Pareiškimo Nr. DOK-4942/2020
Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00265-2015-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.3.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Dalios Bajerčiūtės (pranešėja),
išnagrinėjo nuteistosios I. P. (buvusi pavardė – B.) gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu I. P. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 6 punktus laisvės atėmimu šešiolikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šią bausmę subendrinus apėmimo būdu su Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, I. P. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas šešiolikai metų, ją paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytos bausmės, atliktos pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendžius, ir taikyto suėmimo laikas nuo 2016 m. kovo 15 d. iki 2018 m. gegužės 28 d.
2. I. P. nuteista už tai, kad suvokdama, jog daugybiniu, ilgalaikiu ir sisteminiu mažamečio bejėgiškos būklės (kūdikio) žalojimu sukelia nukentėjusiajam dideles fizines kančias bei skausmą, itin žiauriai nužudė mažametį bejėgiškos būklės savo sūnų T. B., t. y.: nuo 2011 m. liepos 15 d. iki 2012 m. birželio 4 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje VšĮ Kauno klinikose, esančiose Kaune, Eivenių g. 2, bei Vaikų ligoninėje, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filiale, esančiame Vilniuje, Santariškių g. 7, tyčia ir sistemiškai suleido mažamečiam bejėgiškos būklės savo sūnui T. B. (gimusiam (duomenys neskelbtini) daugybinį skaičių injekcijų švirkštu į poodį bei tiesiogiai per kateterį į veną nenustatytą kiekį cheminės medžiagos – formalino, taip padarė kūdikiui odos paraudimus ir odos sukietėjimus, nekrozes pilvo sienoje, kairėje pėdoje ir blauzdoje, kairėje alkūnėje, kairės rankos nykštyje ir rieše, dėl to T. B. išsivystė kairės rankos ir krūtinės ląstos kairės pusės minkštųjų audinių sukeltoji flegmona (nekrozė), tai sukėlė kairės rankos giliųjų venų ir arterijų trombozę, sepsį bei ūmiai progresuojančią dauginių organų disfunkciją, dėl to 2012 m. birželio 4 d. 19.05 val. Vaikų ligoninėje T. B. mirė.
3. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 28 d. nutartimi nuteistosios I. P. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus apeliacinis skundas atmestas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 9 d. nutartimi nuteistosios I. P. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus kasacinis skundas atmestas.
II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai
5. Pareiškimu nuteistosios I. P. gynėjas advokatas D. Svirinavičius prašo atnaujinti bylą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 451 straipsnio 2 punkto pagrindu dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, pakeisti Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. nuosprendį ir paskesnes apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų nutartis perkvalifikuojant nuteistajai I. P. inkriminuotą nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 6 punktų į BK 132 straipsnio 1 dalį ir, įvertinus BK 18 straipsnio, 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti ne didesnę kaip trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Pareiškėjas nurodo:
5.1. Nėra pagrindo sutikti su teismų nurodytu nuteistosios padarytos veikos kvalifikavimu. Visų instancijų teismai, spręsdami nuteistosios veikos kvalifikavimo (ir skirtinos bausmės) klausimus, neįvertino nustatytų esminių aplinkybių, kad I. P. diagnozuoti mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai (F61), kiti suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimai – Miunhauzeno sindromas (F68.1), kiti blogo elgesio sindromai – įgaliotojo Miunhauzeno sindromas (T74.8) bei adaptacijos sutrikimas (F43.2), tai yra ligos, už kurias ji nėra atsakinga (šios ligos yra įgytos dėl sunkių šeimos, socialinių sąlygų vaikystėje, paauglystėje; tai patvirtino ir Teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės aktas, ekspertų parodymai bei kiti byloje surinkti įrodymai). Be to, kaip matyti iš apkaltinamojo nuosprendžio bei apeliacinės instancijos teismo nutarties, šios ligos buvo nuteistosios nusikalstamų veiksmų priežastis. Įvertinus I. P. diagnozuotų psichikos sutrikimų specifiką, darytina išvada, kad jai inkriminuoti nusikalstami veiksmai gali būti vertinami kaip atlikti tik dėl neatsargumo (šiuo atveju atmestina net ir kaltininkės netiesioginė tyčia), nes minėtų psichikos susirgimų esmė yra ta, kad sergantis asmuo siekia dėmesio, užuojautos sau arba šiuo atveju – savo vaikui. Tai reiškia, kad serganti I. P., atlikdama jai inkriminuotus veiksmus, numatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (BK 16 straipsnio 2 dalis – nusikalstamas pasitikėjimas). Be to, yra pagrindas daryti išvadą, kad I. P. dėl diagnozuotų ligų yra ribotai pakaltinama (BK 18 straipsnio 1 dalis), byloje konstatuotos aplinkybės patvirtina, kad tarp I. P. psichikos susirgimų ir jos padarytos nusikalstamos veikos yra tiesioginis ryšys (kaltininkės psichikos susirgimai buvo veikos priežastis).
5.2. Ištaisius aiškią baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą ir teisingai kvalifikavus nuteistosios I. P. veiką pagal BK 132 straipsnio 1 dalį, atitinkamai spręstinas klausimas dėl bausmės skyrimo. Konstatavus I. P. psichikos sveikatos sutrikimus (už kuriuos ji niekaip neatsakinga) ir tų psichikos sutrikimų tiesioginį ryšį su padarytais nusikalstamais veiksmais, skiriant bausmę turėjo būti įvertinta jos sveikatos būklė, tačiau tai nebuvo padaryta (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Nuteistajai nepagrįstai netaikytos BK 18 straipsnio nuostatos. Įvertinus šias aplinkybes yra pakankamas pagrindas, perkvalifikavus nuteistajai inkriminuotą nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 6 punktų į BK 132 straipsnio 1 dalį, paskirti jai ne didesnę kaip trejų metų laisvės atėmimo bausmę.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistosios I. P. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestinas.
7. Pagal BPK 451 straipsnio nuostatas, išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia: 1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, nustatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; 3) ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę; 4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; 5) ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti.
8. Nuteistosios I. P. gynėjo pareiškime nurodytas baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindas – BPK 451 straipsnio 2 punktas. Pareiškime teigiama, kad teismai nepakankamai įvertino nuteistajai I. P. nustatytus psichikos sutrikimus, kurie ir buvo jos nusikalstamų veiksmų priežastis, ir dėl to netinkamai nustatė jos kaltės formą – netiesioginę tyčią, kai ji veikė neatsargiai, esant nusikalstamam pasitikėjimui (BK 16 straipsnio 2 dalis). Šių argumentų kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad klausimas dėl kaltės formos nustatymo buvo sprendžiamas visų instancijų teismuose, iš jų – ir kasacinės instancijos teisme, kurio priimtoje nutartyje, be kita ko, pažymėta, kad I. P. pagal byloje nustatytas aplinkybes neturėjo tikslo nužudyti savo kūdikį, tačiau suvokė savo veiksmų pavojingumą jo gyvybei ir, nors to nenorėjo, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. I. P. nusikalstama veika kvalifikuota kaip nužudymas, padarytas netiesiogine tyčia.
9. Pažymėtina, kad iš pareiškimo turinio matyti, jog jame kvestionuojamas byloje nustatytų ir teismų sprendimuose nurodytų faktinių aplinkybių, kurioms taikytas baudžiamasis įstatymas, buvimas, tačiau, kaip minėta, vadovaujantis BPK 451 straipsnyje nustatytais bylų atnaujinimo pagrindais ir sąlygomis, baudžiamosios bylos dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo gali būti atnaujinamos tik tuo atveju, kai pagal nuosprendžiuose ar nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti esant akivaizdžią baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą ir tokią išvadą galima daryti be papildomo tyrimo, t. y. konstatavus aiškią nuosprendžiu ar nutartimi nustatytų faktinių bylos aplinkybių neatitiktį pritaikyto baudžiamojo įstatymo normai. Baudžiamosios bylos atnaujinimo procese toje byloje nustatytos aplinkybės nekvestionuojamos (preziumuojama, kad jos nustatytos teisingai) ir iš naujo netiriamos, įrodymai neanalizuojami ir nevertinami. Taigi BPK normų, reglamentuojančių baudžiamosios bylos atnaujinimą, nuostatos suponuoja, kad tai iš esmės yra teisinės situacijos, kai esant tam tikroms sąlygoms ir atitinkamiems pagrindams gali būti sprendžiami klausimai, inter alia (be kita ko), susiję su aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą manyti, kad nuteistojo nusikalstama veika turėtų būti perkvalifikuota pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, nustatantį lengvesnę nusikalstamą veiką. Nuteistosios I. P. gynėjo pareiškime nurodyti argumentai tokių pagrindų nesudaro.
10. Be to, pareiškime dėstomi teiginiai dėl nuteistajai paskirtos bausmės švelninimo yra susiję su nusikalstamos veikos perkvalifikavimu, taip pat aplinkybių, apibūdinančių nuteistosios sveikatos būklę, vertinimu iš naujo. Šie teiginiai neatitinka BPK 451 straipsnyje nurodytų bylos atnaujinimo pagrindų, todėl nenagrinėtini.
11. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistosios I. P. gynėjo pareiškimą ir atnaujinti baudžiamąją bylą nėra teisinio pagrindo (BPK 451 straipsnis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistosios I. P. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Artūras Pažarskis
Dalia Bajerčiūtė
