Civilinė byla Nr. e2-1473-727/2026
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26172-2025-6
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.6.; 2.6.10.5.2.17.; 2.6.10.5.1.; 3.1.7.6.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 19 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,
sekretoriaujant Monikai Šulcaitei,
dalyvaujant ieškovei J. R., jos atstovei advokatei Jonei Smilgevičiūtei,
atsakovei A. U., jos atstovui advokatui Girdučiui Vainiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovei A. U. dėl nuostolių (negautų nuomos pajamų dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu praradimo) atlyginimo.
Teismas
nustatė:
ieškovė J. R. (toliau – ir ieškovė) prašo priteisti iš atsakovės A. U. 16 421,53 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 13 d. testamentu palikėjas J. S. paliko ieškovei butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas, turtas), kurį ieškovė priėmė 2022 m. birželio 16 d. Paveldėjimo teisės liudijimas ieškovei nebuvo išduotas, kadangi atsakovė 2022 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi į teismą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, teismas tokį atsakovės prašymą atmetė. Atsakovė taip pat buvo iniciavusi teisminį ginčą dėl turto įgijimo bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau ir šis atsakovės reikalavimas buvo atmestas. Teisminiai procesai tarp ieškovės ir atsakovės vyko nuo 2022 m. rugpjūčio 3 d. iki 2025 m. birželio 19 d. ir per visą šį laikotarpį atsakovė neteisėtai valdė butą ir neleido į jį patekti ieškovei. Ieškovė į butą pateko tik 2025 m. birželio 26 d., dalyvaujant antstoliui ir pasitelkiant spynų atidarymo meistro pagalbą. Galutinai butas buvo atlaisvintas tik 2025 m. rugpjūčio 16 d., tokiu būdu ieškovė dėl atsakovės kaltės negalėjo naudotis jai teisėtai priklausančiu butu ir atitinkamai gauti pajamas už jo nuomą nuo 2022 m. birželio 16 d., kuomet priėmė palikimą, iki 2025 m. birželio 26 d., kuomet su antstolių pagalba priverstinai į jį pateko, dėl ko patyrė prašomus priteisti nuostolius negautų nuomos pajamų forma. Negautoms pajamoms paskaičiuoti ieškovė ėmė tuo laikotarpiu buvusias buto nuomos vidutines rinkos kainas – po 400 Eur į mėnesį už visą šį laikotarpį – (15 200 Eur) ir skaičiuoja 5 proc. dydžio metines palūkanas, kurios, jos paskaičiavimu, už visą šį laikotarpį yra 1 221,53 Eur. Ieškovė akcentavo, kad atsakovė visą šį laikotarpį naudojosi butu kaip savo turtu, tikėtinai, buvo jį išnuomojusi, gavo pajamų, atlaisvinti jo po teisminių procesų neskubėjo, išsivežė baldus, daiktus, tuo, o taip pat suvaržydama ieškovės teisę naudotis jai teisėtai priklausančiu turtu, elgėsi neteisėtai ir nesąžiningai. Ieškovė teismui pripažino, kad iki šiol bute negyvena ir jame gyventi neplanuoja, daro remontą, laukia užsakytų baldų, nes atsakovė viską išsivežė, pagerinusi buto stovį jį žada išnuomoti palankesne kaina. Už butą iki jo atsiėmimo nėra mokėjusi, nes neturėjo raktų. Išreiškė nuomonę, kad atsakovė neteisėtai ir netinkamai administravo ieškovei priklausantį turtą.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad būdama mirusio J. S. sutuoktinė, gyvenusi kartu su juo 30 metų bažnytinėj santuokoj, manė, kad 2019 m. rugsėjo 13 d. sudarytas testamentas neatitinka įstatymo reikalavimų, kadangi testatorius jį sudarė būdamas tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, todėl kreipėsi į teismą dėl jo nuginčijimo. Atsakovės kreipimasis į teismą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, o vėliau ir su pareiškimu dėl pripažinimo, jog turtas buvo įgytas bendros jungtinės nuosavybės teise, buvo grindžiamas realiu įsitikinimu, kad atsakovės, kaip mirusiojo sutuoktinės, teisės yra pažeistos. Po bylų išnagrinėjimo butą atlaisvino, raktų ieškovei neperdavė, nes pateko į ligoninę. Ieškovė jos nepalaukė, įėjo į butą su antstoliais. Atsakovė mano, kad jokių neteisėtų veiksmų nepadarė, atsakovės veiksmai buvo teisėti, kadangi ji siekė apginti savo pažeistas teises. Testamento teisėtumo ir turto priklausomybės klausimai nebuvo išspręsti iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Todėl ir naudotis turtu teisinio pagrindo ieškovė neturėjo. Visus mokesčius mokėjo atsakovė, butą prižiūrėjo, jis buvo suremontuotas ir nebuvo apleistas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad realiai būtų sudariusi nuomos sandorius ir turėjusi konkretų nuomininką, kad būtų gavusi pajamų iš turto nuomos. Atsakovės manymu, ieškinys grindžiamas neteisinga prielaida, jog paveldėjimo procese paveldėtojas turi teisę nedelsdamas naudotis turtu ir gauti iš to pajamas, net jei testamentas ginčijamas, o paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas. Teisiniai pagrindai administruoti turtą ar disponuoti juo atsiranda tik po to, kai išspręstas ginčas dėl paveldėjimo ir asmuo įgyja nuosavybės teises. Atsakovės teigimu, ieškovė neįrodė nei neteisėtų atsakovės veiksmų, nei realios žalos, nei priežastinio ryšio, todėl ieškinys turėtų būti atmestas.
Dubliku ieškovės atstovė prašė atsakovės atsiliepime išdėstytus argumentus pripažinti nepakankamais ir nepagrįstais ir patenkinti ieškinį. Nurodė, kad ieškovė neginčija atsakovės teisės ginti, jos vertinimu, pažeistas teises teisme, tačiau realizuodama savo konstitucinę teisę į teisminę gynybą ir tuo metu varžydama teisėtos įpėdinės galimybę naudotis turtu, atsakovė turėjo prisiimti pasekmių, paaiškėjus, kad jos teisės nebuvo pažeistos, riziką. Anot ieškovės, atsakovės veiksmų neteisėtumas pasireiškia tuo, kad ji visą laikotarpį, kol teismai nagrinėjo jos reikalavimus, valdė butą be teisinio pagrindo ir neleido ieškovei – teisėtai testamentinei įpėdinei, realizuoti savo paveldėjimo teisių, gauti paveldėjimo teisės liudijimo ir naudotis turtu gaunant iš jo pajamas. Nesutinka su atsakovės teiginiu, jog iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo niekas negalėjo disponuoti turtu. Ieškovės teigimu, paveldėjimo teisės liudijimas patvirtina teises, bet jų nesukuria, nes jos atsiranda nuo palikimo atsiradimo momento. Pažymėjo, kad atsakovės teiginiai, jog ieškovė neįrodė konkretaus nuomininko ar nuomos sandorio, reiškia reikalauti neįmanomo, kadangi atsakovė buvo užvaldžiusi turtą ir neleido juo disponuoti ieškovei. Atsakovės veiksmai neleisti ieškovei naudotis butu, neperduoti raktų, laikytini neteisėtais veiksmais dėl kurių ieškovė patyrė realią žalą – prarastas pajamas iš nuomos, todėl atsakovė privalo kompensuoti ieškovei visas pajamas, kurios turėjo būti gautos iš be teisinio pagrindo valdyto turto.
Atsakovė triplike atkartojo atsiliepimo į ieškinį argumentus. Papildomai nurodė, kad ieškovė iš esmės siekia, kad atsakovė būtų nubausta už tai, kad pasinaudojo įstatymo jai suteikta teise ginčyti testamentą, mėgino pripažinti turtą įgytą santuokoje, kas faktiškai, jos teigimu, ir buvo padaryta. Atsakovės teigimu, ji negali būti kaltinama dėl to, kad sudaryta bažnytinė santuoka nebuvo įtvirtinta civilinėje metrikacijoje tuoj po jos sudarymo.
Teisminio nagrinėjimo metu šalys palaikė savo reikalavimų ir atsikirtimo argumentus.
Ieškinys atmestinas.
Ieškovė byloje įrodinėja realią žalą – prarastas (negautas) pajamas iš galimos paveldėto nekilnojamo turto nuomos, teigia, kad negalėjo turtu naudotis nuo 2022 m. birželio 16 d., kuomet priėmė palikimą, iki 2025 m. rugpjūčio 16 d., kuomet atsakovė, ieškovei sutikus, išsivežė savo daiktus ir dalį baldų. Mano, kad žala patirta dėl neteisėtų atsakovės veiksmų – neteisėto jos naudojimosi ieškovės turtu. Atsakovė ginasi tuo, kad jos inicijuoti teisminiai procesai dėl testamento nuginčijimo ir turto pripažinimo bendra sutuoktinių nuosavybe yra jos pažeistų teisių gynimo būdas, kuriuo ji pasinaudojo, ir tokie veiksmai negali būti laikomi neteisėtais.
Teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, susipažinęs su joje esančia rašytine informacija, išklausęs šalių, mano, jog nėra pagrindo ir teisinių prielaidų pritarti ieškovės byloje išsakytiems argumentams ir jų pagrindu tenkinti jos teismui pareikštą reikalavimą.
Bylos, prie jos prijungtų išnagrinėtų civilinių bylų dėl testamento nuginčijimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo medžiaga nustatyta, kad 2022 m. gegužės 8 d. mirė J. S., kuris 2019 m. rugsėjo 13 d. testamentu paliko ieškovei butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas, turtas). Įstatymo numatytu trijų mėnesiu terminu (2022 m. birželio 16 d.) ieškovė kreipėsi į notarą dėl palikimo pagal testamentą priėmimo. Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, kuris 2023 m. spalio 27 d. sprendimu nebuvo patenkintas (sprendimas įsiteisėjo 2024 m. vasario 6 d.). 2024 m. sausio 15 d. atsakovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, mėgindama įrodinėti turto priklausymą jungtinės nuosavybės teise. Sprendimas šioje byloje įsiteisėjo 2025 m. birželio 19 d. apeliacinės instancijos teismui bylą nutraukus dėl to, kad toks ginčas negalėjo būti sprendžiamas ypatingąja teisena, ir pasiūlius atsakovei turto įgijimo klausimą jungtinės nuosavybės teise įrodinėti bendra ginčo teisena. Naujų teisminių procesų nagrinėjamos bylos atsakovė neinicijavo.
2025 m. birželio 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas rodo, kad ieškovė pateko į butą antstolio ir spynų atidarymo meistro dėka, nelaukdama ir nereaguodama į atsakovės advokato el. laiško būdu suteiktą informaciją, kad atsakovė randasi ligoninėje, dėl to raktų sutartu laiku perduoti negali. Nors ieškovė teigė, kad buvo priversta patekti į butą antstolio ir priverstinio buto atidarymo būdu, teismas laiko, kad priverstiniam buto atidarymui poreikio nebuvo, toks, teismo manymu, kritiškai vertintinas, objektyviu poreikiu neparemtas, patekimo būdas yra asmeninis ieškovės pasirinkimas. 2025 m. birželio 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir fotofiksacija prie jo rodo, kad butas tvarkingas, su baldais, neapleistas, tinkamai suremontuotas, prižiūrėtas. Ginčo dėl to, kad už jį buvo mokama ir kad tai darė bylos atsakovė, nekilo, šią aplinkybę patvirtina atsakovės pateikti byloje esantys rašytiniai įrodymai.
Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas ieškovei išduotas 2025 m. liepos 29 d., nuosavybės teisė jo pagrindu ieškovės vardu į butą, tikėtina, registruota vėliau (tokie duomenys teismui nebuvo teikiami).
Teismas laiko, jog nėra jokio pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, kad atsakovė visą laiką neteisėtai valdė butą, kad neleido ieškovei į jį patekti, kad atsisakė perduoti raktus teisėtai testamentinei įpėdinei – ieškovei, tuo atimdama iš jos galimybę naudotis paveldėtu turtu.
Laike nuo 2022 m. rugpjūčio 3 d. iki 2025 m. birželio 19 d. tarp ginčo šalių vyko teisminiai procesai. Sutiktina su atsakovės teiginiais, jog kreipimasis į teismą teisminės pagalbos asmeniui pagrįstai manant, kad tokia pagalba reikalinga jam įrodinėjant galimą savo teisių pažeidimą ir prašant teisminės gynybos, savaime negali būti laikomas teisei ir gerai moralei prieštaraujančiu ir akivaizdžiai neteisėtu elgesiu. Bylos atsakovė teismine tvarka gynė savo teisę naudotis turtu, nėra pagrindo manyti, kad tai darė neteisėtai, netinkamai ar piktnaudžiaujant.
Teismo procesas savaime nėra neteisėtas veiksmas, o asmens kreipimasis į teismą yra konstitucinė asmens teisė. Faktas, jog kreipimasis į teismą pasirodė nepagrįstas, savaime nesuponuoja pareigos atlyginti kitam asmeniui galimai atsiradusią žalą. Toks kreipimasis yra asmens teisė, ir tik piktnaudžiavimas ja galėtų būti laikomas neteisėtu veiksmu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-406/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-406/2010">3K-3-406/2010</a>).
Minėta, teismas nelaiko, kad atsakovė piktnaudžiavo savo teise ar kad siekė vilkinti procesus, be to, pati bylos ieškovė to neįrodinėjo. Tai, kad vėliau buvo priimtas atsakovei nepalankus teismo sprendimas, savaime nereiškia, kad pats kreipimasis buvo neteisėtas. Joks asmuo negali būti laikomas atsakingu vien dėl to, kad pasinaudojo tokia teise, net jei vėliau priimtas teismo sprendimas buvo jam nepalankus. Be to, testamento teisėtumo klausimas ir turto priklausomybės klausimas nebuvo išspręsti iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Iki galutinio testamento galiojimo patvirtinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo testamentinio įpėdinio teisės į turtą, o tuo pačiu ir galimybė jam juo naudotis ir disponuoti, gauti iš jo pajamas, nėra besąlygiškai patvirtinta, nes gali būti paneigta priešingu inicijuoto proceso rezultatu.
Be to, byloje neginčijamai nustatyta, kad šiuo laikotarpiu atsakovė turtą prižiūrėjo, jį administravo tinkamai, jokių neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu taip pat neatliko, nors teisminio nagrinėjimo eigoje išsakytais argumentais ieškovė mėgino teigti esant priešingai.
Tokiu būdu teismas laiko, kad ieškovė neįrodė vienos iš esminių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje numatytos būtinosios sąlygos prašomai žalai negautų pajamų forma atlyginti, o būtent – neteisėtų veiksmų. Dėl to ieškinio netenkina.
Dėl kitų ginčo šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje išsakytų teiginių teismas plačiau nepasisako, nes nemano, kad nagrinėjamo ginčo dalykui tai yra būtina ir teisiškai reišminga.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, ginčą laimėjusi šalis turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Atsakovė pateikė į bylą duomenis apie 1 050 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Jos priteistinos jai iš ieškovės, nes pagrindo manyti, kad yra neprotingos ar per didelės, teismas neturi (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos)).
Atlygintinų pašto išlaidų byloje nesusidarė.
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 307 str.,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Išieškoti iš ieškovės J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 050 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei A. U., a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Natalija Daškovienė
