Skundas Nr. eII-357-1170/2026
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00032-2025-9
Procesinio sprendimo kategorija: 16.11.2; 21.10.4.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. kovo 19 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė,
sekretoriaujant Viktorijai Melnikovai,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam K. M.,
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos įgaliotam atstovui V. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto K. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus 2026 m. sausio 6 d. nutarimo Nr. 0239- ANR_N- 9776-2026.
Teismas
n u s t a t ė :
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios specialistės R. Š. 2026 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-9776-2026 (toliau – ir Nutarimas) K. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 6 dalį dėl to, kad jis, 2025 m. spalio 31 d., 08.06 val., (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, vairuodamas transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nustatytą 60 km/val. greitį viršijo 56 km/val. ir važiavo 116 km/val. greičiu (įvertinus paklaida). Konstatuota, kad tokiais savo veiksmais K. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir Kelių eismo taisyklės) 127 punktą ir jam buvo paskirta 510 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 5 mėnesių terminui.
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas administracinėn atsakomybėn patraukto K. M. skundas, kuriuo prašoma pakeisti Institucijos Nutarimą ir sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą sumažinant teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą ir (arba) paskirtą piniginę sankciją, atsižvelgiant į jo asmenines, šeimines ir profesines aplinkybes. Pasak skundą padavusio asmens, nebuvo įvertintos reikšmingos asmeninės ir profesinės aplinkybės - jis yra MB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), jo veikla ir kasdienės pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonių vairavimu, bendrijos patalpos nuo gyvenamosios vietos yra nutolusios apie 25 km, o viešuoju transportu šis atstumas ir darbo pobūdis neleidžia vykdyti profesinės veiklos, taip pat teisės vairuoti atėmimas faktiškai apriboja galimybę vykdyti ūkinę veiklą bei užtikrinti pajamas. Be to, nebuvo įvertintos svarbios šeiminės ir socialinės aplinkybės, t. y. jo sutuoktinė laukiasi, o šeimos situacija reikalauja nuolatinio mobilumo, galimybės nuvykti į gydymo įstaigas ir spręsti su šeimos gerove susijusius klausimus. Jam paskirta sankcija yra beveik maksimali, paskirta nepakankamai ją motyvuojant, o ne švelnesnė, atsižvelgiant į jo asmenines ir socialines aplinkybes.
Institucija, nesutikdama su pateiktu skundu, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skundžiamą Nutarimą palikti nepakeistą ir K. M. skundo netenkinti. Institucijos teigimu, administraciniu nusižengimu paskirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiais labiau nei būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti. Pasak Institucijos, šiuo nagrinėjamu atveju, prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi. Vien tik pagal K. M. pageidavimus tenkinančios administracinio poveikio priemonės sušvelninimas ir piniginės baudos sumažinimas neatitiktų administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui keliamų tikslų. Institucija atsiliepime, be kita ko, atkreipė dėmesį į tai, kad K. M. iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo Institucijai neteikė jokių paaiškinimų ir prašymų bei neprašė administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl 2026 m. sausio 6 d. buvo priimtas Nutarimas. K. M. skunde išskirtinai pabrėžiami tik asmeniniai poreikiai ir interesai, tačiau neišreikštas gailėjimasis dėl padaryto pavojingo administracinio nusižengimo, todėl Institucija pagrįstai mano, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. O darbo pobūdis ar šeimyniniai interesai nėra išimtinės aplinkybės, jos nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Atsiliepime atkreiptas dėmesys ir į tai, kad K. M. jau yra 2025 m. spalio 1 d. baustas už nustatyto 60 km/val. greičio viršijimą, greitį viršydamas 40 km/val., todėl nėra pagrindo pastarojo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, kadangi tai yra išimtinė aplinkybė, kuri šiuo atveju yra neįmanoma. Institucijos vertinimu, Institucijos pareigūnas išsamiai ir tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą Nutarimą, kuriuo K. M. už jo padarytą administracinį nusižengimą paskyrė 510 Eur dydžio piniginę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 5 mėnesiams, kurio keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. K. M. skirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė individualizuotos tinkamai, atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas K. M. paaiškino, kad raštiško paaiškinimo nepridėjo, nes galvojo, jog viskas vyks savo eiga ir jis nebus stipriai nubaustas. Sutinka su bauda, tik nesutinka su baudos dydžiu ir laiku, nes vaiko gimimo metu šeimoje turi būti mobilus žmogus. Per metus greitį viršija tik antrą kartą. Tuo metu jis skubėjo pas žmoną, kuri buvo pas tėvus, o vėliau važiavo į ligoninę. Kitas dalykas, kai viršijo greitį, jis skubėjo, o šalia esantis vairuotojas jo nepraleido ir negražiai elgėsi kelyje.
Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, paaiškino, kad 2025 m. spalio 31 d., 08.06 val. vyko pas žmoną, važiavo iš namų (duomenys neskelbtini) keliu. Dėl šalia vykusios transporto priemonės paaiškino, kad jiems iš galo važiavo dar vienas žmogus, jis visą kelią vilkosi 2-ąja eismo juosta, neketindamas nei praleisti, nei pasitraukti. Jis (K. M.) parodė posūkį, kad nori aplenkti, tačiau tas vairuotojas nesileido, todėl apimtas emocijų šiek tiek pasikarščiavo. Buvo dvi eismo juostos viena kryptimi, antroje juostoje, kur turėtų būti teikiama pirmenybė greičiau važiuojantiems, važiavo transporto priemonė, kuri pakankamai lėtai važiavo. Pirmoje eismo juostoje važiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kuris važiavo lėčiau. Jie dviese užkimšo dvi eismo juostas, o jis skubėjo. Minėtas transporto priemones jis aplenkė prieš pat šviesoforą, ir tada jam iš galo tas žmogus, kurį aplenkė, įjungė šviesas ir apspigino. Dėl to jis ir važiavo greičiau, nes nenorėjo, kad jį spigintų, o automobilis „(duomenys neskelbtini)“ lygiagrečiai su juo važiavo. K. M. prašė sušvelninti sankciją dėl jo darbinės veiklos. Jis užsiima terasų ir stoginių statyba, kiekvieną dieną važiuoja į objektus, kiekvieną dieną vairuoja transporto priemonę. Dirba trise, vienas žmogus ofise, kitas ceche, o jis važiuoja su kolega, kuris neturi vairuotojo pažymėjimo. Objektai yra Vilniaus apskrityje arba Kaune. Dirba maždaug 100 kilometrų spinduliu aplink Vilnių. Važiuoja kiekvieną dieną. Balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje šeimoje turi gimti vaikas. Jis gyvena su sutuoktine. Anksčiau jis buvo baustas administracine tvarka, buvo atimtos teisės, tuo metu turėjo antrą vairuotoją, t. y. darbų vadovą. Taip pat neginčija, kad buvo skirta nuobauda už greičio viršijimą 2025 m. spalio 1 d., tačiau tos situacijos neatsimena. Po 2025 m. spalio 31 d. įvykio daugiau nebuvo baustas administracine tvarka. Nežino, kiek iš viso kartų 2025 m. buvo baustas administracine tvarka, buvo baustas už stovėjimo neleistinoje vietoje. Dažnai tekdavo lankytis mieste. Dėl nagrinėjamo administracinio nusižengimo paaiškino, kad kai buvo užfiksuotas pažeidimas, kažkas važiavo jam iš paskos ir mirksėjo šviesomis. Negali paaiškinti, kodėl nuotraukoje to nesimato, nes neturi vaizdo registratoriaus, todėl tokių įrodymų neturi. Be to, dėl ankstesnių nuobaudų, K. M. paaiškino, kad buvo nesubrendęs ir labai neatsakingas žmogus. Pažiūrėjus į visas nuobaudas, jos pagrinde buvo už stovėjimą, ne už greičio viršijimą, 7-8 baudos gal už greičio viršijimą. Reikėtų susitvarkyti su kantrybe ir su greičiu, padarys išvadas šioje vietoje ir atsižvelgs į ateitį, darbą ir vaiką.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas V. G. paaiškino, kad pažeidimas buvo padarytas važiuojant (duomenys neskelbtini) keliu, (duomenys neskelbtini). Toje vietoje yra „(duomenys neskelbtini)“, parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, sankryža su šviesoforu, pėsčiųjų perėja ir visuomeninio transporto stotelė. Įdomus dalykas tai, kad toje vietoje yra dvi eismo juostos važiuojant viena kryptimi. Kelio viduryje yra atitvaras, iš karto už važiuojamosios dalies, dešinėje pusėje, yra šaligatvis, o už jo vėl atitvaras, t. y. yra dvi ne plačios eismo juostos važiuojant viena kryptimi. Pareiškėjo automobilis užfiksuotas pirmoje eismo juostoje, o antra eismo juosta tuo metu važiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Toje kelio atkarpoje greitis yra 60 km/val., ir nors pareiškėjas leistinu greičiu važiuojantį vairuotoją įvardija kaip besivelkantį, kaip pavadinti du kartus greičiau važiuojantį kitą automobilį, kurio greitis buvo 120 km/val.? Bet kokia kita klaida ar aplinkybė, pavyzdžiui, šiukšlė ant važiuojamosios dalies, ir tik atsitiktinumas, kad šis nusižengimas nesibaigė tragiškai, tai nėra pareiškėjo nuopelnas, tai paprasčiausiai palankiai susiklosčiusi situacija. Dar vienas dalykas, spalio 31 d., 08.00 val. ryto metu buvo tamsu, penktadienis, darbo diena, pats pikas, žmonės važiuoja grupėmis, tokiu laiku vaikai eina į mokyklą. Šioje aplinkoje 120 km/val. greitis yra milžiniškas, taigi pats pažeidimas nėra toks nekaltas – jis yra labai pavojingas. Pareiškėjas mėnesio pradžioje viršijo leistiną greitį 40 km/val., mėnesio pabaigoje – jau 60 km/val., tai pagal šią progresiją turėtų būti dar baisiau. Institucijos atstovas tikisi, kad šis teismo procesas turės tam tikrą prasmę – asmuo bus sustabdytas nuo naujų pažeidimų darymo. Žmogus sako „tikiuosi padarysiu išvadas“, tačiau čia ne tikėtis reikia, čia reikia daryti išvadas. Jis bandė suskaičiuoti, kiek pažeidimų pareiškėjas yra padaręs per 5 metų laikotarpį. Administracinių nusižengimų registro išraše yra 29 lapai, tai yra daug, ir retas, kuris per visą gyvenimą gali „pasigirti“ tiek prisirinkęs. Visos šios aplinkybes charakterizuoja pareiškėją kaip visai nedrausmingą vairuotoją. Tai ne pirmas kartas, kai asmuo netenka teisės vairuoti, vadinasi, jam turėtų būti žinoma, kas atsitinka, kai netenki teisės vairuoti, koks yra diskomfortas, pasekmės, kad paskui reikės susigrąžinti teises. Daro prielaidą, kad baudos pareiškėjui tarsi rinkliava, t. y. pažeidžiau – susimokėjau ir toliau pažeidinėju bei moku pinigus. Deja, vieną dieną turi būti toks momentas, kuris sustabdytų šį procesą, nes pareiškėjas išvadų nedaro. Skunde remiamasi tuo, kad jis yra įmonės bendrasavininkas, kas niekaip nedaro įtakos pažeidimui, taip pat, kad jis dirba, o darbas susijęs su vairavimu, įmonė yra toli nuo jo gyvenamosios vietos, taip pat, kad žmona laukiasi. Mano, kad visos šios aplinkybės turėtų būti tos, kurios stabdo žmogų nuo pažeidimų darymo. Čia tūrėtų būti nesubrendęs ir nesuprantantis ką daro asmuo, nes pagal pažeidimo pobūdį ir visas aplinkybes tai niekaip nesisieja su atsakingumu, rūpestingumu bei suvokimu apie tai, prie ko gali privesti tokie dalykai. Keliamas klausimas, kas veš mamą į polikliniką gimus kūdikiui, bet nekeliamas klausimas, kas būtų, jeigu kas nors į tą kelią būtų išbėgęs. Ne veltui ten stovi ženklas „60“, nes važiuodamas 60 km/val. greičiu dar galima kažkaip sureaguoti, o 120 km/val. greičiu – nebe. Kodėl yra rūpinamasi savo šeima ir vaikais, o nesirūpinama tuo, kad aplinkui yra žmonių, kurie taip pat vaikšto, jiems yra įrengti šaligatviai? Nelaimės atveju klausimas, ar tas vaikas greitai pamatys iš įkalinimo įstaigos grįžusį tėtį, ar ne. Jo manymu, šioje situacijoje negalima pateisinti tokio elgesio. Nutarimas yra pagrįstas, teisėtas, visi įrodymai yra, nuobauda tinkamai individualizuota. Reikia tikėtis ir prašyti Dievo, kad ta nuobauda duotų rezultatus ir žmogus suprastų, kad taip elgtis negalima.
Skundas atmestinas
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pabrėžtina, kad nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.
Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą. Už šio administracinio nusižengimo padarymą gali būti paskirta bauda nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. Be kita ko, vadovaujantis imperatyviomis ANK 416 straipsnio 7 dalies nuostatomis, už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių, o pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, vairuotojams ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių.
Kelių eismo taisyklių 127 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio.
Nagrinėjamu atveju nekilo ginčas dėl to, kad K. M. 2025 m. spalio 31 d., 08.06 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 60 km/val. greitį 56 km/val. ir važiavo 116 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Šios aplinkybės neginčijo pats administracinėn atsakomybėn patrauktas K. M.. Ją taip pat įrodo ir įvykio metu stacionariomis greičio fiksavimo priemonėmis užfiksuotos transporto priemonės fotonuotraukos. Taigi, nagrinėjamu atveju nekyla jokių objektyvių abejonių, kad K. M. bylai aktualiu laiku ir vietoje padarė jam Institucijos inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje.
Kita vertus, Vilniaus miesto apylinkės teisme gautame skunde, o taip pat ir bylos nagrinėjimo teisme metu administracinėn atsakomybėn patrauktas K. M., nesutikdamas su skundžiamu Institucijos Nutarimu, akcentavo būtinybę disponuoti teise vairuoti transporto priemones, kadangi ji yra neatsiejama nuo vykdomos darbinės veiklos. Pasak K. M., jis yra įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ bendrasavininkas, kuri užsiima terasų ir stoginių statyba, transporto priemonę tenka vairuoti kiekvieną dieną važiuojant į skirtingus objektus, todėl vykdant darbines funkcijas, jam dažnai tenka nukakti didelius atstumus ir tam yra būtina teisė vairuoti transporto priemones, be to, pastarojo sutuoktinė laukiasi, todėl situacija šeimoje reikalauja nuolatinio mobilumo bei galimybės nuvykti į gydymo įstaigas ir spręsti su šeimos gerove susijusius klausimus.
Teismas, įvertinęs pirmiau paminėtus administracinėn atsakomybėn patraukto K. M. argumentus pastarojo padaryto administracinio nusižengimo, o taip pat jį charakterizuojančių duomenų kontekste, neturi pagrindo pripažinti, kad Institucija, priimdama skundžiamą Nutarimą ir juo K. M. paskirdama 5 mėnesių trukmės specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą, o taip pat ir 510 Eur baudą, iš esmės pažeidė administracinių nuobaudų ir poveikių priemonių skyrimo taisykles ir nesilaikė proporcingumo principo. Anaiptol, Institucija tinkamai įvertino visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą.
Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad K. M. aptariamą administracinį nusižengimą padarė (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, kelyje, kur leistinas važiavimo greitis yra numatytas 60 km/val., tačiau nepaisydamas nustatyto leistino greičio, administracinėn atsakomybėn patrauktas K. M. tokių reikalavimų nesilaikė ir leistiną važiavimo greitį viršijo beveik dvigubai. Be kita ko, kaip matyti iš viešai prieinamų ir įvykio vietos pobūdį atskleidžiančių duomenų – google maps paskyroje esančio įvykio vietos vaizdo, įvykio metu leistinas greitis buvo viršijimas kelio atkarpoje, kurioje netoli yra sankryža, šalia važiuojamosios kelio dalies yra įvairūs statiniai, įskaitant ir gyvenamuosius namus, taip pat nutiesti šaligatviai pėstiesiems ir dviratininkams, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad vietoje, kur K. M. viršijo leistiną greitį, yra ne tik aktyvūs transporto priemonių judėjimas, tačiau eisme dalyvauja ir pėstieji bei dviratininkai. O be kita ko, šaligatvis, kuriuo kaip buvo minėta pirmiau gali judėti ir kiti eismo dalyviai, nuo važiuojamosios kelio dalies nėra atitvertas jokiais atitvarais, todėl kelių transporto priemonių vairuotojai turi būti itin atidūs, stebėdami kitų eismo dalyvių, pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimą, kas akivaizdu, objektyviai yra sunkiai pasiekiama tuo metu, kai kelių transporto priemonė leistinas važiavimo greitis yra viršijamas beveik dvigubai. Juo labiau, nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad K. M. leistiną greitį viršijo vėlyvą rudenį - 2025 m. spalio 31 d., ankstyvu laiku – 08.06 val., kuomet lauke vis dar yra tamsu, o kaip matyti iš byloje pateiktų Institucijos fotonuotraukų, tiek kelio danga, tiek ir šalia kelio esanti atkarpa sniegu nebuvo padengta, todėl tiek tolimesnio kelio, tiek ir šalia kelio esančios erdvės, įskaitant ir kitų eismo dalyvių, matomumas buvo apsunkintas ir reikalaujantis papildomo atidumo. Visų šių aplinkybių kontekste akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju, K. M. vairuotai transporto priemonei išvysčius neginčijamai nustatytą, itin didelį greitį, tik paprasto atsitiktinumo dėka buvo išvengta žymiai pavojingesnių, su kitų asmenų turtu, sveikata ar gyvybe susijusių neigiamų padarinių.
Pažymėtina ir tai, jog toks administracinėn atsakomybėn patraukto K. M. elgesys nėra laikytinas atsitiktiniu. K. M. Administracinių nusižengimų registro 2026 m. sausio 23 d. išrašą sudaro 29 lapai, kuriame užfiksuota, kad be šioje byloje aptariamų įvykių K. M. per penkerių metų laikotarpį leistiną greitį yra viršijęs septynis kartus ir greičio viršijimas varijuodavo nuo 18 km/val. iki 40 km/val. Be kita ko, pastarojo sistemingas vairavimas viršijant leistiną važiavimo greitį, dažniausiai pasižymėdavo tuo, kad greitis buvo viršijimas daugiau nei 20 km/val. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad be šio teisei priešingo elgesio, K. M. ir kitais būdais pažeidinėjo Kelių eismo taisykles – automobilį vairavo neprisisegęs saugos diržo, sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, automobilį statė transporto priemonių stovėjimo vietoje, kur taikoma nustatyta vietinė rinkliava, ir iš karto nesumokėjo už tai, taip pat vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra, taip pat nevykdė pareigos apdrausti automobilį privalomosios civilinės atsakomybės draudimu. Aptariant ankstesnį K. M. baustumą administracine tvarka itin svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad dar 2024 m. rugpjūčio 28 d. jis vairavo automobilį ir įvažiavo į geležinkelio pervažą bei ją pervažiavo esant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, konstatavus, kad tokiais veiksmais šis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 421 straipsnio 1 dalyje. Dėl šio administracinio nusižengimo be paskirtos piniginės sankcijos, K. M. buvo paskirta ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 2 mėnesių laikotarpiui. Akivaizdu, kad K. M. susidūrus su tokiomis neigiamomis pasekmėmis, atsiradusiomis būtent dėl pastarojo netinkamo vairavimo būdo, šis tokio elgesio neatsisakė ir toliau pažeidinėjo Kelių eismo taisykles, viršydavo leistiną greitį. Po šio paminėto administracinio nusižengimo K. M. iki šioje byloje aptariamo įvykio pakankamai nenutolusiu laikotarpiu – dar 2025 m. spalio 1 d. leistiną 60 km/val. greitį viršijo 40 km/val. ir važiavo 100 km/val. greičiu, tokiu būdu padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje, o jau po šio pažeidimo padarė šioje byloje aptariamą administracinį nusižengimą – praėjus ne daugiau ne mėnesiui, kartotinai viršijo leistiną greitį ir tai padarė beveik dvigubai.
Akivaizdu, kad visos šios teismo aptartos ir nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad šioje byloje aptariamas K. M. elgesys nėra atsitiktinis, pastarasis nėra pavyzdingas kelių eismo dalyvis ir yra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles, o šioje administracinio nusižengimo byloje nagrinėjamo teisės pažeidimo padarymas (leistino važiavimo greičio viršijimas) per penkerių metų laikotarpį buvo atliktas net septynis kartus, kas iš esmės patvirtina asmens sistemingą ir teisei priešingą veikimą. Be kita ko, pastarasis, būdamas ne kartą baustas už analogiško pobūdžio teisei priešingas veikas, taip pat jau kartą praradęs teisę vairuoti transporto priemones, susipažinęs ir suvokdamas tokio elgesio neigiamas pasekmes, atitinkamų išvadų dėl tokio elgesio ir jo sukeliamų padarinių nepadarė bei tokio elgesio neatsisakė – ne kartą nubaustas piniginėmis sankcijomis, taip pat kartą netekęs teisės vairuoti ir toliau viršijo leistiną greitį, kai galiausiai toks jo elgesys pakartotinai sąlygojo specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą.
Administracinėn atsakomybėn patraukto K. M. argumentų dėl būtinybės vykdyti darbinę veiklą bei tenkinti šeiminius poreikius kontekste, teismas neturi pagrindo nesutikti, kad specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones itin palengvina tiek asmeninių, tiek socialinių poreikių tenkinimą. Kita vertus, vien šios aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui pripažinti, kad Institucijos paskirta nuobauda bei administracinio poveikio priemonė yra neproporcingos, todėl naikintinos. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui šios Institucijos paskirtos administracinės atsakomybės taikymo priemonės kelia tam tikrų nepatogumų, nepaneigia prevencinių administracinės nuobaudos tikslų, nes sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Be kita ko, K. M. akcentuotos aplinkybės, sąlygojančios disponavimo specialiąja teise būtinumą, pastarajam buvo žinoma dar iki administracinio nusižengimo padarymo – paties vykdoma darbinė veikla, o taip pat ir sutuoktinės nėštumas, neatsirado po šioje byloje aptariamų įvykių, o įtakos jo elgesiui nepadarė ir pastarasis nepaisydamas jų, vairuodamas automobilį kelyje, kur leistinas greitis 60 km/h, važiavo ženkliai didesniu nei leistinas greičiu – 116 km/val., padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik eismo saugumui ir sau pačiam, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei ir tik dėl atsitiktinumo išvengė galimų labai skaudžių tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių. Todėl tokio asmens interesai, nagrinėjamu atveju negali būti iškeliami aukščiau visuomenės bendrųjų interesų užtikrinti eismo saugumą ir nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį. Pažymėtina, kad vairuotojas, dar prieš darydamas administracinį nusižengimą, turi numatyti galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias jam dėl nusižengimo darymo, todėl turi jas ir prisiimti, todėl administracinį nusižengimą padariusio asmens interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.
Teismas, įvertinęs K. M. ir jo padarytą administracinį nusižengimą charakterizuojančias aplinkybes (duomenis), neturi pagrindo konstatuoti, kad Institucijos paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 mėnesiams ir 510 Eur dydžio nuobauda yra per griežtos ir neproporcingos. Priešingai, pastarojo ne vienkartinis baustumas už panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą, taip pat šioje administracinio nusižengimo byloje aptariamo administracinio nusižengimo pobūdis (leistino važiavimo greičio viršijimas daugiau kaip 50 km/val.), patvirtina, kad Institucijos nustatytas 5 mėnesių terminas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones ir paskirtos nuobaudos dydis atitinka tiek padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę.
Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos ir nagrinėjamam klausimui svarbios aplinkybės nesuteikia pagrindo nagrinėjamu atveju taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės ar jos terminą sutrumpinti. Šioje byloje nenustatytos jokios išskirtinės, teigiamai kaltininką ar jo padarytą nusižengimą charakterizuojančios aplinkybės, dėl kurių pastarajam paskirtos nuobaudos yra neproporcingos, o skunde nurodyta aplinkybė - darbinė veikla bei šeimyninės aplinkybės egzistavo ir byloje nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau asmens nesulaikė nuo teisei priešingo elgesio, be kita ko, ši aplinkybė yra būdinga ir didžiajai daliai analogiškus teisės pažeidimus darantiems asmenims. Teismas daro pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas būtų ne tik netikslingas, bet ir prieštarautų galiojančiai teismų praktikai, kurioje pripažįstama, jog aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant šią teisės normą be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN20-70-813/2023).
Nors Institucijai nagrinėjant bylą administracinėn atsakomybėn patraukto K. M. pozicija dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo nebuvo žinoma – pastarasis rašytinių paaiškinimų Institucijai nepateikė, tačiau jau bylos nagrinėjimo teisme metu jis pripažino, kad savo kaltės neginčija ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kaip tą numato ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Kita vertus, sugretinus šią aplinkybę su teismo pirmiau aptartomis ir administracinės poveikio priemonės bei baudos paskyrimui reikšmingomis aplinkybėmis, pripažintina, kad vien ši aplinkybė nenulemia K. M. paskirtos administracinio poveikio priemonės ir administracinės nuobaudos panaikinimo. Akivaizdu, kad pirmiau administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį charakterizuojančios aplinkybės, taip pat jo padarytą nusižengimą apibūdinantys duomenys, sąlygoja būtinybę K. M. paskirtą administracinio poveikio priemonę ir baudą palikti nepakeistas.
Visų šių teismo aptartų, tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, tiek jo padarytą administracinį nusižengimą charakterizuojančių aplinkybių kontekste pripažintina, kad šių aplinkybių visuma nepatvirtina būtinybės pastarajam neskirti administracinio poveikio priemonės (specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo), skirti minimalų jos terminą ar sumažinti paskirtos nuobaudos dydį, todėl skundas atmestinas
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis, 646 straipsniu,
n u t a r i a :
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. M. skundą atmesti.
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios specialistės R. Š. 2026 m. sausio 6 d. nutarimą Nr. 0239-ANR_N-9776-2026 pakeisti ir pripažinti K. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė
