Civilinė byla Nr. e2YT-10956-393/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03957-2025-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.6.5; 3.4.6.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 1 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irma Blekaitienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. P., E. P., J. P., G. P., I. P., Valstybės įmonė Turto bankas.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja E. V. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo tėvo E. P. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos ir suinteresuotų asmenų A. P., E. P., J. P., G. P., I. P. tėvas E. P. Tėvas mirė išsituokęs. Po jo mirties liko palikimas: jo vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas – butas–kambarys Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, esantys (duomenys neskelbtini), asmeniniai ir namų apstatymo daiktai, dokumentai. Duomenų, kad iš tėvo būtų vykdomi išieškojimai, nėra. Tėvas testamento nebuvo surašęs. Per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nei vienas iš vaikų nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Kitą dieną po tėvo laidotuvių pareiškėja išvyko į (duomenys neskelbtini), kur jos laukė du mažamečiai vaikai, kurių vienas turi specialiųjų poreikių. Manydama, kad palikimą turi priimti po trijų mėnesių, pareiškėja į Lietuvą grįžo 2023 m. gruodžio 18 d., tačiau paaiškėjo, kad yra praleidusi įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Po tėvo mirties pareiškėja per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Ji rūpinosi ir rūpinasi tėvo turtu – sumokėjo ir moka mokesčius ir rinkliavas, pasiėmė tėvo dokumentus, jo asmeninių daiktų. Tokiu būdu pareiškėja aktyviais veiksmais išreiškė valią priimti po tėvo mirties atsiradusį palikimą, rūpinosi ir rūpinasi kaip savo turtu, jį valdo.
Suinteresuoti asmenys A. P., E. P. ir J. P. atsiliepimuose nurodo, kad su pareiškimu sutinka.
Suinteresuoti asmenys G. P. ir I. P. atsiliepimuose nurodo, kad atsisako joms tenkančios tėvo palikimo dalies.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime nurodo, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad E. V. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Teismui pripažinus, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai pareiškime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis CPK 133 straipsnio 3 dalimi, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį 2025 m. spalio 23 d. paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie tai pranešta. Iki teismo posėdžio pareiškėja ir suinteresuoti asmenys papildomų prašymų nepateikė.
k o n s t a t u o j a :
Pareiškimas tenkinamas.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Pagal palikėjo mirties metu galiojusio CK nuostatas – įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą – šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis).
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – mirties liudijimo ir VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos E. V. ir suinteresuotų asmenų A. P., E. P., J. P., G. P. ir I. P. tėvas E. P. Mirė ištuokoje, sutuoktinės: R. A., santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), nutraukta (duomenys neskelbtini); V. B., santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), nutraukta (duomenys neskelbtini); jo tėvas K. P. mirė (duomenys neskelbtini), motina A. P. mirė (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad E. P. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas–kambarys Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, esantys (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašo matyti, kad nėra įregistruotų testatoriaus E. P. sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo faktų. Iš UAB „Alytaus butų ūkis“ pažymos matyti, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) už komunalinius patarnavimus įsiskolinimų nėra, mokėjimus už suteiktas paslaugas atlieka pareiškėja E. V.
Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-484/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-484/2011">3K-3-484/2011</a>; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDctNjg3LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-147-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-147-687/2016">3K-3-147-687/2016</a>).
Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzUtNjk1LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-35-695/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-35-695/2018">e3K-3-35-695/2018</a>, 20 punktas).
Tokiu atveju, kai palikimą sudaro nekilnojamasis turtas (kaip, kad šiuo atveju palikimą sudaro ne tik asmeniniai palikėjo daiktai, tačiau ir nekilnojamasis turtas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą nekilnojamajame turte po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame turte, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat turto priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDctNjg3LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-147-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-147-687/2016">3K-3-147-687/2016</a>, 23 punktas).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja E. V., per įstatymo nustatytą terminą, po tėvo E. P. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, t. y. rūpinosi po tėvo mirties likusiu nekilnojamuoju turtu bei jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, naudojosi tėvui priklausiusiais daiktais. Tokiu būdu ji aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti tėvo likimą ir to siekė. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja pareiškimo tenkinimui.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja po tėvo mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas palikimo priėmimo tikslu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 448 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po tėvo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė pradėdama turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Irma Blekaitienė
