Baudžiamoji byla Nr. 2K-351-489/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57220-2015-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.8.1.1.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Piesliako (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. P. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 27 d. nutarties.
Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nuosprendžiu P. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (dėl plėšimo, padaryto organizuota grupe iš B. V. IĮ priklausančios parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu ketveriems metams;
pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl vagystės, padarytos organizuota grupe iš B. V. buto, esančio (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;
pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl vagystės, padarytos organizuota grupe iš V. P. namo, esančio (duomenys neskelbtini)) laivės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;
pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį (dėl svetimo turto – V. P. turto sugadinimo, padaryto organizuota grupe) laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių;
pagal 180 straipsnio 3 dalį (dėl plėšimo, padaryto organizuota grupe iš O. B. V., E. M., S. G. K. k., (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu ketveriems metams;
pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (dėl plėšimo, padaryto organizuota grupe iš IĮ „D“ priklausančios parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu ketveriems metams;
pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį (dėl svetimo turto – IĮ „D“ turto sugadinimo, padaryto organizuota grupe) laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams, paskiriant bausmę atlikti pataisos namuose.
Pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, paskirta bausmė sumažinta 1/3, paskiriant galutinę sumažintą laisvės atėmimo bausmę ketveriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas taikyto laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.
P. P. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 3 dalį (dėl pasikėsinimo prievartauti svetimą turtą, padaryto organizuota grupe) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Taip pat šiuo nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti A. G., V. Š. ir S. J..
Iš nuteistųjų A. G., V. Š. ir P. P. solidariai priteista nukentėjusiajam V. P. 927 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Iš nuteistųjų A. G., V. Š. ir P. P. solidariai priteista Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 1 085,88 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Iš nuteistųjų A. G., V. Š., S. J. ir P. P. solidariai priteista nukentėjusiajai J. R. 110 Eur, nukentėjusiajai J. L. 100 Eur ir IĮ,,D“ 563,23 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi nuteistųjų V. Š., S. J. ir P. P. apeliaciniai skundai atmesti.
Kasacinių skundų dėl nuteistųjų V. Š. ir S. J. nepateikta.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. A. G., V. Š., S. J. ir P. P. nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe padarė plėšimą įsibraudami į patalpas, t. y. jie, veikdami organizuota grupe, iki 2015 m. spalio 8 d. subūrė organizuotą grupę, turėdami tikslą naudojant fizinį smurtą, daiktą, panašų į pistoletą, bei įsibrovus į patalpą apiplėšti B. V. komercinei firmai priklausančią parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), parinko nusikalstamos veikos padarymo laiką, parengė nusikalstamos veikos planą, paskirstė vaidmenis organizuotos grupės dalyviams, t. y. po to, kai 2015 m. spalio 8 d. A. G. ir P. P., vykdydami iš anksto aptartą planą, 2015 m. spalio 8 d. iš UAB „A. R.“, esančios (duomenys neskelbtini), P. P. vardu išsinuomojo automobilį „Ford Focus“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo P. P. 2015 m. spalio 8 d., apie 15.15 val., atvežė A. G., V. Š. ir S. J. prie B. V. komercinei firmai priklausančios parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), tada A. G., V. Š. ir S. J. automobilyje ant veidų užsidėjo maskuojančias veido kaukes ir nuėjo į B. V. komercinei firmai priklausančią parduotuvę, o P. P. liko automobilyje saugoti aplinkos ir laukti organizuotos grupės narių. V. Š., S. J. ir A. G., maskuodami veidus kaukėmis, įėjo į B. V. komercinei firmai priklausančią parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje S. J. saugojo išėjimą, o V. Š. neteisėtai pateko į parduotuvės pagalbines patalpas – sandėliuką, kuriame tuo metu buvo parduotuvės savininkė B. V.. Tuomet V. Š. nukreipė rankose laikomą daiktą, panašų į pistoletą, į B. V., grasindamas jį panaudoti, ir sudavė smūgį ranka į kairę akį, taip sukeldamas fizinį skausmą, ir dėl suduoto smūgio B. V. pargriuvo. Tuo metu V. Š., laikydamas prispaudęs prie grindų nukentėjusiąją B. V., užklijavo jai burną lipniąja juosta ir numovė nuo B. V. kairės rankos piršto geltono metalo žiedą, kurio vertė 60 Eur, ir iš ausies iškabino geltono metalo auskarą, kurio vertė 30 Eur. Tuo metu A. G. nuėjo prie už parduotuvės prekystalio esančio kasos aparato, iš ten pagrobė 50 Eur ir iš B. V. rankinėje esančios piniginės pagrobė 50 Eur ir raktą nuo buto durų, neturintį materialinės vertės. Tokiais veiksmais A. G., V. Š., S. J. ir P. P., veikdami organizuota grupe, įsibrovę į patalpą, panaudodami fizinį smurtą ir grasindami panaudoti daiktą, panašų į ginklą, pagrobė B. V. komercinei firmai priklausantį turtą – 50 Eur – ir B. V. priklausantį bendros 140 Eur vertės turtą.
1.1. A. G., V. Š., S. J. ir P. P. nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe pagrobė svetimą turtą įsibraudami į patalpą, tai yra jie, veikdami organizuota grupe, iki 2015 m. spalio 8 d. subūrė organizuotą grupę, turėdami tikslą įsibrovus į B. V. butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagrobti svetimą turtą, parinko nusikalstamos veikos padarymo laiką, parengė nusikalstamų veikų planą, paskirstė vaidmenis organizuotos grupės dalyviams, t. y. po to, kai 2015 m. spalio 8 d., apie 15.15 val., padaryto plėšimo iš B. V. komercinei firmai priklausančios parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), metu A. G. iš B. V. rankinės pagrobė raktą nuo B. V. buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2015 m. spalio 8 d., laikotarpiu nuo 15 val. 15 min. iki 16.00 val., A. G., V. Š., S. J., važiuodami A. G. ir P. P. 2015 m. spalio 8 d. iš UAB „A. R.“, esančios (duomenys neskelbtini), išsinuomotu automobiliu „Ford Focus“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo P. P., A. G., V. Š. ir S. J., nurodė P. P. nuvežti prie B. V. gyvenamosios vietos – buto, esančio (duomenys neskelbtini). P. P., vykdydamas išankstinį susitarimą, 2015 m. spalio 8 d., vairuodamas automobilį „Ford Focus“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė A. G., V. Š. ir S. J. prie 35 numeriu pažymėto namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir, minėtiems asmenims išėjus vykdyti vagystės, išvyko. A. G. ir S. J. išlipo iš automobilio ir liko stovėti prie namo, saugodami aplinką, o V. Š., pasinaudodamas 2015 m. spalio 8 d. iš B. V. komercinės įmonės – parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), plėšimo metu pagrobtu B. V. buto durų raktu, pateko į vidų ir taip įsibrovė į minėtą butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš jo pagrobė geltono metalo grandinėlę, kurios vertė – 60 Eur, ir vyrišką laikrodį, kurio vertė 25 Eur. Taigi, veikdami organizuota grupe, A. G., V. Š., S. J. ir P. P., įsibrovę į patalpą, pagrobė B. V. priklausantį bendros 85 Eur vertės turtą.
1.2. A. G., V. Š. ir P. P., veikdami organizuota grupe, pagrobė svetimą turtą, įsibraudami į patalpą, ir sugadino svetimą turtą, t. y. jie subūrė organizuotą grupę turėdami tikslą įsibrauti į namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jį apvogti, parinko nusikalstamos veikos padarymo laiką, parengė nusikalstamų veikų planą, paskirstė vaidmenis organizuotos grupės dalyviams, t. y. po to, kai 2015 m. spalio 10 d. A. G. ir P. P., vykdydami iš anksto aptartą planą, 2015 m. spalio 10 d. iš R. J. IĮ, esančios (duomenys neskelbtini), pagal Transporto priemonės nuomos sutartį be numerio ir automobilio perdavimo aktu P. P. vardu išsinuomojo automobilį „Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairuodamas P. P. laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 10 d. iki 2015 m. spalio 15 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nuvežė A. G. ir V. Š. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio V. P.. A. G. ir V. Š. išlipo ir nuėjo prie namo vykdyti vagystės, o P. P. liko automobilyje saugoti aplinkos ir laukti organizuotos grupės narių. A. G. ir V. Š. išlaužė pietinės namo sienos terasos durų rėmo pertvarą ir rytinės namo sienos lango rėmą, išėmė lango varčią ir taip sugadino V. P. priklausantį 300 Eur vertės turtą, tada pro langą įsibrovė į namo patalpas, iš kur pagrobė nuotekų valymo įrenginio „Traidenis“ orapūtę, kurios vertė 200 Eur, žoliapjovę „Husqvarna“, kurios vertė 100 Eur, slėginį pesticidų purkštuvą, kurio vertė 40 Eur, lietaus nuotekų sistemos detales, kurių vertė 177 Eur, elektrinį 2 kW šildytuvą, kurio vertė 50 Eur, 2 vienetus 20 m elektros ilginamojo laido, kurio vieno vieneto vertė 30 Eur, bendra pagrobto turto vertė – 627 Eur. Taigi veikdami organizuota grupe A. G., V. Š. ir P. P., įsibrovę į patalpą, pagrobė V. P. priklausantį bendros 627 Eur vertės turtą bei sugadino V. P. priklausantį turtą – terasos duris ir lango rėmą, padarydami 300 Eur turtinę žalą.
1.3. A. G., V. Š. ir P. P. nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe įsibrovė į patalpą ir naudodami fizinį smurtą ir nešaunamąjį ginklą pagrobė svetimą turtą, t. y. jie subūrė organizuotą grupę, turėdami tikslą naudojant fizinį smurtą, nešaunamąjį ginklą bei įsibrovus į patalpą apiplėšti namą, esantį (duomenys neskelbtini), parinko nusikalstamos veikos padarymo laiką, parengė nusikalstamų veikų planą, paskirstė vaidmenis organizuotos grupės dalyviams, t. y. po to, kai P. P., vykdydamas išankstinį susitarimą, 2015 m. spalio 10 d. iš R. J. IĮ, esančios (duomenys neskelbtini), pagal Transporto priemonės nuomos sutartį be numerio ir automobilio perdavimo aktu savo vardu išsinuomojo automobilį „Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairuodamas 2015 m. spalio 13 d., apie 11.30 val., atvežė A. G. ir V. Š. prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir tuomet A. G. ir V. Š. automobilyje pasiruošė daryti nusikaltimą – ant veidų užsidėjo maskuojančias veido kaukes ir išėjo į namą vykdyti plėšimo, o P. P. liko automobilyje saugoti aplinkos ir laukti organizuotos grupės narių. A. G. ir V. Š., maskuodami veidą kaukėmis, paskambino į laukujes namo duris ir jas atidariusią O. B. V. V. Š. jėga prirėmė prie sienos bei sudavė smūgį į kaktą, taip sukeldamas fizinį skausmą, o tuo metu į vidų įėjęs A. G., panaudodamas nešaunamąjį ginklą – dujų balionėlį, papurškė nenustatytos kilmės cheminės medžiagos į veidą, taip sukeldamas O. B. V. fizinį skausmą. Tada V. Š. bandė nuo O. B. V. rankų numauti žiedus, tačiau nepavykus pareikalavo, kad pastaroji juos atiduotų pati, pagrasindamas priešingu atveju nukirsti pirštus. Išsigandusi šių grasinimų, O. B. V. pati nusimovė ir atidavė V. Š. vestuvinį geltono metalo žiedą, kurio vertė 300 Eur, ir geltono metalo žiedą, kurio vertė 500 Eur, kurių bendra vertė 800 Eur. Tuo metu A. G. patalpose buvusiai E. M. liepė gultis ant žemės, o pats įėjo į svetainę, kurioje buvo S. G.. A. G. pareikalavo, kad S. G. atiduotų turimus pinigus bei papuošalus, ir, panaudodamas nešaunamąjį ginklą – dujų balionėlį, į akis papurškė nenustatytos kilmės cheminės medžiagos, taip padarė nukentėjusiajai S. G. abiejų akių obuolių ragenos ir junginės pirmojo laipsnio cheminį nudegimą. Po to A. G. su medinės kėdės išlūžusia koja sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius nukentėjusiajai S. G. į įvairias kūno vietas, padarydamas muštinę žaizdą galvos plaukuotosios dalies kairėje pusėje, dešinės akies vokų kraujosruvą, galvos smegenų sukrėtimą, muštinę-plėštinę dešinio dilbio žaizdą, dešinio stipinkaulio lūžį tipinėje vietoje ir alkūnkaulio ylinės ataugos lūžį, dešinio kelio sąnario sumušimą su kraujo išsiliejimu sąnario ertmėje, taip sukeldamas S. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir grumtynių metu numovė nuo S. G. dešinės rankos piršto geltono metalo žiedą su violetinės spalvos akute, kurio vertė 1000 Eur. Taigi, veikdami organizuota grupe, A. G., V. Š. ir P. P., įsibrovę į patalpą, naudodami fizinį smurtą, nešaunamąjį ginklą bei daiktą, pritaikytą specialiai žmogui sužaloti, pagrobė O. B. V. priklausantį bendros 800 Eur vertės turtą ir S. G. priklausantį 1000 Eur vertės turtą.
1.4. A. G., V. Š., S. J. ir P. P. nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe įsibrovė į patalpą ir panaudodami šaunamuosius ginklus pagrobė svetimą turtą bei sugadino svetimą turtą, tai yra jie subūrė organizuotą grupę turėdami tikslą įsibrovus į patalpą bei panaudojant šaunamuosius ginklus apiplėšti IĮ „D“ priklausančią parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), parinko nusikalstamos veikos padarymo laiką, parengė nusikalstamų veikų planą, paskirstė vaidmenis organizuotos grupės dalyviams, t. y. po to, kai P. P., vykdydamas išankstinį susitarimą, 2015 m. spalio 10 d. vairuodamas iš R. J. IĮ, esančios (duomenys neskelbtini), pagal Transporto priemonės nuomos sutartį be numerio ir automobilio perdavimo aktu išsinuomotą automobilį „Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 15 d., apie 15.37 val., atvežė A. G., V. Š. ir S. J. prie IĮ „D“ priklausančios parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), tuomet A. G., V. Š. ir S. J. ant veidų užsidėjo maskuojančias veido kaukes ir išėjo į parduotuvę vykdyti plėšimo, o P. P. liko automobilyje saugoti aplinkos ir laukti organizuotos grupės narių. A. G., V. Š. ir S. J., maskuodamiesi veido kaukėmis, įėjo į parduotuvę, kurioje S. J. saugojo išėjimą, o V. Š. ir A. G. į parduotuvėje esančias pardavėjas J. R. ir J. L. nukreipė atsineštus šaunamuosius ginklus – A. G. dujinį pistoletą „BROWNING Mod. GPDA 9“ Nr. C075108191 ir V. Š. dujinį revolverį RECK AGENT, kurie priskiriami C kategorijos šaunamiesiems ginklams, ir sušuko: „Apiplėšimas, gult!“ J. L. atsigulus ant grindų, V. Š. ranka sugriebė J. R. už sprando ir jėga paguldė ant grindų, laikydamas įrėmęs į galvą šaunamąjį ginklą – dujinį revolverį RECK AGENT. Tuo metu A. G. užėjo už prekystalio ir, būdamas prie ten esančio kasos aparato, pareikalavo atiduoti pinigus, tada, siekdamas pagrobti kasos aparatą „POS ST-05 ST-05BF“ Nr. 00405398, kuriame buvo 328,97 Eur, išplėšė jo jungimo laidus, taip šį kasos aparatą sugadino ir padarė 354,57 Eur turtinę žalą IĮ „D“, tačiau dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kasos aparato nepagrobė, nes nepavyko jo atjungti. Paskui A. G. po prekystaliu rado ir A. G., V. Š. ir S. J. bendrais veiksmais iš parduotuvės išnešė ir pagrobė: 15 vnt. pakelių cigarečių „Philip Morris Red 100's“, kurių vertė 36 Eur, 10 vnt. pakelių cigarečių „Bond Street Classic“, kurių vertė 22,50 Eur, 20 vnt. pakelių cigarečių „Marlboro Gold Touch“, kurių vertė 58,40 Eur, 10 vnt. pakelių cigarečių „Wall Street Silver Label“, kurių vertė 24 Eur, 36 vnt. pakelių cigarečių „L&M Silver Blue Label“, kurių vertė 99 Eur, 20 vnt. pakelių cigarečių „Bond Sreet Fine“, kurių vertė 45 Eur, 17 vnt. pakelių cigarečių „Winston Blue“, kurių vertė 46,75 Eur, lentynoje buvusius 2 vnt. 0,7 l talpos butelius brendžio „Torres 5“, kurių vertė 18,34 Eur, parduotuvėje mėsos gaminiams pjaustyti skirtą peilį, neturintį materialinės vertės, grynuosius pinigus – 3551,51 Eur – bei iš J. R. piniginės pagrobė 50 Eur, o iš J. L. piniginės pagrobė 100 Eur. Taigi veikdami organizuota grupe A. G., V. Š., S. J. ir P. P., įsibrovę į patalpą, panaudodami fizinį smurtą ir du šaunamuosius ginklus, pagrobė IĮ „D“ priklausantį bendros 3 901,50 Eur vertės turtą, J. R. priklausantį 50 Eur vertės turtą, J. L. priklausantį 100 Eur vertės turtą bei sugadino IĮ „D“ priklausantį turtą – kasos aparatą „POS ST-05 ST-05BF“ Nr. 00405398, taip padarė 354,57 Eur turtinę žalą.
2. Kasaciniu skundu nuteistasis P. P. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, taikant BK 75 straipsnio nuostatas paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, arba sušvelninti paskirtąją bausmę.
3. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė motyvuotas išvadas dėl jo kaltės. Nuteistasis mano, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė jam aiškiai per griežtą bausmę, o apeliacinės instancijos teismas šios bausmės skyrimo klaidos neištaisė.
4. Skunde pažymima, kad kasatorius tiek parengtinio tyrimo, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu dėl įvykdyto nusikaltimo prisipažino visiškai ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Taip pat padėjo nustatyti faktines bylos aplinkybes bei objektyvią tiesą byloje. Kasatorius teigia, kad iš esmės tik jo nuoširdžių parodymų pagrindu ir buvo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, išaiškinta tiesa šioje byloje bei kitų nuteistųjų vaidmuo darant nusikalstamas veikas. Nuteistasis nurodo, kad kasatorius, padėdamas nustatyti tiesą šioje byloje, nieko neslėpdamas, tikėjosi, jog tokia aktyvios atgailos forma sudarys galimybę teismui jam taikyti bausmės rūšį, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, arba žymiai švelnesnę bausmę. Skunde pažymima, kad teismas nurodė, jog pripažįsta jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. jo visišką prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, tačiau ši aplinkybė buvo neįvertinta nustatant bausmės dydį ir parenkant bausmės rūšį. Taip pat skunde nurodoma, kad tiek kasatorius, tiek ir kiti nuteistieji sutiko, jog byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taip padėdami teismui greičiau išnagrinėti bylą.
5. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas, skirdamas tokią griežtą laisvės atėmimo bausmę, jos paskyrimą motyvavo tik kasatoriaus ankstesniais teistumais. Kasatorius neginčija, kad anksčiau buvo teistas, tačiau pažymi, jog padaryti ankstesni nusikaltimai nepriskiriami sunkiems ir teistumai nėra kliūtis skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, ar ją sušvelninti. Kasatoriui neaišku, kodėl teismas parinko pačią griežčiausią bausmės rūšį ir tokią bausmių bendrinimo tvarką. Anot kasatoriaus, teismas netinkamai individualizavo bausmę, nes neatsižvelgė į tai, kad nors jis ir buvo pripažintas organizuotos grupės nariu, tačiau tiesiogiai plėšimuose ir kitose veikose nedalyvavo (nusikaltimų neplanavo ir jų neorganizavo). Nuteistasis nurodo, kad grupėje buvo jauniausias ir pakluso vyresniems autoritetams, kurių bijojo. Pasak nuteistojo P. P., iš bylos medžiagos akivaizdu, kad kiti grupės nariai nustatė jo vaidmenį bei paskyrė jam pareigas, darant nusikalstamas veikas.
5.1. Kasatorius mano, kad jam paskirta bausmė, vertinant BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgiant į tikslus, kurių siekiama skiriant bausmę, pripažintina neteisinga ir per griežta, nes nėra tinkamai individualizuota. Nuteistasis pažymi, kad jis yra jaunas, jo vaidmuo buvo antraeilis, atskirų nusikalstamų veikų epizoduose netgi nežinojo, kokius veiksmus kiti nuteistieji planuoja atlikti (plėšti ar vogti), ir tai, jog veikos buvo pripažintos atliktomis organizuota grupe, nereiškia, kad bausmės neprivalo būti individualizuotos. Kasatorius nurodo, kad mokosi Plungės technologijų ir verslo mokykloje, išlaikė egzaminus, suteikiančius teisę vairuoti įvairių kategorijų transporto priemones, gali dirbti ir sunkvežimių vairuotoju. Po nusikaltimo padarymo praėjus nemažai laiko, permąstė savo elgesį ir yra pasiryžęs ateityje daugiau nenusikalsti.
6. Kasatorius teigia, kad skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju buvo atsakyta į esminius jo apeliacinio skundo argumentus dėl bausmės paskyrimo teisingumo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas į kasatoriaus apeliacinio skundo argumentus atsakė formaliai ir savo išvadų išsamiai nepagrindė. Kasatorius dar kartą pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu bendradarbiavo su pareigūnais ir padėjo nustatyti faktines aplinkybes, savo ir kitų bendrininkų vaidmenį padarant nusikaltimus, kas, anot nuteistojo, savaime gali būti pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 2 dalis). Kasatorius tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisakė. Taip pat kasatoriui nesuprantama apeliacinės instancijos teismo išvada dėl žalos atlyginimo nukentėjusiesiems priteisimo, nes nors teismas sutiko, jog ir dalinis žalos atlyginimas gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe, tačiau šios aplinkybės taikymą susiejo su žalos atlyginimo dydžiu. Kasatoriaus nuomone, tokia išvada nepagrįsta, nes žalos atlyginimas priteistas solidariai iš keturių nuteistųjų, todėl, anot jo, teismas privalėjo nustatyti, kad kasatorius atlygino dalį jam tenkančios žalos, o ne vertinti žalos atlyginimą nuo visos nukentėjusiesiems padarytos žalos.
7. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras D. Alinskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo P. P. kasacinį skundą atmesti.
7.1. Atsiliepime nurodyta, kad pagal bylos medžiagą ir kasacinio skundo argumentus nėra pagrindo konstatuoti, jog skiriant P. P. bausmę buvo netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas. Teigiama, kad nuteistojo skunde akcentuojamos aplinkybės, charakterizuojančios jo padarytas nusikalstamas veikas, motyvus, taip pat jo asmenybę, teismų yra įvertintos. Išimtinių aplinkybių, kurios duotų pagrindą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti švelnesnę bausmės rūšį, kasatorius nenurodė. Pasak prokuroro, paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė yra adekvati padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei nuteistojo asmenybei ir neprieštarauja teisingumo principui. Atsiliepime pažymima, kad, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nagrinėjamu atveju žemesnės instancijos teismai pagrįstai nerado pagrindo P. P. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Teismas, skirdamas P. P. realią laisvės atėmimo bausmę, bausmės individualizavimo ir teisingumo principų nepažeidė ir paskyrė nuteistajam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurias pripažinti aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis nėra pagrindo.
8. Nuteistojo P. P. kasacinis skundas atmestinas.
9. Kasatoriaus argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįsti.
9.1. Už nuteistojo P. P. padarytus penkis sunkius ir du nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 3 dalyje (2 nusikaltimai), 180 straipsnio 3 dalyje (3 nusikaltimai), 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje (2 nusikaltimai), pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmes ir nustatydamas jų dydžius bei paskirdamas subendrintą bausmę, kasaciniame skunde nurodytų BK bendrosios dalies nuostatų nepažeidė ir bausmę tinkamai individualizavo. Nėra pagrindo teiginiams, kad paskirtosios už atskirus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmės savo dydžiu neproporcingos P. P. padarytų nusikaltimų pavojingumui ar šio nuteistojo asmenybei.
9.2. P. P. priimtame apkaltinamajame nuosprendyje yra išdėstyti bausmės skyrimo motyvai, o apeliacinės instancijos teismo nutartyje tinkamai patikrintas bausmės skyrimo teisingumas ir atsakyta į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kurių dalis pakartota kasaciniame skunde. Šio teismo nutarties motyvuotose išvadose dėl apeliacinio skundo aiškiai nurodyta, kodėl P. P. paskirta bausmė teisinga ir remiantis apelianto argumentais negali būti švelninama.
9.3. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į aktyvią P. P. atgailą, t. y. įvertinęs tai, jog šis nuteistasis prisipažino padaręs visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, davė byloje nustatytas faktines aplinkybes atitinkančius parodymus, sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, taikė BK 641 straipsnio nuostatas. Šiam nuteistajam už septynis nusikaltimus paskirta subendrinta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Dar labiau švelninti bausmes, juolab paskirtas už organizuota grupe padarytus sunkius, kvalifikuotus nusikaltimus (svetimo turto vagystes ir plėšimus), remiantis kasaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo.
10. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatas kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nuteistasis V. P. BK 75 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalies taikymo klausimų apeliaciniame skunde nekėlė, šiais klausimais teismai skundžiamuose sprendimuose nepasisakė, todėl kasatoriaus teiginiai dėl šių BK bendrosios dalies normų netinkamo taikymo kasacine tvarka nenagrinėtini.
11. Solidariosios atsakomybės taisyklės taikymas baudžiamosiose bylose priteisiant nusikaltimais, kurie padaryti bendrininkaujant, padarytos žalos atlyginimą pagrįstas nuostata, kad bendrais veiksmais sukėlę žalą asmenys ją privalo (turi solidariąją pareigą) atlyginti visi kartu (solidariai). Bendrininkaujant nusikaltimu padaryta turtinė ir neturtinė žala solidariai priteisiama iš visų nuteistųjų, dėl kurių bendrų neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė tokią žalą. Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (Civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalis). Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 7 dalis). Toks solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (Civilinio Kodekso 6.9 straipsnio 1 dalis).
11.1. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas išdėstė tinkamus motyvus, kodėl solidaraus atsakovo P. P. atlyginta 193,30 Eur turtinės žalos dalis, esant solidariai iš visų bendrininkų keliems nukentėjusiesiems ir juridiniams asmenims priteistai, net du tūkstančius eurų viršijančiai turtinei žalai, nesudaro prielaidų įžvelgti P. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
11.2. BPK 320 straipsnio 3 dalis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamoje byloje laikydamasis šios baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos, apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo tiek kasatoriaus kvestionuotos lengvinančios aplinkybės nepripažinimo, tiek kitus nuteistojo apeliaciniame skunde iškeltus esminius klausimus.
12. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Nuteistajam P. P. BK bendrosios dalies normos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, pritaikytos tinkamai, todėl keisti bausmės rūšį ar jos dydį nėra jokio teisinio pagrindo.
13. Darytina bendra išvada, kad, atsižvelgiant į paduoto kasacinio skundo nagrinėjimo ribas, kasacine tvarka skundžiamų pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys neduoda pagrindo įžvelgti esminių BPK nuostatų pažeidimų ar netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl kurių šiuos sprendimus reikėtų naikinti ar keisti.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo P. P. kasacinį skundą.
Teisėjai Vytautas Piesliakas
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Tomas Šeškauskas