Baudžiamoji byla Nr. 2K-337-489/2017
Proceso Nr. 1-20-9-00715-2014-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.1.2; 1.2.4.1.2.8.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gruodžio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Aldonos Rakauskienės ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,
nuteistajam J. P. ir jo gynėjui advokatui Artūrui Anadriukaičiui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Sergejaus Stulginskio kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 18 d. nuosprendis pakeistas: vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 54 straipsnio 3 dalimi, J. P., nuteistam pagal 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, paskirta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistąjį bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti ir per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiajam R. G. padarytą turtinę žalą; pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistąjį bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant J. P. bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiajam R. G. padarytą turtinę žalą.
Kita Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 18 d. nuosprendžiu J. P. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą trejų metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Iš J. P. priteista: 113,94 Eur Valstybinei ligonių kasai gydymo išlaidų už M. J. gydymą, R. G. 94,36 Eur turtinės žalos ir 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio prokuroro skundą tenkinti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
1.1. J. P. nuteistas už tai, kad: 2014 m. liepos 20 d., apie 22.00 val., Kaune, Kalniečių g. 219, prie parduotuvės „Express Market“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su M. J. metu tyčia šiam ne mažiau kaip du kartus sudavė kumščiu į galvos sritį, taip nesunkiai sutrikdė M. J. sveikatą.
1.2. 2015 m. gegužės 15 d., apie 16.20 val., viešoje vietoje – bare, esančiame Purienų g. 6/3, Kaune, pašalinių asmenų – baro lankytojų ir darbuotojų akivaizdoje, pažeisdamas viešąją tvarką, t. y. ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir taip demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, sutrikdydamas baro įprastą darbo tvarką, baro lankytojų bei darbuotojų rimtį, esant menkavertei dingsčiai, paėmęs baro kiemo teritorijoje rastą akmenį ir įėjęs į baro patalpas, tyčia metė akmenį nukentėjusiajam R. G. į galvos sritį, taip dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė R. G. sveikatą.
2. Kasaciniu skundu Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras S. Stulginskis prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria dėl BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintos veikos padarymo pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį paskirta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistąjį bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiajam R. G. padarytą turtinę žalą, ir dėl to palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalį. Taip pat panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria subendrintos paskirtos bausmės, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 18 d. nuosprendžiu J. P. paskirtas bausmes pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti galutinę subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Kitas nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.
2.1. Prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalį, nes byloje nėra išimtinių aplinkybių, susijusių su nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės mažesniu pavojingumo laipsniu. Byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo skirti laisvės apribojimo bausmę už padarytą labai sunkų nusikaltimą, tokia bausmė prieštarauja teisingumo principui ir neatitinka bausmės paskirties.
2.2. Apeliacinės instancijos teismo pateikti motyvai, prokuroro nuomone, yra nepakankami, neįtikinami, teismas didesnį dėmesį skyrė nuteistojo asmenybei, jo šeiminei padėčiai, bet nepakankamai įvertino jo padarytos veikos pavojingumą, apsiribojo lakoniškais teiginiais, kad J. P. padarė labai sunkų nusikaltimą, kurio pavojingumas, atsižvelgiant į nuteistojo padarytų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, kaltės rūšį, nuteistojo asmenybę, lemia mažesnį padaryto nusikaltimo pavojingumą, palyginus su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu. Tačiau teismas nenurodė nė vienos išimtinės aplinkybės, kuri mažintų J. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą tiek, kad BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltininkui prieštarautų teisingumo principui. Nors teismas aplinkybes, kad sužalojimas padarytas netiesiogine tyčia, metant akmenį, tačiau tiesiogiai nevartojant smurto prieš nukentėjusįjį, vertino kaip rodančias mažesnį pavojingumą, jis nevertino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių bei motyvų ir sukeltų labai sunkių padarinių. J. P. nukentėjusįjį sužalojo mesdamas į jį akmenį, t. y. sunkius padarinius galintį sukelti daiktą, dėl to nukentėjusiajam buvo padaryti sunkūs galvos sužalojimai, jis buvo ilgai gydomas ligoninėje, sutrikusi visa koordinacija, sunkiai judėjo, buvo reabilitacijoje, apie pusantro mėnesio negalėjo dirbti, vėliau buvo tik iš dalies darbingas, negalėjo vairuoti. Teismas nevertino, kad nusikalstamą veiką J. P. padarė viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, pažeisdamas viešąją tvarką, iš chuliganiškų paskatų. Prokuroras teigia, kad vien aplinkybė, jog sužalojimas padarytas vienu veiksmu – akmens metimu į nukentėjusiojo pusę, vertinant minėtas aplinkybes, negali nulemti mažesnio veikos pavojingumo.
2.3. Nors teismas įvertino ir J. P. asmenybės pavojingumo laipsnį nurodydamas, kad jis nebuvo teistas, įsidarbino, apibūdinamas teigiamai, tinkamai vykdo įsiskolinimo apmokėjimo sutarties sąlygas, vedęs, turi mažametį vaiką ir pan., tačiau nevertino kitų svarbių kaltininko asmenybę apibūdinančių aplinkybių: nuteistojo elgesio iš karto po nusikaltimo padarymo, kad jis nesuteikė jokios pagalbos nukentėjusiajam, nekvietė greitosios pagalbos, pasišalino iš įvykio vietos, kad labai sunkų nusikaltimą J. P. padarė apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, kad nėra nustatyta jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Be to, kad sunkų nusikaltimą nuteistasis padarė nepraėjus metams po kito nusikaltimo padarymo, kuris taip pat susijęs su žmogaus sveikatos sutrikdymu. Net tai, kad J. P. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, nesulaikė jo nuo naujos, sunkesnės ir pavojingesnės, veikos darymo. Pasak prokuroro, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytos J. P. asmenybę apibūdinančios aplinkybės nerodo, kad šiai nusikaltimų kategorijai J. P. yra išskirtinai teigiama ir netipiška asmenybė, todėl nėra pagrindo skirti jam neįprastą bausmę už padarytą labai sunkų nusikaltimą, teismo nurodytos aplinkybės turi reikšmės skiriant ir individualizuojant bausmę tik pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijos ribas.
3. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro S. Stulginskio kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo
4. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nagrinėjamoje byloje priėmė skirtingus sprendimus dėl J. P. skirtinos bausmės. Pirmosios instancijos teismas paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę už sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, o apeliacinės instancijos teismas pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir šiuo pagrindu J. P. skyrė švelnesnę negu BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje nustatytą bausmę – laisvės apribojimą.
5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to bausmės griežtumo klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tačiau tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-345-507/2015).
6. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Tokiu atveju, t. y. taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUxLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-251/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-251/2008">2K-251/2008</a>, 2K-3/2010,2K-128/2011, 2K-491/2012, 2K-436-489/2016, 2K-317-489/2017 ir kt.). Teismų praktikoje yra nustatyta ir kita taisyklė: taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima tada, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-2/2015, 2K-29-489/2015 ir kt.).
7. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo J. P. paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą.
8. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, priešingai, negu tvirtina prokuroras skunde, pateikė išsamų aplinkybių, svarbių skiriant bausmę, vertinimą ir išvadą dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo pagrindė ne sureikšmindamas vieną bylos aplinkybę – smurto vartojimą prieš nukentėjusįjį R. G. metant akmenį, bet aptardamas reikšmingų aplinkybių, pažyminčių veikos ir asmenybės pavojingumą, visumą, vertindamas jas teisingumo principo užtikrinimo ir nukentėjusiojo interesų apsaugos kontekste.
9. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, nenukrypdamas nuo kasacinės praktikos, svarstydamas bausmės skyrimo galimybes, visų pirma aptarė BK 62 straipsnio taikymą ir padarė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti šio straipsnio nuostatų. Išdėstydamas kasacinės praktikos pateiktus išaiškinimus dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo taisyklių, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, šis teismas padarė išvadą, kad nusikaltimo padarymo aplinkybių visuma leidžia šios veikos ir nuteistojo J. P. asmenybės pavojingumą vertinti kaip mažesnius. Apeliacinės instancijos teismas išskyrė veikos pavojingumą mažinančias aplinkybes, kuriomis pripažino nusikaltimo padarymo būdą, t. y. J. P. nukentėjusįjį sužalojo vienkartiniu veiksmu – mesdamas į jį akmenį, tačiau pats betarpiškai fizinio smurto nenaudojo (nukentėjusiojo nemušė, nespardė ir pan.), toks veikos padarymo būdas, teismo vertinimu, savo pavojingumu negali būti prilyginamas tyčiniam daugkartiniam smūgių sudavimui. Taip pat teismas veikos pavojingumą mažinančia aplinkybe pripažino tai, kad veika padaryta veikiant netiesiogine tyčia. Nors šiuo atveju teisingas prokuroro manymas, kad nustatyto smurto naudojimo pobūdis (metant į žmogų akmenį) negali būti mažinantis veikos pavojingumą, nes J. P. metė sunkius padarinius žmogaus sveikatai galintį sukelti daiktą, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad nuteistasis neveikė iš anksto apgalvota ar tiesiogine tyčia. Pagal teismų nustatytas aplinkybes, jo veiksmai atlikti neapgalvotai, spontaniškai, kaip neblaivaus asmens neadekvati reakcija į žodinį konfliktą, tuoj po nukentėjusiojo sužalojimo J. P. išsigando ir iš įvykio vietos pabėgo.
10. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas atidžiai nustatė ir kaltininko asmenybės pavojingumą mažinančias aplinkybes, kurias pagrįstai vertino atsižvelgdamas į nuteistojo elgesį ne tik nusikaltimo padarymo metu, bet ir po nusikaltimo padarymo. Teismas atsižvelgė, kad J. P. anksčiau neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, po sunkaus nusikaltimo deda pastangas pasitaisyti, nepažeidinėja įstatymų, 2016 m. lapkričio 25 d. įsidarbino AB „Lietuvos paštas“, imasi priemonių padarytai žalai juridiniam asmeniui atlyginti, yra vedęs, šeimoje auga mažametis vaikas. Išties nuo J. P. padaryto sunkaus nusikaltimo padarymo iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme praėjus dvejiems metams ir šiam nuteistajam toliau nusikalstamai nesielgiant, turint socialinius ryšius, darbą, apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant nuteistojo apeliacinį skundą buvo suabejota šiam nuteistajam paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės adekvatumu ir teisingumu.
10.1. Pažymėtina, kad laikas, praėjęs nuo nusikaltimo padarymo iki bausmės paskyrimo, taip pat yra viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama skiriant bausmę, nes kuo ilgesnis laiko tarpas praeina nuo nusikaltimo padarymo iki bausmės paskyrimo, tuo mažiau veiksminga yra bausmė. Veiksminga bausmė – tai bausmė, kuria įgyvendinami visi jai keliami tikslai.
11. Teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Šia prasme svarbus yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų (tiek fizinių, tiek juridinių) teisėtų interesų suvokimas bei siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme numatytoms priemonėmis ginti (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-26/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-26/2013">2K-26/2013</a>, 2K-7-27-746/2015).
12. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, be J. P. asmenybės ir veikos pavojingumą mažinančių aplinkybių, pagrindė ir nukentėjusiojo R. G. interesų apsaugą. Spręsdamas dėl bausmės rūšies parinkimo J. P., teismas atsižvelgė į tai, kad griežčiausios bausmės – laisvės atėmimo – paskyrimas šiuo atveju pažeistų šio nukentėjusiojo interesus, nes nuteistasis prarastų galimybę dirbti ir artimiausiu metu negalėtų atlyginti R. G. net dalies priteistos žalos. Taigi teismas konstatavo, kad, J. P. pakeitus paskirtą laisvės atėmimo bausmę, bus sudarytos geresnės prielaidos užtikrinti nukentėjusiojo interesus. Būdamas laisvėje ir turėdamas įpareigojimus dirbti bei atlyginti turtinę žalą, šis jaunas, darbingas ir socialinius ryšius turintis asmuo akivaizdžiai turės daugiau galimybių veikti nukentėjusiojo interesais.
13. Darytina išvada, kad, atsižvelgiant į paduoto skundo nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme ribas, skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys neduoda pagrindo įžvelgti netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl kurio apeliacinės instancijos teismo nuosprendį dėl bausmės paskyrimo reikėtų keisti ar naikinti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Aldona Rakauskienė
Tomas Šeškauskas
