Baudžiamoji byla Nr. 2K–182/2011
(Procesinis Nr. 53-1-00593-06)
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.4.5; 1.2.4.6.8; 1.2.28.4 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Jono Prapiesčio, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. kasacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 4 d. nutarties.
Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu R. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK):
- 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.
- 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams,
- 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė bausmė paskirta treji metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 19 d. nutartimi paskirta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė R. K. paskirta trejų metų vieno mėnesio laisvės atėmimas.
Iš R. K. V. V. priteista 100 Lt turtinei ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, V. A. - 415 Lt turtinei ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, Valstybinei ligonių kasai - 3898, 20 Lt.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 4 d. nutartimi nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą,
n u s t a t ė :
R. K. nuteistas už tai, kad:
nesunkiai sutrikdė V. V. sveikatą, būtent: 2006 m. lapkričio 13 d., apie 10 valandą 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, J. J. namuose, Anykščių r., (duomenys neskelbtini), prikibo prie V. V. ir iš asmeninių paskatų, tyčia smogė šiam kumščiu du kartus į kairės ausies sritį, po to, neleisdamas išeiti iš kambario, suėmė rankomis už apykaklės, pargriovė ant žemės ir koja du kartus smogė į dešinę blauzdą, kuri buvo ištiesta per medinį 8 cm slenkstį, taip padarydamas dešinės blauzdos vidurinio-apatinio trečdalio sumušimą ir spiralinį blauzdos kaulų lūžį, kairės ausies minkštųjų audinių sumušimą;
nesunkiai sutrikdė S. V. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, būtent: 2006 m. lapkričio 13 d. apie 12 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo bute, Anykščių r., (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų, tyčia vieną kartą smogdamas kumščiu S. V. į veidą, nuvertė jį nuo kėdės ant grindų ir pargriuvusiam spyrė ne mažiau kaip 10 kartų į veido, galvos, krūtinės, nugaros sritis, šonus, taip padarydamas lengvą galvos smegenų sukrėtimą, dešinės krūtinės ląstos pusės sumušimą ir dešinio šonkaulio lūžį, minkštųjų audinių sumušimus veide, oro susikaupimą dešiniajame viršutiniame voke;
be to, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2006 m. gruodžio 16 d., apie 12 val., turėdamas tikslą atgauti D. K. priklausančius 600 Lt už parduotą automobilį „Renault 21“, atėjo į V. A. namus, esančius Anykščių r., (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijimą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę, t. y. panaudodamas fizinę ir psichinę prievartą prieš V. A., reikalaudamas grąžinti 600 Lt, smogė keletą kartų kumščiu V. A. į veidą, po to, išėjus į lauką, R. K. liepė V. A. sėsti į automobilį „Renault 21“ ir užvesti jo variklį. Grįžus į V. A. namo vidų, šio pareikalavo grąžinti automobilio dokumentus bei septynis kartus kumščiu smogė į veido ir galvos sritis, taip padarydamas dešinės akies apatiniame voke ir paakyje melsvai violetinės spalvos poodines kraujosruvas, pakaušio dešinės minkštųjų audinių patinimus, taip nežymiai sutrikdydamas V. A. sveikatą.
Kasaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 4 d. nutartį - perkvalifikuoti jo veiką iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į 138 straipsnio 1 dalį, pagal BK 294 straipsnio 2 dalį išteisinti ir sumažinti paskirtą bausmę.
Kasatorius nesutinka su priimtu nuosprendžiu ir nutartimi, teigia, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Pasak nuteitojo, S. V. sužalojimas turėjo būti kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kad prokuroras teisminio nagrinėjimo metu be pagrindo pasunkino kaltinimą ir paprašė veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad jis su S. V. atėjo į butą, girtavo ir susimušė, nes susiginčijo, taip pat, kad nebuvo jokio išankstinio tikslo pyktis su nukentėjusiuoju ar planuoti prieš jį nusikaltimą.
Pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, R. K. prašo jį išteisinti.
Kasaciniame skunde nuteistasis nesutinka ir su V. V. pareikštu 10 000 Lt civiliniu ieškiniu, nes negauna jokių pajamų, neturi nuosavo turto, todėl neturi galimybės sumokėti tokios pinigų sumos.
Be to, sprendžiant klausimą dėl bausmės sumažinimo, nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad paskelbus jo paiešką jis dirbo Latvijoje, paieškos laikotarpiu nepadarė nusikalstamų veikų, gailisi padaręs nusikaltimus, išėjęs į laisvę jis turėtų gyvenamąją vietą ir darbą.
Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistojo R. K. kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs R. K. apeliacinį skundą teisingai konstatavo, kad nukentėjusiojo parodymai proceso metu buvo nuoseklūs, juos iš dalies patvirtino I. V. parodymai. O, nuteistojo parodymai dėl S. V. sumušimo buvo nenuoseklūs, todėl suteikia pagrindą juos laikyti nepatikimais ir daryti išvadą, kad jis smurtavo prieš nukentėjusįjį be jokios dingsties, ir jo veiksmai pagrįstai įvertinti kaip padaryti iš chuliganiškų paskatų. Prokuroro manymu, prokurorė pagrįstai pirmosios instancijos teisme pasunkino kaltinimą. Kaltinimo pakeitimas atliktas laikantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) normų.
Prokuroras pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad turtinė nuteistojo padėtis negali būti pagrindas esmingai mažinti neturtinę žalą, nes reikia įvertinti visas aplinkybes, tarp jų - ir nukentėjusiojo patirtas kančias bei išgyvenimus. Prokuroro manymu, atsižvelgiant į nuteistojo patirtas kančias bei išgyvenimus, akivaizdu, kad suma neturtinei žalai atlyginti išreikšta bei priteista tinkamai ir teisingai. Be to, kasatorius yra sveikas ir darbingas asmuo, turintis galimybę užsidirbti, todėl jo skunde nurodoma aplinkybė, kad jis šiuo metu neturi vertingo turto bei negauna pajamų, nesuteikia pagrindo vien dėl šios aplinkybės mažinti iš jo nukentėjusiajam priteistos atlyginti neturtinės žalos dydį.
Prokuroras atsiliepime pažymi, kad, nors nuteistasis nesutinka su jam inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 294 straipsnio 2 dalyje, ir prašo jį išteisinti, tačiau savo prašymo nemotyvuoja. Prokuroro teigimu, byloje nustatyta, kad nuteistasis savavaldžiavo prieš V. A., todėl jo veika kvalifikuota tinkamai.
Be to, atsiliepime pažymima, kad prokuroras sutinka su Panevėžio apygardos teismu, kuris nurodė, kad, nors apeliaciniame skunde nuteistasis pripažino savo kaltę bei nuoširdžiai gailėjosi, teismas, įvertinęs tai, kad R. K. niekaip neišreiškė apgailestavimo dėl padarytų nusikaltimų, neigė esmines bylos faktines aplinkybes, neatlygino nė dalies nukentėjusiesiems padarytos žalos, trejus metus slapstėsi nuo teismo, pagrįstai nepripažino šios aplinkybės lengvinančios jo atsakomybę.
Prokuroro teigimu, paskirtos bausmės nuteistajam yra adekvačios kasatoriaus padarytų veikų pavojingumui ir asmenybei, todėl nėra per griežtos ir mažinti jas nėra pagrindo.
Dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo
Kasatorius skunde ginčija veikos kvalifikavimą pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, teigdamas, kad jo veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas kvalifikuojantis požymis - chuliganiškos paskatos - reiškia, kad veiką kaltininkas padaro dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba kai kaltininkas elgiasi visai be dingsties, arba panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šis kvalifikuojantis požymis gali būti inkriminuotas tik nustačius, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas yra chuliganiškos paskatos. Nuteistasis R. K., neneigdamas S. V. sumušimo fakto, teigia, kad jį sumušė ne dėl chuliganiškų paskatų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. K. pasikvietė S. V. į savo namus išgerti alaus, jiems begeriant be jokios priežasties smogė kumščiu S. V. į veidą ir nuvertęs nuo kėdės spyrė ne mažiau kaip 10 kartų į įvairias kūno vietas. Teismas, įvertinęs ištirtus įrodymus, padarė išvadą, kad R. K. fizinį smurtą prieš S. V. panaudojo be jokios priežasties bei dingsties, todėl pripažino, jog jis nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą padarė dėl chuliganiškų paskatų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas, nuosprendžio pagrįstumas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, bylą patikrinęs pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuriame buvo nurodyti iš esmės tie patys, kaip ir kasaciniame skunde, argumentai, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė įrodymų vertinimo klaidų, kad nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Šis teismas, dar kartą išanalizavęs ištirtus įrodymus, pripažino, kad R. K. smurtą prieš nukentėjusįjį panaudojo netikėtai ir be jokios priežasties, todėl jo veiksmai pagrįstai įvertinti kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų. Teisėjų kolegija nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada neturi teisinio pagrindo, todėl kasatoriaus prašymas perkvalifikuoti padarytą nusikalstamą veiką iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į 138 straipsnio 1 dalį negali būti tenkinamas. Kaltinime nurodyto veikos kvalifikavimo pakeitimas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo atliktas pagal BPK 256 straipsnio 2 dalį nustatytas taisykles ir procedūrą, todėl kasatoriaus nuorodos apie kaltinimo pakeitimo teisme nepagrįstumą atmestinos.
Dėl civilinio ieškinio
Kasaciniame skunde nuteistasis nesutinka su nukentėjusiajam V. V. priteistu civilinio ieškinio dydžiu. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo V. V. ieškinį tenkino iš dalies ir iš nuteistojo priteisė 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo priteistos sumos dydžiui. Kasaciniame skunde nurodytas teiginys, kad priteista suma yra per didelė, nes nuteistasis neturi pajamų ir turto, iš kurio būtų galima sumokėti priteistą sumą, apeliacinės instancijos teismo buvo išnagrinėtas ir į jį buvo atsakyta, nurodant, kad tai nėra pagrindas mažinti nukentėjusiajam priteistos atlyginti neturtinės žalos dydį. Nors žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra vienas iš CK 6.250 straipsnyje nustatytų kriterijų, tačiau sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgiama į konkrečios bylos aplinkybes ir vertinama jų visuma. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai, kurie vertinami, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbo veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Dėl to ir šioje byloje svarbu įvertinti žalos padarinius, jų sunkumą, asmens turėtų galimybių praradimą. Be to, padariniai turi būti vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks nukentėjusiojo gyvenimą. Byloje nustatyta, kad po sužalojimų nukentėjusysis kentėjo kojos skausmus, nes jam buvo atliktas blauzdos kaulo lūžio operacinis gydymas, dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė ilgalaikius fizinio ir dvasinio pobūdžio išgyvenimus. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų motyvų matyti, kad teismas, spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo klausimą, akcentavo, jog nukentėjusysis V. V. dėl sužalojimų negalėjo dirbti kelis mėnesius, ir bylos nagrinėjimo metu vis dar negalėjo dirbti visu pajėgumu, kentė skausmus, dėl operacijų patyrė kitų nepatogumų, sulaužytą koją vis dar skauda, ji tinsta, lūžę kaulai negyja. Kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, nuteistasis yra sveikas ir darbingas žmogus, kuris turi galimybę užsidirbti ir atlyginti žalą, be to, pačiame kasaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis gali dirbti, todėl argumentas, jog šiuo metu neturi pinigų žalai atlyginti nėra lemiamas kriterijus neturtinės žalos dydžiui mažinti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, kasatoriaus argumentai dėl priteistos atlyginti nukentėjusiajam padarytos žalos dydžio atmestini.
Dėl kitų skundo argumentų
Nuteistasis, prašydamas jį išteisinti dėl padaryto savavaldžiavimo, kvalifikuoto pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, nenurodė jokių šį prašymą pagrindžiančių argumentų. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti ne tik bylos apskundimo pagrindai, išvardyti BPK 369 straipsnyje, bet ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą. Taigi nesant dėl BK 294 straipsnio 2 dalies taikymo jokių argumentų įstatymo taikymo klausimas nesvarstytinas (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas apskritai nepriima nei apkaltinamųjų, nei išteisinamųjų nuosprendžių, nes tokių procesinių dokumentų priėmimas nenurodytas BPK 382 straipsnyje. BK 294 straipsnio 2 dalies taikymas buvo skundžiamas, prašant išteisinti, apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo nuteistojo argumentus, į juos priimtoje nutartyje motyvuotai atsakė ir paaiškino, kodėl jie pripažįstami nepagrįstais ir atmetami (BPK 332 straipsnio 5 dalis).
Bausmės už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos nepažeidžiant BK 54 straipsnio reikalavimų, todėl švelninti jas bei mažinti paskirtą faktinę bausmę teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.
Nesant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio bei paskesnės apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas pripažintinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo R. K. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Albinas Sirvydis
Jonas Prapiestis
Aldona Rakauskienė
