Bylos Nr. eII-38-1199/2025
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00173-2024-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3;
21.10.4; 16.11.3; 16.11.9
(S)
VILNIAUS REGIONO apylinkės teismas
NUTARTIS
2025 m. kovo 27 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova,
sekretoriaujant Donatai Kojytei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. V. (V.),
institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovui Gintautui Radzevičiui,
vertėjoms Galinai Tijūnelienei, Viktorijai Mikelevič,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. V. (V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-29965-2024.
Teismas
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) administracinio nusižengimo byloje 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimu A. V. (toliau – ir pareiškėjas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį, nustačius, kad 2024 m. spalio 31 d., 13.02 val., Vilniaus raj. sav., Grigaičių k., Pergalės g., jis vairuodamas transporto priemonę Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone bei vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę.
A. V. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 350 (trijų šimtų penkiasdešimties) eurų bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 7 (septyniems) mėnesiams.
Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba nenustačius pagrindų nutraukti administracinio nusižengimo teisenos, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones, ar skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą 1 mėnesio bei sumažinti paskirtą baudą iki 100 Eur.
Skunde nurodoma, kad pareiškėjas nesutinka su skundžiamu nutarimu, laiko jį nepagrįstu ir neteisėtu, priimtu neįsigilinus ir nenustačius reikšmingų bylai aplinkybių, todėl nepraleisdamas nustatyto apskundimo termino teikia teismui skundą. Institucija tiek skundžiame nutarime, tiek administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo neva padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, iš esmės grindė šiais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu ir pareigūno Pavel Lozarionok tarnybiniu pranešimu, o dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje padaryto administracinio nusižengimo, grindė šiais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu; pareigūno P. Lozarionok tarnybiniu pranešimu; gyventojų registro duomenimis; „Regitros“ duomenimis; Valstybinio socialinio draudimo duomenimis. Tačiau vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsniais, administracinio nusižengimo byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Skunde remiamasi ANK 609 straipsniu, kuriame įtvirtintas reikalavimas administracinio nusižengimo protokole, be kita ko, nurodyti ir administracinio pažeidimo laiką ir nurodoma, kad darytina išvada, jog administracinio nusižengimo protokolas laikytinas sudarytu netinkamai ir neteisėtu, jei jame nurodomas nusižengimo laikas neatitinka tikrovės. Pažymima, kad administracinio nusižengimo padarymo laikas yra kaip būtinoji ir neatskiriama administracinio nusižengimo protokolo dalis, todėl nusižengimo padarymo laikas – konkreti data, valanda ir minutė turi būti nustatyta ir užfiksuota preciziškai, nesudarant jokių abejonių dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tapatybės. Skundžiame nutarime, administracinio nusižengimo protokole ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, surašytame 2024 m. spalio 31 d., nurodyta administracinio nusižengimo padarymo data ir laikas – 2024 m. spalio 31 d. 13 val. 02 min. Tarnybiniame pranešime pažymima, kad pareiškėjas buvo sustabdytas 2024 m. spalio 31 d., 13 val. 02 min., tuo pačiu metu protokole nurodyta, kad pareiškėjas padarė du inkriminuojamus pažeidimus. Toks vienodas laiko nurodymas tiek pažeidimo padarymui, tiek transporto priemonės sustabdymui kelia rimtų teisinių abejonių dėl administracinio proceso teisėtumo ir kaltinimų pagrįstumo, ypač atsižvelgiant į ANK 609 straipsnį, kuris nustato, kad nusižengimo padarymo laikas yra privaloma administracinio nusižengimo protokolo dalis ir laikas turi būti užfiksuotas tiksliai bei atitikti faktines aplinkybes. Protokolas laikomas sudarytu netinkamai, jei nurodytas laikas neatitinka tikrovės arba negali būti tiksliai patvirtintas. Šioje byloje pažeidimo padarymo laikas (13.02 val.) sutampa su transporto priemonės sustabdymo laiku (13.02 val.), todėl kyla abejonė, kaip galėjo būti užfiksuotas pažeidimas, jei transporto priemonė dar tik buvo stabdoma. Tarnybiniame pranešime nenurodyta, kad prieš sustabdymą buvo naudojamos techninės priemonės, tokios kaip vaizdo registratoriai ar kitos stebėjimo priemonės, kurios galėtų pagrįsti pažeidimą, padarytą iki 13.02 val. Be tokių įrodymų kyla abejonė, kaip buvo nustatytas vairuotojo veiksmas (mobiliojo ryšio naudojimas rankomis) ir pažeidimo laikas. Neatitikimai tarp tarnybinio pranešimo ir administracinio protokolo, ypač susiję su pažeidimo laiko fiksavimu, rodo, kad administracinio nusižengimo faktas galėjo būti nustatytas tik prielaidų pagrindu.
Taip pat skunde nurodoma, kad tyrėja Julija Makutonovič priimdama nutarimą, neatsižvelgė į šias esmines aplinkybes ir procesinius pažeidimus: į bylą nepateikta nei vaizdo, nei garso įrašų, kurie patvirtintų tariamą pažeidimą, taip pat nėra papildomų pareigūnų paaiškinimų, kurie galėtų sustiprinti kaltinimų pagrįstumą; pareigūnai nebuvo iškviesti kaip liudytojai, o tai trukdė objektyviai išnagrinėti bylos aplinkybes ir leido ignoruoti galimus pažeidimus jų veiksmuose; pareiškėjas nebuvo supažindintas su savo procesinėmis teisėmis posėdžio metu, įskaitant teisę reikšti nušalinimus ar naudotis teisinėmis paslaugomis; posėdžio metu pateiktas skundas dėl bylos nagrinėjimo liko praignoruotas, neįvertintas ir į jį nebuvo atsakyta, kas pažeidžia taip pat ir Viešojo administravimo įstatymą (VAI); pareiškėjas nekalba lietuvių kalba, tačiau pareigūnai jam pateikė pasirašyti dokumentus, parengtus nesuprantama jam kalba, nesuteikdami vertimo ar paaiškinimo, taip pat pareiškėjui nebuvo tinkamai išaiškintos jo procesinės teisės protokolo surašymo metu. Šių aplinkybių ignoravimas rodo, kad tyrėja ne tik nesilaikė objektyvumo principų, bet ir pažeidė pareiškėjo teises į tinkamą gynybą bei procesinį skaidrumą. Šie pažeidimai sudaro pagrindą abejoti nutarimo teisėtumu ir tinkamu bylos išnagrinėjimu. Tarnybinio pranešimo naudojimas kaip vienintelis įrodymas yra nepakankamas ir neatitinka teisės aktų reikalavimų dėl įrodymų patikimumo, byloje nėra pateikta jokio papildomo objektyvaus įrodymo, kuris patvirtintų tarnybiniame pranešime nurodytus faktus. Tarnybinis pranešimas buvo surašytas remiantis pareigūno subjektyvia nuomone, o ne aiškiais techniniais duomenimis ar faktiniais įrodymais. Pareiškėjo automobilyje mobilus telefonas yra pritvirtintas specialiame laikiklyje ir valdomas naudojant laisvų rankų įrangą, kas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus dėl saugaus telefono naudojimo vairuojant. Dokumentai buvo pateikti lietuvių kalba, tačiau nebuvo suteikta galimybė gauti pilną vertimą ar išaiškinimą.
Skunde taip pat nurodoma, kad padarytas nusižengimas nesukėlė jokių pavojingų padarinių, nesutrikdė kitų eismo dalyvių, vairuodamas transporto priemonę laikėsi visų KET reikalavimų. A. V. nusižengimo padarymo metu nežinojo, kad neturi teisės vairuoti, nes nebuvo tinkamai informuotas apie šią pareigą pasikeisti Baltarusijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikos pažymėjimą. Pareiškėjas skunde pabrėžia, kad 2019 m. jo Baltarusijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas yra pagrįstas kategorijomis, kurias jis įgijo 2017 m. Per visą šį laikotarpį, kai pareiškėjas vairavo transporto priemones Lietuvoje, nei AB „Regitra“, nei policijos pareigūnai anksčiau jo apie šią pareigą neinformavo, o ankstesnių reidų metu pareigūnai ne kartą patvirtino, jog jo pažymėjimas galioja. Dėl šios priežasties A. V. sąžiningai tikėjo, kad jo teisė vairuoti nėra pažeidžiama. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 Motorinių transporto priemonių vairuotojų pažymėjimų išdavimo taisyklių 43 punktu, kuriame nustatyta, kada 40 punktas nėra taikomas ir nurodo, kad tyrėja šios reikšmingos išlygos nevertino ir skundžiame nutarime nepasisakė. Šios aplinkybės rodo, kad institucijos neįvykdė savo pareigos tinkamai informuoti pareiškėją apie teisės vairuoti sąlygas ir jo pareigą pasikeisti pažymėjimą, o tai lėmė, kad jis nesuvokė, jog vairavimas su tokiu pažymėjimu gali būti laikomas administraciniu nusižengimu.
Skunde nurodoma, kad tyrėja priimdama skundžiamą nutarimą, nesilaikė ANK 34 straipsnyje įtvirtintų nuobaudos skyrimo principų, neanalizavo nusižengimo aplinkybių ir pavojingumo, nesvarstė ANK 36 straipsnio 6 dalies taikymo bei ignoravo individualizavimo ir teisingumo principų viršenybę. Taip pat tyrėja neatsižvelgė į pareiškėjo asmenines aplinkybes, tokias kaip sveikatos būklė, socialiniai ir ekonominiai įsipareigojimai, teisės vairuoti reikalingumą jo kasdieniam gyvenimui ir darbo galimybėms. Nesilaikė proporcingumo principo. Apibendrinant pareiškėjas remdamasis teismų praktika nurodo, kad jo padarytas nusižengimas negali būti laikomas tokio paties pavojingumo, kaip atvejai, kai asmenys piktybiškai pažeidžia teisės vairuoti ribojimus ar ignoruoja įstatymo reikalavimus pvz., sąmoningai vairuoja apsvaigę ar be techninės apžiūros. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Pareiškėją klaidino faktas, jog tolimųjų reisų vairuotojams iš Baltarusijos netaikomas reikalavimas pasikeisti vairuotojo pažymėjimą. Taip pat jam AB „Regitra“ nurodė, kad jo Baltarusijoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia keisti, nepaisant to, kad jis buvo išduotas tuo metu, kai pareiškėjas jau buvo deklaruotas kaip nuolatinis Lietuvos gyventojas. Jis ne kartą buvo stabdomas policijos reidų metu bei baustas už KET pažeidimus, tačiau nei vienu atveju jam nebuvo nurodyta ar įspėta apie pareigą pasikeisti vairuotojo pažymėjimą. Teisinis reguliavimas, reglamentuojantis užsienio šalyse išduotų vairuotojo pažymėjimų galiojimą Lietuvoje yra prieštaringas ir klaidinantis. Visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos rūšies ir dydžio paskyrimas pareiškėjui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pirmiau, į pareiškėjo asmenines aplinkybes, darytina išvada, kad tyrėja netinkamai ir neišsamiai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą.
Atsiliepime į pareiškėjo skundą Institucija nurodo, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas administraciniu nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje, tarnybiniu pranešimu, Baltarusijos Respublikoje pareiškėjui išduotu vairuotojo pažymėjimu ir kita bylos medžiaga. Institucija remiasi KET 14 punktu, Saugaus eismo automobilio keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 2 straipsnio 93 punktu, 13 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintos Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklėmis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.12 straipsnio 1, 2 dalimis ir nurodo, kad Lietuvos Respublika nepripažįsta užsieniečių turimų trečiųjų šalių išduotų vairuotojo pažymėjimų, kai nustatoma, kad toks asmuo Lietuvoje gyvena daugiau kaip 185 dienas per metus, po šio termino asmuo (užsienietis), turintis trečiosios šalies išduotą pažymėjimą ir vairuojantis transporto priemonę bei ketinantis ir toliau vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo šį pažymėjimą pasikeisti į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą. Pabrėžtina, kad 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja tik jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Kadangi byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis, jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (nuo 2020 m. gegužės 11 d. nuolat gyveno Lietuvoje (Teisėsaugos institucijų naršyklės fizinio asmens išrašo 1 pslp., ANR dokumentas Nr. 10-ANR_K-213302-2024)), todėl jo atžvilgiu taikytinas aukščiau paminėtas reglamentavimas, įpareigojantis jį pasikeisti vairuotojo pažymėjimą į lietuvišką, norint teisėtai vairuoti transporto priemones Lietuvoje.
Be to Institucija remiasi ir teismų praktika, kurioje nurodyta, kad trečiosios šalies pažymėjimo keitimas į išduotą Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą nėra paprasta administracinė dokumentų keitimo procedūra, o reiškia realų asmens (užsieniečio) teorinių žinių, praktinių transporto priemonės vairavimo įgūdžių ir gebėjimų, reikalingų vairuojant motorinę transporto priemonę Lietuvos Respublikoje, patikrinimą (SEAKĮ 2 straipsnio 89 dalis <...>.). Dėl to darytina išvada, kad Lietuvos Respublikoje motorinę transporto priemonę vairuojantis asmuo, turintis trečiosios šalies išduotą vairuotojo pažymėjimą, kai nustatoma, kad toks asmuo Lietuvoje gyvena daugiau kaip 185 dienas per metus, vairuoja neturėdamas teisės vairuoti motorines transporto priemones ANK 424 straipsnio 3 dalies prasme (2024 m. gegužės 14 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje 2AT-26-697/2024) Taip pat minėtomis teisės normomis asmuo nėra įpareigojamas atlikti patį pažymėjimo pakeitimo veiksmą, jis gali to nedaryti, tačiau to nepadaręs jis negali vairuoti automobilio Lietuvoje, nes negali kitos valstybės išduotu vairuotojo pažymėjimu juridiškai pagrįsti savo teisės vairuoti transporto priemones. Kitaip tariant, jis Lietuvoje nebus laikomas teisę vairuoti transporto priemones turinčiu asmeniu ir vairavimas disponuojant tokiu dokumentu jo atžvilgiu užtrauks teisinę atsakomybę (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTE4NS0xMDIwLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-185-1020/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-185-1020/2017">AN2-185-1020/2017</a>).
Institucija skunde atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nuo 2020 m. gegužės 21 d. iki 2021 m. vasario 11 d., nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2024 m. spalio 15 d. dirbo Lietuvoje, taip pat nuo 2023 m. lapkričio 22 d. iki 2024 m. spalio 15 d. vykdė individualią veiklą. Iš AB „Regitra“ duomenų nustatyta, kad pareiškėjas turi tris transporto priemones, registruotas Lietuvos Respublikoje. Vilniaus apskr. VPK ANBNS vertinimu, pareiškėjas turėjo pakankamai laiko, gyvendamas Lietuvos Respublikoje, susipažinti su šią teisės sritį reglamentuojančiais įstatymais ir jų nustatyta tvarka pasikeisti vairuotojo pažymėjimą.
Dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje padaryto nusižengimo institucija nurodo, kad pažeidimas įrodytas administraciniu nusižengimo protokolu ir policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu. Tai, kad pareiškėjas rankose laikė būtent mobiliojo ryšio telefoną, pirmiausiai patvirtina policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kurio netikėti nėra pagrindo, kadangi byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti apie pareigūnų suinteresuotumą apkalbėti pareiškėją. Be to, pareigūnas pareiškėjo vairuojamąjį automobilį stebėjo iš nedidelio atstumo ir turėjo galimybę matyti jo rankose laikomą daiktą. Remiantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, institucija nurodo, kad nagrinėjamu atveju, konstatuotina, jog surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjas 2024 m. spalio 31 d. apie 13.02 val. Vilniaus rajono sav., Grigaičių k., Pergalės g., vairuodamas automobilį, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, taip pat vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones.
Skunde dėl procesinių dokumentų vertimo į rusų kalbą nurodoma, kad bylos nagrinėjimo metu teisė nustatyta ANK 568 straipsnyje buvo užtikrinta, vertėjas į rusų kalbą dalyvavo. Nekyla abejonių, kad pareiškėjas padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 3 dalyje. Iki bylos nagrinėjimo pareiškėjas nepateikė jokių išimtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindu (-ais) ir leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Pareigūnas, priimdamas nutarimą, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnio įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, Institucija prašo teismo pareiškėjo skundo netenkinti.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad skundą palaiko. Pripažįsta, kad turėjo pasikeisti vairuotojo pažymėjimą, bet jis važinėjo penkis metus būdamas už vairo ir niekada nebuvo įspėtas, kad turi pasikeisti. Kad naudojosi mobiliu telefonu nesutinka. Kai jau buvo priimtas nutarimas sužinojo, bet iki to nežinojo, kad reikia pasikeisti vairuotojo pažymėjimą. Gyvena Lietuvoje nuo 2020 metų, visada vairavo, jį stabdė per reidus policija, bet niekada nebuvo įspėtas, kad reikia pakeisti vairuotojo pažymėjimą. Kartais į Baltarusiją važiuodavo mėnesiui, savaitei, savaitgaliui. Nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vilniuje. Jį sulaikė policijos pareigūnai, kai jau stovėjo vietoje, nejudėjo. Protokole nurodytas laikas, kai jis jau stovėjo nejudėdamas, kaip jie jam paaiškino, kad jie važiavo iš paskos ir matė, jog jis naudojosi telefonu, gerai matė, jog buvo telefonas ir bus pateiktas vaizdo įrašas, paprašė parodyti, bet jie pasakė, kad viską pateiks policijai arba teisme. Paprašė policijoje atsiųsti vaizdo įrašus, bet jie pasakė, kad neturi, pakeitė parodymus, kad matė ne telefoną, o kažkokį daiktą jo rankose. Laisvų rankų įrangos pareigūnams nerodė. Jam padėjo viską surašyti lietuvių kalbą, dokumentus, laiškus. Pareigūnai kalbėjo neteisinga, laužyta rusų kalba. Protokolą jie jam išvertė tarp eilučių. Pagal straipsnį, pagal kurį jam surašė protokolą, turėjo atimti teises ir konfiskuoti automobilį. Pas jį buvo lietuviškas pasas, bet gyveno Baltarusijoje, tada įgijo vairuotojo pažymėjimą Baltarusijoje, kuomet dar nebuvo deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje. Gaunasi, kad yra netikslumų jo argumentuose. Žodžiu kreipėsi į AB „Regitra“, buvo nuvykęs. Jis parašė pareigūnams, kad nesutinka su protokolu ir jam leido toliau važiuoti. Jam pareigūnai neaiškino, jog reikia kviesti kitą vairuotoją, atidavė dokumentus, protokolą ir viskas. Jam buvo daugiau klausimų dėl telefono, o ne teisės vairuoti transporto priemones. Jam niekas nepateikė įrodymų dėl to telefono. Jam nebuvo išaiškintos teisės sustabdymo metu. Nepamena, ar teisės buvo išaiškintos bylos nagrinėjimo metu. Jo teisės buvo pažeistos todėl, kad nepateikė įrodymų. Negali nurodyti kokiomis iš jam įstatymo garantuojamų teisių negalėjo pasinaudoti ir kaip tuo buvo pažeista jo teisė į gynybą, tiesiog jos nebuvo išaiškintos, o turėjo būti. Alternatyvų prašymą dėl nuobaudos sušvelninimo grindžia tuo, kad turi ne tiek daug pažeidimų, yra teigiamai charakterizuojamas, neturėjo jokių pažeidimų, turi ligų, (duomenys neskelbtini).
Liudytojas Dariuš Butkevič teismo posėdžio metu nurodė, kad neprisimena asmens, bet pačią esmę, tai matė automobilį, asmuo rankomis naudojosi telefonu, asmuo buvo Lietuvoje, bet buvo turėjo ne lietuvišką vairuotojo pažymėjimą. Rusiškai bendravo su pareiškėju. Protokolą dėl pažeidimo vietoje surašė. Jie pamatė pažeidimą ir iškart sustabdė. Jis kaip suprato, nelabai suprato pareiškėjas dėl pažymėjimo, dėl telefono nebuvo pas jį klausimų, tik dėl pažymėjimo, patys skambino konsultavosi, tai pasakė, kad pareiškėjas negali vairuoti. Jie viską paaiškino A. V., visą esmę. Jie „body“ kamerą visąlaik jungia, dėl įrašų tai ne pas juos reikia klausti, kodėl jie neišlieka. Grikaičiuose yra vieta, kuri yra aukščiau važiojamosios vietos, iš jos labai gerai matosi, kai asmuo naudojasi telefonu ar diržo neprisisegęs. Jei gerai atsimena, dėl telefono nebuvo jokio nesutikimo. Matėsi, kad rankoje laiko ir maigo telefoną. Transporto priemonę jie perdavė kitam vairuotojui, dabar neprisimena, bet atrodo, ją pasiėmė. Kai pirmą kartą sustabdoma, nėra tokios praktikos nuvežti automobilio, bet pareiškėjas pats vairuoti negalėjo, buvo jam pasakyta. Jie jį sustabdė ir nuvažiavo į aikštelę, bet jam tikrai buvo pasakyta, kad jis negali toliau važiuoti. Jeigu trukdo eismui, tai laukia kito vairuotojo, kol kažkas kitas atvyks ir paims automobilį. Šiuo atveju automobilis eismui netrukdė, dėl to viską paaiškino ir kito vairuotojo nelaukė. Pareiškėjas buvo labai nepatenkintas, kad Šalčininkuose jį sustabdė ir nieko nepasakė dėl vairuotojo pažymėjimo, o Vilniui jau blogai. Deklaruotą vietą išmeta ir tada vairuotojo pažymėjimą tikrina. Protokole įrašė, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti, todėl, kad pasas lietuviškas, deklaruota vieta Lietuvoje, o vairuotojo pažymėjimas baltarusiškas, todėl taip parašė. Jie patys vaizdo įrašų negali ištraukti. Dėl kamerų jis jau prie jų automobilio kalbėjo. Jie protokole parašė, rankomis naudojosi mobilaus ryšio priemone. Tai yra įprasta formuluotė, tai nereiškia, kad naudojosi kažkokiu daiktu.
Liudytojas Pavel Lozarionok teismo posėdžio metu nurodė, kad atsimena, jog teko su pareiškėju susidurti surašant protokolą už nusižengimą. Patruliuojant pastebėjo asmenį, kuris telefoną laikė dešinėje rankoje, pastebėjus pažeidimą, sustabdžius automobilį, vairuotojui buvo paaiškinta, kodėl yra sustabdomas, su pažeidimu nesutiko, pateikė baltarusišką vairuotojo pažymėjimą ir lietuvišką pasą. Tikrinant, buvo pastebėta, kad jis neturi teisės vairuoti Lietuvoje, kadangi vairuotojo pažymėjimas buvo baltarusiškos, bet jo deklaruota gyvenamoji vieta Lietuvoje ir ryšiai didesni su Lietuva nei su Baltarusija. Buvo jam paaiškinta, kad vyks bylos nagrinėjimas. Priėjęs P. Lozarionok prisistatė, paaiškino pažeidimo esmę lietuvių kalba, vėliau paaiškino rusiškai, kadangi pareiškėjas paprašė, nes pilnai lietuvių kalbos nesuprato. Pradėjęs nuodugniau aiškinti, A. V. paprašė, kad pereitų į rusų kalbą ir esmę paaiškintų rusiškai. Pareiškėjas viską suprato, nes buvo paaiškinta rusų kalba viskas. Kokiu 5–7 metrų atstumu stebėjo jo automobilį. Jie su kolega stovėjo įkalnėje ir ten buvo skirtumas kažkur apie 1 metrą nuo įkalnės iki kelio dangos, todėl gerai matėsi. Neatsimena, ar automobilyje buvo laisvų rankų įranga. Nesutiko pareiškėjas, kad naudojosi telefonu. Jis sustojo Grikaičių kaime netoli parduotuvės, tokioje atskiroje aikštelėje, toliau nuo kelio. Išaiškino teises, pareigas, nagrinėjimo tvarką, sakė sulaukti vairuotojo, kuris galės parvairuoti automobilį. Kiek atsimena, paaiškino jam, jog jis toliau negali vairuoti. Galimai P. Lozarionok nurodė tai, bet negali tiksliai nurodyti. Kiek pamena pareiškėjas skambino draugui konsultuotis, kiek suprato jo draugas turėjo atvažiuoti parvairuoti. Nelaukė kol kažkas pas jį atvyko. Priverstinis nuvežimas taikomas jei asmuo baustas daugiau nei vieną kartą, kai neturi teisės vairuoti. Jo buvo pirmas toks atvejis įformintas. Nežino, ar buvo ieškota vaizdo įrašų, nes jie neturi prieigos prie jų, yra atsakingi asmenys dėl to. Registratoriai jų tarnybiniame automobilyje įrengti. Nenaudojo jokių priemonių. Sustabdymo laikas nurodytas protokole. Laikė dešinėje rankoje telefoną, skaitė arba rašė. Buvo laikymas telefono faktas rankoje. Buvo matomas telefono ekranas, iš ekrano sklindanti šviesa matėsi, ne tiesiog juodas daiktas. Buvo pasakyta, kad buvo nustatytas pažeidimas vizualiai abiejų pareigūnų ir galimai yra vaizdo įrašas. Dėl advokato neaiškino, nes čia paprastas dalykas buvo. Protokolas buvo surašytas lietuvių kalba ir išverstas į rusų kalbą. P. Lozarionok įteikė protokolą ir paaiškino jo esmę rusiškai. Tuo atveju, kai patys gali paaiškinti pažeidimo esmę rusiškai, išaiškinti administracinio nusižengimo protokolo turinį, vertėjo į stabdymo vietą nekviečia, nes tame nėra prasmės. Vertėjos reikia laukti apie porą valandų. Pats gerai kalba rusiškai, todėl viską paaiškino. Nekilo jokių abejonių, kad A. V. viską suprato. Pareigūnai nustatė, kad jis neturi teisės vairuoti Lietuvoje, o ne, kad yra negaliojantis pasas. Sustabdymo priežastis buvo ta, kad vairuotojas naudojosi mobilaus ryšio priemone. Jei nebūtų šio pažeidimo, stabdymo nebūtų. Buvo pateiktas atspausdintas protokolas ir jame buvo išaiškintos teisės ir pareigos.
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Tai reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas nėra saistomas vien tik skunde išdėstytų argumentų spręsdamas klausimą ar Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais; pagrįstu, jei išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, ištyręs joje surinktus įrodymus, išklausęs pareiškėjo, liudytojų, Institucijos atstovo paaiškinimus, teismas sprendžia, kad A. V. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį patrauktas pagrįstai.
A. V. skunde, be kita ko, nurodė, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytas pažeidimo padarymo laikas sutampa su transporto priemonės sustabdymu laiku, todėl kyla abejonė, kaip galėjo būti užfiksuotas pažeidimas, jei transporto priemonė dar tik buvo stabdoma ir tai, anot jo, sudaro prielaidą laikyti protokolą neteisėtu, taip pat nurodė, kad jam nebuvo išaiškintos jo teisės, taip jas pažeidžiant, nebuvo išversti dokumentai į jo suprantamą rusų kalbą.
Pasisakydamas dėl A. V. skundo argumento, kuomet jis nurodė, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytas pažeidimo padarymo laikas sutampa su transporto priemonės sustabdymu laiku, teismas pažymi, kad teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas P. Lazarionok paaiškino, jog protokole ir kituose dokumentuose yra nurodomas laikas, kuomet policijos pareigūnai fiksuoja pažeidimą. Šiuo atveju – naudojimąsi mobiliojo ryšio priemone. Pasak pareigūno, šis faktas abiejų policijos pareigūnų vizualiai buvo aiškiai stebimas, todėl jie fiksavo laiką ir po to sustabdė pareiškėjo vairuotą transporto priemonę. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas 13.16 val., praėjus vos 14 minučių nuo nurodyto pažeidimo laiko (13.02 val.), visi kiti duomenys, kurie turi būti protokole pagal ANK 609 straipsnio 1 dalį, jame yra nurodyti. Tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir nutarime nurodyta, kokių administracinių nusižengimų padarymu A. V. kaltinamas, nurodyta nusižengimo padarymo data ir vieta bei pastarojo atlikti galimai neteisėti veiksmai. Skunde nenurodoma kaip minėto laiko nurodymas protokole pažeidė A. V. teisę žinoti kuo jis yra kaltinamas ir (ar) jo teisę į gynybą. Juo labiau, kad iš tolesnių pareiškėjo veiksmų (skundo teikimo, dalyvavimo bylos nagrinėjime Institucijoje) matyti, jog jis suprato, kuo yra kaltinamas.
Atsakant į pirmiau nurodytus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentus, susijusius su pastarojo turimomis procesinėmis teisėmis, jų išaiškinimu ir galimu pažeidimu, teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dėl procesinių teisės normų pažeidimo priimtas vienoks ar kitoks sprendimas laikomas neteisėtu ir naikintinu tik tuo atveju, jei tokie pažeidimai buvo ne formalūs, bet esminiai, ir jeigu jų negalima ištaisyti vėlesnėje proceso stadijoje – šiuo atveju, skundo nagrinėjimo teisme metu. Pasak pareiškėjo, jo teisės, be kita ko, buvo pažeistos ir dėl to, kad administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu nebuvo užtikrintas vertėjo dalyvavimas, taip pat jam buvo įteikti dokumentai lietuvių kalba. Visų pirma teismas pažymi, kad bylos duomenimis nustatyta, jog administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo Institucijoje metu buvo užtikrintas vertėjos į A. V. suprantamą rusų kalbą dalyvavimas, to neneigia ir pats A. V. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausiamas policijos pareigūnas P. Lozarionok nurodė, kad sustabdžius pareiškėją su juo buvo pradėta bendrauti lietuviškai, tačiau pastarajam paprašius, jog su juo būtų kalbama rusiškai, toliau pareigūnas kalbėjo rusų kalba ir A. V. viską paaiškino, t. y. kodėl pareiškėjas buvo sustabdytas, taip pat ir tai, kad vyks bylos nagrinėjimas, kokia tvarka vyks, išaiškino teises ir pareigas, taip pat išaiškino ir tai, kad jis negali toliau vairuoti transporto priemonės. Tokias P. Lozarionok nurodytas aplinkybes patvirtino ir kitas pareigūnas Dariuš Butkevič, kuris teisme nurodė, kad su pareiškėju buvo bendraujama rusiškai. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais pareigūnų paaiškinimais. Be to, A. V. paaiškinus už kokio pažeidimo padarymą jis yra sustabdytas, pastarasis nesutiko, iš ko matyti, kad jis suprato jam inkriminuojamų pažeidimų, dėl kurių buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, esmę. Tokią išvadą patvirtina ir pirmiau teismo jau nurodytos aplinkybės dėl aktyvaus A. V. naudojimosi jo procesinėmis teisėmis – dalyvavimo bylos nagrinėjime Institucijoje, prašymų teikimo ir pan. Esant šioms aplinkybėms, teigti, kad A. V. teisė į gynybą buvo pažeista dėl vertėjos nedalyvavimo administracinio nusižengimo protokolo jam surašymo metu, nėra jokio teisinio pagrindo.
Minėta, kad vėliau A. V. dalyvavo žodiniame bylos nagrinėjime, o iki tol teikė Institucijai procesinius dokumentus surašytus lietuvių kalba. Pastaroji aplinkybė, įvertinus tai, kad A. V. nuo 2020 m. gyvena Lietuvoje bei joje deklaruoja gyvenamąją vietą, byloje yra jo vardu išduoto Lietuvos Respublikos piliečio paso kopija, suponavo išvadą, jog jis tam tikra apimti supranta lietuvių kalbą. Būtent dėl to, atsakant į jo lietuvių kalba surašytus raštus ir prašymus, jam buvo siunčiami dokumentai surašyti valstybine, lietuvių, kalba, neverčiant jų į rusų kalbą. Tačiau tolesnis byloje nustatytas A. V. procesinis elgesys, jo pateiktų paaiškinimų turinys, patvirtina, kad A. V. teisingai suprato jam siųstuose dokumentuose užfiksuotą informaciją.
Sutiktina, kad A. V. nebuvo tinkamai išaiškinto visos jo turimos procesinės teisės, kurios yra įtvirtintos ANK 577 straipsnyje, tačiau į skundo nagrinėjimą atvykus pačiam A. V., šis trūkumas buvo pašalintas tą padarius teismui. Be to, byloje esančia medžiaga nustatyta, kad vykusios administracinio nusižengimo teisenos metu A. V. pasinaudojo iš esmės visomis ANK 577 straipsnyje nustatytomis jam suteiktinomis procesinėmis teisėmis – jis buvo supažindintas su bylos medžiaga, davė paaiškinimus tiek Institucijoje, tiek teisme, pateikė bylai, jo nuomone, reikšmingus dokumentus, reiškė prašymus, naudojosi vertėjo pagalba, kalbėjo jam suprantama kalba, taip pat apskundė jam Institucijos priimtą procesinį sprendimą teismui. Teismui paklausus, kokiomis konkrečiai procesinėmis teisėmis jis negalėjo pasinaudoti ir kaip tuo buvo pažeista jo teisė į gynybą, A. V. nurodė, kad galėjo pasinaudoti visomis teisėmis, tačiau visgi jos jam nebuvo išaiškintos. Teismo jau buvo minėta, kad dėl procesinių teisės normų pažeidimo priimtas vienoks ar kitoks sprendimas laikomas neteisėtu ir naikintinu tik tuo atveju, jei tokie pažeidimai buvo ne formalūs, bet esminiai. Įvertinus pirmiau aptartų byloje nustatytų aplinkybių visumą, tarp jų ir paties A. V. paaiškinimus, teigti, kad nagrinėjamu atveju dėl jo skunde nurodomų argumentų buvo iš esmės pažeistos ANK įtvirtintos procesinės teisės normos, nėra jokio pagrindo.
Be to, tolesniais skundo argumentais A. V. ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų padarymo ir prašo jam pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Tačiau teismui nustačius esminį procesinių teisės normų pažeidimą, skundžiamas nutarimas galėtų būti panaikintas, tik grąžinant bylą tirti iš naujo nutarimą priėmusiai Institucijai. Administracinio nusižengimo teisena vien dėl pareiškėjo nurodomų procesinių teisės normų pažeidimo negali būti nutraukta.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. V. tiek skunde, tiek teismo posėdyje nepripažino savo kaltės įvykdžius administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, ir nurodė, kad nėra papildomų duomenų, pagrindžiančių šio nusižengimo padarymą, o tarnybinis pranešimas bei liudytojų parodymai kaip įrodymai yra nepakankami. Teismo posėdyje A. V. taip pat pažymėjo, kad nėra jokių vaizdo ir garso įrašų, kurie patvirtintų, jog jis padarė šį pažeidimą.
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį draudimo vairuotojams <...> naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimties iki devyniasdešimties eurų.
A. V. nubaustas pagal šią teisės normą, nustačius, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone.
Teismas negali pritarti A. V. argumentams, kuomet jis nurodo, kad byloje nėra jokių jo kaltę dėl šio administracinio nusižengimo padarymo patvirtinančių įrodymų. Sutiktina, kad byloje nebuvo gauti vaizdo įrašai, kuriuose būtų užfiksuotas pareiškėjo naudojimosi mobiliąja ryšio priemone faktas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismas ėmėsi priemonių šiems įrodymams surasti – buvo užklausta dėl policijos pareigūnų kūno („body“) kamerų bei tarnybinio automobilio registratoriaus vaizdo įrašų, tačiau buvo nustatyta, kad dėl techninių trikdžių šie vaizdo įrašai nebuvo išsisaugoję. Teismo posėdyje Institucijos atstovas paaiškino, kad vaizdo įrašai buvo, jie iš pareigūnų kūno kamerų ir naudojamų tarnybinių automobilių yra perkeliami į policijos naudojamą duomenų bazę, tačiau itin retais atvejais, o taip būtent nutiko ir šioje byloje, tie vaizdo įrašai susidubliuoja ir jų jau nebeįmanoma išimti iš minėtos duomenų bazės. Pažymėtina, kad nustačius šias aplinkybes, teismas dėjo pastangas surasti ir apklausti administracinio nusižengimo protokolą surašiusį pareigūną ir jo kolegą, kurie fiksavo pažeidimą. Skirtinguose teismo posėdžiuose apklausti abu pareigūnai, tiek P. Lozarionok, tiek D. Butkevič, nurodė, kad jie, stovėdami įkalnėje, aukščiau važiuojamosios dalies, iš 5–7 metrų atstumo aiškiai matė, jog A. V., laikydamas dešinėje rankoje, naudojosi mobiliuoju telefonu, jį maigė, todėl, pamatę šį pažeidimą, iškart pastarąjį stabdė. P. Lozarionok paaiškino, kad matėsi telefono ekranas, iš ekrano sklidusi šviesa, dėl to sprendė, kad tai ne tiesiog kažkoks juodas daiktas. Pareigūno P. Lozarionok tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės yra analogiškos teismo posėdyje pareigūnų duotiems parodymams. Teismas neturi pagrindo netikėti pareigūnų duotais paaiškinimais, tarnybiniame pranešime išsamiai užfiksuotomis aplinkybėmis, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti apie pareigūnų siekį apkalbėti A. V. ar pan. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis. Jeigu surinkti duomenys yra pakankami ir patikimi padaryti neabejotinoms išvadoms dėl bylos aplinkybių, nutarimą administracinio nusižengimo byloje priimanti institucija nėra įpareigota tokių įrodymų rinkti dar daugiau. Taip pat iš teismų praktikos matyti, kad, skirtingai nei teigia pareiškėjas, liudytojų parodymai apie padarytą administracinį nusižengimą yra laikytini tinkamu ir pakankamu įrodymų šaltiniu (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTE0NC0xMTIxLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-144-1121/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-144-1121/2022">AN2-144-1121/2022</a>, Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-58-879/2021, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gruodžio 5 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/SUktNDYwLTk0OS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'II-460-949/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="II-460-949/2024">II-460-949/2024</a> ir kt.). Taigi, teismas, sugretinęs ir palyginęs liudytojų parodymus bei tarnybiniame pranešime užfiksuotus duomenis, konstatuoja, kad jie yra nuoseklūs, sutampantys tarpusavyje, todėl pakankami A. V. kaltei pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį pagrįsti.
Skunde be visa ko, A. V. taip pat nurodė nesutinkantis padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, kadangi jis turėjo galiojantį užsienio valstybės vairuotojo pažymėjimą, ne kartą stabdytas pareigūnų, nebuvo informuotas apie pareigą pasikeisti vairuotojo pažymėjimo į lietuvišką. Teismo posėdyje akcentavo, kad dėl to administracinėn atsakomybėn yra patrauktas nepagrįstai.
Pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 300 Eur iki 450 Eur. Be to, pagal ANK 424 straipsnio 7 dalį, už šio straipsnio 3 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalyje yra nustatyta, kad tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo, reikia turėti Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintos Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 40 punkte nustatyta, kad „Pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE valstybėje (toliau – trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą. Vairavimo egzamino laikyti nereikalaujama, jei visos keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus ES teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse ar tarptautiniuose tarpžinybiniuose susitarimuose numatytais atvejais.“
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. V. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, šią aplinkybę jis pats patvirtino bylos nagrinėjimo metu. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad vairuotojo pažymėjimas jam buvo išduotas ne ES ar EEE valstybėje, o Baltarusijoje. Taigi, vadovaujantis pirmiau aptartu šiuo klausimu galiojančiu teisiniu reguliavimu, pareiškėjas privalėjo per ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo (t. y. nuo 2020 m. gegužės 11 d.), vairuotojo pažymėjimą pakeisti į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą.
Tiek skunde, tiek teismo posėdyje A. V. akcentavo, kad jam nebuvo pritaikyta Taisyklių 43 straipsnyje nustatyta išlyga, pagal kurią atlikus Taisyklių 17.2 papunktyje numatytą patikrinimą ar užsienio kompetentingoms institucijoms informavus nustatoma, kad pareiškėjo vairuotojo pažymėjimas įgytas trečiojoje šalyje tuo metu, kai pareiškėjas buvo Lietuvos Respublikos ar kitos nei vairuotojo pažymėjimą išdavusios valstybės nuolatinis gyventojas, vairuotojo pažymėjimas nekeičiamas. Teismas pažymi, kad ši išlyga taikoma tik tada, kai užsienio vairuotojo pažymėjimas buvo įgyjamas tuo metu, kuomet asmuo jau buvo Lietuvos Respublikos ar kitos nei vairuotojo pažymėjimą išdavusios valstybės nuolatinis gyventojas. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad A. V. turimas Baltarusijos Respublikos vairuotojo pažymėjimas buvo išduotas 2019 m. birželio 21 d., o teisė vairuoti transporto priemones įgyta buvo 2017 m. lapkričio 22 d. Tačiau byloje esančiais Gyventojų registro centro duomenimis nustatyta, kad A. V. nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje deklaravo 2020 m. gegužės 11 d., t. y. po to, kai įgijo teisė vairuoti transporto priemones Baltarusijoje. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmiau nurodyta išlyga pareiškėjui netaikytina tam nesant nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl šis argumentas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo metu A. V. taip pat akcentavo, kad niekas jo neinformavo apie tai, kad jam reikia pakeisti jo turimą vairuotojo pažymėjimą. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjas kaip Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą Lietuvoje, artimesniais ryšiais susijęs su Lietuva, turi pareigą laikytis Lietuvoje galiojančių teisės aktų reikalavimų, todėl savaime suprantama, turi ir domėtis jais. Tai, kad A. V. administracinio nusižengimo padarymo metu nežinojo, jog jam reikia pasikeisti vairuotojo pažymėjimą į galiojantį Lietuvos Respublikoje, jo administracinės atsakomybės nešalina ir nuo jos neatleidžia. Nors pareiškėjas buvo nurodęs, jog aptariamo klausimo teisinis reguliavimas yra itin painus ir neaiškus, teismas atkreipia dėmesį, kad AB „Regitra“ yra aiškiai pateikiama visa informacija apie tai, kokių veiksmų reikia imtis asmenims, grįžusiems iš užsienio. Pasirinkus skiltį „Vairuotojo pažymėjimas“, toliau yra galimi įvairūs kiti, smulkesni pasirinkimai, tarp jų ir „Grįžusiems iš užsienio“, sekančiame žingsnyje reikia pasirinkti „Grįžusiems iš ES ir EEE šalių“ arba „Grįžusiems iš kitų šalių“. Pasirinkus pastarąjį variantą, visa informacija yra dėstoma principu „žingsnis po žingsnio“. Pažymėtina, kad AB „Regitra“ svetainėje visa informacija, taip pat ir pirmiau nurodyta, yra pateikiama ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba.
Tiek skunde, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu A. V. akcentuoti argumentai, kad policijos pareigūnų veiksmai nenušalinant jo nuo vairavimo ir nepaimant jo automobilio patvirtina, jog jis iš tikrųjų nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, atmestini kaip nepagrįsti. Bylos nagrinėjimo metu apklausti policijos pareigūnai nurodė, kad asmuo nušalinamas nuo transporto priemonės vairavimo, paimant iš jo transporto priemonę, tuo atveju, jei jis vairuoja neturėdamas tokios teisės jau nebe pirmą kartą. Šiuo atveju A. V. administracinio nusižengimo protokolas už šį nusižengimą buvo surašytas pirmą kartą. Policijos pareigūnai taip pat nurodė paaiškinę A. V., kad toliau jis pats vairuoti negalės. Jo automobilį turės vairuoti kitas, tokią teisę turintis, asmuo. Pareiškėjas su tokiais pareigūnų parodymais nesutiko, nurodydamas, kad tokia informacija jam nurodyta nebuvo. Transporto priemonę toliau vairavo jis pats. Teismas sutinka, kad ši aplinkybė byloje nenustatyta, tačiau tai neturi reikšmės sprendžiant A. V. kaltės klausimą pagal jam šioje byloje surašyta administracinio nusižengimo protokolą. Šis klausimas galėtų būti aktualus, jei A. V. būtų sustabdytas policijos pareigūnų tolesnio jo vairavimo metu, ir jam būtų surašytas dar vienas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 424 straipsnį, tačiau tokios aplinkybės byloje nenustatytos.
Įvertinęs pirmiau išnagrinėtus įrodymus kaip visumą ir palyginęs juos tarpusavyje bei patikrinęs skundžiamą nutarimą, teismas daro išvadą, kad Institucija, išsamiai ir nešališkai ištyrusi visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir skundžiamu nutarimu pagrįstai pripažino A. V. kaltu padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje nustatytus administracinius nusižengimus.
Teismas nustatęs jog A. V. pagrįstai pripažintas kaltu dėl pirmiau minėtų administracinių nusižengimų padarymo, toliau pasisako ir dėl jam už šiuos administracinius nusižengimus paskirtų nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės bei jų proporcingumo.
Minėta, kad skundžiamu nutarimu A. V. pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį nubaustas 75 Eur bauda, pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį – 350 Eur bauda, ir administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 7 mėnesiams. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, A. V. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 350 Eur bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 7 mėnesiams.
Teismui nusprendus, kad jis yra pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, pareiškėjas prašė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, paskirti jam 100 Eur baudą ir 1 mėnesio trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Teismo vertinimu, už dviejų administracinių nusižengimų padarymą pareiškėjui paskirta galutinė administracinė nuobauda – 350 Eur bauda, yra teisinga ir proporcinga įvykdytiems nusižengimams. Vienok, pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė, jos trukmė, įvertinus visas šiam klausimui spręsti reikšmingas byloje nustatytas aplinkybes, laikytina per griežta.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018 2AT-48-719/2020). Tokia pati taisyklė galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.
Spręsdamas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo A. V. ir jam skundžiamu nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės proporcingumo, teismas sutinka su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad jis anksčiau buvo stabdomas policijos pareigūnų, be kita ko, ir surašant jam administracinio nusižengimo protokolus. Remiantis Administracinio nusižengimo registro išrašo duomenimis, A. V. iš tikrųjų buvo stabdomas Šalčininkų rajono policijos pareigūnų 2022 m. Tuomet jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas tik už tai, kad jis, vairuodamas automobilį, sustojo ir stovėjo sankryžoje. Sutiktina, kad toks policijos pareigūnų, kuriems yra keliami aukštesni teisės aktų reikalavimų žinojimo kriterijai, elgesys galėjo klaidinti pareiškėją ir tam tikra prasme suponuoti manymą, kad jam nereikia imtis jokių papildomų veiksmų, norint įgyti teisę vairuoti transporto priemones Lietuvoje.
Be to teismas įvertina ir pareiškėjo tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad jis serga (duomenys neskelbtini) (patvirtina jo teismui pateiktas ambulatorinio apsilankymo aprašymas), dėl to jam reikia reguliariai lankytis pas gydytojus, o teisių vairuoti transporto priemones atėmimas smarkiai apriboja jo galimybes tinkamai rūpintis sveikata. Taip pat nurodė, kad jam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga tam, kad tinkamai pasirūpintų tėvais, nes jie gyvena Baltarusijoje, todėl dažnai tenka ten važiuoti. Pareiškėjas nurodė ir tai, kad jis planuoja įsidarbinti „Bolt“ įmonėje kurjeriu, kur teisė vairuoti transporto priemones yra esminė darbo sąlyga.
Vertindamas šiuos pareiškėjo paaiškinimus, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad per pastaruosius penkerius metus A. V. administracine tvarka baustas, tačiau nebaustas už šiurkščius pažeidimus, visos baudos sumokėtos. Jam niekada nebuvo taikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, taip pat jis niekada nėra baustas už tokio pobūdžio nusižengimus, t. y. už mobiliojo telefono naudojimą vairuojant ir už vairavimą neturint tam teisės. Šios aplinkybės patvirtina, kad A. V. paprastai laikosi įstatymo reikalavimų, yra drausmingas vairuotojas, o jo įvykdytas administracinis nusižengimas nėra jam būdingas elgesys ir yra atsitiktinio pobūdžio. Taip pat nebuvo nustatyta, jog A. V., darydamas nusižengimą, nustatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams ar sukėlė pavojingų padarinių. Priešingai, policijos pareigūnai nurodė, kad jo vairuotas automobilis buvo stabdomas vien dėl to, kad pareigūnai stebėjo naudojimosi mobiliojo ryšio priemone faktą.
Atsižvelgdamas į pirmiau aptartus duomenis, teismas sprendžia, kad skundžiamu nutarimu pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 7 (septyniems) mėnesiams, šiuo konkrečiu atveju laikytina pernelyg griežta, prieštaraujančia teisingumo, protingumo principams ir yra neproporcinga įvykdyto administracinio nusižengimo ir pareiškėjo asmenybės pavojingumui. Minėta, kad įstatymas negali būti taikomas formaliai, o kiekviena asmeniui skirtina nuobauda ir poveikio priemonė turi būti tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į konkretaus administracinio nusižengimo padarymo faktines aplinkybes, jo pavojingumą, kaltininko asmenybę ir kt. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad ANK 22 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai, įvertinus pirmiau aptartų duomenų visumą, pareiškėjo atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir ANK 424 straipsnio 3 dalį galutinę administracinę nuobaudą? 350 Eur baudą, ir pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams. Teismo vertinimu, įvykdęs šias jam skirtinas teisingas ir įvykdytiems administraciniams nusižengimams proporcingas nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, pareiškėjas tinkamai įvertins jų pasekmes, padarys reikiamas išvadas dėl savo elgesio ir ateityje tokio pobūdžio nusižengimų nebekartos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. (V.) skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-29965-2024.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti A. V. (V.), už Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, paskirti A. V. (V.) už Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 417 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje nustatytų administracinių nusižengimų padarymą galutinę nuobaudą 350 (trijų šimtų penkiasdešimties) eurų baudą, ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams.
Kitą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-29965-2024 dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Teisėja Liudmila Larionova
