Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Civilinė byla Nr. e2YT-7147-1231/2025

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02428-2025-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.3.8; 3.4.6.2

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 12 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Paulius Rimeikis,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Birutei Pirštelei,

dalyvaujant pareiškėjai I. K., jos atstovei advokatei Rasai Malinauskienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: L. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT prie AM), valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas.

Teismas

nustatė:

pareiškėja I. K. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. K. tuoj po A. J. mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą pagal testamentą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos globėjas A. J. Prieš mirtį A. J. buvo sudaręs (duomenys neskelbtini) testamentą. Po A. J. mirties liko jam priklausantis nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas ir jo priklausiniai, kuris nėra įregistruotas valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centre, tačiau A. J. ir E. J. gyvenusiems (duomenys neskelbtini) priklausė pastatai (gyvenamasis namas ir jo priklausiniai). E. J., kuri buvo pareiškėjos globėja, mirė (duomenys neskelbtini) Prieš mirtį ji buvo sudariusi (duomenys neskelbtini) testamentą. E. J. mirties dieną, tiek pareiškėja, tiek pareiškėjos sesuo L. K. buvo nepilnametės, pačios kreiptis į notarą negalėjo, todėl (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), į E. J. palikimą buvo išduotas jos vyrui A. J. Nekilnojamasis turtas yra valstybinėje žemėje. A. J. buvo pradėjęs namų valdos išpirkimo procedūrą iš valstybės, tačiau valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, jis tik buvo užsakęs bei pasidaręs namų valdos žemės sklypo ribų planą, plotas 2600 kv. m. A. J. mirus, iš karto per šešis mėnesius pareiškėja priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Nuo pat savo gimimo pareiškėja gyveno su savo globėjais, mirus A. J. ir toliau gyvena šioje sodyboje iki šiol, niekada neturėjo kito gyvenamojo būsto, niekur iš sodybos gyventi kitur nebuvo išvykusi. Tačiau, gyvenamasis namas nėra įregistruotas VĮ Registrų centre, todėl 2025 m. vasario mėnesį pareiškėja deklaravo savo gyvenamąją vietą sugyventinio adresu, kad galėtų gauti gydymo paslaugas ir pan. Pareiškėjos paveldėtai sodybai yra priskirtas (duomenys neskelbtini) numeris, tačiau kol nėra įregistruota nuosavybė, neišpirkta namų valda, sodybai suteikti adreso nėra galimybės. Po A. J. mirties, pareiškėja perėmė pareigą mokėti už sunaudojamą elektrą, jokių įsiskolinimų už elektrą nėra. Kadangi sodyba neįregistruota VĮ Registrų centre už šiukšlių išvežimą bei atliekų tvarkymą mokesčiai nėra mokami. Namas šildomas kietu kuru, malkomis bei anglimis, kurias laiko ūkiniame pastate. Vanduo naudojamas iš šulinio, maistas gaminamas pajungus dujų balioną, kanalizacija vietinė, savo lėšomis pareiškėja įsirengė valymo įrenginius, todėl nei už vandenį, nei už nuotekas mokėti nereikia. Taip pat pareiškėja atliko ne vieną kapitalinį gyvenamojo namo remontą: antrame aukšte vietoje buvusios palėpės įsirengė virtuvę, kambarį ir vonią su tualetu. Pakeitė visus gyvenamojo namo langus iš medinių į plastikinius, namo viduje yra pakeistos lubos, grindys, sienos. Taip pat name pastatytas naujas kuro pečius. Prie namų pareiškėja turi daržą, augina daržoves, taip pat turi šiltnamį, prižiūri globėjų sodą, vaismedžius, juos geni, balina, renka vaisius. Mirus A. J. visą sodybą laiko savo nuosavybe, rūpinasi ir prižiūri kaip savo, tiek gyvenamasi namas, tiek ir ūkio pastatai yra pagerinti iš esmės pareiškėjos lėšomis bei fiziniu darbu, bei yra tinkami naudoti pagal paskirtį jos pastangų dėka. Pareiškėjai liko ir visi A. J. priklausę baldai, namų apyvokos daiktai, jo asmeniniai daiktai, kuriais ilgą laiką naudojosi, tačiau šiuo metu pareiškėja senus baldus pakeitusi naujais.

Suinteresuotas asmuo VMI prie FM atsiliepimu į pareiškimą nurodo, kad pareiškimo neginčija ir prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra, pareiškėjai pateikus byloje jos pareiškime išdėstytus teiginius pagrindžiančius įrodymus.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą nurodo, kad pareiškėjos I. K. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto bankas atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo NŽT prie AM atsiliepimu į pareiškimą prašo sprendimą priimti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus.

Suinteresuotas asmuo L. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėja I. K. nurodė, kad nori perimti globėjų turtą, nes globėjai užaugino pareiškėją, visada gyveno kartu ir buvo parašyti testamentai, tačiau jų neįformino. Pareiškėja su seserimi L. K. nebuvo įvaikintos, joms buvo nustatyta tik globa, jas globojo A. J. ir E. J. Globėjai buvo sudarę testamentus, kuriuose buvo nurodyta, jog po jų mirties turtą paveldi pareiškėja ir jos sesuo. Pareiškėjai ir jos seseriai turėjo atitekti namas ir žemė. Kai mirė globėjas, pareiškėja liko ten gyventi, o sesuo išvyko studijuoti į (duomenys neskelbtini) universitetą (duomenys neskelbtini) metais ir nebegrįžo į namus. Gyvenant name buvo atliktas remontas, tvarkyta aplinka, pastatytas valymo įrenginys, gręžinys, ūkiniai pastatai dabar remontuojami. Pareiškėja turtą laiko savu. Globėjai užaugino pareiškėjos mamą J. K., ji susilaukė pareiškėjos su seserimi ir paliko savo dukras globėjams.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. M. nurodė, jog ji yra pareiškėjos kaimynė, kuri prie pareiškėjos gyvena nuo (duomenys neskelbtini) metų. Pareiškėja su seserimi visą gyvenimą gyveno su globėjais (duomenys neskelbtini), jie jas užaugino ir po globėjo mirties jos liko ten gyventi. Pareiškėja liko gyventi (duomenys neskelbtini), o jaunesnioji sesuo išvažiavo studijuoti ir negrįžo. Pareiškėjos ir jos sesers motina jas paliko ir išėjo gyventi kitur. Po globėjo mirties pareiškėja tvarkėsi, remontavo namus, statybos vyksta ir dabar, remontuojamas ūkinis pastatas.

Teismo posėdžio metu liudytoja E. S. nurodė, kad pareiškėja yra jos kaimynė. (duomenys neskelbtini) gyvena apie 50 metų. Po A. J. mirties liko dvi mergaitės, jos ten gyveno. Pareiškėja iki šios dienos tuose namuose gyvena, jos sesuo išvažiavo į kitą miestą. Sodyba yra gražiai sutvarkyta, namo vidus sutvarkytas, dabar yra tvarkomi ūkiniai pastatai. A. J. ir jo žmona pareiškėją užaugino, jų nesiejo giminystės ryšiai. Namas apleistas niekada nebuvo, kai pareiškėja paaugo, ji tvarkėsi, sodino. Pareiškėjos sesuo po mokyklos baigimo išsikraustė. A. J. laidotuves organizavo pareiškėja ir jos sesuo.

konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad E. J. ir A. J. buvo sudarę santuoką, tačiau būdami santuokoje vaikų nesusilaukė. Iš (duomenys neskelbtini) Testamento nustatyta, kad E. J. visą savo turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, palieka I. K. ir L. K. per pusę, lygiomis dalimis. Iš (duomenys neskelbtini) Testamento nustatyta, kad A. J. visą savo turtą, kuris mirties dieną jam priklausys, palieka I. K. ir L. K. per pusę, lygiomis dalimis. Iš Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarės Rasos Vidžienės (duomenys neskelbtini) liudijimo matyti, kad E. J. palikimą priėmė sutuoktinis A. J., paduodamas pareiškimą apie palikimo priėmimą Prienų rajono 2-ajam notarų biurui, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarės Rasos Vidžienės (duomenys neskelbtini) liudijimo matyti, kad mirus A. J. paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo notaro biure nebuvo užvesta. Iš byloje pateikto Prienų rajono savivaldybės administracijos Veiverių seniūnijos (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad A. J. pagal (duomenys neskelbtini) m. namų ūkio knygą Nr. (duomenys neskelbtini), E. J. ir A. J. priklausė pastatai (gyvenamasis namas ir jo priklausiniai). Taip pat iš Lietuvos Respublikos Prienų rajono Veiverių apylinkės (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėjimo matyti, kad pagal ūkines knygas Nr. (duomenys neskelbtini) asmens sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), A. J. ir E. J. vardu yra užregistruota namų valda ir žemės sklypas 0,26 ha. Prienų rajono savivaldybės Veiverių seniūno (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog po A. J. mirties per šešis mėnesius palikimą priėmė ir valdo globotinės I. K. ir L. K. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po A. J. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys.

Pažymėtina, jog palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1 dalis).

CK įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdiniui faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą dėl palikimo priėmimo), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Paminėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Palikėjo A. J. palikimas atsirado iki 2000 metų CK įsigaliojimo, todėl šalių paveldėjimo santykiams taikomas 1964 metų CK. A. J. palikimo atsiradimo momentu 1964 metų CK buvo nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti (1964 metų CK 587 straipsnio 1 dalis). Taip pat įstatyme buvo įtvirtinta, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 metų CK 587 straipsnio 2 dalis). Palikimas turėjo būti priimamas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 metų CK 587 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgus į bylos eigoje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos pareiškime išdėstyti teiginiai bei teismo posėdžio metu duoti liudytojų paaiškinimai patvirtina, jog pareiškėja faktiškai pradėdama valdyti, priėmė A. J., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pagal jos atžvilgiu pagal testamentą. Pareiškėja po A. J. mirties atsiradusį palikimą faktiškai ėmė valdyti, elgėsi su šiuo turtu, kaip savu, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymams, be to, ginčo šioje byloje dėl palikimo priėmimo nėra, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinis faktas nustatytinas tam, kad būtų galima tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Teismas šioje byloje patyrė 11,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinus pareiškimą, šios išlaidos iš pareiškėjos priteistinos valstybės naudai (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija)).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos I. K. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pagal testamentą, atsiradusį po A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu per šešių mėnesių laikotarpį faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 11,90 Eur (vienuolikos eurų 90 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Išaiškinti pareiškėjai, jog išlaidos, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (platesnę informaciją apie sąskaitas ir mokėjimus galima rasti interneto tinklapyje: https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai?lang=lt). Mokant įmoką už priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5662. Laukelyje Unikalus mokėjimo kodas nurodomas vardas, pavardė, dokumentus teismui teikiančio asmens kodas arba pavadinimas / vardas pavardė (pavadinimas, vardas pavardė gali būti trumpinami tiek, kad galima būtų identifikuoti asmenį).

Atlikus pavedimą rekomenduotina išsaugoti atlikto mokėjimo duomenis ir mokėjimo pavedimo nurodymą pateikti teismui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas Paulius Rimeikis