Civilinė byla Nr. e2-133-488/2021
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03393-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1;
3.2.6.1
(S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 3 d.
Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ineta Baliukaitytė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Šakalienei,
dalyvaujant ieškovei G. K., išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Varanauskienei,
nedalyvaujant atsakovui A. A., ieškovės atstovui advokatui Vytautui Kriščiūnui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K. ieškinį dėl tėvystės ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo atsakovui A. A., išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė G. K. (toliau – ir ieškovė) prašo pripažinti atsakovą A. A. (toliau – ir atsakovas) nepilnamečio vaiko A. K. tėvu, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 200,00 Eur iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, 1 300,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gimė ieškovės sūnus A. K., kurio tėvas yra atsakovas A. A.. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. motina įrašyta G. K., duomenų apie tėvą nėra. Šalys susituokusios nebuvo, tačiau nuo 2017 m. vasaros gyveno kartu. 2019 m. kovo mėnesį ieškovė pastojo. Dėl nesutarimų 2019 m. birželio mėnesį ieškovė išsikraustė ir apsigyveno pas savo tėvus. Iki vaiko gimimo atsakovas domėjosi tiek ieškovės, tiek vaiko sveikata, tačiau po jo gimimo ryšiai visiškai nutrūko. Atsakovas nuo pat vaiko gimimo išlaikymo savo vaikui neteikė. Ieškovė nurodo, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui šiuo metu reikia apie 400,00 Eur, bet jo poreikiai auga, o išlaikymas brangsta.
Nors atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad sutikimas su ieškinio reikalavimais pateiktas kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, kurias teismas pripažįsta tinkamomis atsakovo pozicijai išreikšti.
Išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje dėl nepilnamečio A. K. interesų ir teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, iš atsakovo priteisas ieškovės prašomas išlaikymas nepilnamečiam vaikui bei išlaikymo įsiskolinimas, kadangi jis yra pakankamas nepilnamečio vaiko poreikiams užtikrinti.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nepilnamečio A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Dėl tėvystės nustatymo.
Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotas gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovės sūnus A. K. gimė (duomenys neskelbtini), duomenų apie tėvą gimimo įraše nėra. Bylos nagrinėjimo metu tarp ieškovės ir atsakovo ginčo dėl nepilnamečio vaiko tėvystės nėra, todėl teismas konstatuoja, jog atsakovas A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Įstatyme nustatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 2 dalis). Šiuo metu nepilnametis A. K. gyvena su motina. Atsakovas deklaravęs gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu yra išvykęs į užsienį. Bylos duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad gyvendamas su motina nepilnametis A. K. bus prižiūrėtas ir auklėjamas, vaikas galės tinkamai augti ir vystytis.
Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad nepilnamečio A. K. gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su jo motina jos gyvenamojoje vietoje, nes tokiu būdu nepilnamečiui bus užtikrintos visos sąlygos jo pilnaverčiam vystymuisi, ugdymui bei labiausiai atitiks jo interesus. Tokią išvadą pateikė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugo ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė. Atsakovas sutiko, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas, A. K. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jo motina ieškove. Dėl šios priežasties nepilnamečio vaiko A. K. turto tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama ieškovė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.185 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 376 straipsnio 3 dalis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Iš rašytinės bylos medžiagos, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad nuo A. K. gimimo atsakovas išlaikymo vaikui neteikė. Todėl yra pagrindas jį priteisti (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).
Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnis).
Byloje nustatyta, jog šalių turtinės padėtys, laikytinos lygiavertėmis, todėl šalys lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo. Ieškovė prašo iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisti po 200,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas vertina, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą vaikui, su tuo sutinka ir atsakovas.
Be to, teismas, spręsdamas dėl nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydžio pagrįstumo, visais atvejais privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-596/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-596/2009">3K-3-596/2009</a>; Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMi8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-32/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-32/2010">3K-3-32/2010</a>). Šis principas lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir panašiai, turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad jei byloje kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad tėvų materialinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.
Pažymėtina ir tai, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-209/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-209/2013">3K-3-209/2013</a>). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes.
Atsižvelgdamas į aplinkybių apie vaiko amžių, jo poreikius, jo tėvų turtinės padėties visetą, į tai, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, jam nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas, sutinka su išlaikymo dydžiu, teismas pripažįsta, kad nepilnamečio vaiko A. K. išlaikymui šiuo metu jo tėvų galima teikti suma yra apie 400,00 Eur per mėnesį, ir atsakovo dalis šioje vaikų išlaikymo prievolėje turi būti 200,00 Eur. Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo. Tokią išvadą pateikė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugo ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 300,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Byloje nustatyta, kad atsakovas neteikė tinkamo ir reikalingo išlaikymo nepilnamečiui sūnui A. K. už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas yra 1 300,00 Eur (CK 3.200 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis – 30,00 Eur, teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 14,93 Eur. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalies reikalavimais. Įvertinus tai, jog teisinis ginčas kilo ir bylos procesas pradėtas ieškovės iniciatyva, tačiau ieškovė nesiėmė aktyvių veiksmų surasti atsakovą ir ginčą spręsti taikiai. Teismas naudodamasis CPK 376 straipsnio 1 dalyje numatyta teise rinkti įrodymus šeimos bylose savo iniciatyva surado atsakovą, kuris sutiko geranoriškai spręsti ginčą civilinėje byloje ir sutiko su visais ieškovės reikalavimais. Taip pat iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas ieškovės neštumo metu siekė bendrauti su ja, domėjosi jos sveikatos būkle neštumo laikotarpiu, siūlė finansinę paramą, tačiau ieškovės iniciatyva bendravimas su atsakovu nutrūko (ieškovė užblokavo atsakovo paskyrą socialiniuose tinkluose). Byloje esantys duomenys leidžia teismui daryti išvadą, jog atsakovas domėjosi šalių nepilnamečiu vaiku, pripažino tėvystę ir norėjo ją pripažinti pas notarą, todėl atsakovo procesinis elgesys laikytinas tinkamu, jis sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos. Iš atsakovo priteistinos 14,93 Eur išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 392 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), tėvas, o A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.
Nustatyti A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 00 ct) dydžio išmokomis nuo 2020 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 300,00 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. birželio 30 d.
Skirti G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), turto tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14,93 Eur (keturiolikos eurų 93 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai. Išaiškinti, kad valstybės naudai priteistas sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, arba sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke SEB bankas, AB, įmokos kodas 5660.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo išsiųsti sprendimą vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.
Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.
Teisėja Ineta Baliukaitytė
