Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau - ir DGNIKPPSBĮ) aiškinimo ir taikymo, bendrijos nutarimo teisėtumo

Civilinė byla Nr. 3K-3-184-701/2019

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08661-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.2.2.3.1.10

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Antano Simniškio (pranešėjas) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TG Invest-1“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „TG Invest-1“ ieškinį atsakovei bendrijai „Bruzdeilyno valdos“ dėl bendrijos savininkų 2016 m. spalio 30 d. susirinkimo nutarimų pirmuoju, antruoju ir trečiuoju darbotvarkės klausimais pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Jūros būstas“, J. P., A. P., K. P., N. P., A. N., D. N., M. L., A. J., E. D., N. M., M. M., O. S. (O. S.), J. S., E. B., V. U., V. U., D. Ž., R. V. Ž., E. P., K. P., A. N., R. N., P. P., M. T. P., R. R., A. D., A. D., uždaroji akcinė bendrovė „Domus Solution“, B. R., J. R., S. D., V. J., K. K., S. D., M. D., uždaroji akcinė bendrovė „Palmusta“, J. L. ir D. B..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DGNIKPPSBĮ) aiškinimo ir taikymo, bendrijos nutarimo teisėtumo.

2. Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento atsakovės (toliau – ir Bendrija) 2016 m. spalio 30 d. savininkų susirinkimo (protokolo Nr. 9) nutarimus pirmuoju, antruoju ir trečiuoju darbotvarkės klausimais.

3. Ieškovė nurodė, kad atsakovės savininkų susirinkimas, įvykęs 2016 m. spalio 30 d., kuriame dalyvavo ir balsavo tik dešimt Bendrijos narių, pirmuoju darbotvarkės klausimu nutarė, kad kaupiamųjų lėšų dydis po svarstymo nustatytas 5 Eur nuo objekto nuo 2017 m. sausio mėn. bendrojo naudojimo objektų priežiūrai, remontui ir tvarkymui; antruoju darbotvarkės klausimu nutarė, kad administracinį ir eksploatavimo mokestį rinks UAB „Jūros būstas“ nuo visų turtinių vienetų nuo 2017 m. sausio 1 d.; trečiuoju darbotvarkės klausimu nutarė, kad 100 Eur stojamasis mokestis renkamas nuo 2016 m. lapkričio 19 d. į kaupiamąją sąskaitą iš naujų narių.

4. Ieškovė teigia, kad ji Klaipėdos r., Bruzdeilyno k., nuosavybės teise turi du nebaigtus statyti gyvenamuosius namus ir penkiasdešimt keturis žemės sklypus, taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise turi devynis žemės sklypus, o penkis žemės sklypus su priklausiniais (nebaigtais statyti gyvenamaisiais namais) yra pardavusi. 2017 m. sausio mėnesį trečiasis asmuo UAB „Jūros būstas“ pradėjo ieškovei išrašinėti PVM sąskaitas faktūras, motyvuodamas tuo, kad atsakovė 2016 m. spalio 30 d. nutarė nuo 2017 m. sausio 1 d. rinkti kaupiamąsias lėšas bendrojo naudojimo objektų priežiūrai, administravimo ir eksploatavimo mokesčius iš visų namų (žemės) sklypų savininkų. Ieškovė 2017 m. gegužės 9 d. raštu prašė atsakovę pateikti informaciją, dėl kokio konkretaus turto, kurio bendraturtė yra ieškovė, priežiūros atsakovė susitarė su UAB „Jūros būstas“, kokios priežiūros paslaugos teikiamos kaip paskirstomos įmokos tarp bendraturčių, tačiau atsakovė atsakymo nepateikė. Ieškovė su atsakove ar kitais asmenimis nesudarė sutarčių dėl tokio pobūdžio paslaugų teikimo ir jomis nesinaudoja. Ieškovė savo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose neturi jokių statinių ir nėra niekam davusi leidimų juose atlikti kokius nors darbus. Anot ieškovės, ginčijami nutarimai pirmuoju ir antruoju darbotvarkės klausimais neatitinka DGNIKPPSBĮ nuostatų ir yra priimti atsakovei viršijus jai šiuo įstatymu suteiktą kompetenciją, o ginčijamas nutarimas trečiuoju darbotvarkės klausimu yra susijęs išimtinai su siekiu apriboti naujų narių įstojimą į bendriją bei galimybę balsuoti sprendžiant klausimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės objektų išlaikymo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovės 2016 m. spalio 30 d. savininkų susirinkimo (protokolo Nr. 9) nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu; kitą ieškinio dalį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad Bendrija ir jos įstatai VĮ Registrų centre buvo įregistruoti 2008 m. rugpjūčio 27 d. Atsakovė 2014 m. vasario 1 d. sutartimi perdavė trečiajam asmeniui UAB „Jūros būstas“ bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir kitų komunalinių paslaugų administravimą ir mokesčių už šias paslaugas surinkimą iš 40 ha teritorijos, esančios Klaipėdos r. sav., Bruzdeilyno k. (toliau – Bruzdeilyno kvartalas), atskirų žemės sklypų ir individualių gyvenamųjų namų savininkų. Bendrijoje yra dvylika narių. Ieškovė nėra Bendrijos narė, yra pateikusi prašymą ja tapti.

7. Teismas sprendė, kad ieškovė turi teisę ginčyti ginčijamus susirinkimo nutarimus, nes tiek jų priėmimo metu, tiek ir ieškinio pateikimo metu ji buvo Bendrijos teritorijoje esančių 53 žemės sklypų savininkė, ginčijamo susirinkimo metu jai buvo nustatyta pareiga mokėti Bendrijai mokesčius, kuriuos surenka ir administruoja pagal sutartį UAB „Jūros būstas“, šis susirinkimas buvo organizuojamas kaip visų Bruzdeilyno kvartalo žemės sklypų ir individualių namų savininkų susirinkimas.

8. Dėl atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Jūros būstas“ prašymų taikyti ieškinio senatį teismas sprendė, kad ieškovė ieškinio senaties nepraleido.

9. Teismas nustatė, kad 2016 m. spalio 30 d. susirinkime dalyvavo ir balsavo E. B., A. N., A. J., M. M., J. S., K. P., A. P. (Bendrijos pirmininkės J. P. sutuoktinis), J. L., E. D. ir V. U.; pirmininkavo Bendrijos pirmininkė J. P., o sekretoriavo E. B.. A. N. susirinkimo metu nebuvo Bendrijos narys (narė buvo jo sutuoktinė D. N.). J. L. susirinkimo metu taip pat nebuvo Bendrijos narė (narys buvo jos sutuoktinis M. L.). Taigi, susirinkimo metu balsavo ne tik Bendrijos nariai. Be paminėtų asmenų, Bendrijos nariai taip pat yra N. M. ir R. V. Ž.. Susirinkime dalyvavę Bendrijos pirmininkė ir trečiasis asmuo E. B., teikdami paaiškinimus, nurodė, kad buvo šaukiamas visų Bruzdeilyno kvartale esančių 80 sklypų savininkų susirinkimas, jame galėjo balsuoti tik Bendrijos nariai.

10. Ginčijamu susirinkimo nutarimu pirmuoju darbotvarkės klausimu buvo nustatytas mokestis už bendrojo naudojimo objektus taip pat ir žemės sklypų savininkams, kurie nėra Bendrijos nariai. Ieškovė, kaip ir dalis trečiųjų asmenų, turi ne tik atskirus žemės sklypus, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teise dalį žemės sklypų Klaipėdos r. sav., Bruzdeilyno k., kurių paskirtis – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, taip pat dalį žemės sklypų, kurių paskirtis – rekreacinių miškų ir žemės ūkio.

11. Remdamasis Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 10 dalyje, 21 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1, 3, 4 dalyse, 4.85 straipsnio 1 dalyje, 4.85 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtinto Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 9 punkte įtvirtintu teisiniu reglamentavimu teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčijamu susirinkimo nutarimu pirmuoju darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta ne tik dėl Bendrijos narių teisių ir pareigų, sprendė, jog šiuo atveju turėjo būti šaukiamas ne Bendrijos narių, o visų Bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų, kurie yra Klaipėdos r., Bruzdeilyno k., savininkų susirinkimas.

12. Nustatęs, kad 2016 m. spalio 30 d. buvo šaukiamas ir vyko ne tik Bendrijos narių, bet ir visų Bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų, kurie yra Klaipėdos r., Bruzdeilyno k., savininkų susirinkimas, taip pat nustatęs, jog savininkų susirinkime dalyvavo ir balsavo tik 10 iš 28 objektų savininkų, teismas, konstatavęs, kad susirinkime nebuvo reikiamo kvorumo (daugiau negu pusės visų objektų savininkų), taip pat nurodęs, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų dėl visų objektų savininkų tinkamo informavimo apie susirinkimą, sprendė, kad ginčijamas susirinkimo nutarimas pirmuoju darbotvarkės klausimu priimtas neteisėtai, pažeidžiant įstatymų nustatytą tokio nutarimo priėmimo tvarką.

13. Reikalavimą pripažinti negaliojančiu ginčijamą susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu teismas konstatavo esant nepagrįstą

14. Reikalavimą pripažinti negaliojančiu ginčijamą susirinkimo nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu teismas taip pat konstatavo esant nepagrįstą. Teismas nurodė, kad tokiam nutarimui priimti nėra būtina, jog dalyvautų ir jį priimtų visų Bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų, kurie yra Klaipėdos r., Bruzdeilyno k., objektų savininkų dauguma, todėl klausimą pagrįstai svarstė ir nutarimą priėmė paprasta susirinkime dalyvavusių Bendrijos narių dauguma. Teismas nenustatė, kad šiuo ginčijamu susirinkimo nutarimu nustatytas stojamasis mokestis būtų nepagrįstai didelis ar neaiškus.

15. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendimą paliko nepakeistą.

16. Kolegija pažymėjo, kad apeliaciniais skundais skundžiama tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria išspręsti ieškinio reikalavimai dėl ginčijamų susirinkimo nutarimų pirmuoju ir antruoju darbotvarkės klausimais pripažinimo negaliojančiais.

17. Kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria išspręstas ieškinio reikalavimas dėl ginčijamo susirinkimo nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu, pagrįstumą ir teisėtumą, nustatė, kad Bruzdeilyno kvartale yra 80 žemės sklypų, tačiau ne visi sklypų savininkai priklauso Bendrijai, sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir, remdamasi DGNIKPPSBĮ 1 straipsnio 1, 2 dalyse, 10 straipsnio 1 dalies 8 punkte, 11 straipsnio 1, 2, 5, 13 dalyse, 21 straipsnio 2 dalyje, CK 4.85 straipsnio 1 dalyje, Aprašo 9 punkte, atsakovės įstatų 4.4, 7.6–7.8 punktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčijamas susirinkimo nutarimas pirmuoju darbotvarkės klausimu yra neteisėtas, nes buvo priimtas pažeidžiant įstatyme nustatytą tokio nutarimo priėmimo tvarką, t. y. nebuvo reikiamo kvorumo (daugiau negu pusės visų objektų savininkų balsų), apie susirinkimą nebuvo tinkamai informuoti Bruzdeilyno kvartale esančių 80 sklypų savininkai.

18. Vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria išspręstas ieškinio reikalavimas dėl ginčijamo susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu, pagrįstumą ir teisėtumą, kolegija kaip nepagrįstus atmetė ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad šis ginčijamas nutarimas negalėjo būti priimtas Bendrijos narių susirinkime, o klausimas turėjo būti svarstomas ir nutarimas priimamas visų namų (sklypų) Bruzdeilyno gyvenvietėje savininkų susirinkime, nes jis yra susijęs su visų savininkų interesais, mokestis turi būti diferencijuojamas ir atsižvelgiama į galimybes naudotis bendru turtu.

19. Kolegija nurodė, kad UAB „Jūros būstas“ ir Bendrijos sudaryta 2014 m. vasario 1 d. sutartis ir 2016 m. spalio 30 d. savininkų susirinkimo priimti nutarimai patvirtina, jog UAB „Jūros būstas“ atsakovei teikia bendrojo naudojimo objektų elektros įrenginių, vandentiekio ir kanalizacijos, tarp jų ir valymo, įrenginių priežiūros ir profilaktinio remonto darbų paslaugas, kas mėnesį išrašydama apmokėti PVM sąskaitas faktūras. Duomenų, kad ši sutartis ar savininkų susirinkimo nutarimai ginčyti įstatymo nustatyta tvarka ir yra negaliojantys, nepateikta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai). Taip pat nepateikta kitų duomenų, kurių pagrindu UAB „Jūros būstas“ negalėtų teikti tokių paslaugų atsakovei. Byloje nustatyta, kad 2016 m. spalio 30 d. susirinkimo metu dalyvavo Bendrijos narių dauguma. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatant, jog administracinį ir eksploatavimo mokestį surenka UAB „Jūros būstas“ nuo visų turtinių vienetų nuo 2017 m. sausio l d., nėra būtina, kad dalyvautų ir sprendimą priimtų visų Bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų, kurie yra Klaipėdos r., Bruzdeilyno k., objektų savininkų dauguma, pakanka, kas šiuo atveju ir buvo, susirinkime dalyvavusių Bendrijos narių daugumos.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

20. Kasaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties dalis, kuriomis atmestas ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovės 2016 m. spalio 30 d. savininkų susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, ir šį ieškinio reikalavimą tenkinti bei atitinkamai pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o kitas skundžiamų teismų procesinių sprendimų dalis palikti nepakeistas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Teismai netinkamai taikė ir aiškino CK 4.72 straipsnį, 4.82 straipsnio 1 dalį, DGNIKPPSBĮ 2 straipsnio 10 dalį. Šiuo atveju CK 4.82 straipsnis negali būti taikomas, nes jis iš esmės skirtas bendraturčių teisiniams santykiams daugiabutyje ar kitame pastate, tačiau ne santykiams tarp individualių namų (sklypų) savininkų reglamentuoti. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, kad tik prisijungęs prie tinklų namo (sklypo) savininkas tampa jų bendraturčiu, nes nepagrįstai sprendė, kad ieškovė yra visų atsakovės valdomų bendrojo naudojimo objektų bendraturtė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy01MTUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-515/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-515/2009">3K-7-515/2009</a>). Ieškovė, įsigydama nekilnojamąjį turtą iš BUAB „Bruzdelynas“, neįsigijo jokių teisių į inžinerinius tinklus. Sudarytose turto pirkimo–pardavimo sutartyse ir turto perdavimo–priėmimo aktuose nėra jokių nuorodų, kad kartu perleidžiamos ir nuosavybės teisės į inžinerinius tinklus kaip bendrojo naudojimo objektus. Ieškovė į bylą pateikė BUAB „Bruzdelynas“ 2009 m. vasario 3 d. turto sąrašą, iš kurio matyti, kad BUAB „Bruzdelynas“ tokio turto, kaip inžineriniai tinklai ar jų dalys, savo balanse neapskaitė, todėl jo ir negalėjo perleisti ieškovei. Byloje nėra ginčo, kad bendrojo naudojimo objektai – vietiniai inžineriniai tinklai – nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre, nors jie, kaip statiniai, privalo būti registruojami (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 5 dalis). Nesant tinklų teisinės registracijos, nėra aišku, kam bendrosios dalinės nuosavybės teise jie priklauso, t. y. kas yra jų bendraturčiai.

20.2. Teismai tinkamai neįvertino prisijungimo prie vietinių inžinerinių tinklų teisinės reikšmės (Statybos įstatymo 2 straipsnio 44 dalis, 24 straipsnio 12–17 dalys). Pagal 2015 m. birželio 12 savininkų susirinkimo protokolą Nr. 7 matyti, kad atsakovė nutarė apmokestinti naujų savininkų prisijungimą prie valymo įrenginio (1000 Eur) ir prie vandens gręžinio (1000 Eur). Taip atsakovė pati nustatė prisijungimo prie šių inžinerinių tinklų sąlygas. Kartu laikytina, kad atsakovė nustatė ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgijimo į šiuos tinklus sąlygas. Nėra ginčo, kad ieškovei priklausantys sklypai su namais ar be namų nėra prijungti prie inžinerinių tinklų ir (ar) ieškovė nėra gavusi atsakovės leidimo jungtis prie šių sistemų, todėl dar ir dėl šios priežasties ieškovė nelaikytina šių tinklų bendraturte. Šių išvadų pagrįstumą patvirtina ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-588/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-588/2013">3K-3-588/2013</a>; 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDYzLTQyMS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-463-421/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-463-421/2016">e3K-3-463-421/2016</a>).

20.3. Ieškovės nuomone, vienas iš atsakovės valdomų ir trečiojo asmens UAB „Jūros būstas“ prižiūrimų bendrojo naudojimo objektų – kelias – apkritai nepriskirtinas prie bendrojo naudojimo objektų. Ieškovei apskritai nėra žinoma, kad Klaipėdos r., Bruzdeilyno k., būtų suformuotas atskiras kelias, kuris priklausytų keliems bendraturčiams ir būtų jų bendroji dalinė nuosavybė. Kelias šioje gyvenvietėje yra suformuotas iš servitutų, kurie nustatyti atskiruose, privačios nuosavybės teise savininkams priklausančiuose žemės sklypuose. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis apie ieškovei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, sklypuose yra įregistruotos kitos daiktinės teisės: kelio servitutai, teisė naudotis pėsčiųjų taku ir teisė važiuoti transporto priemonėms.

20.4. Pagal DGNIKPPSBĮ 1 straipsnio 1 dalį šis teisės aktas reguliuoja bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją, tačiau nenustato bendrijos kompetencijos dėl sprendimų, susijusių su servitutų priežiūra, priėmimo. Atsakovė neturėjo kompetencijos spręsti servitutinių kelių priežiūros klausimo, o trečiasis asmuo UAB „Jūros būstas“ – atlikti jų priežiūrą. Teismai nepagrįstai nenagrinėjo ir nevertino, kokių konkrečių bendrojo naudojimo objektų bendraturtė ieškovė yra.

20.5. Teismai netinkamai taikė CPK 178 ir 185 straipsnius. Ieškovė nėra atsakovės valdomų bendrojo naudojimo objektų – vietinių inžinerinių tinklų – bendraturtė, todėl neprivalo mokėti administravimo ir eksploatavimo mokesčių už šių inžinerinių tinklų priežiūrą ir jai šiuo atveju netaikytini CK 4.76 straipsnis ir 4.82 straipsnio 3 dalis. Nei 2016 m. spalio 30 d. susirinkimo nutarime, nei 2014 m. vasario 1 d. atsakovės ir UAB „Jūros būstas“ sudarytoje sutartyje ieškovės mokėtini administravimo ir eksploatavimo mokesčiai neišskaidyti pagal atskirus prižiūrimus bendrojo naudojimo objektus, todėl yra akivaizdu, kad nutarimas pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus. Netgi jeigu ir būtų pripažinta, kad ieškovė yra visų atsakovės valdomų bendrojo naudojimo objektų bendraturtė, vis tiek turėtų būti vertinama, kiek ieškovei priklausantys namai (sklypai) yra susiję su bendrojo naudojimo objektais, ir pagal sąsajumą sprendžiama dėl mokesčių mokėjimo ir jų dydžio. Šių svarbių aplinkybių teismai nesiaiškino. UAB „Jūros būstas“ 2015 m. rugsėjo 21 d. sudarytame Bendrijos bendrojo naudojimo objektų apraše Nr. 1 nurodoma, kad su bendrosiomis inžinerinėmis sistemomis (vandentiekio sistema su vandentiekio gręžiniu, nuotekų šalinimo sistema su nuotekų valymo įrenginiu, dujotiekio tinklai, elektros sistema, kvartalo elektros lauko tinklai, lietaus nuotekų tinklai, kitos sistemos (asfaltuotos gatvės, gelžbetonio borteliai) yra susiję visi sklypų savininkai, tačiau ieškovė į bylą pateikė 2017 m. rugsėjo 12 d. pažymą ir 2017 m. gruodžio 6 d. apibendrinimą, kuriame nurodė motyvuotas pastabas ir išvadas, kad su visomis apraše nurodytomis sistemomis ieškovei priklausantys namai (sklypai) nėra susiję. Pagal į bylą pateiktus įrodymus (ką pripažino ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme) vandens gręžinio ir nuotekų valymo įrengimo techniniai pajėgumai yra labai riboti (vandens gręžinys skirtas 20–30 namų, o valymo įrenginys – 12–18 namų), todėl jie objektyviai negali patenkinti visų 80 sklypų gyvenvietėje poreikių. Atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Jūros būstas“ į bylą nepateikė jokių įrodymų ar paaiškinimų, kad ieškovės sudaryta pažyma ir apibendrinimas būtų klaidingi ar neatitiktų faktinės padėties dėl bendrojo naudojimo objektų sąsajumo su namais (sklypais) gyvenvietėje. UAB „Jūros būstas“ 2015 m. rugsėjo 21 d. sudarytas Bendrijos bendrojo naudojimo objektų aprašas Nr. 1 nėra didesnės įrodomosios galios įrodymas, lyginant su ieškovės sudarytais 2017 m. rugsėjo 12 d. pažyma ir 2017 m. gruodžio 6 d. apibendrinimu.

20.6. Teismai nepagrįstai sprendė, kad tai, jog UAB „Jūros būstas“ anksčiau (nuo 2014 m.) teikė paslaugas atsakovei, yra pakankamas pagrindas pasirinkti šią bendrovę mokesčiams surinkti. Teismai nevertino, kad atsakovė visiškai nepagrindė nutarimo pagrįstumo, nors būtent jai, kaip teikiančiai nutarimą svarstyti, tenka pareiga jį pagrįsti. Atsakovė nepateikė jokio pagrindimo, kodėl būtent UAB „Jūros būstas“ buvo pasirinkta administravimo ir eksploatavimo mokesčiams surinkti, ar yra ir ar buvo vertinti kiti potencialūs paslaugų teikėjai, kaip buvo nustatytas bendrovei UAB „Jūros būstas“ mokėtinų mokesčių dydis. Jokia paslaugų teikėjo atranka nebuvo atlikta, todėl nutarimas nėra ekonomiškai pagrįstas, o tai reiškia, kad jis prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Kartu pažymėtina, kad nutarimas iš esmės yra ydingas, kadangi juo iš esmės buvo ne tik nuspręsta dėl administracinio ir eksploatavimo mokesčio surinkimo, bet jame mokesčių dydžiai nenurodomi, nors sutartyje su UAB „Jūros būstas“ mokesčių dydžiai nurodomi.

20.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad tai, jog ieškovė nesinaudoja bendrojo naudojimo objektais, neatleidžia jos nuo pareigos mokėti atsakovui nustatytą mokestį už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, remontą ir tvarkymą. Teismų praktikoje nurodoma, kad bendraturčio pareigai proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy01MTUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-515/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-515/2009">3K-7-515/2009</a>). Tačiau šis išaiškinimas šiuo atveju nėra aktualus, kadangi jis buvo padarytas nagrinėjant bylą, susijusią su daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčio ir bendrijos ginču.

20.8. Teismai netinkamai taikė ir aiškino DGNIKPPSBĮ 12 straipsnio 1 dalį ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nutarimui priimti nebuvo būtina, kad būtų šaukiamas ir nutarimą priimtų visų atsakovės teritorijoje esančių namų (sklypų) savininkų susirinkimas. Klausimas, susijęs su UAB „Jūros būstas“ pasitelkimu mokesčiams surinkti ir mokesčių rinkimo tvarkai nustatyti, dėl kurio buvo priimtas nutarimas, neabejotinai susijęs su namų (sklypų) savininkų bendrų interesų tenkinimu. Nutarimu buvo pasirinkta atsiskaitymo tvarka, kadangi mokesčių surinkimas ir sąskaitų savininkams išrašymas buvo perduotas UAB „Jūros būstas“, nors mokesčius galėjo rinkti ir sąskaitas savininkams išrašyti pati atsakovė. Taip pat laikytina, kad nutarimas susijęs su savininkų bendrų interesų tenkinimu, nes buvo nustatytas administravimo ir eksploatavimo mokesčių mokėtojų ratas – visi sklypų savininkai (80 turtinių vienetų). Nutarimas taip pat gali būti laikomas kaip priimtas dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, kadangi bylos metu nei atsakovas, nei trečiasis asmuo UAB „Jūros būstas“ nepagrindė konkrečiais teisės aktais, kad nutarimu surenkamas administracinis ir eksploatavimo mokestis yra susijęs su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Teismams šioje byloje pripažinus, kad ieškovės ginčytas susirinkimo nutarimas pirmuoju darbotvarkės klausimu yra neteisėtas, nes savininkų susirinkime nebuvo kvorumo ir apie susirinkimą nebuvo tinkamai informuoti objektų savininkai, atitinkamai tais pačiais motyvais būti pripažintas negaliojančiu nuo priėmimo momento ir ginčijamas susirinkimo nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu.

20.9. Teismai netaikė CK 4.83 straipsnio 4 dalies, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad ieškovei tenka pareiga mokėti pagal nutarimą renkamą administracinį ir eksploatavimo mokestį. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo UAB „Jūros būstas“ į bylą nepateikė jokių įrodymų ir paaiškinimų, kad UAB „Jūros būstas“ pagal 2014 m. vasario 1 d. sutartį teikiamos bendrosios dalinės nuosavybės administravimo ir eksploatavimo paslaugos būtų susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų vykdymu, nenurodė jokių teisės aktų, kuriuose tokie privalomi reikalavimai būtų nustatyti, todėl laikytina, kad nutarimu surenkami administracinio ir eksploatavimo mokesčiai nėra susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Dėl šių mokesčių nustatymo nėra priimtas namų (sklypų) savininkų susirinkimo nutarimas. Atsižvelgiant į tai, kadangi ieškovė nėra davusi sutikimo mokėti administracinį ir eksploatavimo mokesčius, ieškovei šiuo atveju taikytina CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta išimtis ir ji šių mokesčių neprivalo mokėti.

21. Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

22. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena iš šio principo išraiškų yra įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad kasacinis teismas patikrina teisės taikymo aspektu apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Šios nuostatos teisėjų kolegija laikosi nagrinėdama ieškovės kasacinį skundą, nes nenustatyta pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnis).

23. Šioje byloje ieškovė kasaciniu skundu ginčija pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis atmestas ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovės 2016 m. spalio 30 d. savininkų susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu. Dėl to kasacinio peržiūrėjimo objektas nagrinėjant ieškovės kasacinį skundą yra tik teismų procesinių sprendimų dalys dėl ginčijamo susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu, o kitos teismų procesinių sprendimų dalys, kuriomis patenkintas ieškinio reikalavimas dėl ginčijamo susirinkimo nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu ir atmestas ieškinio reikalavimas dėl ginčijamo susirinkimo nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu, nėra kasacinio peržiūrėjimo objektas.

Dėl Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo aiškinimo ir taikymo nagrinėjamoje byloje

24. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybė neliečiama, o 2 dalyje – kad nuosavybės teises saugo įstatymai (čia ir toliau nurodomos teisės aktų redakcijos, galiojusios ginčijamo susirinkimo nutarimo priėmimo metu, jei nepažymėta kitaip). Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnį Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, inter alia (be kita ko), reiškia, jog savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės; turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 20 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai).

25. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad nuosavybės neliečiamumas neturi būti traktuojamas kaip absoliutus: nei Konstitucija, nei galiojanti kitų įstatymų sistema, nei visuotinai pripažintos tarptautinės teisės normos nepaneigia galimybės įstatymuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka nusavinti turtą arba apriboti jo valdymą, naudojimą ar disponavimą juo (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Šio teismo taip pat pasisakyta, kad ribojant nuosavybės teisę visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus; yra laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose nustatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas).

26. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (lot. erga omnes). Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti pažeidimus nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su valdymo netekimu. Nuosavybės teisės absoliutumas nereiškia, kad ši teisė negali būti varžoma, tačiau tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Nuosavybės teisė suponuoja ir tam tikras savininko pareigas, ji turi būti įgyvendinama taip, kad neprieštarautų įstatymo nuostatoms, nepažeistų trečiųjų asmenų teisių.

27. Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Asmeninės nuosavybės teisė savo apimtimi plačiausia, garantuojanti turto savininkui, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, savo nuožiūra naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnis). Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.73 straipsnio 1, 2 dalys). Bendrosios nuosavybės teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas ar kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.74 straipsnis). Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. Tokio pobūdžio ribojimai, nuosavybės teisei esant asmeninei, neegzistuoja.

28. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą (CK 4.76 straipsnis).

29. Nuosavybės teisiniai santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, reguliuojami civilinės teisės normų. Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Civiliniai santykiai reguliuojami vadovaujantis jų subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių ir kitais principais (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis).

30. Šioje byloje ieškovė, nurodžiusi, kad Klaipėdos r., Bruzdeilyno k., nuosavybės teise turi du nebaigtus statyti gyvenamuosius namus ir penkiasdešimt keturis žemės sklypus, taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise turi devynis žemės sklypus, o penkis žemės sklypus su priklausiniais (nebaigtais statyti gyvenamaisiais namais) yra pardavusi, vienu iš ieškinio reikalavimų prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento Bendrijos 2016 m. spalio 30 d. savininkų susirinkimo (protokolo Nr. 9) nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ginčijamu susirinkimo nutarimu antruoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta, kad administracinį ir eksploatavimo mokestį rinks UAB „Jūros būstas“ nuo visų turtinių vienetų nuo 2017 m. sausio 1 d. Šis reikalavimas ieškinyje buvo grindžiamas, be kita ko, tuo, kad ginčijamu nutarimu administracinį ir eksploatacinį mokestį buvo nutarta rinkti tiek iš namų, tiek ir iš žemės sklypų savininkų, toks nutarimas neatitinka DGNIKPPSBĮ nuostatų, yra priimtas atsakovei viršijus jai šiuo įstatymu suteiktą kompetenciją.

31. Teismų nustatyta, kad: Bendrija 2014 m. vasario 1 d. sutartimi perdavė trečiajam asmeniui UAB „Jūros būstas“ bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir kitų komunalinių paslaugų administravimą ir mokesčių už šias paslaugas surinkimą iš 40 ha teritorijos, esančios Klaipėdos r. sav., Bruzdeilyno k. (Bruzdeilyno kvartalas), atskirų žemės sklypų ir individualių gyvenamųjų namų savininkų; Bendrijoje yra dvylika narių; ieškovė nėra Bendrijos narė, tačiau yra pateikusi prašymą ja tapti; ieškovė tiek ginčijamo susirinkimo nutarimo priėmimo metu, tiek ir ieškinio pateikimo metu buvo Bendrijos teritorijoje esančių 53 žemės sklypų savininkė; šis susirinkimas buvo organizuojamas kaip visų Bruzdeilyno kvartalo žemės sklypų ir individualių namų savininkų susirinkimas; ieškovė, kaip ir dalis trečiųjų asmenų, turi ne tik atskirus žemės sklypus, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teise dalį žemės sklypų Bruzdeilyno kvartale, kurių paskirtis – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, taip pat dalį žemės sklypų, kurių paskirtis – rekreacinių miškų ir žemės ūkio; Bruzdeilyno kvartale yra 80 žemės sklypų, 28 objektų savininkai.

32. Pirmosios instancijos teismas aptariamą ieškinio reikalavimą atmetė, kaip taikytina materialiąja teise remdamasis atsakovės įstatų 7.2, 7.6, 7.7 punktais, kurie reglamentuoja reikalavimus visuotinio bendrijos narių susirinkimo kvorumui ir nutarimų priėmimui. Apeliacinės instancijos teismas aktualią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju sprendžiami klausimai dėl bendrijos savininkų susirinkime priimtų nutarimų, todėl yra taikomos DGNIKPPSBĮ nuostatos. Tačiau šis teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė konkrečių, aptariamam ieškinio reikalavimui išspręsti taikomų šio įstatymo normų.

33. Ieškovė kasaciniame skunde argumentuoja, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 4.72, 4.76 straipsnius, 4.82 straipsnio 1, 3 dalis, DGNIKPPSBĮ 2 straipsnio 10 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, CPK 178 ir 185 straipsnius. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta iš dalies pagrįstais.

34. Pažymėtina, kad faktiniai bylos duomenys ir nustatytos bylos aplinkybės suponuoja galimybę padaryti išvadą, jog ginčijamu susirinkimo nutarimu buvo ne tik nustatyti atitinkamus (administracinį ir eksploatavimo) mokesčius surenkantis subjektas bei jų rinkimo pradžios momentas, bet ir apmokestinimo jais objektas – visi Bruzdeilyno kvartale esantys 80 turtinių vienetų.

35. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė loginę klaidą konstatuodamas, kad nepateikta duomenų, jog Bendrijos 2016 m. spalio 30 d. savininkų susirinkimo nutarimai yra ginčyti įstatymo nustatyta tvarka.

36. Byloje nenustatyta aplinkybė, kad ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis Bruzdeilyno kvartale ir reikšmingas šioje byloje kilusiam ginčui išspręsti, yra sodininkų bendrijoje. Tai suponuoja pagrindą padaryti išvadą, jog ieškovės ir atsakovės ginčo santykiai nepatenka į specialaus Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo reguliavimo sritį (Sodininkų bendrijų įstatymo 1 straipsnis).

37. Bendrosios nuosavybės teisę ir įstatyminį bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimą reglamentuoja CK ketvirtosios knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Jos reglamentuoja ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą. Pastariesiems teisiniams santykiams reglamentuoti specialiai skirti CK 4.81–4.85 straipsniai. Tačiau nurodytame CK skirsnyje nėra normų, specialiai skirtų reglamentuoti tokias, kaip nagrinėjamoje byloje galbūt esanti, faktines situacijas ir teisinius santykius dėl ne daugiabučių namų, o kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdo steigiant bendriją, šios bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, bendrijai priklausančių pastatų savininkų – bendrijos narių teises ir pareigas, kitos paskirties pastatų savininkų, kurie neišreiškė valios dėl bendrijos steigimo ir dalyvavimo šios bendrijos veikloje, teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu ir priežiūra, ir jų įgyvendinimo tvarką. Pastariesiems teisiniams santykiams reguliuoti specialiai skirtos atitinkamos DGNIKPPSBĮ normos, kurios buvo priimtos 2012 m. balandžio 12 d. DNSBĮ pakeitimo įstatymu Nr. XI-1967, pagal kurio 1 straipsnį DNSBĮ yra pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija, pakeičiant ir įstatymo pavadinimą. Nustačius, kad konkretūs ginčo teisiniai santykiai patenka į pastarųjų teisės normų reguliavimo sritį, ginčas teisme spręstinas taikant jose įtvirtintą teisinį reglamentavimą.

38. DGNIKPPSBĮ 1 straipsnyje įtvirtinta, kad: šis įstatymas nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją, reglamentuoja šios bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų – bendrijos narių teises ir pareigas (1 dalis); šis įstatymas taip pat nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų, kurie neišreiškė valios dėl bendrijos steigimo ir dalyvavimo šios bendrijos veikloje, teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu ir priežiūra, ir jų įgyvendinimo tvarką (2 dalis); šis įstatymas taikomas bendrijoms, kurios įsteigtos valdyti, naudoti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus ir kurių veiklos nereglamentuoja specialieji, atskiras juridinių asmenų teisines formas nustatantys, įstatymai (3 dalis).

39. DGNIKPPSBĮ 2 straipsnyje pateiktos įstatyme vartojamų sąvokų apibrėžtys, pagal kurias, be kita ko: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai – pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (4 dalis); kitos paskirties pastatas – asmeninio naudojimo rekreacinės (poilsio), kūrybos (kūrybinės dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties pastatas, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trims ir daugiau butų ir kitų patalpų savininkų, taip pat vienbučiai ir dviejų butų gyvenamieji namai, susieti bendrojo naudojimo žemės sklypu ir (ar) vietiniais inžineriniais tinklais (10 dalis); vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (15 dalies 4 punktas); bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas (15 dalies 5 punktas).

40. Nors ieškovė kaip savo ieškinio reikalavimo teisinį pagrindą nurodė DGNIKPPSBĮ nuostatas, šio įstatymo nuostatomis rėmėsi ir atsakovė savo atsiliepime į ieškinį, teismai reikalavimą dėl ginčijamo susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu išnagrinėjo netyrę ir nenustatę faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą padaryti išvadą dėl ginčo teisinių santykių (ne)patekimo į DGNIKPPSBĮ reguliavimo sritį, t. y. netyrę ir nenustatę aplinkybių dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančių (ginčijamo susirinkimo nutarimo priėmimo metu priklausiusių) nebaigtų statyti gyvenamųjų namų (ne)susietumo bendrojo naudojimo žemės sklypais ir (ar) vietiniais inžineriniais tinklais, jų (kiekvieno konkrečiai) atitikties DGNIKPPSBĮ vartojamai sąvokai „kitos paskirties pastatas“, taip pat netyrę ir nenustatę aplinkybių dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančių (ginčijamo susirinkimo nutarimo priėmimo metu priklausiusių) žemės sklypų (kiekvieno konkrečiai) (ne)priskyrimo prie kito turto, priklausančio kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios nuosavybės teise, taip pat netyrę ir nenustatę, ar atsakovė pagal savo teisinį statusą (teismų nustatyta, kad Bendrija ir jos įstatai VĮ Registrų centre įregistruoti 2008 m. rugpjūčio 27 d.) atitinka DGNIKPPSBĮ 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus bendrijoms, kurioms taikomas šis įstatymas.

41. Teisiniai argumentai, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas atmetė aptariamą ieškinio reikalavimą, vertintini kaip nepagrindžiantys tokios teismo išvados, nes, kaip jau buvo minėta, nuosavybės teisė ribojama tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, tuo tarpu atsakovės įstatais ar jos su trečiuoju asmeniu UAB „Jūros būstas“ sudaryta civiline sutartimi ieškovės nuosavybės teisė negali būti ribojama. Apeliacinės instancijos teismo argumentas, kuriuo šis teismas pagrindė savo išvadą dėl DGNIKPPSBĮ nuostatų taikymo (t. y. kad nagrinėjamu atveju sprendžiami klausimai dėl bendrijos savininkų susirinkime priimtų nutarimų), yra vertintinas kaip nesudarantis pakankamo pagrindo pripažinti, jog ginčo teisiniai santykiai dėl ginčijamo susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu patenka į DGNIKPPSBĮ reguliavimo sritį.

42. Pagal faktines bylos aplinkybes nustačius, kad ginčo teisiniai santykiai dėl aptariamo ieškinio reikalavimo patenka į DGNIKPPSBĮ reguliavimo sritį, teismai klausimą dėl ginčijamą nutarimą priimti kompetentingo organo (bendrijos narių visuotinis susirinkimas ar visų kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų susirinkimas) turėjo spręsti taikydami DGNIKPPSBĮ 10 straipsnį, 12 straipsnio 1 dalį, tačiau to nepadarė. Tuo tarpu pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes nustačius, kad ginčo teisiniai santykiai dėl aptariamo ieškinio reikalavimo nepatenka į DGNIKPPSBĮ reguliavimo sritį, teismai turėjo kvalifikuoti ginčo teisinius santykius, nustatyti juos reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir ginčą spręsti taikydami jose įtvirtintą teisinį reglamentavimą.

43. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais teisiniais argumentais, pripažįsta pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai skundžiamose procesinių sprendimų dalyse netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas. Materialiosios teisės normos taikomos pagal jų hipotezėse nustatytas jų taikymo sąlygas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes. Materialiosios teisės normų taikymas nenustačius jų taikymui reikšmingų bylos aplinkybių vertintinas kaip netinkamas.

44. Skundžiamų teismų procesinių sprendimų dalių turinys teikia pagrindą pripažinti, kad aptariamą ieškinio reikalavimą teismai atmetė netinkamai identifikavę įrodinėjimo dalyką ir teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes. Dėl to sutiktina su kasacinio skundo argumentais dėl teismų neišsamaus ir nevisapusiško byloje surinktų įrodymų įvertinimo bei teisiškai reikšmingų faktinių bylos aplinkybių nustatymo, kaip įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo (CPK 185 straipsnis).

45. Nustatyti materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimai yra pagrindas naikinti skundžiamas teismų procesinių sprendimų dalis (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas negali pašalinti nustatytų pažeidimų (CPK 359 straipsnio 4 dalis), nes ginčui išspręsti būtina tirti ir vertinti įrodymus, nustatyti turinčias reikšmės bylai išspręsti faktines aplinkybes. Konstatuotina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, kuris negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme. Dėl to skundžiamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalys naikintinos ir bylos dalis dėl ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu ginčijamą susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis).

46. Naikinant nurodytas skundžiamų teismų procesinių sprendimų dalis, taip pat naikintinos ir jų dalys, kuriomis išspręstas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas.

47. Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys įtakos skundžiamų teismų procesinių sprendimų dalių teisėtumui ir reikšmės vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovė už kasacinį skundą sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, kasaciniame teisme turėjo 2500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

49. Kasacinis teismas patyrė 61,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 27 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

50. Kasaciniam teismui nusprendus, kad bylos dalis perduotina nagrinėti iš naujo, bylos šalių ir teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovės bendrijos „Bruzdeilyno valdos“ 2016 m. spalio 30 d. savininkų susirinkimo (protokolo Nr. 9) nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu ir priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, bei Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties dalį, kuria nurodytos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys paliktos nepakeistos, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.

Kitą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Antanas Simniškis

Vincas Verseckas