Dėl žalos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-598/2013 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-05556-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Gražinos Davidonienės ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „D. G. ir partneriai“ ieškinį atsakovui A. V., tretieji asmenys antstolis S. U., uždaroji akcinė bendrovė „Pakavimo technika“, BTA „Insurance Company“ SE, D. G., J. G., dėl žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Pakavimo technika“ 2004 m. rugpjūčio 18 d. sudarė sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo sukurti ir pagaminti koldūnų fasavimo kompleksą, o ieškovas – už jį sumokėti 98 445 Lt. Ieškovas, vykdydamas sutartį, per tris kartus sumokėjo 74 849,53 Lt. 2005 m. balandžio 14 d. paaiškėjus, kad koldūnų fasavimo kompleksas pagamintas netinkamai ir neatitinka techninės užduoties TU 04/16 reikalavimų, ieškovas atsisakė priimti pagamintą daiktą ir pareikalavo trečiojo asmens UAB „Pakavimo technika“ grąžinti avansu sumokėtus 74 849,53 Lt. Jam to nepadarius, ieškovas pareiškė Kauno miesto apylinkės teisme ieškinį dėl šios sumos ir netesybų priteisimo, taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartimi areštavo trečiajam asmeniui UAB „Pakavimo technika“ priklausančias lėšas banko sąskaitose, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą už ieškinio reikalavimo dydžio sumą. Vykdydamas tokią teismo nutartį, antstolis S. U. sudarė areštuoto trečiojo asmens UAB „Pakavimo technika“ turto apyrašą, jo saugotoju paskyrė atsakovą. Antstolis turto neįkainojo, jį vertino pagal atsakovo pareiškimą. Apylinkės teismas ieškinį paliko nenagrinėtą, nes byla teisminga arbitražo teismui.

Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo Arbitražinis teismas (toliau – Arbitražo teismas) 2008 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį tenkino, Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi patvirtino šį teismo sprendimą. Lietuvos apeliaciniam teismui 2008 m. rugsėjo 4 d. išdavus vykdomąjį raštą ir pradėjus skolos išieškojimą, paaiškėjo, kad atsakovas neišsaugojo dalies jam patikėto saugoti areštuoto turto. Atsakovas Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 246 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta bausmė – 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda.

Ieškovas 2011 m. balandžio 12 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 68 900,67 Lt ir 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo Arbitražo teismo priteistos 74 849,53 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2007 m. rugsėjo 20 d.) iki visiško šio teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad atsakovas, trečiojo asmens UAB,,Pakavimo technika“ direktorius, neišsaugojo dalies jam patikėto teismo nutartimi saugoti areštuoto turto. Dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų, ieškovui padaryta žalos. Antstoliui iš trečiojo asmens UAB „Pakavimo technika“ pavyko išieškoti 5 948,86 Lt, todėl iš atsakovo prašė priteisti likusią 68 900,67 Lt sumą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo 68 900,67 Lt žalai atlyginti, 2420 Lt atstovavimo išlaidų. Teismas nurodė, kad atsakovas pats nustatė areštuoto turto vertę (85 000 Lt), su tokia turto verte sutiko ir ieškovas, ir antstolis; nė vienai šalių nekilo abejonių, kad turtas gali kainuoti mažiau, nė viena šalių neprašė skirti ekspertizės. Iš Arbitražo teismo 2008 m. vasario 15 d. sprendimu priteistų 74 849,53 Lt ieškovui atlyginta 5948,86 Lt. Dėl atsakovo kaltų veiksmų neįmanomas tolesnis lėšų išieškojimas iš trečiojo asmens UAB „Pakavimo technika“. Teismas sprendė, kad šioje byloje nereikia iš naujo nustatyti, kiek kainavo koldūnų pakavimo technika, nes jos kaina ir sumokėtų pinigų suma nustatyta įsiteisėjusiu Arbitražo teismo sprendimu, patvirtinta teismo nuosprendžiu. Konstatavęs, kad atsakovo kaltė, neteisėtas veikimas įrodytas Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, teismas padarė išvadą, kad atsakovas kaltais veiksmais iššvaistė jam patikėtą saugoti turtą, taip padarydamas žalos trečiajam asmeniui UAB „Pakavimo technika“ ir ieškovui, todėl ieškinį tenkino.

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 30 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistosios žalos atlyginimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. balandžio 15 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, valstybei – 2067 Lt žyminio mokesčio.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. kovo 15 d. nutartimi atmetė atsakovo apeliacinį skundą ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žala dėl to, jog negalima įvykdyti Arbitražo teismo 2008 m. vasario 15 d. sprendimo, atsirado dėl atsakovo kaltės – antstolio akte apie išieškojimo negalimumą konstatuota, kad skolininkas neturi turto ir lėšų; pardavus rastą kilnojamąjį turtą, išieškotojui (ieškovui) pervesta 5948,86 Lt. Kolegijos nuomone, areštuoto turto vertės būtų pakakę, jei atsakovas būtų neatlikęs neteisėtų veiksmų. Kolegija pažymėjo, kad Kauno m. apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje atsakovas pripažintas kaltu 2006 m. rugsėjo 22 d.– 2008 m. spalio 9 d. laikotarpiu neteisėtai perleidęs ir sugadinęs aprašytą, areštuotą ir jam 2009 m. rugsėjo 22 d. antstolio aktu patikėtą saugoti turtą. Šio teismo konstatuota, kad dėl to, jog neišsaugota dalis turto, nėra galimybės nustatyti atsakovui A. V. 2006 metais perduoto saugoti turto kainos, todėl negalima daryti išvados, jog atsakovas neišsaugojo didesnės kaip 250 MGL vertės turto.

Kolegija atmetė atsakovo argumentą, kad neišsaugotas turtas mažiau vertas nei priteistoji suma, pažymėdama, jog negalimumas įvertinti turtą dėl jo iššvaistymo yra aplinkybė, reikšminga neteisėtos veikos kvalifikavimui pagal Baudžiamąjį kodeksą, todėl, nenustačius, kad atsakovas neišsaugojo didelės vertės turto, jo padaryta nusikalstama veika buvo perkvalifikuota iš BK 246 straipsnio 2 dalies į 246 straipsnio 1 dalį. Kolegijos nuomone, civilinėje byloje ieškovai neprivalo įrodinėti, kad atsakovas neišsaugojo didesnės kaip 250 MGL vertės turto.

Nors turto arešto akte nenurodyta turto kaina, kolegijos nuomone, areštuoto ir atsakovo neišsaugoto turto vertės būtų užtekę teismo sprendimui įvykdyti. Atsakovas neįrodė, kad jo neišsaugoto turto vertė buvo mažesnė, kad šio turto nebūtų įmanoma realizuoti priteistą sumą atitinkančia kaina. Tai, kad dėl atsakovo kaltės išardyta, iškomplektuota ir neveikianti koldūnų fasavimo mašina buvo parduota už 150 Lt, neįrodo, kolegijos teigimu, jog jis tinkamai atliko jam patikėto daikto saugojimo funkcijas. Atsakovo kaltės yra ir dėl to, kad areštuotas tekinimo, frezavimo, metalo valcavimo stakles jis atidavė kitiems asmenims, neginčijusiems turto arešto CPK 603 straipsnio nustatyta tvarka.

Kolegija pažymėjo, kad nėra neteisėtas teismo nuosprendis, kuriuo teisė į ieškinio patenkinimą pripažinta ne ieškovui (įmonei), bet jam atstovaujančiai D. G. Baudžiamojoje byloje teismas buvo informuotas apie turto arešto pagrindą (D. G. vadovaujamos įmonės ir trečiojo asmens ginčą), D. G. atstovavo juridiniam asmeniui kaip jo administracijos vadovė, todėl akivaizdu, kad žala turto neišsaugojimu padaryta ne jai, o jos vadovaujamai įmonei. Be to, ieškovo reikalavimai buvo patenkinti ir dėl to, kad įrodytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Dėl to kolegija padarė išvadą, kad teismas pagrįstai nusprendė priteisti žalos atlyginimą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 15 d. nutartį ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Kasatorius nurodo, kad skundžiamu apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu ieškovui, pažeidžiant CK 6.245 ir 6.251 straipsnius, buvo priteistas dvigubas nuostolių atlyginimas, nors kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus m. vyriausiasis policijos komisariatas ir kt. v. P. S., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00OTYvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-496/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-496/2008">3K-7-496/2008</a>; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. P., kt. v. A. P., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-281/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-281/2012">3K-3-281/2012</a>; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vasario koncernas" v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-600/2002; kt.). Nagrinėjamu atveju buvo sukurta teisinė situacija, kai ieškovas įgijo teisę išsiieškoti 68 900,67 Lt sumokėto avanso iš trečiojo asmens UAB,,Pakavimo technika“ Arbitražo teismo sprendimo pagrindu ir tokio paties dydžio žalos atlyginimą iš kasatoriaus skundžiamos Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 13 d. nutarties pagrindu. Taip, kasatoriaus teigimu, buvo sudarytos sąlygos ieškovui nepagrįstai praturtėti – gauti dvigubą naudą (68 900,67 Lt avansą ir 68 900,67 Lt žalos). Dėl to kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos CK 6.251 ir 6.245 straipsnių taikymo klausimais.

2. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos įmonės vadovo civilinės atsakomybės įmonės kreditoriams taikymo ir aiškinimo taisyklės, nes įmonės vadovo atsakomybė kreditoriams yra subsidiari. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad kasatorius pažeidė imperatyviąją pareigą išsaugoti areštuotą turtą, nevertino, kad kasatoriui už trečiojo asmens UAB,,Pakavimo technika“ areštuoto turto neišsaugojimą civilinė atsakomybė kilo ne kaip įprastam, bet kaip specifiniam civilinės atsakomybės subjektui – UAB,,Pakavimo technika“ vadovui, todėl jo atsakomybei turėjo būti taikomas subsidiarumas. Dėl to kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos įmonės vadovo civilinės atsakomybės taikymo klausimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. v. J. B., kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNjYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-266/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-266/2006">3K-7-266/2006</a>; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-130/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-130/2011">3K-3-130/2011</a>; kt.). Be to, teismas kasatoriaus atsakomybės nesiejo su trečiojo asmens UAB,,Pakavimo technika“ atsakomybe ieškovui dėl avanso grąžinimo, nors iš faktinių aplinkybių akivaizdu, kad kasatoriaus ir UAB,,Pakavimo technika“ civilinės atsakomybės ieškovui tiesiogiai susijusios. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje nenurodžius, jog kasatoriaus, kaip įmonės vadovo, atsakomybė yra subsidiari, kasatoriaus ir trečiojo asmens UAB,,Pakavimo technika“ civilinės atsakomybės nepagrįstai būtų laikomos savarankiškomis.

3. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalies normą ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šiuo kausimu. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė tikro ir tikslaus ieškovo patirtos žalos dydžio, nors turėjo įvertinti, kokius apskritai nuostolius ieškovas galėjo patirti negalint visiškai įvykdyti Arbitražo teismo sprendimo, kokia konkrečiai dalimi toks sprendimas negalėjo būti įvykdytas dėl kasatoriaus neteisėtų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas apsiribojo tuo, kad ieškovo nuostoliais pripažino visą pagal Arbitražo teismo sprendimą neišieškotą sumą. Be to, teismas nevertino to, kad ieškovas nesilaikė pareigos pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtos žalos dydį ir realią pajamų gavimo tikimybę, jei kasatoriaus neteisėtų veiksmų nebūtų, t. y. kasatoriaus nuomone, ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kokia buvo areštuoto neišsaugoto turto vertė jo arešto dieną ir vėliau, ieškovas apskritai neįrodinėjo realios pajamų gavimo tikimybės. Nesant galimybės nustatyti tikrojo ir realaus žalos dydžio, negalėjo būti teisingai išspręstas šalių ginčas. Dėl to kasatorius mano, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje suformuotos taisyklės, jog prašoma atlyginti žala turi būti reali, o ne tikėtina.

4. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ginčo teisiniams santykiams proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, nukrypo nuo teismų praktikos įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-335/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-335/2009">3K-3-335/2009</a>; 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. UAB „Druskininkų vandentiekis“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-13/2012; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. J. Š., bylos Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino, ar byloje pateiktų įrodymų pakanka ieškovo nurodomos patirtos žalos realumui ir dydžiui patvirtinti. Ieškovas žalą grindė tuo, kad kasatorius neišsaugojo areštuoto turto, kurį realizavus, turėjo būti įvykdytas Arbitražo teismo sprendimas, teismas rėmėsi vien aplinkybe, jog kasatorius pripažino, kad,,areštuotą turtą sudarančios koldūnų fasavimo mašinos vertė buvo 85 000 Lt“. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių areštuoto turto vertę nei jo arešto, nei jo neišsaugojimo, nei realizavimo, atkūrus neišsaugotas dalis, metu, todėl, kasatoriaus nuomone, byloje nebuvo pakankamai įrodymų teismo išvadai dėl turto vertės pagrįsti. Be to, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas tokį kasatoriaus pareiškimą dėl areštuoto turto vertės, nesivadovavo protingumo principu ir logikos dėsniais. Kauno apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad tik apytikslė suma panaudota įsigyti žaliavoms koldūnų gaminimo mašinai pagaminti, koldūnų fasavimo mašina buvo netinkamos kokybės, neveikianti, todėl jos vertė negalėjo būti lygi įprastinei; antstolis areštavo koldūnų fasavimo mašiną ne kaip vienetą, bet tik dvi jos dalis, todėl, vertinant neišsaugoto areštuoto turto vertę, turėjo būti nustatinėjama tik šių dviejų dalių vertė. Kasatorius pažymi, kad areštuoto turto vertė turėjo būti nustatoma ne šalies pareiškimu, o įstatymo nustatyta tvarka, t. y. teismas kasatoriaus nuomonę dėl turto vertės turėjo vertinti kritiškai, nes jis neturėjo specialių žinių turto vertinimui atlikti, be to, turėjo būti atsižvelgta į šio turto nusidėvėjimą, į tai, kad kasatorius savo lėšomis atstatė neišsaugotą areštuoto turto dalį, todėl 2010 m. lapkričio 10 d. antstolis realizavo visą areštuoto turto apyraše nurodytą turtą, tarp jų koldūnų fasavimo mašinos dvi detales, kurios buvo areštuotos ir neišsaugotos, už kurias buvo gauta 120 Lt.

Trečiasis asmuo uždaroji akcinės bendrovės,,Pakavimo technika“ pateikė prisidėjimą prie atsakovo kasacinio skundo ir prašo atsakovo kasacinį skundą tenkinti.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas ir tretieji asmenys D. G., J. G. prašo atsakovo A. V. kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos visos keturios sąlygos. Kasatoriaus kaltė, neteisėtas veikimas įrodytas Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, todėl įsiteisėjusiu sprendimu nustatytų aplinkybių nereikia iš naujo įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Kasatoriaus neteisėti veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusia žala (68 900,67 Lt). Ieškovo ir trečiųjų asmenų teigimu, žalingų padarinių nebūtų atsiradę, jei nebūtų neteisėto kasatoriaus veiksmo. Žalos ieškovui dydis nustatytas Arbitražo teismo sprendimu (74 849,53 Lt), išieškota tik 5948,86 Lt, todėl kita suma išieškotina iš kasatoriaus. Šios sąlygos buvo konstatuotos teismų. Ieškovas ir tretieji asmenys pažymi, kad kasatorius, pasirašydamas areštuoto turto apyrašą, prisiėmė pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitiems asmenims, t. y. įsipareigojo išsaugoti visą jam patikėtą turtą. Dėl to, kad neišsaugojo viso šio turto, nėra galimybės įvykdyti Arbitražo teismo sprendimo. Ieškovas ir tretieji asmenys mano, kad kasatoriaus neteisėti veiksmai iššvaistant antstolio areštuotą ir jam patikėtą turtą nesusiję su tiesioginiais prievoliniais bendrovės vadovo ir kreditoriaus santykiais, todėl kasatorius nepagrįstai kelia nukrypimo nuo teismų praktikos dėl įmonės vadovo atsakomybės taikymo klausimą.

2. Ieškovo ir trečiųjų asmenų nuomone, kasatorius nepagrįstai nurodo, kad ieškovas įgijo teisę išsiieškoti ir avansą, ir žalos atlyginimą. Kadangi nebuvo įvykdytas Arbitražo teismo 2008 m. vasario 15 d. sprendimas, kuriuo ieškovo naudai iš trečiojo asmens UAB,,Pakavimo technika“ priteista 74 849,53 Lt, vykdomoji byla užbaigta ir vykdomasis raštas antstolio patvarkymu grąžintas ieškovui su aktu apie išieškojimo negalimumą, tai aišku, kad ieškovas negalės gauti dvigubo naudos – išsiieškoti iš trečiojo asmens teismo sprendimu priteistą avansą.

3. Ieškovas ir tretieji asmenys pažymi, kad žalos dydis buvo nustatytas Arbitražo teismo sprendimu. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir vykdytinas (CPK 18 straipsnis). Nors turto arešto akte nenurodyta kaina, tačiau tai, kad areštuoto ir kasatoriaus neišsaugoto turto vertė buvo pakankama Arbitražo teismo sprendimui įvykdyti, patvirtina kasatoriaus prisipažinimas apie areštuoto turto vertę. Tai, kad dėl kasatoriaus kaltės išardyta, iškomplektuota ir neveikianti koldūnų fasavimo mašina buvo parduota už 150 Lt, neįrodo, kad tinkamo išsaugojimo atveju jos vertė irgi būtų tik 150 Lt. Ieškovas nesutinka, kad teismas turėjo nustatyti, kokia dalimi Arbitražo teismo sprendimas negalėjo būti įvykdytas. Jokio kito turto be areštuoto, trečiasis asmuo UAB,,Parkavimo technika“ neturi ir tai patvirtino antstolis.

4. Ieškovas ir tretieji asmenys nurodo, kad teismai tinkamai vertino byloje šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, todėl kasatoriaus teiginiai dėl netinkamų įrodymų vertinimo atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl žalos, atsiradusios neišsaugojus dalies perduoto saugoti turto, ir jos dydžio nustatymo

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Šie prievoliniai teisiniai santykiai atsiranda esant žalos padarymo faktui, t. y. tam, kad kreditorius turėtų teisę reikalauti atlyginti žalą, o skolininkas – pareigą ją atlyginti, turi būti nustatytas civilinės atsakomybės elementas – kreditoriaus patirta žala, kaip ir skolininko neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp šios veikos ir žalos bei kaltė (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Taigi žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais; ja siekiama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią kreditoriaus turtinę padėtį.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kasatoriui buvo perduotas saugoti turtas antstolio turto apyrašo pagrindu. Arbitražo teismui priėmus sprendimą ir teismui išdavus pagal jį vykdomąjį raštą, paaiškėjo, kad nėra galimybės įvykdyti šio teismo spendimo – UAB,,Pakavimo technika“ neturi turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, be to, kasatorius neišsaugojo dalies jam patikėto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, o išsaugota dalis buvo realizuota už nedidelę kainą. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu kasatorius pripažintas kaltu dėl aprašyto ar areštuoto turto sunaikinimo ar sugadinimo. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti žalos atlyginimą iš kasatoriaus. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pripažino, kad yra nustatytos visos sąlygos kasatoriaus civilinei atsakomybei kilti. Dėl to, kad kasatoriaus neteisėti veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusiais nuostoliais dėl negalimo įvykdyti Arbitražo teismo sprendimo (68 900,67 Lt), teismas priteisė visą žalos atlyginimą iš kasatoriaus. Iš kasaciniame skunde išdėstytų argumentų aišku, kad byloje iš esmės kyla vienos civilinės atsakomybės sąlygų – žalos ir jos dydžio nustatymo klausimas. Žalos dydis – fakto klausimas, todėl kasacinės instancijos teismas šį klausimą nagrinėja tik tikrindamas, ar apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas šį klausimą, teisingai taikė įstatymą.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Tiesioginė žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą. Tokiais atvejais nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, buvusią iki žalos padarymo. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuotolių atlyginimo principo (CPK 6.251 straipsnis). Šio principo esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-166/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-166/2009">3K-3-166/2009</a>; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. G. R. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-215/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-215/2012">3K-3-215/2012</a>; kt.).

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi žala nepreziumuojama. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB „Vanaginė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDcvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-307/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-307/2007">3K-3-307/2007</a>; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2011). Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, jog nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. Taigi, sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-166/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-166/2009">3K-3-166/2009</a>; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. G. R. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-215/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-215/2012">3K-3-215/2012</a>).

Nagrinėjamu atveju ieškovas savo nuostoliais laikė visą pagal Arbitražo teismo sprendimą neišieškotą sumą. Apeliacinės instancijos teismas žalos dydžio nenustatinėjo, iš esmės pripažindamas, kad kreditoriaus žala yra visa negalimo įvykdyti Arbitražo teismo sprendimo suma, nes, kasatoriui neišsaugojus areštuoto UAB,,Pakavimo technika“ turto, skirto trečiojo asmens prievolės grąžinti avansą ieškovui pagal Arbitražo teismo sprendimą įvykdymui užtikrinti, nėra galimybės jį įvykdyti. Šioje situacijoje nustatant žalos dydį, esminę reikšmę turi ne tai, kad negalima visiškai įvykdyti Arbitražo teismo sprendimo, o tai, kokia dalimi šio teismo sprendimas negalėjo būti įvykdytas dėl neteisėtų kasatoriaus veiksmų (dėl kasatoriui perduoto saugoti ir dalies neišsaugoto turto). Šiuo atveju svarbi aplinkybė, kokia buvo areštuoto ir perduoto kasatoriui administruoti antstolio aprašo pagrindu turto vertė ir už kokią vertę tas turtas galėjo būti realizuotas. Tokiu atveju teismas turėjo patikrinti, ar iš tiesų būsimo sprendimo vykdymui užtikrinti buvo areštuotas tokios vertės turtas, kurį realizavus būtų visiškai įvykdytas sprendimas. Pažymėtina, kad antstolis, areštuodamas turtą, 2006 m. rugsėjo 22 d. apyraše nenurodė areštuoto turto vertės ir pažymėjo, kad viso areštuoto turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Nors turto arešto akte turto kaina nenurodyta, apeliacinės instancijos teismas laikė, kad turto vertės teismo sprendimui įvykdyti pakako ir tokią išvadą grindė kasatoriaus pripažinimu, jog areštuotą turtą sudarančios koldūnų fasavimo mašinos vertė buvo 85 000 Lt, ir baudžiamojoje byloje jo pateiktu aiškinimu, kad 84 350 Lt panaudota tokiam įrenginiui sukurti. Pirma, šalies tam tikro fakto pripažinimas nėra privalomas teismui – teismas jį gali pripažinti nustatytu tik įsitikinęs, kad jo pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas dėl suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą. Taigi toks kasatoriaus pareiškimas dėl areštuoto turto vertės vertintinas per įrodymų patikimumo ir pakankamumo kriterijus. Pažymėtina, kad pagal CPK 681 straipsnį areštuotą turtą įkainoja antstolis rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą ir arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Antstolis šiuo atveju turto neįvertino, taigi vien kasatoriaus nuomonė apie turto vertę neįrodo jam perduoto saugoti turto vertės. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad kasatorius neįrodė, jog turto nebūtų įmanoma realizuoti už atitinkamą kainą, tačiau pagal pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą tokia pareiga tenka būtent ieškovui, tačiau šis nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kokios vertės turtas buvo perduotas saugoti kasatoriui ir kokias pajamas būtų gavęs iš to turto, jeigu kasatorius nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Antra, šalies aiškinimas, kiek lėšų panaudota įrenginiui sukurti, dar neįrodo aplinkybės, kokios vertės turtas perduotas kasatoriui saugoti, juolab kad jam buvo perduotas saugoti ne įrenginys kaip vientisas komplektas, o dvi jo dalys, be to, saugoti perduota ir tretiesiems asmenims priklausančio turto. Kitų duomenų apie turto vertę byloje nepateikta ir teismo netirta. Nenustačius tikrojo žalos dydžio, kuris galėjo atsirasti dėl neteisėtų kasatoriaus veiksmų, negalėjo būti teisingai išspręstas šalių ginčas. Vadovaudamasi tuo, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, netinkamai paskirstęs įrodinėjimo pareigą, neteisingai taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalį ir nustatė žalos dydį, todėl galėjo neteisingai išspręsti šalių ginčą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant bylą iš naujo, būtina nustatyti areštuoto turto vertę, vertinant tai, kad antstolis areštavo ne koldūnų fasavimo mašiną kaip vienetą, bet tik dvi jos dalis, ar jos vertė lygiavertė tinkamos kokybės, veikiančio įrenginio vertei, atsižvelgiant į tai, jog areštuoti ir saugoti perduoti tretiesiems asmenims priklausantys kilnojamieji daiktai, areštuotas turtas dėl ilgo jo nenaudojimo gali nusidėvėti ir dėl to jo vertė sumažėti, taip pat tai, kad kasatorius savo lėšomis atkūrė neišsaugotą įrenginio dalį ir ji buvo priverstinai realizuota už ne itin didelę kainą (mažesnę nei panaudota lėšų jai atkurti), prašomos priteisti žalos realumą – realią galimybę realizuoti areštuotą turtą už sprendimui užtikrinti nustatytą kainą.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyto pagrindo.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 81,33 Lt. Grąžinus bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos Dangutė Ambrasienė

Gražina Davidonienė

Janina Januškienė