Dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nuosprendžio dalis, kuria D. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį (dėl V. A. A. turto pagrobimo), panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis - D. Ž. dėl šios nusikalstamos veikos išteisintas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių

Baudžiamoji byla Nr. 2K-178/ 2011

Proceso Nr. 1-61-1-00024-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.14.1.2.2

2011 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Karčinskui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Nerijaus Marcinkevičiaus kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nuosprendžio dalis, kuria D. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dėl V. A. A. turto pagrobimo), panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis – D. Ž. dėl šios nusikalstamos veikos išteisintas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį (dėl R. J. ir UAB „D“ turto vagysčių ir turto sugadinimo), galutinė subendrinta bausmė nustatyta – areštas 60 parų. Likusi nuosprendžio dalis nekeista.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nuosprendžiu D. Ž. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl V. A. A. turto pagrobimo) areštu 40 parų; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl R. J. turto pagrobimo) – areštu 40 parų; pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (dėl R. J. turto sugadinimo) – areštu 20 parų; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „D“ turto pagrobimo) – areštu 40 parų; pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „D“ turto sugadinimo) – areštu 20 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrinta bausmė paskirta – areštas 70 parų.

.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos D. Bajerčiūtės pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, panaikinus Jonavos rajono apylinkės teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalį, D. Ž. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl kaltinimo tuo, kad jis 2010 m. sausio 7 d., tarp 23 ir 24 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Jonavoje, prie Panerių g. 23-ojo namo, turėtu gręžtuvu pragręžęs V. A. A. priklausančio automobilio „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro bake dvi skyles ir tokiu būdu įsibrovęs į saugyklą, pagrobė svetimą, V. A. A. priklausantį turtą –28 litrus A95 markės benzino, kurio vertė 100 Lt.

D. Ž. yra nuteistas ir už kitas nusikalstamas veikas, tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.

Kasaciniame skunde Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas N. Marcinkevičius prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio dalį dėl D. Ž. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl V. A. A. turto pagrobimo) bei galutinės bausmės paskyrimo (dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo) ir palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nuosprendį be pakeitimų.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakomybei pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsirasti būtina, kad pagrobtojo turto vertė viršytų 3 MGL, bet neviršytų 250 MGL sumos, todėl esą D. Ž. veika dėl V. A. A. turto pagrobimo užtraukia administracinę atsakomybę. Prokuroro teigimu, teismas neteisingai aiškino BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, tai prieštarauja ir susiformavusiai teismų praktikai šios kategorijos bylose (kasacinės nutartys Nr. 2K-31/2008; 2K-20/2008 ir kt.).

Kasaciniame skunde nurodoma, kad administracinė atsakomybė atsiranda tada, kai smulkus svetimo turto pagrobimas vagystės būdu (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnis) padaromas nesant BK 178 ar kitame BK straipsnyje numatytų kvalifikuojančių požymių. ATPK 50 straipsnio dispozicijoje yra išvardytos sunkinančios aplinkybės, kurios numatytos BK straipsniuose (nustatančiuose baudžiamąją atsakomybę už svetimo turto pagrobimą). Taigi, esant bent vienam iš BK 178 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų veiką kvalifikuojančių požymių, baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą kyla pagrobus bet kokios vertės svetimą turtą. Be to, pagrobto turto vertė, kaip būtinas veiką kvalifikuojantis požymis, nurodytas BK 178 straipsnio 3 ir 4 dalyse, o BK 178 straipsnio 2 dalies dispozicija to nereikalauja. Kasatorius pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ konstatuota, jog BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės, nei 1 MGL vertės, turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (išskyrus atvejį, kai pagrobiamas didelės vertės turtas).

Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismų nuosprendžiuose nustatyta, jog D. Ž. V. A. A. turto pagrobimą padarė įsibraudamas į saugyklą, t. y. esant veiką kvalifikuojančiam požymiui, todėl jo padaryta veika atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Kasacinis skundas tenkintinas.

Byloje nustatytos ir teismų sprendimuose nurodytos D. Ž. padarytos veikos faktinės aplinkybės yra tos, kad jis pagrobė V. A. A. 100 Lt vertės turtą įsibrovęs į saugyklą – automobilio kuro baką, į kurį pateko gręžtuvu išgręžęs skyles. Pirmosios instancijos teismas D. Ž. pripažino kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu, nusprendė, kad D. Ž. nepadarė šios baudžiamajame įstatyme numatytos veikos, nes pagrobto turto vertė neviršija 1 MGL dydžio sumos, todėl tokia vagystė užtraukia tik administracinę atsakomybę (ATPK 50 straipsnis).

Konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties buvimas nustatomas pagal požymius, nurodytus BK specialiosios dalies straipsnio (jo dalies) dispozicijoje.

BK 178 straips­nyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už vagystę, t. y. svetimo turto pagrobimą. Pagal šio BK straipsnio 2 dalį vienas iš va­gys­tę kva­li­fi­kuo­jan­čių požymių, apibūdinančių turto pagrobimo (vagystės) būdą, yra įsi­bro­vi­mas į sau­gyk­lą. Pagrobto turto vertė (BK 190 straipsnis) – vagystės dalyką apibūdinantis požymis – lemia veikos kvalifikavimą tuo atveju, kai pagrobiamas didelės, viršijančios 250 MGL, vertės turtas (BK 178 straipsnio 3 dalis), arba nedidelės, nuo 1 iki 3 MGL, vertės turtas ir nėra veiką kvalifikuojančių požymių (BK 178 straipsnio 4 dalis). ATPK 50 straipsnyje, reglamentuojančiame atsakomybę už smulkų turto grobimą, nustatytos šio straipsnio taikymo ribos – jis taikomas nesant sunkinančių aplinkybių (pagal 2000 m. BK – kvalifikuojančių požymių). Taigi, nedidelės vertės turto pagrobimas veikos teisinį įvertinimą bei veikos kvalifikavimą lemia tuo atveju, kai padaroma paprasta vagystė – tuomet, priklausomai nuo turto vertės, sprendžiama, ar veika atitinka BK 178 straipsnio 1 ar 4 dalies požymius (turto vertė didesnė ar mažesnė už 3 MGL), ar taikytina tik administracinė atsakomybė (turto vertė nesiekia 1 MGL).

Taigi, kasaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad, nepaisant turto vertės, BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto kvalifikuojančio požymio (kaip šiuo atveju – turto užvaldymo būdas) buvimas veiką savaime daro pavojingesnę, o atsakomybę – griežtesnę. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad mažesnės nei 1 MGL vertės turto pagrobimas visais atvejais (t. y. ir esant vagystę kvalifikuojančių požymių) užtraukia atsakomybę tik pagal ATPK 50 straipsnį, neatitinka tiek teisės aktų sisteminio aiškinimo, tiek konkrečių juose nurodytų atitinkamų administracinių teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų apibrėžimų, taip pat prieštarauja susiformavusiai teismų praktikai (kasacinės nutartys 2K-30/2010; 2K-413/2010).

Pagal nurodytas faktines aplinkybes D. Ž. padaryta veika pagrobus svetimą turtą iš saugyklos, į kurią įsibrovė, atitinka visus būtinuosius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo D. Ž. veiką, o apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl yra BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalyje nurodytas pagrindas panaikinti šio teismo nuosprendį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nuosprendį panaikinti ir palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nuosprendį be pakeitimų.

Teisėjai Viktoras Aidukas

Aldona Rakauskienė

Dalia Bajerčiūtė