Civilinė byla Nr. e3K-3-212-611/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13409-2015-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 2.6.11.16
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (pranešėjas), Algio Norkūno (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Moller auto“ ir trečiojo asmens bendrovės „SE Moller Baltic Import“ kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto švara“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Moller auto“ dėl pirkėjo teisių gynimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Nordea Finance Lithuania“, bendrovės „Moller Baltic Import, SE“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių daiktų kokybę ir netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė įpareigoti atsakovę pakeisti automobilį „Volkswagen Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kitu tokio pat pobūdžio, komplektacijos ir ridos ne senesniu nei 2012 m. tinkamos kokybės automobiliu „Volkswagen Phaeton“, arba sumažinti automobilio kainą iki 40 006,02 Eur, priteisti iš atsakovės trečiajam asmeniui UAB „Nordea Finance Lithuania“ 24 000 Eur.
3. Ieškovė nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 23 d. UAB „Lazdijų butų ūkis“ (dabar – ieškovė UAB „Būsto švara“) ir atsakovė sudarė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 12-054 (toliau – Sutartis), kuria atsakovė pardavė ieškovei dar nepagamintą automobilį „Volkswagen Phaeton“ už 64 006,02 Eur. Taigi šalys susitarė dėl būsimo daikto pirkimo ir pardavimo, pardavėja (atsakovė), gavusi avansą iš pirkėjos (ieškovės), automobilį užsakė pagaminti gamykloje. Automobilio kainos dalies finansavimo tikslu ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Nordea Finance Lithuania“ 2012 m. spalio 25 d. sudarė finansinės nuomos sutartį Nr. 20127282 (toliau – Lizingo sutartis), kuria trečiasis asmuo įsipareigojo įsigyti minėtą automobilį ir finansinės nuomos pagrindais perduoti jį naudotis ieškovei. Daikto perdavimo–priėmimo naudotis ir valdyti aktu automobilis buvo perduotas ieškovei (pirkėjai).
4. Pagal Sutarties 3.1.4, 7.1 punktus, Lizingo sutarties Priedo Nr.2 1.8, 1.9, 2.2, 3.2 punktus atsakovė yra atsakinga už automobilio kokybės trūkumus garantinio laikotarpio metu. Išaiškėjus daikto defektams ar trūkumams, atsakovė juos turi pašalinti savo sąskaita arba pakeisti daiktą, arba sumažinti daikto kainą (Lizingo sutarties 2.7, 4.7 punktai).
5. Automobilį perdavus naudotis ieškovei, paaiškėjo esminis jo kokybės trūkumas – pradėjo rūdyti kėbulas. Ši aplinkybė patvirtina, kad perdavimo momentu automobilio vertė buvo 1/3 dalimi mažesnė, negu nurodyta Sutartyje (64 006,02 Eur). Dėl daikto trūkumų atsakovei buvo pateikta pretenzija, kuria pareikalauta sumažinti kainą arba pakeisti daiktą tinkamos kokybės daiktu. Atsakovė siūlė surūdijusias automobilio dalis pakeisti naujomis, o vėliau pasiūlė pakeisti pažeistas korozijos dureles naujomis arba išpirkti automobilį iš ieškovės už 26 000 Eur ir įsigyti kitą tokios pat markės automobilį su nežymia nuolaida. Šis pasiūlymas iš esmės reiškė daikto pakeitimą pagal Lizingo sutarties 4.7 punktą ir ieškovei buvo priimtinas, išskyrus pasiūlytą išpirkimo kainą, nes ji labai skyrėsi nuo tokių metų ir tokios komplektacijos automobilio rinkos kainos. Atsakovė privalo automobilį pakeisti kitu arba sumažinti jo kainą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.573 straipsnio 1 dalis, 6.327 straipsnio 1 dalis, 6.333 straipsnio 1–3 dalys, 6.334 straipsnio 1 dalis, 6.317 straipsnio 2 dalis; Sutarties Priedo Nr. 2 1.8, 1.9, 2.2, 3.2 3.1.4 punktai, Lizingo sutarties 4.7 punktas).
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir sumažino transporto priemonės „Volkswagen Phaeton“ kainą iki 40006,02 Eur; atmetė kitą ieškinio dalį; priteisė iš atsakovės ieškovei 636,46 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisė iš ieškovės ir atsakovės valstybei po 3,70 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės ir trečiojo asmens bendrovės „Moller Baltic Import, SE“ apeliacinius skundus, 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, 2018 m. sausio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės atsakovei 411 Eur ir trečiajam asmeniui bendrovei „Moller Baltic Import, SE“ 2936,89 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
9. Teismas nustatė, kad,bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme ir perdavus ją nagrinėti iš naujo, pasikeitė kai kurios faktinės aplinkybės, aktualios šiai bylai teisingai išnagrinėti.
10. 2017 m. spalio 10 d. ieškovė pristatė automobilį atsakovei ir užsakė sutvarkyti automobilį pagal gamintojo kokybės garantiją bei perdažyti automobilio galinę dalį dėl draudžiamojo įvykio. Nors ieškovės atstovas teigė, kad ieškovė neužsakė automobilio perdažymo darbų (pagal gamintojo kokybės garantiją), tačiau šie parodymai, teismo vertinimu, paneigti rašytiniais bylos įrodymais: 2017 m. lapkričio 8 d. patvirtinimu, kuriame nurodytas kliento prašymas perdažyti visas ketverias dureles ir priekinį kairės pusės slenkstį; šis patvirtinimas patvirtintas kliento parašu.
11. Teismas nurodė, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Šioje teisės normoje įtvirtinti pirkėjo teisių gynimo būdai yra alternatyvūs, t. y. pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nustatytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintus reikalavimus.
12. Nors nurodytoje teisės normoje pirkėjo teisių gynimo būdai alternatyvūs, tačiau, teismo vertinimu, iš reiškiamo ieškinio matyti, kad ieškovė nori pasinaudoti ne vienu būdu, o keliais (renkasi vieną iš jų, jo netenkinus – prašo ginti kitu būdu).
13. Teismas nurodė, kad parduotų daiktų defektų faktą, t. y. jog nupirkti daiktai neatitinka sutartyje nurodytų kokybės kriterijų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas, šiuo atveju – pareiga tai įrodyti perkeliama ieškovei (CPK 178 straipsnis). Remdamasis CK 6.333 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas nurodė, kad pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu šie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo. Kai daikto trūkumai yra reikšmingi (esminiai) ir negali būti pašalinti, pirkėjas gali pasinaudoti sutarties nutraukimo teise (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ar netinkamos kokybės daiktų perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas, nustatoma remiantis CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais.
14. Teismas pažymėjo, kad kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje standartą.
15. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje pateikta UAB „Tuvlita“ išvada patvirtina, jog transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus ir gali dalyvauti eisme. Be to, teismo vertinimu, byloje nepaneigtas atsakovės teiginys, kad suremontuota transporto priemonė buvo atsiimta paties ieškovės įmonės vadovo. Jokių įrodymų, kad po automobilio remonto turėtų pretenzijų ar nesutikimų dėl atliktų darbų kokybės ir (ar) apimties, ieškovė nepateikė. Kadangi ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad jai perduotas netinkamos kokybės darbas, atsakovė, atskirsdama į ieškinio reikalavimus, pridėjo įrodymus, jog automobilis buvo suremontuotas pagal gamintojo kokybės garantiją perdažius visas rūdijančias vietas. Ieškovė nereikalavo skirti naujos ekspertizės automobilio būklei įvertinti (anksčiau skirta teismo ekspertizė buvo atlikta automobiliui dar iki remonto darbų).
16. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta viena iš pirkėjo reikalautinų garantijų, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Įvertinęs bylos įrodymus ir šalių paaiškinimus teismas padarė išvadą, kad atsakovė pašalino daiktų trūkumus, o ieškovė nepateikė jokių naujų įrodymų (išskyrus įrodymais nepagrįstus pasvarstymus), kad po automobilio remonto būtų turėjusi kokių nors pretenzijų atsakovei (CPK 176–185 straipsniai). Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad ieškovė pasirinko savo alternatyvų teisių gynimo būdą, taip eliminuodama galimybę reikalauti kitų būdų (pvz., nuostolių atlyginimo, sutarties nutraukimo, kainos sumažinimo ir pan.). Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė nesant teisinio pagrindo mažinti daikto kainą ar taikyti kitus pirkėjos teisių gynimo būdus.
17. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies ir sumažino automobilio „Volkswagen Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kainą iki 46 006,02 Eur bei priteisė iš atsakovės trečiajam asmeniui UAB „Nordea Finance Lithuania“ 18 000 Eur; priteisė ieškovei iš atsakovės 1058,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
18. Kolegija pažymėjo, kad 2015 m. gruodžio 21 d. ekspertizės išvadoje nurodyta, jog nustatyti neleistini automobilio dangos pažeidimai, kurie atsirado dėl gamybos arba projektavimo etapuose padarytų klaidų, dėl kurių eksploatuojant automobilį po danga esantis durelių ir kėbulo metalas buvo veikiamas popaviršinės elektrocheminės korozijos. Byloje nekilo ginčo, kad 2015 m. gruodžio 21 d. atlikus automobilio patikrą buvo nustatyta pažeidimų. Tačiau šalys nesutarė dėl pirkėjo teisių pasirinkto gynybos būdo ir automobilio kainos sumažinimo dydžio.
19. Be to, byloje nustatytos ir atsakovės pripažintos neginčijamos aplinkybės: automobilis buvo parduotas su trūkumais, o sparti automobilio korozija apėmė naują automobilį dėl gamybos ar projektavimo etapuose padarytų klaidų; atsakovė pripažino, kad tinkamiausias ieškovės (pirkėjos) pažeistų teisių gynybos būdas yra automobilio kainos sumažinimas; automobilis toliau sparčiai rūdija – rūdys apėmė visą naujo automobilio kėbulą (rūdija stogas, kapotas, abiejų pusių priekinės ir galinės durelės), o tai leidžia manyti, kad pašalinus, esamas rūdis, automobilis rūdys toliau. Pateikti įrodymai (turto vertinimo ataskaitos, nuotraukos), taip pat atlikta ekspertizė, kolegijos vertinimu, patvirtina, jog ginčo automobilis buvo parduotas su paslėptais trūkumais ir pardavimo metu nebuvo vertas sutartos kainos. Kolegija pažymėjo, kad dar 2015 m. rūdys buvo aptiktos durelėse ir slenksčiuose, o 2017 m. rūdys jau aptiktos ant automobilio stogo ir kapoto.
20. Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, taip pat nustatyta, kad buvo atlikti automobilio dažymo darbai, buvo nuimtos, išardytos, remontuotos, dažytos visos automobilio durelės, atlikti kėbulo konservavimo darbai, tai patvirtina 2017 m. lapkričio 7 d. atsakovės pateikta į bylą PVM sąskaita faktūra.
21. Kolegija padarė išvadą, kad, net ir pašalinus plika akimi jau matomus korozijos židinius, tai negarantuoja, jog automobilis nustos rūdyti, nes jo rūdijimo priežastys – ne pavieniai kėbulo pažeidimai, o jau gamybos metu padarytos klaidos, kurios gali būti ištaisytos nebent pakeitus visas kėbulo detales naujomis, o ne perdažius automobilį. Kolegijos vertinimu, taip pat nėra įmanoma ištaisyti automobilio trūkumų taip, kad šie trūkumai nepasikartotų ir kad trūkumų ištaisymas neturėtų įtakos automobilio rinkos vertei. Be to, atsakovė neįrodė, jog automobilio perdažymas iš tiesių garantuoja, kad korozija yra sustabdyta ar kad automobilio vertė dėl spartaus rūdijimo ir perdažymo nepakito.
22. Remdamasi CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Sutarties 2.2, 3.2 punktais, Lizingo sutarties 4.7 punktu, įvertinusi bylos įrodymus, kolegija pripažino pagrįstais ieškovės argumentus, kad vien techninis automobilio būklės atkūrimas pakeičiant detales naujomis neeliminuoja jo prastos istorijos, t. y. rūdijimo fakto, kuris sukuria pirkėjams antipatijos veiksnį automobiliui, kurį gali kompensuoti tik mažesnė automobilio kaina.
23. Kolegijos nuomone, ankstyva automobilio kėbulo korozija savaime įrodo, kad automobilio perdavimo momentu jo vertė nesiekė Sutartyje nurodytos jo kainos (64 006,02 Eur). Naujo automobilio „Volkswagen Phaeton“ kėbulo korozija rodo, kad reali jo vertė perdavimo momentu buvo bent 1/3 kainos dalimi mažesnė nei nepriekaištingos kokybės automobilio „Volkswagen Phaeton“.
24. Atsakovės veiksmai, kolegijos vertinimu, patvirtina, kad ji pati automobilio defektų įtaką kainai vertino panašiai, nes pasiūlė išpirkti automobilį, kurio rinkos kaina siekia 50 000 Eur, už 26 000 Eur, taigi iki 24 000 Eur pigiau. Automobilio kaina jį perkant buvo 64006,02 Eur, todėl jau vien iš pačios atsakovės veiksmų galima spręsti, kad defektų įtaka kainai buvo ne mažesnė negu 37,50 proc. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, kolegija laikė pagrįstu ir įrodytu ieškovės reikalavimą dėl automobilio kainos sumažinimo iki 40 006,02 Eur. Tačiau, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), atsižvelgdama į tai, kad buvo parduotas netinkamos kokybės automobilis, trūkumai yra iš dalies pašalinti, kolegija laikė, kad yra pagrindas prašomą priteisti sumą sumažinti 6000 Eur ir atitinkamai priteisti iš atsakovės trečiajam asmeniui 18 000 Eur.
25. Kolegija sprendė, kad egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas automobilio „Volkswagen Phaeton“ kainą sumažinti iki 46006,02 Eur ir 18000 Eur grąžinti UAB „Nordea Finance Lithuania“, kuri atitinkamai turėtų sumažinti finansinės nuomos mokėjimų sumas Lizingo sutartyje.
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai
26. Kasaciniais skundais atsakovė ir trečiasis asmuo bendrovė „Moller Baltic Import, SE“ prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasaciniai skundai grindžiami šiais argumentais:
26.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė pirkėjo teisių gynimo būdų daugetą, įtvirtintą CK 6.334 straipsnio 1 dalyje. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti taikyti tik vieną iš nurodytoje teisės normoje nustatytų pirkėjo pažeistų teisių gynybos būdų.
26.2. Ieškovė ieškiniu pareiškė du alternatyvius reikalavimus: pakeisti netinkamos kokybės daiktą kitu tokios pat komplektacijos ir kitų savybių daiktu arba – sumažinti netinkamos kokybės daikto kainą. Reikalavimą pakeisti daiktą pirkėjas gali pareikšti tik tada, kai yra šios sąlygos: a) daiktas, esantis pirkimo–pardavimo sutarties dalyku, turi būti apibūdintas pagal rūšies požymius (CK 4.4 straipsnio 2 dalis), jeigu daiktas apibūdintas pagal individualius požymius, pirkėjas negali reikalauti, kad jis būtų pakeistas; b) reikalavimo daiktą, apibūdintą pagal rūšies požymius, pakeisti tinkamos kokybės daiktu pirkėjas negali pareikšti, jeigu trūkumai yra nedideli (neesminiai). Šiuo atveju automobilis yra apibūdintas pagal individualius požymius: jo komplektacija buvo individualiai suderinta užsakant, jo rida yra konkreti, jis turi individualius normalaus nusidėvėjimo požymius. Be to, automobilio trūkumai gali būti lengvai pašalinti be neproporcingų išlaidų ar laiko sąnaudų, automobilis su esamais trūkumais yra tinkamas naudoti pagal paskirtį. Taigi tinkinti pirmąjį alternatyvų ieškovės reikalavimą nėra teisinio pagrindo.
26.3. Reikalavimą sumažinti parduodamų daiktų kainą pirkėjas gali pareikšti, jeigu jis gali naudoti daiktus pagal paskirtį nepašalinus jų trūkumų. Pirkėjas gali reikalauti sumažinti kainą tokiu santykiu, kokiu vertė, kurią turėjo perduodamas daiktas, kai buvo perduodamas, atitinka vertę, kurią tuo pačiu metu turėtų daiktas, atitinkantis kokybės reikalavimus. Įrodyti daiktų vertės dydžius turi pirkėjas, nes sumažinti kainą reikalauja jis. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, bylą perdavus nagrinėti iš naujo, pasikeitė kai kurios faktinės aplinkybės, kurios aktualios bylai teisingai išnagrinėti. Ieškovės vadovas pristatė automobilį atsakovei ir užsakė jo kėbulo trūkumų šalinimo darbus pagal gamintojo kokybės garantiją bei galinės dalies perdažymą dėl draudžiamojo įvykio. Taigi automobilis faktiškai buvo suremontuotas, perdažytas ir perduotas ieškovei. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl automobilio korozijos židinių, kurie buvo ieškovei teikiant ieškinį ir kurie buvo ištirti teismo ekspertizės metu, pašalinimo automobilį perdažant. Taigi paaiškėjus aplinkybei, kad automobilis yra perdažytas ir yra pašalinti jo korozijos židiniai, byloje nebeliko duomenų apie objektyviai egzistuojančius kokius nors automobilio trūkumus. Tai reiškia, kad ieškovė, pareiškusi du alternatyvius reikalavimus teisme (pakeisti daiktą arba sumažinti jo kainą), pasirinko trečią pagal įstatymą (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas) alternatyvų savo teisių gynimo būdą – trūkumų pašalinimą – ir juo veiksmingai pasinaudojo.
26.4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad, ieškovei veiksmingai pasinaudojus CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu jos pažeistų teisių gynybos būdu (visų keturių automobilio durų ir priekinio kairės pusės slenksčio trūkumų pašalinimu), turi (gali) būti tenkinamas ir ieškovės prašymas taikyti alternatyvų jos teisių gynybos būdą – kainos sumažinimą (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip ieškovė nepagrįstai faktiškai gavo ir sutvarkytą bei tinkamą naudoti automobilį, ir papildomai 18 000 Eur kompensaciją, praktiškai atitinkančią naujo vidutinės klasės automobilio kainą.
26.5. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos CK 6.334 straipsnio 1 dalies taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzkvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-239/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-239/2006">3K-3-239/2006</a>; 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDgvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-508/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-508/2006">3K-3-508/2006</a>; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-287/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-287/2009">3K-3-287/2009</a>; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-182/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-182/2009">3K-3-182/2009</a>; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOS8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-19/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-19/2010">3K-3-19/2010</a>). Kasacinio teismo išaiškinta, kad alternatyvių pirkėjo teisių gynybos priemonių nustatymas reiškia, kad, taikius vieną pirkėjo teisės gauti tinkamos kokybės daiktą gynimo būdą, esant toms pačios faktinėms aplinkybėms dėl parduoto daikto kokybės trūkumų, pirkėjas neturi teisinio pagrindo reikalauti, jog pardavėjas atsakytų ir kuriuo nors kitu būdu. Kitą pažeistų teisių gynybos būdą pirkėjas gali pasirinkti tik paaiškėjus naujų daikto kokybės trūkumų.
26.6. Teismas pažeidė CPK 176–224 straipsniuose įtvirtintas įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir įrodymų vertinimo taisykles. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-569/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-569/2010">3K-3-569/2010</a>). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pašalinus plika akimi jau matomus korozijos židinius, tai negarantuoja, jog automobilis nustos rūdyti, nes automobilio rūdijimo priežastys – ne pavieniai kėbulo pažeidimai, o jau gamybos metu padarytos klaidos, kurios gali būti ištaisytos nebent pakeitus visas kėbulo detales naujomis, o ne perdažius automobilį. Taip teismas įrodinėjimo pareigą neleistinai perkėlė atsakovei, o nurodytos išvados nėra pagrįstos jokiais byloje esančiai įrodymais. Be to, taip pat visiškai nemotyvuotos yra teismo išvados dėl kainos dydžio mažinimo.
26.7. Atsakovė, sudarydama pirkimo–pardavimo sutartį su ieškove, kartu sulygo ir dėl kokybės garantijos sąlygų taikymo. Kokybės garantijos sąlygos nustato, kad sugedusios dalys yra remontuojamos arba keičiamos pagal gamintojo „Volkswagen AG“ nurodymus ir techninius reikalavimus. Sudarydamos sutartį šalys susitarė, kad toks pirkėjo teisių įgyvendinimo būdas – automobilio remontas pagal gamintojo „Volkswagen AG“ nurodymus ir techninius reikalavimus – bus tinkamas automobilio būklės atkūrimas, kad ji atitiktų gamintojo reikalavimus. Taigi ieškovei užsakius atlikti automobilio dalių dažymą pagal kokybės garantijos sąlygas, o atsakovei įvykdžius tokį užsakymą bei perdavus darbų rezultatą ieškovei, automobilio būklė yra laikytina tinkamai atkurta pagal pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas. Priešingas teiginys turėtų būti įrodinėjamas ieškovės, o ne atsakovės. Būtent ieškovė byloje turėjo pagrįsti ir įrodyti, kad „Volkswagen AG“ koncerno nustatytų techninių reikalavimų taikymas negalėtų pašalinti gamybos trūkumų, kad atsakovė nesilaikė remonto technologijos ar netinkamai taikė „Volkswagen AG“ koncerno nustatytus reikalavimus (CPK 178 straipsnis).
27. Ieškovė atsiliepimu į kasacinius skundus prašo palikti apeliacinės instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o skundus atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
27.1. Nagrinėjant bylą nustatyta ir nenuginčyta faktinė aplinkybė, kad automobilio durelių ir slenksčio korozija (rūdijimas) tėra automobilio kokybės trūkumų pasekmė, o tikrieji automobilio kokybės trūkumai pasireiškia klaidomis, padarytomis dar jo gamybos procese. Būtent dėl automobilio gamybos procese padarytų klaidų automobilis prarado vertę, kurią pardavėja garantavo parduodama automobilį. Byloje taip pat nustatyta, kad perdavimo pirkėjai metu automobilis turėjo paslėptų trūkumų, t. y. automobilio gamybos ar projektavimo stadijoje buvo atlikta klaidų, dėl kurių automobilis nebuvo tinkamai apsaugotas nuo korozijos; ginčo automobilio rūdijimas nėra vienintelis atvejis Lietuvoje ar Europoje (apie identiškus dangos defektus tose pačiose „Phaeton“ automobilių kėbulo vietose informuoja ir kiti šios markės automobilių savininkai užsienio šalyse, taip pat tokio pat tipo automobilių „Phaeton“ dangos defektai aprašyti ir oficialiame „Volkswagen“ techniniame biuletenyje); pati pardavėja pripažino, kad automobilis yra brokuotas ir kad jo perdažymas nėra pakankamas būdas pašalinti jo gamyklinį broką; pardavėja sutiko su kainos mažinimu, tik nesutiko su tuo, kad kaina turėtų būti mažinama 24 000 Eur.
27.2. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pagrįstai, nepažeisdamas CK 6.333 ir 6.334 straipsnių bei CPK 176–185 straipsnių nuostatų, vertino, kad ekspertizės išvados ir ankstyva automobilio kėbulo korozija savaime įrodo, jog automobilio perdavimo momentu jo vertė nesiekė sutartyje nurodytos kainos – 64 006,02 Eur. Be to, šias išvadas teismas darė atsižvelgdamas į pačios pardavėjos elgesį, t. y. į tai, kad ji pati automobilio defektų įtaką kainai vertino panašiai, siūlė pirkėjai išpirkti automobilį bei nurodė, kad, jos nuomone, automobilio defektų įtaka kainai buvo ne mažesnė negu 37,50 proc.
27.3. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pirkėjas gali pareikšti reikalavimą neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti jo išlaidas trūkumams ištaisyti, jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kad automobilio trūkumai šiuo atveju pasireiškia jo gamybiniu broku, nulėmusiu jo vertės sumažėjimą, darytina išvada, kad, vien perdažant korozijos paveiktas automobilio dalis, automobilio trūkumų pašalinti yra neįmanoma. Rūdžių pašalinimas yra tik dalinis ir laikinas trūkumų pašalinimas, neišsprendžiantis automobilio trūkumų. Net ir pašalinus plika akimi jau matomus korozijos židinius, tai negarantuoja, kad automobilis nustos rūdyti, nes automobilio rūdijimo priežastys – ne pavieniai kėbulo pažeidimai, o gamybos metu padarytos klaidos, kurios gali būti ištaisytos nebent pakeitus visas kėbulo detales naujomis, o ne perdažius automobilį. Dėl šios priežasties teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju nėra įmanoma ištaisyti automobilio trūkumų taip, kad šie trūkumai nepasikartotų ir kad trūkumų ištaisymas neturėtų įtakos automobilio rinkos vertei. Be to, remiantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. ir 2000 m. balandžio 14 d. įsakymais Nr. 120 bei Nr. 101 patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 12, 13 punktais, automobilio remontas yra viena iš jo vertės mažėjimo priežasčių.
27.4. Nustačius, kad automobilio trūkumų pašalinti vien jį perdažant neįmanoma, kasaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, kad ieškovė pasinaudojo CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu jos pažeistų teisių gynybos būdu, todėl negali būti taikomas alternatyvus CK 6.334 straipsnio 1 dalis 2 punkte įtvirtintas pažeistų teisių gynybos būdas – kainos sumažinimas. Be to, atsakovė automobilį perdažė be pirkėjos žinios ir pritarimo, nors žinojo, kad teisme vyksta ginčas būtent dėl kainos už automobilį sumažinimo arba automobilio pakeitimo analogišku, tinkamos kokybės automobiliu.
27.5. Kasacinių skundų teiginiai, neva pardavėja neturėjo pareigos įrodyti, kad perdažytas automobilis nustos rūdyti, kad automobilio brokas gali būti ištaisytas ir nekeičiant visų jo kėbulo detalių, kad perdažius automobilį šie defektai nepasikartos, automobilio visų durų slenksčio perdažymas neturės neigiamos įtakos jo vertei, yra nepagrįsti. Pirkėja šiuo atveju įrodė, kad automobilio trūkumai pasireiškia jo gamykliniu broku, kuris yra esminis kriterijus vertinant automobilį, todėl pardavėja ir trečiasis asmuo, teigdami, kad perdažius automobilio dalis buvo pašalintas jo gamyklinis brokas ir atkurta jo vertė, turėjo tai pagrįsti (CPK 178 straipsnis). Be to, vien aplinkybė, kad daiktas buvo remontuotas, nereiškia, kad daikto trūkumai yra pašalinti ir kad šie trūkumai nėra esminiai. Priešingai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad aplinkybė, kad pardavėjas remontavo daiktą, keitė atskiras jos dalis naujomis, nesudaro pakankamo pagrindo teigti, jog sutarties pažeidimas nebuvo esminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDktNDIxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-109-421/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-109-421/2016">3K-3-109-421/2016</a>).Nors atsakovė ir trečiasis asmuo nurodo, kad automobilį remontavo pagal „Volkswagen AG“ koncerno nustatytus techninius reikalavimus, šių techninių reikalavimų byloje nėra. Taip pat byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad remontuojant automobilį tokiu būdu yra atkurta jo vertė. Taigi teiginys, kad perdažius automobilį buvo pašalintas jo gamyklinis brokas ir atkurta jo vertė, laikytinas neįrodytu.
28. Trečiasis asmuo UAB „Nordea Finance Lietuva“ atsiliepimo į kasacinius skundus CPK 351 straipsnyje nustatytu terminu ir tvarka nepateikė.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir pirkėjo teisių gynimo, įsigijus netinkamos kokybės daiktą
29. Kasacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl reikalavimų parduodamo daikto – automobilio – kokybei ir kokie yra galimi pirkėjo pažeistų teisių, nupirkus netinkamos kokybės daiktą, gynimo būdai.
30. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
31. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos taip pat vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1–3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy01ODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-581/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-581/2008">3K-7-581/2008</a>).
32. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Vadovaujantis CK 6.338 straipsnio 2 dalimi, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino.
33. Taigi kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTA1LTY4Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-505-686/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-505-686/2016">e3K-3-505-686/2016</a>, 25 punktas). Tuo tarpu pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-133/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-133/2010">3K-3-133/2010</a>; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-455/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-455/2010">3K-3-455/2010</a>).
34. Tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų, taip pat gali reikšti reikalavimus ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-455/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-455/2010">3K-3-455/2010</a>; 2017 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017, 25 punktas).
35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į sandorio šalis, nes vienai iš sandorio šalių esant vartotoja, jai taikoma didesnė apsauga, t. y. suteikiama didesnė galimybė rinktis vieną iš jau aptartų jos pažeistų teisių gynimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDItNjg3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-142-687/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-142-687/2015">3K-3-142-687/2015</a>). Taigi kurio nors iš aptariamoje teisės normoje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTA1LTY4Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-505-686/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-505-686/2016">e3K-3-505-686/2016</a>, 31 punktas).
36. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą pirkėjas gali pareikšti reikalavimą neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti jo išlaidas trūkumams ištaisyti, jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-133/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-133/2010">3K-3-133/2010</a>; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 24 punktas).
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors CK 6.334 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta pirkėjo teisė pasirinkti vieną iš gynybos būdų, nusipirkus netinkamos kokybės daiktą, vis dėlto kiekviena iš pirkėjo pasirenkamų jo teisių gynimo priemonių yra apibūdinta ir tam tikromis specialiomis sąlygomis, pavyzdžiui, pakeisti daiktą kitu, jei jis sutartyje buvo apibūdintas pagal rūšį (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti pirkėjo turėtas išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 32 punktas).
38. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pasisakyta, jog alternatyvių pirkėjo teisių gynybos priemonių nustatymas reiškia, jog, taikius vieną pirkėjo teisės gauti tinkamos kokybės daiktą gynimo būdą, esant toms pačioms faktinėms aplinkybėms dėl parduoto daikto kokybės trūkumų, pirkėjas neturi teisinio pagrindo reikalauti, jog pardavėjas atsakytų ir kuriuo nors kitu būdu, nes prievoliniai santykiai, atsiradę dėl tam tikrų daikto trūkumų, jau yra pasibaigę (CK 6.123 straipsnis). Kitą pažeistų teisių gynybos būdą pirkėjas gali pasirinkti tik paaiškėjus naujiems daikto kokybės trūkumams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOS8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-19/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-19/2010">3K-3-19/2010</a>; 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-133/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-133/2010">3K-3-133/2010</a>; 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDktNDIxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-109-421/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-109-421/2016">3K-3-109-421/2016</a>, 25 punktas).
39. Teisėjų kolegija, pritardama šiai kasacinio teismo formuojamai praktikai, pažymi, kad šios nutarties 38 punkte aptartas draudimas taikyti vienu metu kelis alternatyvius pirkėjo teisių gynybos būdus dėl tų pačių pažeidimų nedraudžia pirkėjui po reikalavimo taikyti vieną iš CK 6.334 straipsnio 2 dalyje aptartų teisių gynybos būdų pareiškimo pakeisti šį reikalavimą į kitą alternatyvų pirkėjo teisių gynybos būdą, jeigu nėra įvykdytas anksčiau pareikštas pirkėjo teisių gynybos būdas.
40. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovė su atsakove 2012 m. rugpjūčio 23 d. sudarė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė pardavė ieškovei automobilį „Volkswagen Phaeton“ už 64 006,02 Eur (221 000 Lt). Sutartimi (Sutarties 3.1.4 ir 7.1 punktai) pardavėja įsipareigojo atsakyti už automobilio kokybės trūkumus garantinio laikotarpio metu (24 mėn.), neribojant ridos, arba 36 mėn. garantija, ridai esant iki 100 000 km. Trečių metų garantija galioja tik Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje (Sutarties Priedas Nr.2, 1.8, 1.9 punktai). 2012 m. spalio 25 d. tarp ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Nordea Finance Lithuania“ buvo sudaryta Finansinės nuomos sutartis Nr. 20127282, kuria trečiasis asmuo įsipareigojo įsigytą automobilį finansinės nuomos pagrindais perduoti naudotis ieškovei. Pagamintas automobilis buvo perduotas ieškovei. Teismai taip pat nustatė, kad minėtas parduotas automobilis yra su trūkumais – neleistinais dangos pažeidimais, kurie atsirado dėl gamybos arba projektavimo etapuose padarytų klaidų, dėl korozijos buvo veikiamos automobilio dalys – ketverios durelės ir kairės pusės slenkstis. Šie nustatyti automobilio trūkumai bylos šalių nėra ginčijami, kaip ir nėra ginčo dėl garantijos galiojimo šiems trūkumams.
41. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė po nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo kreipėsi tiesiogiai į atsakovę ir išreiškė prašymą sutvarkyti automobilį pagal kokybės garantiją, perdažant visas dureles ir kairės pusės priekinį slenkstį, bei perdažyti automobilio galinę dalį dėl draudžiamojo įvykio. Teismas sprendė, kad tokie ieškovės veiksmai reiškia, jog ji pakeitė savo pažeistų teisių gynybos būdą ir išreiškė valią pašalinti automobilio trūkumus (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas), automobilio trūkumai buvo pašalinti, todėl ieškovė nebegali savo pažeistų teisių ginti kitais pirkėjo teisių gynimo būdais, nurodytais CK 6.334 straipsnio 1 dalyje.
42. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas darė išvadą, kad automobilis ir toliau sparčiai rūdija (rūdija kapotas, stogas), o tai leidžia manyti, kad, pašalinus esamas rūdis, automobilis toliau rūdys. Pripažino, kad, atsakovei pašalinus matomus korozijos židinius, tai negarantuoja, kad automobilis nustos rūdyti, bei neįmanoma pašalinti trūkumų taip, kad jie nesikartotų ateityje. Todėl automobilio kaina turi būti mažinama bent trečdaliu, tačiau teismas, mažindamas kainą, atsižvelgė į tai, kad trūkumai iš dalies yra pašalinti, todėl kainą sumažino ne ieškovės prašomais 24 000 Eur, o 18 000 Eur.
43. Atsakovė ir trečiasis asmuo „SE Moller Baltic Import“ kasaciniuose skunduose nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas tokiu būdu kartu pritaikė du alternatyvius pirkėjo pažeistų teisių gynimo būdus. Mano, kad, atsakovei pašalinus automobilio trūkumus, nebeliko duomenų apie objektyviai egzistuojančius kokius nors automobilio trūkumus. Nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl automobilio rūdijimo ateityje nėra pagrįsta bylos duomenimis, teismas nepagrįstai perkėlė atsakovei įrodinėjimo pareigą, kad automobilio remontas pagal gamintojo „Volkswagen AG“ nurodymus ir techninius reikalavimus bus tinkamas automobilio trūkumų pašalinimas.
44. Teisėjų kolegija sutinka su kasaciniuose skunduose nurodytais argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas vienu metu dėl tų pačių trūkumų pritaikė du alternatyvius CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 punkte nurodytus pirkėjo teisių gynimo būdus – automobilio kainos sumažinimą ir neatlygintiną automobilio trūkumų pašalinimą, kas neatitinka kasacinio teismo formuojamos CK 6.334 straipsnio 1 dalies aiškinimo praktikos ir šios normos esmės. Kaip jau minėta šios nutarties 38 punkte, pasirinkus vieną pirkėjo pažeistų teisių gynimo būdą, nebegali būti taikomi kiti pažeistų teisių gynimo būdai dėl tų pačių trūkumų. Todėl teismams byloje nustačius, kad ieškovė pasirinko pažeistų teisių gynimo būdą pašalinti automobilio trūkumus, dėl trūkumų, kurie buvo pašalinti, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė ir kitą alternatyvų teisių gynimo būdą – automobilio kainos sumažinimą.
45. Nagrinėjamoje byloje aplinkybę, kad automobilio trūkumai nebuvo pašalinti ar buvo pašalinti netinkamai, pareiga įrodyti tenka ieškovei. Ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovė netinkamai pašalino trūkumus. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad, šalinant trūkumus, buvo nuimtos, išardytos, remontuotos, dažytos visos durelės, atlikti kėbulo konservavimo darbai. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad automobilis ir po trūkumų pašalinimo toliau rūdys, jog rūdys išplis į kitas kėbulo dalis, yra paremta prielaida, jokios tai patvirtinančios faktinės aplinkybės nebuvo teismų nustatytos. Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl automobilio stogo ir kapoto korozijos padaryta netinkamai įvertinus teismo minimą automobilio patikros lapą, kuriame buvo užfiksuoti automobilio stogo ir kapoto dažų dangos pažeidimai, bet nėra minimas šių detalių korozijos faktas.
46. Atsižvelgdama į pirmiau aptartus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, kartu taikydamas du alternatyvius ieškovės kaip pirkėjos teisių pažeidimo būdus, netinkamai aiškino CK 6.334 straipsnio 1 dalies normą, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti.
47. Kiti atsakovės ir trečiojo asmens kasacinių skundų argumentai atsižvelgiant į pirmiau teisėjų kolegijos pateiktus išaiškinimus ir motyvus neturi teisinės reikšmės teisiniam bylos rezultatui, taip pat vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1–3 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Tenkinus kasacinius skundus, atsakovei ir trečiajam asmeniui „Moller Baltic import, SE“ iš ieškovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
49. Atsakovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas ir pateikė jas bei jų dydį patvirtinančius įrodymus: 405 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą; 1089 Eur už advokato pagalbą ruošiant kasacinį skundą.
50. Atsakovės prašoma priteisti suma, susijusi su kasacinio skundo parengimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.13 punktuose nustatyto dydžio. Dėl šios priežasties atsakovei iš ieškovės priteistina visa prašomų atlyginti patirtų atstovavimo išlaidų suma – 1089 Eur, taip pat 405 Eur žyminis mokestis, iš viso atsakovei iš ieškovės priteistina 1494 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
51. Bylos duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo „Moller Baltic import, SE“ patyrė 405 Eur žyminio mokesčio išlaidų už kasacinį skundą. Šių išlaidų atlyginimas trečiajam asmeniui priteistinas iš ieškovės. Trečiasis asmuo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo patirtas atstovavimo kasaciniame teisme išlaidas ir jų dydį, todėl šios jam neatlygintinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
52. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 27 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 2,78 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ši suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos atlyginimas valstybei nepriteistinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d. sprendimą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto švara“ (j. a. k. 165169682) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Moller Auto“ (j. a. k. 110430994) 1494 (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt keturis) Eur, trečiajam asmeniui „Moller Baltic import, SE“ (j. a. k. 40103176283) 405 (keturis šimtus penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Algis Norkūnas
Gediminas Sagatys
