Baudžiamoji byla Nr. 2K-97-813/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13413-2022-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.5;
2.1.7.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Dariaus Kantaravičiaus (pranešėjas),
sekretoriaujant Agatai Minkel,
dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,
nuteistojo A. Š. gynėjui advokatui Dainiui Žiedui (nuotoliniu būdu),
nukentėjusiosioms A. A. ir E. V. (nuotoliniu būdu), O. R., jų atstovui advokatui Artūrui Andriukaičiui,
civilinės atsakovės ADB,,Compensa Vienna Insurance Group“ atstovui Erikui Borusevičiui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Š. baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų A. A., O. R., E. V., A. V. atstovo advokato Artūro Andriukaičio kasacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 31 d. nuosprendžio.
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. nuosprendžiu A. Š. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį, neįrodžius, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. A., O. R., E. V., A. V. civiliniai ieškiniai atmesti.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 31 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Aleknos apeliacinio skundo dalis ir nukentėjusiųjų A. A., O. R., E. V., A. V. atstovo advokato Artūro Andriukaičio apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. nuosprendžio dalies, kuria A. Š. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, atmesti.
Šioje byloje A. Š. taip pat nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį galutine bausme – 86 MGL (4300 Eur) dydžio bauda, tačiau ši teismų nuosprendžių dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nukentėjusiųjų bei jų atstovo, prokuroro, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjo, civilinės atsakovės atstovo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. Š. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 6 dalį dėl to, kad, vairuodamas transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, tokiomis aplinkybėmis: jis 2022 m. birželio 26 d. apie 1 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta mažiausia 2,41 promilės etilo alkoholio koncentracija kraujyje), Klaipėdos rajone, Pajudrio kaime, vairuodamas automobilį BMW (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), elgdamasis neatsargiai, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į kelio būklę, meteorologines sąlygas, ties Kosmonautų gatvės 34 namu nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio į ten esantį vandens telkinį, dėl to įvyko eismo įvykis, jo metu žuvo automobilio keleivės V. V. ir mažametė A. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Tokiais neatsargiais savo veiksmais A. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) bendrųjų eismo dalyvių pareigų, nustatytų 9 punkte („Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>“), 14 punkte („Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų <...>“), 127 punkte („Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“), reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
II. Kasacinio skundo argumentai
2. Kasaciniu skundu nukentėjusiųjų A. A., O. R., E. V., A. V. atstovas advokatas A. Andriukaitis prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; taip pat priteisti iš nuteistojo A. Š. nukentėjusiesiems atstovavimų išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme, atlyginimą. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes išteisindami A. Š. dėl kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 6 dalį atmetė vienas kitam neprieštaraujančius, loginę įrodymų grandinę sudarančius ir A. Š. kaltę patvirtinančius netiesioginius įrodymus, būtent 2023 m. kovo 6 d. ekspertizės aktą Nr. 11K-254(22), 11K-71(23), ekspertų V. Pačebuto, G. Pauliko paaiškinimus, liudytojų K. G., M. B. parodymus ir juos patvirtinančius ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojų J. B., E. Š. parodymus, taip pat padarė kitus esminius BPK pažeidimus, nulėmusius neteisėtų nuosprendžių priėmimą.
2.2. Aptardamas teismų praktikos nuostatas dėl netiesioginių įrodymų įrodomosios reikšmės (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQzLTcxOS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-343-719/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-343-719/2018">2K-343-719/2018</a>, 2K-204-689/2019), kasatorius nurodo, kad šioje byloje loginė bei nuosekli netiesioginių įrodymų grandinė, kurią sudaro pirminiai įvykio vietoje buvusių A. Š. pažįstamų, draugų, giminaičių ir kitų nesuinteresuotų liudytojų parodymai, automobilio apgadinimų objektyvieji duomenys, žuvusiosios V. V. sužalojimų pobūdis ir A. Š. sužalojimų nebuvimas, patvirtina, jog būtent A. Š. eismo įvykio metu vairavo automobilį BMW ir padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje. Teismai šiuos įrodymus įvertino netinkamai ir įžvelgė abejonių ten, kur jų nėra, arba jos buvo iškeltos dirbtinai.
2.3. Remdamasis kasacinės instancijos teismo išaiškinimais, kad baudžiamosios bylos aplinkybių grindimas ekspertizės aktu (specialisto išvada), kuriame padarytos tikėtinos išvados, nereiškia neleistinų įrodymų panaudojimo ir nerodo BPK pažeidimo (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-489/2021, 2K-76-495/2021), kasatorius teigia, kad nors ekspertizės akte Nr. 11K-254(22), 11K-71(23) nurodyta išvada, jog eismo įvykio metu žuvusi V. V. buvo automobilio BMW priekyje, dešinėje pusėje, yra tikėtina, teismai šią aplinkybę nepagrįstai sureikšmino ir minėtos išvados kartu su byloje esančių įrodymų visuma neįvertino. Kasatorius pažymi, kad teismų išvados dėl A. Š. išteisinimo, atmetant visus byloje esančius netiesioginius jo kaltę patvirtinančius įrodymus, prieštarauja logikai. Byloje nėra ginčo, kad, be A. Š., žuvusių V. V. bei mažametės A. Š., jokių kitų asmenų automobilyje nebuvo. Todėl, automobiliui BMW neturint autonominio vairavimo galimybės, o ekspertams nustačius nors ir tikėtiną išvadą, kad V. V. sėdėjo keleivio vietoje, teismai turėjo įvertinti visų byloje nustatytų aplinkybių kontekstą, o ne ignoruoti byloje surinktus įrodymus ir dirbtinai kelti abejonių tik dėl to, kad ekspertizės akto išvados nėra kategoriškos. Atmetę ekspertizės akto išvadas, teismai nesvarstė galimybės skirti pakartotinę ekspertizę ir nepateikė jokių argumentų, kuriais remiantis yra neatmesta versija, jog automobilį vairavo V. V.. Teismai ignoravo tai, kad ekspertas G. Paulikas išskyrė V. V. sužalojimų galvos srityje ir dešinės kojos pusėje pobūdį kaip būdingą patirti sėdint priekinėje keleivio pusėje. Atmesdami šio eksperto paaiškinimus, teismai neatsižvelgė į tai, kad automobilio BMW apžiūros metu nustatyta buvusi deformuota priekinė stogo briauna, kuri logiškai paaiškina V. V. galvos traumą. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme ekspertas G. Paulikas aiškiai nurodė, kad sunkiai tikėtina, jog A. Š. buvo priekinėje keleivio pusėje, nes jis nepatyrė jokių sužalojimų galvos srityje, nors dėl deformuotos automobilio priekinės stogo briaunos galvos sužalojimų, jam būnant keleivio vietoje, turėjo atsirasti. Nesant jokių objektyvių duomenų, kad A. Š. ar V. V. automobilyje būtų susikeitę vietomis ar kad juos būtų veikusios skirtingos fizikinės jėgos, teismai nepagrįstai konstatavo, kad neįmanoma neabejotinai nustatyti, kas iš asmenų vairavo automobilį.
2.4. Teismai taip pat netinkamai įvertino byloje esančius liudytojų parodymus, jų nevertino sistemiškai su ekspertizės aktu. Nors apeliacinės instancijos teismas tenkino nukentėjusiųjų atstovo prašymą ir atliko dalinį įrodymų tyrimą, kurio metu apklausė vyriausiąją tyrėją B. Bartkevičienę (ji ikiteisminio tyrimo metu atliko A. Š. draugų, pažįstamų ar giminaičių J. B., E. Ž., S. Š., E. Š., kurie teisiamojo posėdžio metu pakeitė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, apklausas), tačiau gautų naujų įrodymų visiškai nevertino ir šių liudytojų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nevertino kaip patikimesnių bei pagrindžiančių visą loginę netiesioginių įrodymų grandinę. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs, kad liudytojams ikiteisminio tyrimo metu būtų daromas neleistinas poveikis, nepagrįstai taikė in dubio pro reo principą, pagal kurį visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, ir nesivadovavo liudytojų J. B., E. Š. parodymais, kad po įvykio A. Š. pasakojo, jog automobiliui krentant į vandenį jis dar spėjo atsidaryti vairuotojo pusės langą ir pro jį išlįsti, nors teisme apklaustas ekspertas V. Pačebutas nurodė, kad sėdint keleivio vietoje vairuotojo durų lango atidaryti neįmanoma. Be to, teismai tinkamai neįvertino ir nesivadovavo nesuinteresuotų liudytojų K. G., M. B., S. M. (S. M.), dalyvavusių gelbėjant automobilyje BMW buvusius asmenis, parodymais, kad žuvusią V. V. ištraukė iš automobilio keleivio vietos, taip pat liudytojo V. S. parodymais, pastarasis girdėjo, kaip A. Š. kaltino save sukėlus negrįžtamas pasekmes. Šių asmenų parodymai viso proceso metu iš esmės nekito ir sutapo su ekspertizės akto tikėtinomis išvadomis. Nors apeliacinės instancijos teisme taip pat buvo apklausti liudytojai V. V., A. F., E. J., tačiau teismas jų parodymų, kaip papildančių netiesioginių įrodymų grandinę, nevertino.
2.5. Vertindami A. Š. parodymus ir teismo medicinos specialisto P. Petreikio konsultacinę išvadą Nr. 0001/24 kaip patikimus įrodymus, teismai pažeidė BPK 20 straipsnį. A. Š. dėl objektyviai nepaaiškinamų priežasčių negalėjo pasakyti, kur iki įvykstant eismo įvykiui automobilyje sėdėjo jis, o kur – V. V., kas vairavo automobilį ir kaip įvyko eismo įvykis. Tokią A. Š. gynybinę poziciją teismai turėjo vertinti kritiškai, nes ji neparemta jokiais objektyviais duomenimis, be to, prieštarauja aplinkybėms, kad A. Š. įvykio metu nepatyrė jokių galvos traumų ir nebuvo patologinio neblaivumo būsenos. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad A. Š. iš tiesų galėjo neprisiminti įvykio aplinkybių. Gynybos iniciatyva teismui buvo pateikta teismo medicinos specialisto konsultacinė išvada, kurioje nurodyta, kad teoriškai A. Š. gali neatsiminti įvykio aplinkybių, nes nuo 2 promilių dažnai prarandama atmintis. Tačiau ši išvada neatitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimų, nes joje nėra jokio individualaus situacijos tyrimo, neanalizuojama baudžiamosios bylos medžiaga, kuri patvirtina, kad A. Š. judesių koordinacija prieš išvykstant iš renginio buvo gera, o iš karto po eismo įvykio jis bendravo su liudytojais, be to, išvadą surašęs P. Petreikis neturi reikiamos teismo psichiatro, teismo psichologo kompetencijos, taigi neturi specifinių žinių, kurios reikalingos siekiant nustatyti, ar A. Š. galėjo atsiminti įvykio aplinkybes.
2.6. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo pirmosios instancijos teismo padarytas įrodymų vertinimo klaidas ir atmesdamas nukentėjusiųjų atstovo apeliacinį skundą padarė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimus. Be to, apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo nukentėjusiųjų atstovo apeliaciniame skunde keltų klausimų dėl BPK 257 straipsnio taikymo. Kasatorius pažymi, kad nors prokuroro nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 229 straipsnį dėl galbūt netinkamo „Klaipėda Motors BBQ“ renginio organizavimo ir šio renginio organizatoriaus S. P. elgesio, taip pat greitosios medicinos pagalbos paslaugų netinkamo suteikimo, šios aplinkybės negali riboti teismo, kuris privalo pats būti aktyvus ir vykdyti teisingumą.
2.7. Šią baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nukentėjusiųjų atstovas teisėjai J. Grigonienei pareiškė nušalinimą dėl to, kad teisėja nesilaiko BPK 257 straipsnio nuostatų pranešti prokurorui apie kitų asmenų galbūt padarytas nusikalstamas veikas, trukdė nukentėjusiųjų atstovui užduoti klausimus liudytojams ir pateikė jam pastabą, kad jis apie šią bylą išreiškė nuomonę žiniasklaidos publikacijoje. Tačiau teisėja nuo bylos nagrinėjimo nenusišalino ir nurodė, kad nukentėjusiųjų atstovas balansuoja ant neleistino poveikio teismui darymo ribos. Kasatoriaus įsitikinimu, tokie nepagrįsti, kaltinantys teisėjos argumentai, tebevykstant įrodymų tyrimui, taip pat teisėjos elgesys viso proceso metu, šalinant nukentėjusiųjų atstovo liudytojams užduodamus klausimus, ir prielaidomis pagrįsto nuosprendžio priėmimas patvirtina, kad teisėja J. Grigonienė bylą išnagrinėjo šališkai, o apeliacinės instancijos teismas dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo tinkamų argumentų neišdėstė.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Nukentėjusiųjų A. A., O. R., E. V., A. V. atstovo advokato A. Andriukaičio kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo
4. Kasaciniame skunde nurodoma, kad A. Š. baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, nes teisėja J. Grigonienė trukdė nukentėjusiųjų atstovui apklausti liudytojus, šalindama jo užduodamus klausimus, pareiškė nukentėjusiųjų atstovui pastabą dėl to, kad jis savo nuomonę apie bylą išreiškė žiniasklaidoje, be to, nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo ir nukentėjusiųjų atstovą apkaltino balansuojant ant neleistino poveikio teismui darymo ribos, o bylą išnagrinėjo selektyviai. Šie argumentai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsti, todėl atmestini.
5. Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas aiškinamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo prieš proceso dalyvius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, 58, 59 straipsniuose įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo, apie bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2015, 2K-101-303/2020 ir kt.). Vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas baimintis, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, suinteresuoto asmens požiūris, nors ir yra svarbus, nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-214-976/2017, 2K-179-303/2020). Pagal teismų praktiką, nešališkumo principas pažeidžiamas, kai teismas nesuteikia proceso šalims vienodų galimybių aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, išreiškia išankstinę poziciją dėl tiriamų duomenų vertinimo, teismo baigiamajame akte vertindamas įrodymus vartoja teismo palankumą ar nepalankumą proceso dalyviams atspindinčias formuluotes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-507/2016, 2K-181-648/2019 ir kt.).
6. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta tokių duomenų, kurie, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus BPK reikalavimus ir teismų praktikoje suformuluotus principus, leistų pagrįstai abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu, jų nenurodė ir kasatorius. Iš esmės analogiškus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo (selektyviai vertinant baudžiamosios bylos įrodymus, atmetant nukentėjusiųjų atstovo prašymus, neleidžiant jam užduoti klausimų liudytojams ir reiškiant pastabas, teisėjai J. Grigonienei nenusišalinant nuo bylos nagrinėjimo) nukentėjusiųjų atstovas advokatas A. Andriukaitis buvo nurodęs ir savo apeliaciniame skunde. Priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas į tokius argumentus motyvuotai atsakė skundžiamo nuosprendžio 24 punkte. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo yra teisingos bei pakankamai išsamios, teisėjų kolegija joms pritaria ir jų nebekartoja. Remiantis kasaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo daryti išvadą, kad bylą išnagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja J. Grigonienė buvo šališka bei iš anksto nusiteikusi prieš nukentėjusiųjų atstovą, reikšdama jam pastabas, ir tendencingai organizavo procesą, taip pažeisdama teisę į nešališką teismą. Kasatoriaus nuomonė dėl teisėjos šališkumo nėra objektyviai pagrįsta, jokių realių faktų, keliančių abejonių dėl teisėjos nešališkumo, šiuo atveju nenustatyta. Kasacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimų taip pat nesudaro pakankamo pagrindo abejoti teismo nešališkumu. Antai teismų praktikoje pripažįstama, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUtMzAzLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-45-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-45-303/2018">2K-45-303/2018</a>, 2K-211-895/2018 ir kt.).
7. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti kasatoriaus prašymą perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl to, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, nėra teisinio pagrindo.
Dėl įrodymų vertinimo ir transporto priemonę vairavusio asmens nustatymo
8. Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes savo išvadas dėl A. Š. išteisinimo dėl kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 6 dalį grindė ne visapusiškai ištirtais įrodymais, o selektyviu įrodymų vertinimu, nepagrįstai įžvelgė abejones dėl byloje surinktų įrodymų ir kartu ignoravo loginę įrodymų grandinę sudarančius netiesioginius įrodymus, kurie patvirtina, kad būtent A. Š. vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį. Skunde kasatorius iš esmės nesutinka su žemesnės instancijos teismų atliktu A. Š., liudytojų K. G., M. B., J. B., E. Š. parodymų, ekspertizės akto išvadų, ekspertų V. Pačebuto, G. Pauliko paaiškinimų vertinimu, nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir dėl to teismų padarytomis išvadomis.
9. Šių kasacinio skundo argumentų kontekste pažymėtina, kad, pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį, teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC01OC02OTcvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-58-697/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-58-697/2019">2K-P-58-697/2019</a>, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01Ny00ODkvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-57-489/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-57-489/2020">2K-7-57-489/2020</a>, 2K-7-9-976/2020 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismų nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Mi02OTkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-82-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-82-699/2018">2K-7-82-699/2018</a>, 2K-7-104-719/2021 ir kt.).
10. Taigi, paminėti nukentėjusiųjų atstovo kasacinio skundo argumentai nagrinėjami tiek, kiek jie atitinka pirmiau nurodytus bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme pagrindus bei ribas, t. y. šiuo atveju tikrinama, ar žemesnės instancijos teismai nepažeidė įrodinėjimo tvarkos nustatydami esminius faktus, susijusius su eismo įvykio metu automobilį vairavusiu asmeniu, ir ar pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 281 straipsnio 6 dalį.
11. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentai dėl teismų padarytų BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų vertinant įrodymus ir nustatant faktines bylos aplinkybes yra pagrįsti.
12. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad pirmosios instancijos teismas turi pareigą tiksliai nustatyti faktines bylos aplinkybes, t. y. teisiamajame posėdyje privalo kruopščiai ištirti visus byloje surinktus įrodymus – kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, specialisto išvadas, kitus bylai reikšmingus rašytinius duomenis, juos sugretinti tarpusavyje, pašalinti esančius prieštaravimus, įrodymų vertinimą grįsti išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir, vadovaudamasis įstatymu, priimti teisėtą bei pagrįstą, BPK reikalavimus atitinkantį procesinį sprendimą (nuosprendį ar nutartį) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-3-648/2021). Reikalavimai nuosprendžio turiniui įtvirtinti BPK 304–307 straipsniuose. Pagal šias nuostatas, nuosprendis turi būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo, o nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje turi būti išdėstomi nuosekliai ir sudaryti logišką visumą. Nuosprendis privalo būti teisėtas, t. y. priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, ir pagrįstas, t. y. jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjIyLTY5Ny8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-222-697/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-222-697/2016">2K-222-697/2016</a>, 2K-7-174-303/2019 ir kt.).
13. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, jog, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, tiksliai laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418-699/2015, 2K-248-689/2018, 2K-81-1073/2023 ir kt.). Antai, pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Tai reiškia, kad teismas privalo išsamiai išnagrinėti apeliacinius skundus, bylos patikrinimas turi būti paremtas bylos duomenimis ir jų analize, visų teisinę reikšmę turinčių aplinkybių išnagrinėjimu, o visais išnagrinėtais klausimais daromos išvados turi būti aiškios ir pakankamai argumentuotos. Pagal BPK 332 straipsnio 3 dalį, šis teismas nutarties (nuosprendžio) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo. Šiose išvadose teismas privalo aptarti esminius apeliacinio skundo argumentus ir juos motyvuotai atmesti arba pagrįsti. Jeigu teismas nepasisako dėl svarbiausių apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, nenurodo motyvų, kodėl skundas atmetamas, tai pažeidžia tiek BPK 320 straipsnio 3 dalies, tiek 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant pirmiau nurodytas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, ne kartą pasisakyta, kad apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytumo bei bylos tyrimo išsamumo, pagrįstumo turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas, jame turi būti analizuojami visi bylos įrodymai ir daromos nešališkos, neprieštaringos, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančios išvados (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkwLTY0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-190-648/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-190-648/2018">2K-190-648/2018</a>, 2K-112-895/2019, 2K-7-56-511/2020 ir kt.).
14. Apeliacinės instancijos teismui tikrinant, ar teisingai nustatytos tikrosios bylos aplinkybės, taip pat svarbus reikalavimas yra įrodymų vertinimas vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzYtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-176-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-176-303/2015">2K-7-176-303/2015</a>, 2K-74-976/2017, 2K-270-628/2020 ir kt.). Vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tai, kad byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTYtNjk3LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-96-697/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-96-697/2017">2K-96-697/2017</a>, 2K-67-699/2018).
15. Nagrinėjamoje byloje A. Š., be kita ko, buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį dėl to, kad vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė KET reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, jo metu žuvo dvi automobilio keleivės – V. V. ir A. Š.. Išteisindamas A. Š. dėl šios nusikalstamos veikos, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš byloje surinktų ir išsamiai ištirtų įrodymų visumos (paties kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų, įvykio vietos apžiūros, automobilio apžiūrų protokolų, ekspertizės akto išvadų ir ekspertų paaiškinimų) negalima daryti vienareikšmiškos ir pakankamai pagrįstos išvados, jog eismo įvykio metu automobilį vairavo būtent A. Š.. Teismas nusprendė, kad likus esminių, nepašalintų ir nebeįmanomų pašalinti prieštaravimų dėl to, kas eismo įvykio metu vairavo automobilį, nėra pagrindo A. Š. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį.
16. Apeliaciniais skundais nukentėjusiųjų atstovas advokatas A. Andriukaitis bei prokuroras prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl A. Š. išteisinimo pagal BK 281 straipsnio 6 dalį ir jį pripažinti kaltu. Abu apeliantai ginčijo pirmosios instancijos teismo išvadą dėl A. Š. kaltės neįrodytumo, nesutiko su šio teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teigė, kad byloje esančių netiesioginių įrodymų visuma patvirtina, jog eismo įvykio metu automobilį vairavo būtent A. Š.. Atsakydamas į apeliacinių skundų argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus ir grįsdamas savo išvadas dėl A. Š. išteisinimo, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir prokuroro bei nukentėjusiųjų atstovo apeliacinius skundus atmetė.
17. Patikrinusi skundžiamus teismų nuosprendžius teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų išvados dėl eismo įvykio metu automobilį vairavusio asmens nenustatymo ir dėl to A. Š. išteisinimo dėl kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 6 dalį neįrodžius, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką, nėra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų reikšmingų bylai teisingai išspręsti aplinkybių išnagrinėjimu, byloje surinktų įrodymų kaip visumos įvertinimu ir stokoja argumentacijos. Žemesnės instancijos teismai nesilaikė išsamaus bylos aplinkybių išnagrinėjimo reikalavimo (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą byloje (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2022 m. birželio 26 d. apie 1 val. Klaipėdos rajone, Pajudrio kaime, įvyko eismo įvykis, jo metu automobiliui BMW nuvažiavus nuo kelio į pakelėje esantį vandens telkinį ir apvirtus, nuo prigėrimo vandenyje žuvo automobilyje buvusios V. V. ir A. Š.. Eismo įvykio metu išsigelbėjo tik automobilyje taip pat važiavęs A. Š., jam po eismo įvykio alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,41 promilės neblaivumas. Nesant ginčo, kad eismo įvykio metu, be A. Š. ir V. V. bei mažametės A. Š., jokių kitų asmenų automobilyje nebuvo, byloje kilo būtinybė nustatyti, kas – A. Š. ar V. V. – vairavo automobilį, pažeidė KET reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, dėl kurio žuvo du žmonės. Bylą išnagrinėję žemesnės instancijos teismai nustatė, kad vienintelis šio eismo įvykio tiesioginis liudytojas – dėl šios nusikalstamos veikos išteisintas A. Š. – viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, jog dėl girtumo, streso, šoko sukeltos būsenos jis visiškai neatsimena eismo įvykio aplinkybių, prisimena tik tai, kad prieš įvykį su V. V. ir A. Š. dalyvavo renginyje, kur jis vartojo alkoholinius gėrimus, ir kad su V. V. buvo susitarę, jog grįžtant automobilį vairuos ji. Renginio metu jis išgėrė nemažai alkoholio, buvo stipriai apsvaigęs ir neatsimena, kaip išvažiavo, atsipeikėjo tik po įvykio, būdamas vandenyje. Nustatyta ir tai, kad niekas iš kitų byloje apklaustų liudytojų nematė nei kas vairavo automobilį eismo įvykio metu, nei paties eismo įvykio. Taigi, be paties A. Š., nesant kitų šio eismo įvykio tiesioginių liudytojų, taip pat nesant byloje kitų tiesioginių įrodymų, faktinės aplinkybės, kas šiuo atveju – A. Š. ar V. V. – vairavo automobilį BMW eismo įvykio metu, nustatymas yra sudėtingesnis ir reikalaujantis kruopštesnės, platesnės byloje esančių įrodymų analizės bei susiejimo. Tokioje situacijoje ypatingą reikšmę įgyja duomenys, surinkti įvykio vietos bei transporto priemonės apžiūrų metu, taip pat specialūs duomenys, specialios žinios, t. y. teismo ekspertų išvados, pastarieji analizuoja transporto priemonėje buvusių asmenų patirtų sužalojimų pobūdį, sėdynių padėtį, saugos diržų naudojimo pėdsakus, pirštų atspaudus ant vairo ar kitų valdymo įtaisų, tiria, ar ant sėdynių ir aplinkoje nėra kraujo, kvapo pėdsakų, plaukų ar drabužių fragmentų ir pan., ir teikia išvadas, kurios gali padėti teismui nustatyti, kas eismo įvykio metu sėdėjo prie vairo.
19. Nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kurio vertinimui keliami tie patys BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai kaip ir kitiems įrodymams, t. y. ekspertizės aktas (specialisto išvada) teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes; jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MS0xMDczLzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-41-1073/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-41-1073/2024">2K-7-41-1073/2024</a>). Kaip įrodymą vertinant specialisto išvadą (ekspertizės aktą) turi būti atsižvelgiama ne tik į turinčias reikšmės nusikalstamai veikai tirti specialisto ar eksperto nustatytas aplinkybes, bet ir į tirtus objektus, naudotus tyrimo metodus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzI3LTcxOS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-327-719/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-327-719/2018">2K-327-719/2018</a>, 2K-239-1073/2021).
20. Išvados ekspertizės aktuose (specialisto išvadose) gali būti suformuluotos kaip kategoriškos arba tikėtinos, taip pat gali būti sąlyginės. Tačiau ekspertizės akto (specialisto išvados) patikimumą lemia ne išvadų įvardijimas kaip kategoriškų ar tikėtinų, o taikytų tyrimo metodų patikimumas, išvadų aiškumas, išsamumas ir pagrindimas, ekspertiniame tyrime naudotų pradinių duomenų tikslumas ir išsamumas, ekspertų paaiškinimai dėl proceso dalyvių keliamų abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM2LTc4OC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-236-788/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-236-788/2024">2K-236-788/2024</a>). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad baudžiamosios bylos aplinkybių grindimas ekspertizės aktu (specialisto išvada), kuriame padarytos tikėtinos išvados, nereiškia neleistinų įrodymų panaudojimo ir nerodo BPK pažeidimo. Teismo daromos išvados gali būti pagrindžiamos tokiu ekspertizės aktu (specialisto išvada), jei šios išvados gali būti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20-507/2015, 2K-191-495/2020, 2K-146-976/2022, 2K-273-654/2022 ir kt.).
21. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta kompleksinė ekspertizė, jos metu buvo atliekami eismo įvykio ir transporto trasologinis bei kompleksinis eismo įvykio ir teismo medicinos tyrimai, o Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. kovo 6 d. ekspertizės akte Nr. 11K-254(22), 11K-71(3), be kita ko, padaryta išvada, jog tikėtina, kad eismo įvykio metu V. V. buvo automobilio priekyje dešinėje pusėje, t. y. keleivio vietoje. Tokia išvada padaryta atsižvelgus į tyrimo metu nustatytas automobilio judėjimo eismo įvykio metu aplinkybes, automobilyje buvusius asmenis veikusias jėgas, automobilio stogo priekinio krašto sugadinimų susidarymo mechanizmą ir V. V. nustatytus sužalojimus (kraujosruvą galvos minkštuosiuose audiniuose kaktos ir viršugalvio ribos kairėje pusėje), galimai atsiradusius jai galva, kaktos ir viršugalvio riboje smūgiškai kontaktuojant su besideformuojančiu automobilio stogo priekiniu kraštu. Šiame ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad tyrimo metu nustatyti A. Š. sužalojimai neinformatyvūs, nesusietini su konkrečiais automobilio paviršiais ar mazgais, todėl negalima spręsti apie A. Š. padėtį automobilyje eismo įvykio metu.
22. Bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai vienodai konstatavo, kad byloje nėra objektyvios galimybės patikimai nustatyti, kas eismo įvykio metu vairavo automobilį, o ekspertizės akte pateikta tik tikėtina išvada, jog įvykio metu V. V. buvo automobilio priekyje dešinėje pusėje, t. y. keleivio vietoje, nėra pakankama A. Š. kaltei pagal BK 281 straipsnio 6 dalį pagrįsti, nes šios išvados nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiomis žemesnės instancijos teismų padarytomis išvadomis. Pažymėtina, kad ekspertiniai tyrimai atliekami remiantis moksliniais tyrimais ir patvirtintomis metodikomis, ir teismas, abejodamas patvirtintų metodikų patikimumu ir eksperto atliktais tyrimais, turi aiškintis jam abejonių sukėlusias aplinkybes. Nors apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje tinkamai rėmėsi teismų praktikos nuostatomis dėl galimybės baudžiamosios bylos aplinkybes grįsti ekspertizės aktu, kuriame padarytos tikėtinos išvados, tačiau, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadų dėl ekspertizės akto atitikties kitiems byloje esantiems įrodymams teisingumą pagal apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus ir darydamas dėl to išvadas, jų tinkamai nepagrindė išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinimu. Antai, pripažinęs, kad ekspertizės aktą surašę teismo ekspertai V. Pačebutas ir G. Paulikas, tiek duodami paaiškinimus papildomos automobilio apžiūros metu, tiek teisme, savo išvadas patvirtino, apeliacinės instancijos teismas ekspertų nurodytų svarbių aplinkybių vis dėlto išsamiai neišnagrinėjo, neaptarė bei byloje surinktų įrodymų ir jais nustatytų faktinių aplinkybių visumos bendrame kontekste tinkamai neįvertino.
23. Pažymėtina, kad, nagrinėjamoje byloje dėl vandens patekimo į automobilio BMW saloną eismo įvykio metu objektyviai nesant galimybės nustatyti eismo įvykio metu prie vairo sėdėjusio asmens pagal jo kūno ar drabužių paliktus pėdsakus automobilio salone, tokioje situacijoje, siekdami nustatyti asmenų buvimo vietą automobilyje eismo įvykio metu ir kartu automobilį vairavusį asmenį, ekspertai analizavo bylos medžiagoje esančius objektyvius duomenis apie automobilio sugadinimus įvykio metu, gretino juos su nustatytų A. Š. ir V. V. sužalojimų pobūdžiu, vieta ir vertino jų atsiradimo mechanizmą. Būtent su tuo yra susijusi ekspertizės akto išvada, kad tikėtina, jog eismo įvykio metu V. V. buvo automobilio priekyje dešinėje pusėje, t. y. keleivio vietoje, ir ją detalizuojantys ekspertų paaiškinimai. Tokia išvada iš esmės padaryta ekspertams įvertinus V. V. galvos srities sužalojimus, kurie atitinka automobilio stogo priekinio krašto dešinės pusės deformaciją, atsiradusią automobiliui apvirtus ant stogo ir atsitrenkus į vandens telkinyje esantį stambų objektą, ir kartu įvertinus tai, kad A. Š. eismo įvykio metu jokių galvos sužalojimų nepatyrė. Tačiau nuspręsdami, kad šios ekspertizės akto tikėtinos išvados, jog eismo įvykio metu V. V. sėdėjo priekyje keleivio vietoje, iš kurios išplaukia, kad automobilį eismo įvykio metu vairavo A. Š., nepatvirtina nei pačių ekspertų V. Pačebuto ir G. Pauliko paaiškinimai, nei kiti bylos įrodymai, abiejų instancijų teismai visų svarbių byloje nustatytų aplinkybių tinkamai neišnagrinėjo.
24. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad kritikuodami ekspertizės akto išvadas bei ekspertų paaiškinimus ir vertindami juos tik kaip tikimybinius, nepagrindžiančius aplinkybės, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo A. Š., teismai nurodė, kad byloje nebuvo nustatyta, jog A. Š. ir V. V. būtų buvę prisisegę saugos diržus, todėl neįmanoma tiksliai spręsti apie jų kūnų padėtį automobilyje eismo įvykio metu ir automobiliui esant vandenyje. Tačiau darydami tokias išvadas teismai visiškai nevertino bylos duomenų apie nustatytus ir kitus (ne tik galvos srityje) V. V. sužalojimus, t. y. dešiniosios plaštakos bei šlaunies, ir A. Š. kairės pusės rankos bei kojos sužalojimų, kurie, pasak teismo ekspertų, galėjo atsirasti nuo atsitrenkimo į automobilyje buvusiems asmenims iš dešinės arba kairės pusės esančias automobilio durelių detales, eismo įvykio metu automobiliui nuvažiavus nuo kelio ir verčiantis, iš šių duomenų taip pat išplaukia, kad eismo įvykio metu V. V. galėjo būti priekinėje keleivio vietoje, o A. Š. atitinkamai sėdėjo prie vairo.
25. Taip pat jau minėta, kad eismo įvykio metu iš vandens telkinyje apvirtusio automobilio išsigelbėti pavyko tik A. Š., jis viso baudžiamojo proceso metu teigė dėl girtumo neatsimenantis, kaip išlipo iš automobilio. Byloje esančiais įvykio vietos, automobilio BMW apžiūrų protokolais nustatyta, kad buvo išdaužtas automobilio priekinis stiklas, stoglangis, kairės pusės (vairuotojo) priekinių ir galinių durelių stiklai. Ekspertizės akte atsakant į užduotyje ekspertams suformuluotus klausimus, konstatuota, kad, automobiliui vandens telkinyje esant ratais į viršų ir automobilio viršutinei daliai esant prie vandens telkinio dugno, tikėtina, jog A. Š. iš automobilio negalėjo išlįsti pro stoglangio ertmę ar dėl priekinio lango apgadinimo tarp jo viršutinio krašto ir stogo priekinio krašto atsivėrusią ertmę, o sudužusių automobilio kairiojo šono priekinių ir galinių durelių langų ertmių dydžiai pakankami, kad pro jas iš automobilio galėtų išlįsti A. Š.. Teisme apklausti ekspertai V. Pačebutas ir G. Paulikas savo išvadas patvirtino ir papildomai paaiškino, kad šiuo atveju vienintelis būdas žmogui pasišalinti iš vandenyje apvirtusio automobilio buvo vairuotojo durelių lango ertmė, todėl jeigu žuvusioji V. V. būtų sėdėjusi vairuotojo vietoje, automobiliui apsivertus ant stogo, ji būtų sudariusi esminę kliūtį priekinėje keleivio vietoje sėdėjusiam A. Š. pro ją pralįsti, nes savo kūnu būtų uždengusi didžiąją dalį vairuotojo durelių lango ertmės, o jos kūnui kaip kliūčiai pašalinti apvirtusiame ir vandens prisipildžiusiame automobilio salone nebuvo vietos. Šios aplinkybės tiek atskirai, tiek ir kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste teismų taip pat nebuvo pakankamai įvertintos.
26. Be to, aiškindamiesi, kas vairavo automobilį eismo įvykio metu, teismai neskyrė deramo dėmesio ir liudytojų J. B., E. Š. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, iš šių parodymų matyti, kad po įvykio A. Š. J. B. sakė, jog spėjo atsidaryti savo pusės langą ir pro jį lindo, o E. Š. girdėjo A. Š. sakant, kad krentant spėjo atsidaryti langą, bet sugedo elektronika ir nespėjo atidaryti kitų langų, todėl iš to, kad vairuotojo durelių stiklas buvo nuleistas, E. Š. suprato, kad A. Š. sėdėjo prie vairo. Šias aplinkybes tiek nukentėjusiųjų atstovas, tiek prokuroras akcentavo savo apeliaciniuose skunduose, ir nors apeliacinės instancijos teismas jas nuosprendžio 36 punkte aptarė, tačiau jų neanalizavo ir atsižvelgdamas į kitas bylos aplinkybes bei surinktus įrodymus neįvertino, tik deklaratyviai konstatavo, kad liudytojas E. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių bylą nagrinėjant teisme nepatvirtino.
27. Kasaciniame skunde pagrįstai atkreiptas dėmesys ir į tai, kad eksperto V. Pačebuto paaiškinimais papildomos automobilio apžiūros metu ir teisme nustatyta, jog automobilio BMW langai yra valdomi elektra, kiekvienas atskirai, o vairuotojas gali valdyti visus keturis, be to, vairuotojo durelių langas atidaromas ir uždaromas tik vairuotojo durelėse įrengtu mygtuku. Taip pat iš to paties eksperto paaiškinimų teisme matyti, kad objektyvūs bylos duomenys rodo, jog vairuotojo durelių stiklas buvo nuleistas iki eismo įvykio arba automobiliui jau esant vandenyje, jeigu dėl automobilio saloną ir jame esančius įrenginius apsėmusio vandens neįvyko gedimų elektros valdymo įrenginiuose. Nuosprendžio 33 punkte, pasisakydamas dėl šių aplinkybių vertinimo, apeliacinės instancijos teismas vėlgi akcentavo aplinkybę, kad byloje nenustatyta, jog A. Š. ir V. V. eismo įvykio metu būtų prisisegę saugos diržus, ir nusprendė, jog jeigu A. Š. sėdėjo keleivio vietoje neprisisegęs saugos diržo, įvertinus jo amžių ir fizines galimybes, jis objektyviai turėjo galimybę judėti, pasiekti vairuotojo pusėje esančius visus automobilio langų stiklus kontroliuojančius mygtukus ir juos paspausti. Tačiau tokios teismo išvados yra tik prielaidų pobūdžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad darydamas tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas absoliučiai ignoravo tiek liudytojų J. B., E. Š. nurodytas aplinkybes apie A. Š. vairuotojo pusės lango atidarymą, tiek ir ekspertizės metu nustatytas bei ekspertų paaiškinimuose nurodytas aplinkybes dėl A. Š. galimybių judėti apvirtusiame ir vandens prisipildžiusiame automobilyje bei iš jo pasišalinti, jeigu eismo įvykio metu jis būtų sėdėjęs priekinėje keleivio vietoje. Tuo tarpu, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje abejoti eksperto V. Pačebuto, turinčio eismo įvykio ir transporto trasologijos ekspertizių teismo eksperto kvalifikaciją bei 31 metų ekspertinio darbo stažą, ir eksperto G. Pauliko, turinčio gydytojo teismo medicinos eksperto specializaciją bei 26 metų ekspertinio darbo stažą, kompetencija ir pateiktomis išvadomis, padarytomis pagal objektyvius bylos duomenis, nėra pagrindo.
28. Galiausiai teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojų K. G., M. B., S. M., dalyvavusių atverčiant automobilį ir iš jo ištraukiant V. V., parodymai apie tai, iš kurios automobilio vietos gelbėjant buvo ištraukta V. V., liudytojų J. B., E. Š. parodymai apie A. Š., V. V. ir A. Š. išvažiuojant iš renginio girdėtą automobilio garsinį signalą, kuris liudytojams sukėlė abejonę, ar tikrai automobilį vairuoja V. V., taip pat liudytojo R. M. parodymai apie nelaimės vietoje iš žmonių kalbų susidarytą nuomonę, kad automobilį vairavo vyras, o ne moteris, nors tiesiogiai nepatvirtinantys, kas – A. Š. ar V. V. – vairavo automobilį eismo įvykio metu, teismų buvo įvertinti tik fragmentiškai, nesugretinant su kitais pirmiau aptartais netiesioginiais įrodymais ir nesujungiant įrodymų į nuoseklią ir logišką grandinę. Tuo tarpu rėmimosi liudytojų parodymais pagrindas yra parodymų turinio analizė, jų nuoseklumas ir atitiktis kitiems įrodymams.
29. Nagrinėjamoje byloje pažymėtina ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti nuosprendžio, taip pat ir apkaltinamojo, netiesioginiais įrodymais. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Tik įrodinėjimas ir sprendimas dėl įrodymų pakankamumo ir dėl jais grindžiamų išvadų tikrumo yra sudėtingesni ir reikalaujantys daugiau kruopštumo, nuoseklumo, tikslumo įtikinamai susiejant esamus įrodymus į loginę seką, jeigu teismo išvados iš esmės grindžiamos netiesioginiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjY0LTk3Ni8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-264-976/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-264-976/2019">2K-264-976/2019</a>, 2K-116-719/2023, 2K-65-976/2025 ir kt.). Todėl, patikrinus skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir šiuo aspektu, darytina išvada, kad, nesujungęs visų byloje esančių įrodymų (taip pat ir netiesioginių) ir jais nustatytų aplinkybių į visumą, apeliacinės instancijos teismas negalėjo tinkamai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl A. Š. išteisinimo dėl kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 6 dalį teisingumo ir pagrįstumo.
30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje teismų atliktas įrodymų vertinimas pripažintinas neišsamiu, neatitinkančiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, o šio vertinimo pagrindu priimti nuosprendžiai negali būti laikomi atitinkančiais jiems keliamų aiškumo, tikslumo bei įtikinamumo reikalavimų. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad klausimai dėl netinkamai atlikto įrodymų vertinimo buvo keliami ir nukentėjusiųjų atstovo bei prokuroro apeliaciniuose skunduose, darytina išvada, jog apeliacinės instancijos teismas, patvirtindamas atitinkamas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl faktinių aplinkybių, taip pat savo išvadas grįsdamas neišsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, neišnagrinėjo bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniuose skunduose, t. y. neatsakė į esminius apeliacinių skundų argumentus ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas. Nurodyti pažeidimai pripažintini esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, sukliudžiusiais apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą baigiamąjį aktą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
31. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria palikta galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl A. Š. išteisinimo dėl kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, naikintina ir dėl šios dalies byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Atitinkamai naikintina ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. A., O. R., E. V., A. V. civilinių ieškinių atmetimo. Iš naujo nagrinėdamas šią bylos dalį apeliacine tvarka, teismas privalo ištaisyti šioje nutartyje aptartus pažeidimus, išsamiai ir nešališkai ištirti bei įvertinti byloje surinktų įrodymų visetą ir tik po to priimti atitinkamus procesinius sprendimus.
32. Laikydamasi BPK 386 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, dėl kitų kasacinio skundo argumentų dėl BPK 257 straipsnio taikymo teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo priteisimo
33. Kasatorius nukentėjusiųjų A. A., O. R., E. V., A. V. atstovas advokatas A. Andriukaitis prašo priteisti nukentėjusiajai O. R. 4192,35 Eur išlaidų advokato paslaugoms kasacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimą iš A. Š. ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, ataskaitas apie atliktus darbus, suteiktas konsultacijas ir apmokėjimą patvirtinančių dokumentų kopijas).
34. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE4LTQ4OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-118-489/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-118-489/2019">2K-118-489/2019</a>, 2K-7-25-495/2020, 2K-143-788/2022 ir kt.).
35. Ši baudžiamoji byla kasacinės instancijos teismo posėdyje išnagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nukentėjusiųjų atstovo advokato A. Andriukaičio kasacinį skundą, kuris yra tenkinamas, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria palikta galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl A. Š. išteisinimo dėl kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 6 dalį ir nukentėjusiųjų civilinių ieškinių atmetimo, naikinama ir dėl šios dalies byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiųjų atstovo advokato A. Andriukaičio kasacinis skundas yra paduotas išimtinai dėl nepagrįsto A. Š. išteisinimo dėl kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, o perdavus bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka galutinis sprendimas šioje byloje dar nėra priimtas, t. y. pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria A. Š. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, lieka neįsiteisėjusi ir A. Š. kaltumo pagal BK 281 straipsnio 6 dalį klausimas galutinai nėra išspręstas, todėl nukentėjusiųjų atstovo prašymas iš A. Š. priteisti išlaidų advokato paslaugoms kasacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimą paliekamas nenagrinėtas. Tai atitinka ir teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA0LTMwMy8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-204-303/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-204-303/2021">2K-204-303/2021</a>, 2K-25-387/2022, 2K-216-495/2022). Šį prašymą iš naujo nagrinėdamas bylą turėtų išspręsti apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 106 straipsnio nuostatomis.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 31 d. nuosprendžio dalį, kuria palikta galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. nuosprendžio dalis dėl A. Š. išteisinimo dėl kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 6 dalį ir nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. A., O. R., E. V., A. V. civilinių ieškinių atmetimo, ir dėl šios dalies perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Eligijus Gladutis
Darius Kantaravičius
