G. L. pagal BK 92 str., 82 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-8/ 2011

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.1.2.1.

1.2.14.3.1

1.2.14.4.2

2.6.7.1 (S)

2011 m. sausio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,

kasacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. L. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 19 d. nuosprendis pakeistas: G. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą; panaikinta nuosprendžio dalis, kurioje G. L., pritaikius BK 92 straipsnį, paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas trejiems metams ir skirtos BK 82 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktuose numatytos auklėjamojo poveikio priemonės; G.L. paskirtą bausmę nustatyta atlikti nepilnamečių pataisos namuose; į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2009 m. balandžio 8 d. iki 2009 m. liepos 3 d. ir nuo 2009 m. liepos 27 d. iki 2010 m. kovo 20 d.

Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu G.L. nuteistas pagal:

BK 178 straipsnio 2 dalį šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

BK 180 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

BK 181 straipsnio 2 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme.

Remiantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtosios bausmės subendrintos ir paskirta dvejų metų dviejų mėnesių subendrinta laisvės atėmimo bausmė. Remiantis BK 63 straipsniu, ši bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. bei Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 29 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir, taikant BK 65 straipsnio nuostatas, dešimt mėnesių laisvės apribojimą keičiant penkių mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė treji metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas trejiems metams, skiriant 80 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas galėtų turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, bei skiriant elgesio apribojimą dvylikai mėnesių įpareigojant mokytis arba dirbti bei nuo 23 iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus atvejus jei minėtu laiku reiktų dirbti.

Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2009 m. liepos 27 d. iki 2009 m. liepos 29 d., taip pat kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2009 m. liepos 29 d. iki 2010 m. kovo 20 d.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą,

n u s t a t ė :

G. L. nuteistas už tai, kad jis:

2008 m. liepos mėn., tiksliau nenustatytu laiku, Kaune, netoli Plechavičiaus g. 25 namo esančio lopšelio-darželio „Kregždutė“, būdamas nepilnametis, gim. 1993 m. liepos 2 d., paimdamas iš nepilnamečio M. D. mobiliojo ryšio telefoną pažiūrėti, sakydamas, kad pasiskolina šį telefoną savaitei, ir jo negrąžindamas, iš M. D. pagrobė svetimą, G. D. priklausantį turtą – 300 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną,,Nokia 5300c“, padarydamas pastarajam 300 Lt turtinę žalą;

2008 m. rugpjūčio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, prie prekybos kiosko „Kebabai“, esančio Kaune, Šiaurės pr., prie visuomeninio transporto stotelės „Ukmergės g.“, būdamas nepilnametis, užlauždamas nukentėjusiojo M. D. dešinę ranką, atsegdamas rankinę, grasindamas ateityje pavartoti fizinį smurtą, jeigu kreipsis pagalbos, iš rankinės pagrobė svetimą, G. D. priklausantį turtą – 1 000 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5610“, padarydamas pastarajam 1 000 Lt turtinę žalą;

2008 m. spalio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, būdamas nepilnametis, telefonu nurodęs M. D. ateiti su juo susitikti Kaune, Žukausko g. 26 monolitinio namo aikštelėje, sakydamas, jog nukentėjusysis gerai gyvena, todėl turi turėti pinigų, grasindamas sumušti, vertė nepilnametį M. D. paskolinti, tokiu būdu perduoti jam 50 Lt. M. D. įvykdžius reikalavimą ir perdavus jam pinigus – 50 Lt, užvaldė nukentėjusiajam G. D. priklausančius pinigus – 50 litų, padarydamas pastarajam 50 Lt turtinę žalą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. spalio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, būdamas nepilnametis, apgaule išviliodamas iš namų nukentėjusįjį M. D., t. y. sakydamas norįs atiduoti 50 Lt skolą, nurodydamas ateiti į lopšelio-darželio „Kregždutė“ teritoriją Kaune, netoli Plechavičiaus g. 25 namo, kaltindamas M. D., kad šis sukėlė jam problemų, norėdamas susigrąžinti pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5610“, ir grasindamas skirti už tai baudą, vertė M. D. perduoti jam 500 Lt. Nukentėjusiajam M. D. nusiderėjus reikalaujamą sumą iki 200 Lt, bijant, jog, nepaklusus reikalavimui perduoti pinigus, bus įvykdyti ankstesni grasinimai pavartoti fizinį smurtą ir įvykdžius reikalavimą – perdavus 200 Lt, užvaldė nukentėjusiajam G. D. priklausančius 200 Lt, padarydamas pastarajam 200 Lt turtinę žalą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. lapkričio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, būdamas nepilnametis, telefonu nurodydamas M. D. susitikti Kaune, Žukausko g. 26 monolitinio namo aikštelėje, suduodamas vieną smūgį ranka į kairį šoną nepilnamečiui M. D., vertė jį atnešti ir perduoti 200 Lt. M. D. įvykdžius reikalavimą bei perdavus jam pinigus – 200 Lt, užvaldė nukentėjusiajam G. D. priklausančius pinigus – 200 litų, padarydamas pastarajam 200 Lt turtinę žalą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. gruodžio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, būdamas nepilnametis, telefonu nurodęs M. D. susitikti, grasindamas, kad nukentėjusysis turės problemų, jeigu neateis į susitikimą, Kaune, prie Šiaurės pr. 81 namo, grasindamas, jog bus „kaip praeitą kartą“, t. y. grasindamas pavartoti fizinį smurtą, vertė nukentėjusįjį M. D. atnešti ir perduoti 50 Lt. M. D. įvykdžius reikalavimą bei perdavus jam pinigus – 50 Lt, užvaldė nukentėjusiajam G. D. priklausančius pinigus – 50 Lt, padarydamas pastarajam 50 Lt turtinę žalą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009 m. kovo mėn., tiksliau nenustatytu laiku, būdamas nepilnametis, telefonu nurodęs M. D. susitikti, Kaune, prie Šiaurės pr. 79 namo esančioje aikštelėje, išsitraukdamas už kelnių juosmens užkištą daiktą, panašų į ginklą – pistoletą ir nukreipdamas jį į M. D. sakydamas, kad nukentėjusiajam neatnešus pinigų bus nušautas, reikalavo pinigų. Nukentėjusiajam atsakius, jog pinigų nebeturi, vertė nupirkti ir jam atnešti nešiojamą per petį rankinę, t. y. vertė nukentėjusįjį M. D. perduoti jam pinigus bei turtą – rankinę;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009 m. liepos 23 d., apie 19 val., būdamas nepilnametis, Kaune, netoli Plechavičiaus g. 7 namo esančio lopšelio-darželio „Šermukšnėlis“ teritorijoje, demonstruodamas M. D., kad nuošalyje stovi jo draugai ir prieš jį gali būti pavartotas fizinis smurtas, reikalavo 30 Lt. Nukentėjusiajam atsakius, jog pinigų neturi, grasindamas pavartoti fizinį smurtą, jeigu nukentėjusysis atsisakys vykdyti jo reikalavimą, grasindamas, kad neįvykdžius reikalavimo bus paimti (numauti) šortai „Nike“, kuriuos jis dėvi, reikalavo, jog nukentėjusysis nusirengtų ir perduotų jam savo marškinėlius „Nike“ sakydamas, kad juos pardavęs gaus 30 Lt. M. D. įvykdžius reikalavimą bei perdavus marškinėlius, užvaldė nukentėjusiajam G. D. priklausantį turtą – 79 Lt vertės marškinėlius „Nike“, padarydamas pastarajam 79 Lt turtinę žalą.

Kasaciniame skunde nuteistojo G. L. gynėjas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 9 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 19 d. nuosprendį su pakeitimu: nuteistojo G.L. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinti tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą, atsiprašė nukentėjusiojo, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Savo prašymą kasatorius grindžia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių BPK reikalavimų pažeidimų ir netinkamai taikė BK bendrosios dalies normas. Remdamasis BPK 317, 319, 331, 332 straipsnių sisteminiu aiškinimu kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pakankamai nenagrinėjo ir neįvertino nuteistojo G.L. atsikirtimo į prokuroro apeliacinį skundą svarbių argumentų. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas atsikirtimus į apeliacinį skundą turi įvertinti taip pat atidžiai, kaip ir apeliacinį skundą. Tuo tarpu, šioje byloje, gynėjo manymu, apeliacinės instancijos teismas į atsikritimus neatsižvelgė, tik trumpai paminėjo juos nuosprendyje, tačiau tai nereiškia, kad šie argumentai buvo išnagrinėti, nes teismas nepadarė jokių išvadų dėl atsikirtimų argumentų.

Nuteistojo gynėjas skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, paskirdamas G. L. realų laisvės atėmimą, neįvertino, kad nuteistasis augo nepilnoje šeimoje, nusikalstamas veikas padarė būdamas labai jauno amžiaus, neturėdamas net 17 metų, nuosprendžio priėmimo dieną taip pat nebuvo sulaukęs pilnametystės. Kasatoriaus manymu, G. L. paskirtos galutinės bausmės motyvai, atsižvelgiant į tai, kad jis yra nepilnametis, nėra pakankami. Kasatorius teigia, kad bausmės vykdymo atidėjimo pagrįstumą patvirtina ir byloje gauta paskutinioji G.L. charakteristika, iš kurios matyti, kad G.L. po nuosprendžio priėmimo mokėsi Kauno Prano Eimučio jaunimo mokykloje, kuri nuteistąjį charakterizavo itin teigiamai. Be to, kasatorius pažymi, jog pats apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje yra nurodęs, kad nuteistojo elgesys pasikeitė. Gynėjas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas suabsoliutino bausmės tikslą teisingumą, nors pasak kasatoriaus, nuteistojo nepilnamečio atžvilgiu yra svarbesni tokie bausmės tikslai, kaip asmens sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, asmens paveikimas, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad teismų nenuoseklumas dėl bausmės individualizavimo nepilnamečio asmens atžvilgiu negali prisidėti prie tokio asmens tolesnio tinkamo formavimosi. Apeliacinės instancijos teismas, anot gynėjo, neįvertino, kad nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra išdėstyti BK 80 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad baudžiamosios atsakomybės paskirtis yra ne tik sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą, riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes, padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas neįvertino ir BK 91 straipsnio nuostatų. Be to, gynėjo manymu, nepagrįstas apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad bausmės vykdymo atidėjimas pažeidžia nukentėjusiojo interesus, kadangi žala nukentėjusiajam buvo visiškai atlyginta, o pats nukentėjusysis pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neginčijo.

Atsiliepime Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Arūnas Verenius prašo nuteistojo G. L. gynėjo kasacinį skundą atmesti. Prokuroro nuomone, Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas bylą pagal prokurorės apeliacinį skundą, laikėsi BPK reikalavimų bei teisminės praktikos, reglamentuojančios baudžiamųjų bylų nagrinėjimą apeliaciniame procese. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo tokioje apimtyje, kiek buvo prašoma prokurorės apeliaciniame skunde. Prokuroras nesutinka su gynėjo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas esmingai pažeidė BPK reikalavimus, nes neaptarė ir motyvuotai neatmetė gynybos argumentų, pateiktų atsikirtimuose į apeliacinį skundą. Pasak prokuroro, BPK normos ir suformuota teisminė praktika, reglamentuojanti bylų procesą apeliacinės instancijos teisme, besąlygiškai nereikalauja, kad teismas savo baigiamajame akte aptartų ir motyvuotai įvertintų atsikirtimų į apeliacinius skundus argumentus. Be to, prokuroras atkreipia dėmesį, kad skunde nurodyti BPK 317, 319, 331, 332 straipsniai atsikirtimų į apeliacinius skundus nagrinėjimo taisyklių nereglamentuoja. Taip pat, prokuroras, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos, taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 25 punktu, pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo, o ne dėl atsikirtimų į jį esmės.

Anot prokuroro, nepagrįsti gynėjo skundo argumentai, kad Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir skirdamas G.L. laisvės atėmimo bausmę atlikti realiai. Kasaciniame skunde išdėstyti samprotavimai dėl nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų, pasak prokuroro, nenuneigia apeliacinės instancijos teismo išvadų, kad G.L. buvo nepagrįstai atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Prokuroras teigia, kad Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad bylos duomenys patvirtina, jog G.L. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas prieštarauja BK 80 straipsnyje numatytai nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirčiai padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą, elgesį, derinant baudimą už padarytas nusikalstamas veikas su jo asmenybės ugdymu.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinio skundo argumentų apie BPK reikalavimų pažeidimus apeliacinės instancijos teisme

Apeliacinės instancijos teismo pareigos patikrinti bylą apimtį reglamentuoja BPK 320 straipsnio 3 dalis. Čia nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Atsikirtimai į apeliacinius skundus šioje normoje net neminimi. Jie neminimi ir normose, reglamentuojančiose apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio ir nutarties turinį (BPK 331, 332 straipsniai). Kasatoriaus skunde nurodytas BPK 317 straipsnis nustato proceso dalyvių teisę susipažinti su kitų proceso dalyvių paduotais apeliaciniais skundais ir pateikti į juos savo atsikirtimus, o BPK 319 straipsnis įpareigoja pirmosios instancijos teismą bylą su apeliaciniais skundais ir atsikirtimais į juos per nustatytus terminus perduoti apeliacinės instancijos teismui. BPK 324 straipsnio 3 dalis įpareigoja apeliacinių skundų ir atsikirtimų į juos motyvus išdėstyti teismo posėdyje pranešimą darančio teisėjo pranešime. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad šią pareigą apeliacinės instancijos teismas įvykdė tinkamai. Iš to, kas šioje nutarties pastraipoje išdėstyta, matyti, kad apeliacinį procesą reglamentuojančios BPK normos nenumato teismo pareigos pateikti atsikirtimų į apeliacinius skundus analizę priimame procesiniame sprendime (nutartyje ar nuosprendyje). Todėl nuteistojo G. L. gynėjo kasacinio skundo teiginys, jog apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK reikalavimų pažeidimą dėl to, kad pakankamai nenagrinėjo ir neįvertino nuteistojo G.L. atsikirtimo į prokuroro apeliacinį skundą svarbių argumentų, yra nepagrįstas.

Dėl BK 92 straipsnio taikymo

BK 92 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos šios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiui sąlygos: 1) nusikaltimo pobūdis (tyčinis ar neatsargus); 2) už tyčinius nusikaltimus paskirtos bausmės trukmė; 3) teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. G. L. nuteistas už tyčinius nusikaltimus laisvės atėmimu trejiems metams. Tai reiškia, kad šios bylos duomenys atitinka pirmąsias dvi sąlygas atidėti bausmės vykdymą nuteistajam G. L., nes galimybę atidėti bausmės vykdymą už tyčinius nusikaltimus nuteistiems nepilnamečiams aptariama BK norma sieja su ketverių metų riba. Kasacine tvarka yra ginčijamos apeliacinės instancijos tesimo išvados dėl trečiosios įstatyme numatytos sąlygos.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra skyrius pavadinimu „Bausmės skyrimas“, kuriame teismas nurodė, jog: skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 54, 61, 91 straipsnių nuostatomis; kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta; G. L. anksčiau teistas, nusikalstamas veikas jis padarė tyčia; Socializacijos centro, kutriame mokėsi metus, charakterizuojamas neigiamai, o Eimučio mokyklos – teigiamai; G. L. teisme pripažino savo kaltę, atsiprašė nukentėjusiojo; nepilnametis nepadarė sunkių nusikaltimų, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su motina, kuri yra neįgalį; ji teigia, kad bendrauja su sūnumi, mato jo galvosenos pasikeitimus, norą pasitaisyti, daugiai nenusikalsti; atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei į tai, kad kaltinamasis daugiau nei pusę metų buvo suimtas, jam bausmės vykdymas gali būti atidėtas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad taikydamas BK 92 straipsnio nuostatas nuteistajam G. L., pirmosios instancijos teismas šios normos pirmojoje dalyje nurodytų sąlygų atidėti bausmės vykdymą net neanalizavo, nepadarė išvados, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nuosprendyje teismas net neužsiminė apie bausmės tikslus (BK 41 straipsnis), nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį (BK 80 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir G. L. padarytų nusikaltimų sunkumą pirmosios instancijos teismas apibūdino netiksliai, nes jis nuteistas ir už sunkių nusikaltimų padarymą.

Išnagrinėjęs bylą pagal prokuroro apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog G. L. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas priėmė sprendimą apskųstą nuosprendį pakeisti, panaikinant BK 92 straipsnio nuostatų taikymą nuteistajam G. L.. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šis apeliacinės instancijos teismo sprendimas atitinka bylos medžiagą. G. L. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. ir 2010 m. sausio 29 d. nuosprendžiais, kuriais paskirtos bausmės šioje byloje buvo subendrintos su bausmėmis už naujai padarytus nusikaltimus, nuteistas už penkiolika nusikalstamų veikų. Nusikaltimus jis darė net tada, kai jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl ankstesnių nusikalstamų veikų. Tiriant ankstesnius nusikaltimus G. L. buvo taikyta kardomoji priemonė suėmimas, kurią pakeitus į švelnesnę, jis netrukus tęsė nusikalstamas veikas prieš nepilnametį M. D.. G. L. ištisus metus darė nusikaltimus prieš fiziškai ir psichologiškai silpnesnį už save asmenį; jis nesitenkino mobiliojo ryšio telefonų pagrobimu, bet ir skyrė „baudą“ nukentėjusiajam, iš jo tyčiojosi savo draugų akivaizdoje, priversdamas nusivilkti marškinėlius. Aptartos aplinkybės apibūdina nuteistąjį kaip jauną asmenį, neturintį tvirtų moralinių nuostatų ir nesilaikantį visuotinai priimtų elgesio normų. Todėl apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad vien auklėjamojo poveikio priemonių paskyrimo, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nepakanka G. L. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti; sprendimas atidėti bausmės vykdymą neleistų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų bausmės tikslų, nepadėtų realizuoti BK 80 straipsnyje numatytą nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio skyriuje „Bausmės skyrimas“ nurodytos aplinkybės, kurių išsamią analizę nuteistojo G. L. gynėjas pateikė kasaciniame skunde, yra reikšmingos nustatant nuteistajam skiriamos bausmės dydį, tačiau jos neatsveria aplinkybių, trukdančių padaryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nenustačius bent vienos iš įstatymo pritaikymui būtinų sąlygų (šiuo atveju, pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo), tas įstatymas negali būti taikomas. Todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas pakeisti apskųstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamo BK 92 straipsnio pritaikymo yra pagrįstas, o kasatoriaus prašymas tą sprendimą panaikinti negali būti patenkintas.

Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad naikinti ar keisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą dėl nuteistojo G. L. gynėjo kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Nuteistojo G. L. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Aldona Rakauskienė

Rimantas Baumilas

Valerijus Čiučiulka