Kasacinio skundo Nr. DOK-2030/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40156-2023-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. birželio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Arūno Budrio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo D. D. gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 27 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 27 d. nutartį ir bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba ją pakeisti ir D. D. paskirti švelnesnę galutinę bausmę nei numatyta minimali sankcijos riba.
Kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 54 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnį) bei padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus. Teismas buvo šališkas bei paskyrė bausmę, aiškiai prieštaraujančią teisingumo principui. Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl nuteistojo teisinės pozicijos, kad jis nepripažino savo kaltės dėl neteisėto 127,577 g psichotropinės medžiagos amfetamino, laikymo, kuris buvo rastas jo nuomojame garaže, yra nesuprantama ir nelogiška, leidžia teigti, jog apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatą. Itin sunki teisinė kvalifikacija bei griežta bausmė rodo apeliacinės instancijos teismo šališkumą, kuriuo buvo pažeista D. D. teisė į teisingą teismą. Nuosprendyje yra prieštaravimų. Tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesurinko R. Š. kaltę patvirtinančių įrodymų, nereiškia, kad D. D. melavo ir išsisukinėjo dėl jam pareikšto kaltinimo, jis pilnai prisipažino dėl neteisėto psichotropinės medžiagos laikymo. D. D. teisinė padėtis buvo apsunkinta nuosprendyje jam inkriminuojant savarankiškus alternatyvius BK 260 straipsnyje nurodytus veiksmus – platinimą (pardavinėjant ir net verčiantis tuo), kurie nebuvo inkriminuoti pareikštame kaltinime, o taip pat teismas nuosprendyje nepagrindė įrodymais savo prezumpcijos, kad D. D. kaltė pasireiškė tiesiogine tyčia neteisėtai laikyti labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų (amfetamino). Teismui pašalinus iš kaltinimo neteisėtą įgijimą bei padarius prielaidą, kad nepaneigta tikimybė, jog D. D. galėjo neteisėtai laikyti ir ne jam pačiam, o kitam asmeniui priklausantį amfetaminą paprašytas jį pasaugoti, nėra pagrindo teigti, kad jo kaltė pasireiškė tiesioginės tyčios forma, tai eliminuotų jo atsakomybę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad visų kitų narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtas laikymas neturi jokios įtakos nustatant neteisėtai laikytų draudžiamų medžiagų kiekį bei veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, yra pagrindas svarstyti ir pripažinti esant D. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi dėl neteisėtos psichotropinės medžiagos – 1 27,577 g amfetamino laikymą. Padėjimu nustatyti šią veiką laikytinas D. D. prisipažinimas, kad būtent jis, o ne kiti asmenys yra atsakingi už šio amfetamino kiekio neteisėtą laikymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimas, kad neįrodytos išimtinės aplinkybės, leidžiančios nukrypti nuo įstatyme numatytos sankcijos taikymo, o nustatyta bausmė nepažeidžia teisingumo principo, yra formalaus pobūdžio. D. D. šeimos sudėtis, t. y. 5 nepilnamečiai vaikai (viso jis turi 6 vaikus), kurie priklausomi nuo tėvo materialinės paramos ir emocinio ryšio, yra išimtinė aplinkybė, leidžianti jam skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta bausmę. Be to, D. D. teisiamas pirmą kartą, turi nuolatinę gyvenamą vietą, kartu su sutuoktine yra įsigiję gyvenamą būstą, kuris yra įkeistas, todėl itin ilgas D. D. įkalinimas kelią grėsmę daugiavaikei šeimai prarasti vienintelį būstą.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.
Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad šiuo atveju paduotame kasaciniame skunde tik deklaratyviai teigiama, jog buvo pažeisti BPK 20 straipsnio reikalavimai, nepateikiant esminių BPK pažeidimų buvimą pagrindžiančių teisinių argumentų. Nors ir cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, tačiau ja tik deklaratyviai siekiama pagrįsti nuteistojo D. D. ir jo gynėjo poziciją dėl, jų nuomone, neteisingų teismų sprendimų. Kasaciniame skunde detaliai analizuojami teismų tirti ir vertinti įrodymai, ginčijamos teismų nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados, pateikiami savi samprotavimai ir interpretavimai dėl įrodymų vertinimo, tuo tarpu teisinių argumentų nepateikiama.
Kasatoriaus teiginiai, jog byloje buvo netinkamai pritaikyta BK 260 straipsnio 3 dalis, padarius išvadą, kad tiek labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų, tiek kitų psichotropinių ir narkotinių medžiagų laikymą jungė vienas sumanymas (bendra tyčia), todėl nuteistojo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, kaip viena nusikalstama veika, yra paremti ne teisiniais argumentais, o kasatoriaus nuomone dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad tai nėra kasacijos dalykas ir nesudaro pagrindo bylą nagrinėti kasacine tvarka.
Kasacinio skundo teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo šališkumo ir lengvinančios aplinkybės nepripažinimo taip pat yra grindžiami neva neteisingu teismų įrodymų, ypač parodymų dėl 1 27,577 g amfetamino laikymo, vertinimu. Tokie argumentai yra subjektyvi kasatoriaus nuomonė ir vertinimas, nepateikiant konkrečių ir pagrįstų duomenų dėl teismo šališkumo.
Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad nuteistajam D. D. paskirta aiškiai per griežta bausmė. Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzktODk1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-39-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-39-895/2016">2K-39-895/2016</a>, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).
Kaip matyti iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties, teismas dėl analogiškų nuteistojo D. D. gynėjo apeliacinio skundo argumentų pasisakė nutarties 42-55 punktuose ir pripažino, kad pirmosios instancijos teismo D. D. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta artima minimaliai šios teisės normos sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, bausmės proporcingumo ir teisingumo reikalavimams neprieštarauja, bausmė pakankamai individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei bausmės paskirtį (BK 41, 54 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo nutartyje pasisakyta ir dėl BK 54 straipsnio 3 dalies ir 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų netaikymo.
Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, teisinių argumentų, pagrindžiančių, kad apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ar padarė esminius BPK pažeidimus, kasaciniame skunde nepateikta.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo D. D. gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Algimantas Valantinas
Artūras Pažarskis
Arūnas Budrys
