Baudžiamoji byla Nr. 1-141-1023/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16544-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2;
1.1.7.2.5; 1.1.9.4; 1.1.9.8; 1.1.10.1
(S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugsėjo 15 d.
Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Baumilė,
sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui,
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui Andriui Brasui,
kaltinamajam P. S.,
viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
P. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas 6 kartus:
1) 2009 m. spalio 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. - 16 MGL dydžio bauda.
2) 2010 m. gegužės 25 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. - 30 parų arešto.
3) 2012 m. kovo 14 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. 4 MGL bauda.
4) 2013 m. sausio 4 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. 5 MGL bauda. Paskirta bausmė subendrinta su 2012-03-14 nuosprendžiu ir paskirta 9 MGL dydžio bauda. 2013-11-13 nutartimi bauda pakeista 54 val. viešųjų darbų bausme.
5) 2014 m. birželio 3 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 214 str. 1 d., 24 str. 5 d. ir 215 str.1 d., 182 str. 1 d. - 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėta 1 metams 6 mėnesiams.
6) 2017 m. balandžio 6 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 1 d. - paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 75 str. nuostatomis paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinio elgesio pataisos programoje.
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
P. S. 2017 m. balandžio 2 d. apie 3.10 val., (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo S. Š. priklausantį automobilį „Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,56 promilių etilo alkoholio).
Kaltinamasis P. S. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. balandžio 2 d. naktį šventė su draugais, jiems išsiskirsčius sugalvojo apvažiuoti Pakuonį, bet sukant į savo gatvę įvažiavo į griovį ir tada atvažiavo policijos pareigūnai. Į alkotesterį įpūtė 1,72 promilės, o paėmus kraują buvo rasta 1,56 promilės. Automobilis priklauso jo uošviui S. Š., kuris automobilį buvo dukrai nupirkęs važinėti. Uošvis pykdavo, jeigu jis tuo automobiliu važinėdavo. Uošvis nežinojo, kad jis paėmė automobilį. Uošvis leisdavo savo dukrai automobiliu važinėti, o ji kartais leisdavo jam važiuoti. 2017 m. balandžio 6 d. buvo paskutinį kartą teistas, įvykdė paskirtus įpareigojimus. Turi 4 metų vaiką. Savo poelgį vertina labai blogai, nes dėl jo prarado darbą, geras pajamas, pablogėjo santykiai šeimoje. Dabar gyvena iš Darbo biržos ir Sodros pajamų. Supranta, kad negalima vairuoti išgėrusiam. Sutiktų gydytis, jeigu teismas įpareigotų.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, remiantis LR BPK 273 straispsniu, teismo posėdyje buvo nagrinėta, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, apklausiant tik liudytojus S. S. ir S. Š. apie aplinkybes dėl automobilio perleidimo vairuoti.
Liudytoja S. S. teismo posėdžio metu parodė, kad P. S. yra jos vyras. 2017 m. balandžio 2 d. buvo jau vėlu ir ji su vaiku nuėjo miegoti, o P. S. su draugu gėrė. Ji negirdėjo kaip P. S. išvažiavo, nes miegojo. Automobilis priklauso jos tėvui S. Š., kuris jai yra leidęs tuo automobiliu važinėti. Automobilio rakteliai stovi ant komodos. P. S. gali važinėti tuo automobiliu. Tėvas nupirkęs jai tą automobilį, tačiau juo važinėja bendrai su P. S.. S. Š. nieko nesako, jeigu važinėjasi P. S. tuo automobiliu. S. Š. nežinojo, kad P. S. neblaivus paėmė automobilį.
Liudytojas S. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad P. S. yra jo žentas. Automobilis yra jo, jį nupirko dukrai, registravo ant savęs, kad būtų pigesnis draudimas. Jis nežinojo, kad P. S. girtas važiavo automobiliu. Automobilis stovi pas dukrą namuose, Pakuonyje. P. S. su tuo automobiliu važinėdavo, nes P. S. kaip dukros vyras gali retais atvejais važiuoti. Jo niekas neinformuoja kada P. S. važiuoja tuo automobiliu.
Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos duomenys, kurie pripažintini tinkamais įrodymais ir ištirti Lietuvos Respublikos BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.
Liudytojo Ž. M. apklausos protokolu (I t., b. l. 28-29) nustatyta, kad 2017 m. balandžio 2 d. jam dirbant kartu su Alytaus apskrities VPK Birštono PK vyriausiuoju patruliu E. M., apie 03.10 val. (duomenys neskelbtini) pamatė kaip Pievų gatve dideliu greičiu važiavo raudonos spalvos automobilis Peugeot. Jie tarnybiniu automobiliu važiavo paskui pravažiavusį automobilį Peugeot, kuris dėl nepasirinkto saugaus važiavimo greičio nuvažiavo nuo gatvės į griovį. Paaiškėjo, kad automobilio Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas buvo P. S.. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas. Automobilis buvo registruotas S. Š. vardu.
2017 m. balandžio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolu (I t., b. l. 6-12), kuriuo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). Šiaurės rytinėje gatvės pusėje, griovyje yra automobilis Peugeot 406, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Sugadinta automobilio priekinė dalis: buferis, priekiniai kairės pusės žibintai, priekinis kairysis sparnas, priekinės kairės pusės durelės, variklio dangtis, priekinis stiklas suskilęs, priekinių ratų ašis deformuota.
Asmens blaivumo testu (I t., b. l. 20), kuriuo nustatyta, kad P. S. 2017 m. balandžio 2 d., 03.38 val. nustatytas 1,71 promilės girtumas.
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 23), kuria nustatyta, kad P. S. kraujyje 2017 m. balandžio 2 d. 04.15 val. nustatyta mažiausia koncentracija 1,56 ‰ (promilės) etilo alkoholio.
Veikos kvalifikavimas ir vertinimas
LR BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Už šį nusikaltimą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Byloje paties kaltinamojo P. S. parodymais, liudytojų S. Š. ir S. S. parodymais bei liudytojo Ž. M. apklausos protokolu, alkotesterio rodmenimis ir specialisto išvada neginčijamai įrodyta, kad kaltinamojo P. S. veiksmai atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, t. y. 2017 m. balandžio 2 d. apie 3.10 val., (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), P. S. vairavo S. Š. priklausantį automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,56 promilių etilo alkoholio).
Bausmės skyrimas
Pagal BK 54 straipsnio nuostatas teismas, skirdamas bausmę, turi laikytis trijų taisyklių, kurių visuma ir sudaro bausmės skyrimo pagrindus: 1) bausmė skiriama pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, 2) teismas vadovaujasi Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatomis, 3) teismas, skirdamas bausmę, įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvą ir tikslą; nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Nagrinėjamojoje byloje kaltinamojo P. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas kaltinamajam P. S. bausmę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas nesunkus tyčinis, baigtas nusikaltimas. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas 6 kartus (I t., b. l. 54 -93), veika, kurios padarymu yra kaltinamas padaryta neatlikus Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nes jos vykdymas buvo atidėtas (I t., b. l. 89-93). P. S. 20 kartų baustas administracine tvarka, iš kurių ne kartą baustas už pažeidimus, susijusius su transportu, kelių eismu (I t., b. l. 94 - 109), nedirba, darbo biržoje registruotas, narkologo ir psichiatro įskaitose neįrašytas (I t., b. l. 52), yra jauno ir darbingo amžiaus.
Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalies sankcija numato, kad už šį nusikaltimą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Atsižvelgiant į nustatytas aukščiau faktines aplinkybes bei kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, į tai, kad asmuo teistas šešis kartus, baustas administracine tvarka 20 kartų, iš kurių ne kartą baustas už pažeidimus, susijusius su transportu, kelių eismu, kas charakterizuoja asmenį, kaip linkusį pažeisti Kelių eismo taisykles, linkusį pažeisti įstatymus ir daryti teisės pažeidimus, taip pat siekiant Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, remiantis Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnio nuostatomis, P. S. skirtina prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.
Bylos duomenys patvirtina, kad nusikalstamą veiką P. S. padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė BK 64 straipsnio 3 dalies pagrindu bendrintina su Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu paskirta neatliktos bausmės dalimi.
Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas įvertinęs, kad kaltinamajam nors ir buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau jis pripažino savo padarytą nusikalstamą veiką, dėl jos gailisi, savo padarytos nusikalstamos veikos atžvilgiu yra kritiškas, turi šeimą, augina mažametį vaiką, sprendžia, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam P. S. bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 3 metams, įpareigojant visą bausmės atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos – miesto, rajono ribų, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo, visą bausmės laiką nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos S. S. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti, bei greičiau bus atlyginta žala, susijusiu su jo apgadintu konfiskuotinu automobiliu.
Į bausmę įskaitytinas P. S. laikino sulaikymo laikas (I t., b. l. 128-131) (BK 66 straipsnis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme.
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-20/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-20/2011">2K-20/2011</a>, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.
Teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo P. S. būtinumo, atsižvelgia į tai, kad jis yra šešis kartus teistas, baustas 20 kartų administracine tvarka, iš kurių ne kartą baustas už pažeidimus, susijusius su transportu, kelių eismu ir jam jau buvo atimta specialioji teisė- vairuoti transporto priemones, tačiau nepaisant to, vėliau asmuo net tris kartus buvo baustas administracine tvarka, kad vairavo neturėdamas teisių. Kaltinamasis taip pat turi galiojančių nuobaudų. Šio nusikaltimo KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens. Nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis vairavo automobilį, kai jam alkotesteriu nustatytas 1,71 promilės girtumas, o kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,56 promilės etilo alkoholio. Tai rodo, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Administracinio nusižengimo kodekso, bet pagal BK nuostatas. Nors šios nusikalstamos veikos metu niekas nenukentėjo, duomenų apie padarytą žalą byloje nėra, tačiau neteisėti P. S. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius P. S., jo veiksmus, asmenybę, tai, kad asmuo nedirba ir teisė vairuoti nėra būtina darbui, tai, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, o BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, darytina išvada, kad šiuo atveju tikslinga P. S. paskirti draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, įvertinęs visas aukščiau aptartas teisiškai reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad P. S. nustatytinas maksimalus draudimo naudotis teise vairuoti terminas, t. y. 3 metai. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą.
Dėl transporto priemonės konfiskavimo
Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą, kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Spręsdamas klausimą dėl turto konfiskavimo tikslingumo, teismas atsižvelgia į tai, kad turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, bei taip pat, kad skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, kartu turi būtų išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
Automobilio „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė įregistruota S. Š. vardu, tačiau teismo posėdyje apklausus liudytoją S. Š. nustatyta, kad faktiškai automobilis priklauso S. Š. dukrai S. S.- kaltinamojo sutuoktinei. Liudytojas S. Š. parodė, kad jis minėtą automobilį padovanojo dukrai S. S., o registravo ant savęs, kad būtų pigesnis draudimas, nes dukra nesenai teises išsilaikiusi, o jis pats turi dar ne vieną savo automobilį. Nusikalstamos veikos padarymo metu minėtą automobilį P. S. paėmė iš savo žmonos S. S., kuri automobilio raktelius, net ir žinodama, kad sutuoktinis yra neblaivus, kad yra linkęs pažeisti įstatymus, laikė laisvai matomoje ir prieinamoje vietoje- ant komodos. Liudytoja S. S. parodė, kad minėtas automobilis nupirktas šeimai, juo ji su vyru važinėja bendrai, P. S. gali juo važinėtis, tėvas S. Š. turi savo automobilį.
Prokuroras teismo posėdžio metu prašė konfiskuoti P. S. padarytos nusikalstamos veikos priemonės – S. Š. nuosavybės teise priklausančio automobilio „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 700 Eur, nes šioje baudžiamojoje byloje nėra įrodyta, kad S. Š. turėjo galimybę žinoti, kad P. S. vairuodamas S. Š. priklausančią transporto priemonę - tai darys neblaivus. Teismas su tokiu prokuroro prašymu nesutinka ir nurodo, kad S. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad minėtą automobilį nupirko ir padovanojo savo dukrai S. S., kuri teismo posėdžio metu patvirtino, kad automobilis buvo nupirktas šeimai, naudojamas bendrai, ji automobiliu nuolatos naudodavosi bei leisdavo automobiliu naudotis savo vyrui P. S. ir jis automobiliu galėdavo naudotis kada tik norėdavo, o automobilio rakteliai būdavo padėti ant komodos, kuriuos P. S. galėdavo pasiimti visiškai netrukdomas. Tai, kad faktinis automobilio naudotojas buvo ne S. Š., o S. S. ir jos sutuoktinis, patvirtino ir liudytojai S. Š., S. S. ir pats kaltinamasis, nurodydamas teismo posėdžio metu, kad žmona leisdavo jam tuo automobiliu važiuoti. Nagrinėjamu atveju faktinis automobilio valdytojas S. S., kuriai padidinto pavojaus šaltinio savininkas S. Š. padovanojo automobilį, kuriuo padaryta nusikalstama veika, turėjo ir galėjo žinoti, kad perduota transporto priemonė gali būti panaudota darant nusikaltimą, kadangi ji žinojo apie kaltinamojo neblaivumą, tačiau nesiėmė priemonių užtikrinti, kad automobilio rakteliai būtų saugioje, neprieinamoje kaltinamajam vietoje, kad kaltinamasis nepasinaudotų automobiliu, tokiu būdu jos veiksmai pasireiškė dideliu neatsargumu (neapdairumu). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad S. Š., kurio vardu įregistruota automobilio nuosavybės teisė ir faktinė automobilio valdytoja - naudotoja S. S. leido automobiliu naudotis ir P. S., automobilio rakteliai buvo laikomi laisvai prieinamoje ir gerai abiem sutuoktiniams žinomoje vietoje – ant komodos, tiek transporto priemonės savininkas S. Š., tiek faktinis jo naudotojas S. S. neužtikrino, kad transporto priemonė nebūtų panaudota daryti nusikalstamą veiką, ko pasėkoje, kaltinamasis galėjo netrukdomas, pasiėmęs raktelius, pasinaudoti šeimai skirtu automobiliu, jį vairuoti, net ir būdamas neblaivus (nustatytas 1,56 promilių girtumas), tokiu būdu kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje, todėl automobilis „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
Civilinys ieškinys byloje nepareikštas.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (b. l. 132, 137-138), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 302 straipsniu, 304 straipsniu, 306 straipsniu, 307 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pripažinti P. S. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu P. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu paskirta neatliktos bausmės dalimi jas iš dalies sudedant ir P. S. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, P. S. paskirtos 1 (vienų) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams, įpareigojant visą laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos – miesto, rajono ribų, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laiką, P. S. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. balandžio 2 d. 03.40 val. iki 2017 m. balandžio 2 d. 16.32 val. (1 dieną), jį prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, P. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trejiems) metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones.
Vadovaujantis LR BK 72 straipsniu, konfiskuoti S. Š., nuosavybės teise priklausantį automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
P. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus turinčius reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti automobilio „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelį su pulteliu ir VĮ „Regitra“ automobilio „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, P. S. baudžiamojoje byloje saugomą vairuotojo pažymėjimą (Nr. (duomenys neskelbtini)) kartu su teismo nuosprendžiu perduoti VĮ „Regitra“.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.
Teisėja (parašas) Vaida Baumilė
Nuorašas tikras
Teisėja Vaida Baumilė
