Administracinė byla Nr. AN2-12-354/2019
Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00128-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos:
16.9.6; 21.11.10; 21.11.11
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 17 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto I. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria paliktas galioti nepakeistas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo S. N. 2018 m. liepos 25 d. nutarimas, ir
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo S. N. 2018 m. liepos 25 d. nutarimu I. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį 300 Eur bauda ir jam paskirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių už tai, kad jis 2018 m. liepos 17 d. 7 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,60 prom. (lengvas) girtumo laipsnis, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
2. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi I. J. atstovės advokatės skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo 2018 m. liepos 25 d. nutarimo atmestas. Nutartyje apylinkės teismas pažymėjo, jog byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių I. J. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Šiaulių apygardos teismui pateiktu skundu I. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad neblaivumas turi būti įrodytas objektyviais ir tiesioginiais įrodymais, o ne liudytojų parodymais. Apeliantas mano, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis pripažino pažeidimą, nes vien tai, kad protokole jis nurodė alkoholį vartojęs prieš dvi dienas, patvirtina, kad apeliantas nepripažino girtumo, kurį jam teigė nustatęs pareigūnas. Skunde pažymima, kad ne pats apeliantas sugalvojo protokole įrašyti „su patikrinimu sutinku“ – tokį tekstą nurodė parašyti pareigūnas. Iš kelių frazių susidedantį paaiškinimą negalima laikyti neblaivumo pripažinimu, akivaizdu, kad prieš dvi paras vartoto alkoholio alkotesteris negalėjo parodyti. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog jis visą laiką nuosekliai aiškino, kad prašė atlikti pakartotinį patikrinimą, tačiau pareigūnas atsisakė tai padaryti, be to, visiškai natūralus asmens pasimetimas tokioje situacijoje – neblaivumu vairuojant buvo apkaltintas pirmą kartą, nežinojo, kaip gintis įvykio vietoje, buvo nušalintas nuo vairavimo, jo darbiniame automobilyje sėdėjo į V. pas gydytojus vežami senoliai, turėjo pasirūpinti susirasti vairuotoją, į ligoninę neblaivumo nustatymo patikrinimui negalėjo važiuoti, nes turėjo lydėti nežinantį kur važiuoti vairuotoją, jis (apeliantas) dar tikėjosi, kad nebus baudžiamas, nes protokole parašė, kad alkoholį vartojo užvakar, tačiau vėliau gavo rašytinio proceso tvarka priimtą institucijos nutarimą.
3.2. Be to, skunde nurodoma, kad nors teisinė pareiga atlikti pakartotinį patikrinimą alkotesteriu nėra konkrečiai suformuluota policijos veiklą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose, bet būtent institucijai, policijos įstaigai (pareigūnams), šiuo atveju teko pareiga surinkti pakankamus įrodymus, patvirtinančius apelianto neblaivumą. Esant tokioms aplinkybėms, kaip įrodinėja institucija – surašant protokolą neišsisaugojo alkotesterio duomenys, turėjo būti vadovaujamasi ne tam tikrų instrukcijų raide, bet ir protingumo kriterijumi, taigi galėjo ir turėjo būti atliktas ir pakartotinis asmens neblaivumo patikrinimas, kad rezultatas būtų užfiksuotas neginčijamai.
3.3. Apelianto vertinimu, policijos pareigūno E. G. tarnybinis pranešimas negali būti vertinamas kaip kaltės įrodymas, nes neblaivumas neįrodinėjamas policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Be to, pareigūno E. G. tarnybinis pranešimas bei jo parodymai, duoti teisme, yra tiesiog mėginimas pateisinti savo darbo trūkumus, nes būtų keista tikėtis, kad pareigūnas pripažintų, jog patikrinimą atliko panaudotu antgaliu arba pats išpakavo antgalį, kad apeliantas neigė girtumą ir prašė pakartotinio patikrinimo, ir pan., todėl teismas negalėjo atmesti pareigūno parodymų subjektyviškumo, nes šis gynė savo veiksmus ir sprendimus. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad E. G. tarnybinis pranešimas, adresuotas institucijos viršininkui E. T., nėra vizuotas ir registruotas, todėl darytina išvada, kad aukštesnieji pareigūnai nepatikrino ir neįvertino tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių, o nesant vizos ir registracijos, neaišku, kada tarnybinis pranešimas buvo surašytas, todėl nepaneigtas galimas pareigūnų piktnaudžiavimas ir manipuliavimas. Pažymima ir tai, kad tiek E. G. tarnybinio pranešimo teiginys, kad „surašant LR ANK 422–5 d. protokolą neišsisaugojo alkotesterio duomenys“, tiek teisme duoti parodymai apie „sistemos klaidą“ yra visiškai neinformatyvūs, institucijos atstovas bylos nagrinėjimo metu dar minėjo „stringančias programas“. Apeliantas mano, kad šioje situacijoje teismas nebuvo aktyvus ir nešališkas arbitras, nes tinkamai neištyrė ir nenustatė priežasties, dėl ko nebuvo atspausdintas alkotesterio parodymų kvitas po jo patikrinimo, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kokie dokumentai institucijoje reglamentuoja alkotesterių naudojimo tvarką, patikrinimo parodymų išsaugojimą, įforminimą, ir pan., kaip veikia įrenginiai, užfiksuojantys ir išsaugantys alkoholio kiekio matuoklio rodmenis, dėl kokių priežasčių galimi sutrikimai ir t.t. Paminima ir tai, kad institucija nepateikė įrodymų, kad po to, kai apelianto patikrinimo metu galimai įvyko sistemos klaida, strigo programas, ar pan., būtu buvęs atliktas alkotesterio ar kartu su juo naudojamų įrenginių patikrinimas, remontas, perprogramavimas ar pan.
3.4. Teigiama, kad alkoholio kiekio matuoklio ARHJ-0199 panaudojimo registracijos žurnalo įrašas apie apeliantui nustatytą neblaivumą, nors jame ir yra jo parašas, nėra patikimas įrodymas, nes nėra galimybės patikrinti, kada įrašai padaryti – prieš apeliantui pasirašant, ar po to, pats apeliantas neprisimena tokio dokumento pasirašymo aplinkybių. Be to, surašytame administracinio nusižengimo protokole iš viso nenurodyta, kokiu alkoholio matavimo prietaisu apeliantas buvo tikrinimas (ši grafa iš protokolo iš viso pašalinta), todėl pareigūnas E. G. savo tarnybiniame pranešime galėjo nurodyti bet kurio prietaiso duomenis, juolab, kad iš pareigūno M. M. parodymų neaišku, kelis ir kokius alkotesterius jie naudojo, byloje nėra duomenų apie tai, kokie alkoholio kiekio matuokliai ir kartu su jais naudojama įranga pareigūnams E. G. ir M. M. buvo išduota įvykio dieną.
3.5. Skunde taip pat pažymima, kad teismas nepagrįstai rėmėsi ir alkoholio kiekio matuoklio ARHJ-0199 panaudojimo išrašu, nes, pirmiausia, jame nurodytas alkoholio kiekio matuoklio numeris „ARFL-0199“ nesutampa su tuo, kuriuo, kaip teigiama, buvo tikrinamas I. J.. Institucijos atstovas teisme tai aiškino žmogiška klaida, nes skaičius suvedė ranka. Ir šiuo atveju teismas neištyrė, kaip, kokiu būdu alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo išraše galima padaryti įrašus ranka, jei tokiame išraše galima daryti korekcijas, nėra paneigta, kad ir kiti išrašo duomenys gali būti pakeisti. Be to, jei išrašas ir patvirtina prietaisu 07:10:06 fiksuotą rodmenį 0,60 prom., jis nepatvirtina, kad tai būtent I. J. patikrinimo rezultatas. Atkreipiamas dėmesys, jog teismas, remdamasis alkoholio kiekio matuoklio ARHJ-0199 panaudojimo išrašu, skundžiamoje nutartyje paminėjo, kad prietaisas buvo naudojamas labai intensyviai tiek iki I. J. patikrinimo, tiek ir po to. Iš tikrųjų matyti, kad 2018 m. liepos 17 d. iki 07:10:06 fiksuoto rodmens 0,60 prom. buvo atlikta 15 patikrinimų, tačiau neaišku, dėl kokių priežasčių Alkoholio kiekio matuoklio ARHJ-0199 panaudojimo registracijos žurnale visi šie patikrinimai nėra įrašyti, nors matyti, kad registracijos žurnale registruojami ir neigiami (0,00) tikrinimo rezultatai. Apeliantas pažymi, jog teismas itin laisvai interpretavo ir administracinio nusižengimo protokole nurodyto laiko (7.00 val.) ir Alkoholio kiekio matuoklio ARHJ-0199 panaudojimo registracijos žurnale ir alkoholio kiekio matuoklio ARHJ-0199 panaudojimo išraše nurodyto laiko (7.10 val.) skirtumą, neva tai negali būti aplinkybės, leidžiančios pažeidėjui išvengti atsakomybės už padarytą nusižengimą, protokole turi būti nurodomas nusižengimo padarymo (šiuo atveju transporto priemonės vairavimo, esant neblaiviam) laikas, o ne vairuotojo pūtimo į alkotesterį laikas, tačiau tokiais motyvais yra paneigiamas ryšys tarp protokole įrašomų pažeidimo aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, nors iš pareigūno E. G. parodymų teisme seka, kad protokolo surašymo programa ir alkotesterio duomenys sudaro vieningą sistemą. Be to, paprastai tokio pobūdžio bylose pažeidimo padarymo laikas sutampa su patikrinimo alkotesteriu rezultato fiksavimo laiku.
3.6. Be to, apelianto manymu, sprendimas nušalinti jį nuo transporto priemonių vairavimo taip pat nėra neblaivumo įrodymas. Taip pat, apelianto teigimu, tik hipotetiniais samprotavimais teismas atmetė ir jo (I. J.) parodymus apie jo konfliktiškus santykius su patikrinime dalyvavusiu policijos pareigūnu M. M.. Nors tuo metu buvo stabdoma ne viena transporto priemonė ir jį (apeliantą) tikrino E. G., jis (I. J.) teismui parodė matęs, kaip M. M. stumtelėjo šalia jo stovintį E. G. stabdyti jo automobilio, M. M. tikrai žinojo jo (I. J.) darbinį mikroautobusą, todėl negalima paneigti, kad po to sekęs apkaltinimas neblaivumu ir nepaaiškinamas patikrinimo rezultato neišsaugojimas yra susiję su jo įtemptais santykiais su kaimynu pareigūnu M. M., apie kuriuos teismui jis paaiškino.
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato reagavimo skyrius prašo palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį ir netenkinti I. J. apeliacinio skundo.
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
6. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų teisiniu vertinimu ir išvadomis dėl jo kaltės padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
6.1. ANK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
6.2. Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuris paremtas tik prielaidomis, nepašalintais prieštaravimais, esančiais byloje, teigia, kad byloje apskritai nėra įrodymų, patvirtinančių, jog apeliantas vairavo automobilį būdamas neblaivus.
6.3. Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apylinkės teismo nutarties motyvus ir konstatuoja, kad šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas padarė jo ginčijamą administracinį nusižengimą, kuriais abejoti nėra pagrindo, o paties pažeidėjo kaltės neigimas ir šią gynybinę versiją neva patvirtinančių aplinkybių pateikimas teismui vertintina tik kaip siekimas išvengti atsakomybės.
6.4. I. J. kaltė padarius administracinį nusižengimą įrodyta 2018 m. liepos 17 d. administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 7), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 8), alkotesterio parodymais, kurie užfiksuoti Alkoholio kiekio matuoklio ARHJ – 0199 panaudojimo registracijos žurnale, ir byloje esančiu minėto alkotesterio atminties išrašu (b. l. 10–13, 21–22), apylinkės teismo posėdžio metu apklaustų policijos pareigūnų M. M. ir E. G. parodymais bei institucijos atstovo paaiškinimais apylinkės teisme (b. l. 34–38). Nors apeliantas teigia, jog vienas įvykio metu dirbęs pareigūnas, t. y. M. M., yra jo kaimynas ir su pastaruoju jo santykiai yra konfliktiški, tačiau apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais dėl liudytojo suinteruosutumo. Pažymėtina, jog apeliantas tik deklaratyviai nurodo, kad pareigūnas M. M. yra suinteresuotas bylos baigtimi, skunde nėra pateikiama jokių pagrįstų argumentų, keliančių abejonių dėl minėto pareigūno duotų parodymų patikimumo, byloje tai pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad minėtas pareigūnas galėtų apkalbėti apeliantą, be to, ne M. M. sustabdė ir tikrino apelianto blaivumą, o jo kolega E. G., administracinio nusižengimo protokolą surašė taip pat E. G., todėl visiškai nėra jokio pagrindo abejoti atlikto I. J. blaivumo patikrinimo objektyvumu ir nustatytų aplinkybių patikimumu. Pažymėtina, jog vien tai, kad pareigūnas M. M. yra pažeidėjo kaimynas, neatleidžia pareigūno kaimyno nuo pareigos laikytis įstatymų, tuo pačiu ir vairuoti blaiviam, kaip ir neatleidžia pareigūno nuo jo tiesioginių pareigų atlikimo, šiuo atveju nuo pareigos vykdyti gautą nurodymą pasirinkti vietą ir stabdyti automobilius, tikrinti vairuotojų blaivumą.
6.5. Pažymėtina, kad ANK 569 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Nagrinėjamu atveju skunde yra teigiama, jog I. J. nebuvo leista dar kartą pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, nors to aktyviai vieno iš pareigūnų buvo prašoma, tačiau ši versija yra paneigta apylinkės teisme apklausto pareigūno E. G. parodymais, kur jis patvirtino, jog pažeidėjas neprašė dar kartą tikrintis alkotesteriu, be to, buvo pasiūlyta, nesutinkant su alkotesterio parodymais, kreiptis į ligoninę dėl kraujo tyrimo (b. l. 36). Atkreipiamas dėmesys, jog ir pats I. J. nėra nuoseklus, nes apylinkės teisme apklausiamas teigė, jog prašė leisti dar kartą pasitikrinti alkotesteriu, tačiau vėliau to paties posėdžiu metu visiškai paneigė tokią versiją, nurodydamas, kad nė vieno pareigūno neprašė leisti dar kartą pasitikrinti alkotesteriu (b. l. 34–35, 36). Pažymėtina ir tai, kad nors šiuo metu apeliantas neigia savo kaltę, tačiau iš karto po jo patikrinimo alkotesteriu apeliantas sutiko su padarytu pažeidimu, niekam jokių pretenzijų neturėjo, nei apylinkės teisme, nei skunde, pateiktame apygardos teismui, nėra nurodoma jokių objektyvių aplinkybių, kad apeliantui pasirašant administracinio nusižengimo protokole ir Alkoholio kiekio matuoklio ARHJ – 0199 panaudojimo registracijos žurnale galėjo būti panaudotas neteisėtas spaudimas. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nors administracinio nusižengimo protokole apeliantas nurodė, kad alkoholį vartojo užvakar, tačiau tai nešalina jo atsakomybės dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, nes atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kyla nepriklausomai nuo to, kada buvo pavartotas alkoholis, esminė aplinkybė yra nustatytas vairuotojo neblaivumas, didesnis nei 0,4 prom., kas šiuo atveju ir buvo padaryta.
6.6. Atsakant į skundo argumentus dėl tarnybinio pareigūno pranešimo, kaip įrodymo administracinio nusižengimo byloje, pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymų administracinio nusižengimo byloje yra laikomas ir pareigūno tarnybinis pranešimas. Taigi skundo argumentai, kuriais kvestionuojamas policijos pareigūno tarnybinio pranešimo pripažinimas įrodymu nagrinėjamoje byloje, yra atmestini kaip nepagrįsti. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, kuri buvo pateikta iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, matyti, jog pareigūno E. G. 2018 m. liepos 17 d. tarnybinis pranešimas buvo registruotas ir pasirašytas E. G. 2018 m. liepos 17 d. 07.55.41 val., todėl jokių abejonių dėl minėto akto surašymo aplinkybių, datos, laiko, surašiusio pareigūno, nekyla.
6.7. Skunde teigiama, kad institucija nepateikė jokių įrodymų, kad po to, kai apelianto patikrinimo metu galimai įvyko sistemos klaida, strigo programos ar pan., būtu buvęs atliktas alkotesterio ar kartu su juo naudojamų įrenginių patikrinimas, remontas, perprogramavimas ar pan. Apygardos teismo vertinimu, minėtų įrodymų pateikimas būtų perteklinis ir šiuo atveju betikslis, nes iš bylos duomenų matyti, jog jokio alkotesterio gedimo nagrinėjamu atveju nustatyta nebuvo, o duomenys, kurie neišsisaugojo administracinio nusižengimo protokole, buvo užfiksuoti Alkoholio kiekio matuoklio ARHJ – 0199 panaudojimo registracijos žurnale bei paties alkotesterio atmintyje, ką patvirtina byloje pateiktas alkotesterio atminties išrašas (21–22). Nors skunde pažymima, kad nei administracinio nusižengimo protokole, nei administracinio nusižengimo nutarime nėra nurodyta, kokiu alkoholio matavimo prietaisu buvo patikrintas I. J. blaivumas, tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys, jog minėtos aplinkybės yra nurodytos 2018 m. liepos 17 d. pareigūno E. G. tarnybiniame pranešime (kuris yra kaip priedas prie administracinio nusižengimo protokolo (b. l. 7)) bei Alkoholio kiekio matuoklio ARHJ – 0199 panaudojimo registracijos žurnale, todėl teismui nekyla abejonių dėl I. J. nustatyto neblaivumo tikslumo patikimumo. Apygardos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad byloje nekyla abejonių, kad jo neblaivumas buvo nustatytas būtent alkoholio kiekio matuokliu ARHJ – 0199, o ne kitu prietaisu, nes tiek Alkoholio kiekio matuoklio ARHJ – 0199 panaudojimo registracijos žurnale, tiek 2018 m. liepos 17 d. pareigūno E. G. tarnybiniame pranešime yra nurodoma, kad I. J. neblaivumas buvo patikrintas būtent minėtu alkoholio matuokliu. Pritartina apylinkės teismo išvadai, kad byloje esančiame alkotesterio atminties išraše buvo padaryta techninė klaida, nurodant ne alkotesterį ARHJ – 0199, o ARFL – 0199, nes iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio policijos komisariato pateikto rašto matyti, kad alkotesterio numeriu ARFL – 0199 minėtas komisariatas apskritai neturi, tačiau naudojasi alkotesteriu, kurio numeris ARHJ – 0199 (b. l. 42). Tai, kad minėtame atminties išraše yra užfiksuotas būtent I. J. neblaivumo patikrinimas, be policijos pareigūnų parodymų patvirtina ir prie 2018 m. liepos 17 d. 7.10.06 val. įrašo nurodytas būtent I. J. administracinės bylos numeris 18088828696 (b. l. 21–22), be to, alkotesterio atminties išraše nurodyti duomenys iš esmės atitinka Alkoholio kiekio matuoklio ARHJ – 0199 panaudojimo registracijos žurnale užfiksuotus duomenis apie 2018 m. liepos 17 d. 7.10 val. įvykį (b. l. 10–13). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ir pats apeliantas pripažįsta, jog pareigūnui patikrinus jį alkotesteriu, minėtas prietaisas parodė būtent 0,6 prom. neblaivumą, o iš alkotesterio atminties išrašo matyti, kad nuo 2018 m. liepos 17 d. 6.49.07 val. iki 2018 m. liepos 17 d. 11.16.46 val. alkotesteriu Nr. ARHJ – 0199 buvo užfiksuotas tik vienintelis atvejis, kai prietaisas parodė daugiau nei 0,00 prom., t. y. 7.10.06 val. buvo užfiksuota 0,6 prom. normą (b. l. 21–22), todėl nėra pagrindo abejoti, kad minėtu alkotesteriu galėjo būti patikrintas kitas asmuo, o ne I. J..
6.8. Minėta, kad pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), todėl pritartina apylinkės teismo argumentams, kad byloje administracinio nusižengimo protokole ir administracinio nusižengimo nutarime yra užfiksuotas ne vairuotojo patikrinimo laikas, t. y. 7.10 val., o būtent padaryto pažeidimo laikas, t. y. 7.00 val. Pažymėtina, jog šiuo atveju yra visiškai logiška, kad gali nežymiai skirtis pažeidimo padarymo ir asmens blaivumo patikrinimo laikas, nes pareigūnas bet kokiu atveju užtrunka tam tikrą laiko tarpą kol asmenį sustabdo ir tik tada pradeda blaivumo patikrinimo procedūrą ir atitinkamų procesinių dokumentų surašymą. Taigi, byloje esantis 10 minučių skirtumas tarp administracinio nusižengimo protokole bei nutarime nurodyto pažeidimo padarymo laiko ir alkotesterio panaudojimo laiko nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, jog būtent I. J. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.
6.9. Aukštesnysis teismas, be kita ko, pažymi, kad vien tai, jog I. J. nuosekliai laikosi savo versijos, jog yra nekaltas dėl jam inkriminuoto pažeidimo, neduoda pagrindo besąlygiškai ją laikyti teisinga. Byloje esantys ir anksčiau aptarti įrodymai patvirtina I. J. kaltę padarius kelių eismo taisyklių pažeidimą, todėl tai, kad teismo jie buvo įvertinti pažeidėjo nenaudai, neduoda pagrindo išvadai, jog teismas šiuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai. Remiantis išdėstytais argumentais sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog I. J. padarė administracinį nusižengimą, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą teismo nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
n u t a r i a:
palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį nepakeistą ir I. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėja Nijolė Matuzevičienė
