnėje byloje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad būtent tokia procesinė situacija susiklostė nagrinėjamu atveju.

Iš Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuotų aplinkybių matyti, kad toje byloje ieškovas BUAB,,Oruva ir Ko“ reiškė reikalavimą pripažinti likviduotos ir išregistruotos iš Juridinių asmenų registro AB,,Oruva“ 103 970 972,90 Lt ir 25 314,42 euro skolą valstybei beviltiška ir pasibaigusia CK 6.128 straipsnio 3 dalies ir Valstybės skolos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies punkto pagrindais. Bylą nagrinėjęs teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą pripažinti valstybės skolos prievolę pasibaigusia, nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2006 m. spalio 24 d. nutartimi pripažinus negaliojančiais 2002 m. lapkričio 15 d. BAB „Oruva“ ir UAB „Oruva ir Ko“ priešpriešinių 311 789,28 Lt reikalavimų, 2002 m. gruodžio 6 d. BAB „Oruva“ ir UAB „Oruva ir Ko“ priešpriešinių 645 421,73 Lt reikalavimų, 2002 m. gruodžio 6 d. BAB „Oruva“ ir UAB „Oruva ir Ko“ priešpriešinių 8 049 838,94 Lt reikalavimų, 2002 m. gruodžio 6 d. BAB „Oruva“ ir UAB „Parex lizingas“ priešpriešinių 6 911 101,06 Lt reikalavimų įskaitymus, po įmonės pabaigos atsirado likviduotos dėl bankroto AB „Oruva“ turto – 15 918 151,01 Lt reikalavimo teisės į BUAB,,Oruva ir Ko“ ir UAB,,FF lizingas“. Remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktais išaiškinimais, teismas sprendė, kad, po įmonės pabaigos atsiradus turto, iš kurio galėtų būti tenkinami likę nepatenkinti šios įmonės kreditorių reikalavimai, šie kreditoriai turi teisę kreiptis į įmonės bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu paskirstyti šį turtą. UAB,,FF lizingas“ dalyvavo trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje – prašė ieškinį tenkinti ieškovo nurodytais motyvais, turėjo procesines galimybes įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens teisinis suinteresuotumas byloje buvo tas, kad, nurašius valstybės skolą, nebūtų įgyvendintos likviduotos AB,,Oruva“ reikalavimo teisės jiems – valstybės skola nebūtų išieškota iš jų turto. Taigi, toje byloje teismas sprendė ir dėl trečiojo asmens UAB,,FF lizingas“ materialinių teisių ir pareigų.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas UAB,,FF lizingas“ reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovus CPK 18 straipsnio, CK 6.128 straipsnio 3 dalies ir Valstybės skolos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindais pripažinti beviltišku ir nurašyti Finansų ministerijos 104 200 105,57 Lt reikalavimą likviduotai ir išregistruotai iš Juridinių asmenų registro AB,,Oruva“, reikalavimas reiškiamas dėl tos pačios valstybės skolos, tai reiškia, kad ieškovas siekia nuginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytus materialiuosius teisinius santykius. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ginčo šalys yra tapačios bylai, išnagrinėtai Vilniaus apygardos teisme.

Kasatoriaus argumentai dėl ieškinių dalykų ir pagrindų nesutapimo taip pat nepagrįsti, todėl atmestini. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad abiejų bylų ieškiniai vertinti kaip tapatūs tiek dėl ieškinio dalyko, tiek dėl faktinio pagrindo. Abiejose bylose ieškovai savo reikalavimus grindė tuo, kad AB,,Oruva“ yra likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, teisių perėmėjo nėra, todėl jos prievolės laikytinos pasibaigusiomis, atitinkamai įsipareigojimai valstybei – nurašyti. Tai, kad nagrinėjamoje byloje faktinis ieškinio pagrindas siauresnis – ieškovas nesiremia tuo, kad Finansų ministerija nebuvo įtraukta į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą, nekeičia aplinkybės, jog nagrinėjimo ieškinio faktinį pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės yra tos pačios kaip ir išnagrinėtoje civilinėje byloje (procesinė situacija galėtų būti vertinama kitaip, jeigu šioje byloje ieškovas ieškinio pagrindą, palyginti su ankstesniu, išplėstų). Kaip matyti iš teismų procesinių dokumentų turinio, ieškovų teisinis suinteresuotumas, pasirinkto teisių gynimo būdo esmė abiejose bylose pasireiškė siekiu, kad AB,,Oruva“ skola valstybei būtų nurašyta ir jos išieškojimas nebūtų nukreiptas į likusį po likvidavimo įmonės turtą – reikalavimo teises, nukreiptas į UAB,,FF lizingas“ ir BUAB,,Oruva ir Ko“, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškinio dalykas, nepaisant lingvistinių formuluočių skirtumo, vertintinas kaip tapatus, pagrįsta.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylą CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Kiti kasacinio skundo argumentai, kuriais kasatorius teigia, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė proceso teisės normas, nes tinkamai neinformavo apie teismo posėdį vieno iš atsakovų – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir neišnagrinėjo šiam atsakovui pareikšto ieškinio, pripažintini nepakankamais spręsti, jog egzistuoja CPK 436 straipsnio 2 dalyje nustatytas kasacijos pagrindas – proceso teisės normų pažeidimas, dėl kurio galėjo būti priimtas neteisėtas sprendimas (nutartis). Pirma, civilinių ieškinių tapatumo konstatavimas reiškia, kad civilinė byla neturėjo būti nagrinėjama iš esmės. Antra, absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu gali būti pripažįstamas tik toks atvejis, kai teismo sprendimo teisėtumą ginčija pats asmuo, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdį (CPK 229 straipsnio 3 dalies 1 dalis). Trečia, abiem atsakovams buvo pareikštas vienas ieškinio reikalavimas dėl valstybės skolos pripažinimo beviltiška, todėl, teismui atmetus ieškinį, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškinys vienam iš atsakovų neišnagrinėtas. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartyje, priimtoje sprendžiant tapatų civilinį ginčą, konstatuota, jog atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausybė nurodė, kad jos vardu prisiimtus įsipareigojimus AB,,Oruva“ valstybės skolos santykiuose valdo Finansų ministerija.

Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus bei nurodytas teismų nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 74,61 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „FF Lizingas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 74,61 Lt (septyniasdešimt keturis litus 61 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Laužikas

Algis Norkūnas

Sigita Rudėnaitė