Baudžiamoji byla Nr. 2K-180/2011
Proceso Nr. 1-86-1-00058-2006-7
Procesinio sprendimo kategorija
2.3.6.4.5.1. (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. J. kasacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 22 d. nuosprendžio, kuriuo P. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Taikytas BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 7 punktas ir bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21 d. nutartis, kuria nuteistojo P. J. ir jo gynėjo N. U. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė:
P. J. nuteistas už tai, kad 2006 m. sausio 21 d., apie 9 val., Telšiuose, Luokės g., ties namu Nr. 5, vairuodamas lengvąjį automobilį,,O. V.“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53 punkte nurodytus reikalavimus; nepasirinko saugaus greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, taip pažeisdamas KET 172 punkte nurodytus reikalavimus; dėl to, pažeisdamas KET 75 punkte nurodytus reikalavimus, partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusį J. M., kuris nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų 2006 m. kovo 1 d. ligoninėje mirė.
Kasaciniu skundu P. J. prašo panaikinti teismų sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, nes bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas.
Kasatorius nurodo, kad teismų sprendimai naikintini dėl padarytų esminių procesinių pažeidimų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra visiškai be motyvų ir surinktų įrodymų analizės. Surašant jo aprašomąją dalį nesilaikyta BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, visiškai nevertinti surinkti įrodymai.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, skundžiamoje 2010 m. spalio 21 d. nutartyje nurodė, kad teisėjų kolegija sutinka iš dalies su apeliantų skundo teiginiais <...> apylinkės teismo nuosprendyje išdėstyti įrodymai tinkamai neįvertinti, nėra išsamios įrodymų analizės, kaltinamojo ir liudytojų parodymai pakankamai neišanalizuoti, nelyginti su kitais bylos duomenimis, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tačiau, kolegijos nuomone, tai nelaikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Taigi apeliacinės instancijos teismas mano, kad įrodymų analizė ir nuteisimo motyvai yra nesvarbūs, ir tai nepažeidžia žmogaus teisių.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad <...> įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis baudžiamajame procese išskirtinės svarbos procesinis dokumentas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-577/2010).
Motyvai yra esminė nuosprendžio dalis. Nuosprendis be motyvų negali būti teisėtas, nes jei nėra motyvų, nuteistasis praranda galimybę ginčyti įrodymų vertinimą apeliacinės instancijos teisme, o apeliaciniame skunde iš esmės ginčijami įrodymų vertinimo motyvai. Šioje byloje įrodymus įvertino ir juos aprašė, motyvus išdėstė tik apeliacinė instancija, tačiau kasatorius yra paradęs galimybę skųsti jų teisingumą aukštesnei instancijai, nes kasaciniame skunde įrodymų vertinimo klausimų kelti nebegalima ir skųsti nuosprendžio dėl įrodymų nebeįmanoma. Tai yra nuteistojo teisių apribojimas, iš esmės nuteistajam atimta viena teismo instancija, nesudaryta galimybė apskųsti tik apeliacinėje instancijoje surašytus nuosprendžio priėmimo motyvus.
Taigi nuosprendžio priėmimo reikalavimų pažeidimas yra esminis Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas, o bylą išnagrinėjęs ir tuos pažeidimus padaręs teismas laikytinas šališku. Šis proceso pažeidimas sukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį, pažeidimo buvo neįmanoma pašalinti apeliacinėje instancijoje, nes išnyko galimybė dėl įrodymų vertinimo motyvų pasinaudoti apeliacija.
Atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė R. K. siūlo jį tenkinti iš dalies.
Prokurorė nurodo, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra svarbus baudžiamosios bylos dokumentas. Iš bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą teisiamajame posėdyje, surašė BPK 305 straipsnio 1 dalyje reikalavimų neatitinkantį teismo nuosprendį. Teismas nuosprendyje apsiribojo tik formaliu įrodymų išdėstymų, jų nevertino ir netyrė, neišdėstė motyvų dėl prieštaravimų nuteistojo P. J., liudytojų I. D., E. K. parodymuose apie eismo įvykio aplinkybes, neanalizavo ir neišdėstė motyvų dėl specialistų išvadų ir eismo įvykio ekspertizių išvadų vertinimo bei tose išvadose esančių prieštaravimų, taip pat nepasisakė dėl priežastinio ryšio tarp P. J. veiksmų ir kilusių padarinių. Taigi teismas iš esmės pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir sukėlė abejonių dėl nuosprendyje padarytų išvadų pagrįstumo, todėl toks nuosprendis negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.
Apygardos teismas, išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka netinkamai įvertino apylinkės teismo padarytą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, surašant apkaltinamąjį nuosprendį, kaip neesminį, nors iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad šis teismas pats pripažino, jog apylinkės teismo nuosprendyje išdėstyti įrodymai tinkamai neįvertinti, nėra išsamios įrodymų analizės, kaltinamojo ir liudytojų parodymai pakankamai neišanalizuoti, nelyginti su kitais bylos duomenimis. Be to, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, priėmė netinkamą procesinį sprendimą – nutartį atmesti apeliacinį skundą, numatytą BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas turėjo priimti naują nuosprendį, ištaisydamas pirmosios instancijos teismo padarytus esminius BPK 305 straipsnio 1 dalies pažeidimus, tačiau to nepadarė, ir taip pats padarė esminį Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą, kuris šalintinas iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodomos baudžiamojo proceso įstatymų taikymo klaidos negali būti tiesiogiai siejamos su teismo šališkumu. Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas reiškia, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreikiančio jokio išankstinio nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu. Teismo padaryti Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai, net ir esminiai, ne visada rodo teismo šališkumą. Šioje byloje nėra duomenų ir pagrindų pripažinti, kad teismas buvo šališkas.
Atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą nukentėjusysis A. M. nurodo, kad P. J. šiurkščiai pažeidė KET 53, 75, 172 punktuose numatytus reikalavimus, partrenkė ir mirtinai sužalojo pėsčiųjų perėjoje ėjusį jo brolį J. M.. Be to, siekdamas išvengti atsakomybės ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, davė melagingus parodymus, jog pėsčiasis J. M. bėgo šalia pėsčiųjų perėjos. Jis, kaip nukentėjusysis, yra nepatenkintas apylinkės teismo nuosprendžiu, nes teismas neįvertino P. J. gebėjimo vairuoti automobilį, prieš byloje tiriamą eismo įvykį jis du kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, be to, baustas administracine tvarka tris kartus.
Atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą nukentėjusysis R. M. nurodo, kad su P. J. kasaciniame skunde nurodytais motyvais ir pareikštais reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti.
Kasatorius skunde nurodo tuos pačius reikalavimus, kaip ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus esminius apeliacinio skundo argumentus ir padarė pagrįstą išvadą dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio. Šios instancijos teismas ištaisė pirmosios instancijos teismo klaidas – įvertino bei pasisakė dėl įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, todėl nesutinka su kasatoriaus nuomone, kad teismas jam buvo šališkas. Taigi panaikinti teismų sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nėra teisinio pagrindo.
Nuteistojo P. J. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų
Kasaciniu skundu P. J. prašo panaikinti teismų sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, nes bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, nes jis surašytas be jokių įrodymų vertinimo motyvų, o tai reiškia, kad tuos pažeidimus padaręs teismas yra šališkas.
Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra išaiškintas teismo nešališkumo principas subjektyviąja ir objektyviąja prasmėmis (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-402/2010, 2K-414/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik tada, kai nustatomos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Tačiau teismo nešališkumo principas negali būti aiškinamas plečiamai, t. y. procesinės klaidos ar pažeidimai patys savaime nereiškia šio principo pažeidimo.
Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad, įvertinus bylos aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad skundžiamą nuosprendį priėmė nešališkas teismas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgus į išdėstytus argumentus, nėra pagrindo pripažinti, jog nuteistojo P. J. bylą išnagrinėjo šališkas teismas.
Atkreiptinas dėmesys, kad visos byloje nustatytos aplinkybės turi būti nurodytos teismo priimto nuosprendžio aprašomojoje dalyje. BPK 305 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies turinį, nurodyta, kad šioje nuosprendžio dalyje išdėstoma: 1) įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; 3) nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados; 4) bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, surašydamas nuosprendį nevisiškai vadovavosi BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
Pažymėtina, kad ir apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo P. J. ir jo gynėjo apeliacinį skundą, nutartyje nurodė, kad <...> teisėjų kolegija sutinka iš dalies su apeliantų skundo teiginiais, kad apylinkės teismo nuosprendyje išdėstyti įrodymai tinkamai neįvertinti, nėra išsamios įrodymų analizės, kaltinamojo ir liudytojų parodymai pakankamai neišanalizuoti, nelyginti su kitais bylos duomenimis, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, tačiau, teismo nuomone, tai nelaikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Pagal BPK 369 straipsnio 3 dalyje esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir pririmti teisingą nuosprendį ar nutartį. Bylos medžiaga rodo, kad P. J. gynė jo paties pasirinktas gynėjas, be to, nuteistasis pasinaudojo įstatymo jam suteikta teise skųsti nuosprendį ir jį apskundė apeliacinės instancijos teismui, todėl daroma išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar padaryti įstatymo pažeidimai, sukliudę teismui priimti teisingą nuosprendį.
Apeliacinio proceso paskirtis – užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, t. y. apeliacinės instancijos teismai turi siekti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami.
Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas apeliacinio proceso metu turi patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, bylos dalyviai prašymų dėl įrodymų tyrimo nepareiškė, o tai reiškia, kad nuteistąjį ir jo gynėją tenkino pirmosios instancijos teismo atliktas bylos aplinkybių tyrimo išsamumas, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai apsiribojo pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu. BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatyta teise savo iniciatyva rengti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismas pasinaudoti taip pat neprivalėjo, nes nebuvo tam pagrindo.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuosprendis gali būti naikinamas dėl padarytų esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, kokiais laikomi tik tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas nepadarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylą pagal paduotą apeliacinį skundą ir priėmė teisingą sprendimą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo P. J. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vladislovas Ranonis
Valerijus Čiučiulka
Viktoras Aidukas
