Baudžiamoji byla Nr. 2K-102-788/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04016-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.2.23.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. gynėjo advokato Gedimino Bukausko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 20 d. nuosprendžio.
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžiu A. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu trejiems metams, 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams, 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, iš dalies sudedant subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams trims mėnesiams.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendis pakeistas.
Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria A. Š. buvo nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 37 straipsniu, dėl šio nusikaltimo jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir byla nutraukta.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalis, kuria A. Š. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį paskirta subendrinta galutinė aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė, ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 20 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendis pakeistas.
A. Š. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 260 straipsnio 2 dalies į 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtas laisvės atėmimas penkeriems metams, 259 straipsnio 2 dalį – areštas dvidešimt penkioms paroms. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės bei Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirta bausmė pagal BK 199 straipsnio 3 dalį subendrintos bausmių apėmimo būdu, ir A. Š. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams.
Likusi nuosprendžio dalis, kuri pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu, palikta galioti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. Š. pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą nenustatytą kiekį vartoti asmeniškai, o likusį nenustatytą kiekį parduoti ar kitaip platinti, neturėdamas leidimo, pažeisdamas 1998 m. sausio 8 d. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, 2018 m. sausio 23 d. apie 10.50 val. automobiliu „Mercedes Benz C220“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) per Lenkijos ir Lietuvos Respublikų valstybės sieną, Kalvarijos sienos kirtimo punktą, į Lietuvos Respubliką gabeno didelį kiekį narkotinės medžiagos – 2413,89 g kanapių (antžeminių dalių, kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 12,4 iki 16,5 proc.). Po to šiuo automobiliu šį didelį kiekį narkotinių medžiagų neteisėtai gabeno nuo Kalvarijos sienos kirtimo punkto, keliu A5 Marijampolė–Kaunas bei keliu A1 Kaunas–Vilnius, iki Vilniaus apskrities, Elektrėnų gyvenvietės, Abromiškių k., kur tą pačią dieną 13.10 val. buvo sustabdytas policijos pareigūnų, o narkotinės medžiagos kratos metu surastos ir paimtos.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistojo A. Š. gynėjas advokatas G. Bukauskas prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 20 d. nuosprendį: 1) A. Š. nusikalstamas veikas iš BK 260 straipsnio 1 dalies ir 259 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti kaip vieną nusikalstamą veiką pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę; 2) jei teismas pripažintų, kad nusikalstamos veikos kvalifikuotos tinkamai, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę; 3) pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Kasatorius nurodo:
2.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies pažeidimus ir šie pažeidimai sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, t. y., antrą kartą nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, neištaisė visų pirmosios instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų: įrodymus vertino selektyviai, izoliuotai ir nevisapusiškai, nepateikė dalies įrodymų vertinimo motyvų, jų turinį nutylėjo arba iškraipė, dėl dalies reikšmingų aplinkybių, paneigiančių kaltinimo teiginius, nepasisakė, permetė nuteistajam įrodinėjimo naštą, nuosprendį grindė prielaidomis ir nepašalintomis abejonėmis. Taip pat teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą tiek kvalifikuodamas A. Š. veiksmus, tiek ir skirdamas jam bausmes.
2.2. A. Š. veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį, bylos įrodymų visuma neleidžia daryti išvados, kad A. Š. turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas. Lemiami įrodymų šaltiniai, kuriais grindžiamas tikslas platinti dalį narkotinių medžiagų (V. Š. telefoniniai pokalbiai su liudytojais D. M. ir G. L. bei pareigūno liudytojo T. R. parodymai), įvertinti pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies nuostatas.
2.3. Teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojo T. R. tiesiogiai apeliacinės instancijos teismo posėdyje 2020 m. birželio 26 d. duotais parodymais, juos nutylėjo ir iškraipė jų turinį. T. R. apeliacinės instancijos teisme nenurodė tokių aplinkybių, kokios yra konstatuotos skundžiamame nuosprendyje, t. y. kad pareigūnai jau anksčiau turėjo duomenų, kad A. Š. buvo susijęs su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, juolab kad jas platino; kad dar prieš A. Š. vykstant į Ispaniją pareigūnai žinojo, jog jis ketina atgabenti į Lietuvą ten įsigytas narkotines medžiagas ir jas platinti. Priešingai, T. R. aiškiai parodė, kad iki kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo neturėjo jokių duomenų apie A. Š. sąsajas su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis ar juolab jų platinimu; tikslas platinti narkotines medžiagas buvo grindžiamas tik surastu kanapių kiekiu; iki nuteistajam išvykstant į Ispaniją nebuvo duomenų, rodančių jo tikslą šias medžiagas platinti. Visi šie teismo išvadas paneigiantys T. R. parodymai nutylėti ir nevertinti. Toks įrodymų vertinimas, kai teismas ne tik nepateikia jokių motyvų dėl savo paties tiesiogiai ištirto įrodymų šaltinio turinio, jį nutyli ir dėl jo dėsto išvadas, neatitinkančias įrodymų šaltinio turinio, neatitinka imperatyvių iš BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų kylančių reikalavimų, t. y. kad nuosprendyje negali būti nutylėjimų, įrodymų vertinimo spragų ir pan.; turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015). Skundžiamame nuosprendyje nurodytų aplinkybių, neva įrodančių A. Š. tikslą platinti narkotines medžiagas, T. R. nenurodė ir pirmosios instancijos teisme – tai tėra klaidinga jo parodymų interpretacija. Be to, teismas nutylėjo T. R. apeliacinės instancijos teisme duotus parodymus, kad jo išvados apie A. Š. tikslą platinti narkotines medžiagas tebuvo jo nuomonė. T. R. parodymų turinys patvirtina, kad išvada apie A. Š. tikslą platinti narkotines medžiagas buvo pagrįsta subjektyviu liudytojo fiksuotų pokalbių vertinimu ir rastu narkotinės medžiagos kiekiu. Byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie šią subjektyvią liudytojo nuomonę patvirtintų, jų nenurodė ir Lietuvos apeliacinis teismas. Taigi, iš įrodymų grandinės pašalinus dalį nepagrįstai T. R. parodymams priskirto turinio, taip pat subjektyvias šio liudytojo prielaidas, paremtas jo darbine patirtimi, o ne faktiniais duomenimis, akivaizdu, kad T. R. parodymai neįrodo tikslo platinti narkotinę medžiagą.
2.4. Taip pat iš esmės pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas įvertinti telefoniniai pokalbiai ir nuteistojo A. Š. bei liudytojų D. M., G. L. parodymai. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamas pokalbių telefonu turinį neginčytinais A. Š. kaltės turint tikslą platinti narkotines medžiagas įrodymais, rėmėsi prielaidomis ir neįvertino šių pokalbių kaip visumos su kitais bylos įrodymais. Tiek nuteistasis A. Š., tiek liudytojas D. M. apeliacinės instancijos teisme paneigė, kad jų pokalbis buvo užmaskuotas, jie paaiškino, jog iš tiesų kalbėjo apie automobilio užvedimo laidus. Teismas neįvertino, kad jokiais bylos duomenimis nebuvo paneigtas nei šio pokalbio realumas, nei A. Š. ir D. M. parodymai apie jį, taip pat ir to, kad pokalbio tikrumą (kalbama būtent apie automobilio užvedimo laidus) patvirtina objektyvūs bylos duomenys, t. y. byloje esančiose nuotraukose, darytose atliekant automobilio kratą, užfiksuoti nauji supakuoti automobilio užvedimo laidai, kuriuos A. Š. nupirko ir parvežė D. M.. Ši svarbi aplinkybė, paneigianti kaltinimo teiginius apie pokalbių turinį, nuosprendyje nutylėta. Nuteistasis A. Š. ir liudytojas G. L. taip pat patvirtino jų pokalbio telefonu realumą. A. Š. paaiškino, kad kelionėje sugedo automobilio pavarų dėžė, ją reikėjo perprogramuoti, todėl tik įvažiavęs į Lietuvą skambino G. L., jo prašė instaliuoti automobiliui programuoti reikalingą programą. Tai, kad automobilio pavarų dėžė gedo ir prieš pat A. Š. kelionę į Ispaniją, yra fiksuota telefoninio pokalbio su broliu V. Š. metu. G. L. parodė, kad moka instaliuoti kompiuterines programas, su A. Š. bendravo išimtinai pastarojo iniciatyva ir tik automobilių klausimais. Ši svarbi aplinkybė neįvertinta. Be to, G. L. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad narkotinių medžiagų nuolat nevartoja, niekada nėra pirkęs ar bandęs jų pirkti, jį kartais pavaišindavo pažįstami. Ši aplinkybė vėlgi nutylėta. Taigi, nors byloje nėra duomenų, kad A. Š. anksčiau būtų platinęs narkotines medžiagas, o G. L. būtų reguliariai vartojęs narkotines medžiagas ar jas apskritai būtų pirkęs, juolab iš A. Š., tačiau esant duomenų, kad A. Š. ir G. L. bendravo tik dėl automobilių, kad G. L. yra susijęs su informacinėmis technologijomis, kad G. L. neprisiminė pokalbio apie kompiuterinės programos perrašymą, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad A. Š. su G. L. tarėsi susitikti narkotinių medžiagų platinimo tikslais. Tokia teismo išvada yra prielaida, grįsta nepašalintomis abejonėmis dėl pokalbio turinio.
2.5. Kaltinamasis neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, jam negalima perkelti įrodinėjimo naštos, visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Būtent in dubio pro reo principu teismas privalėjo remtis vertindamas šio pokalbio turinį, kaip pasielgė vertindamas aplinkybę dėl A. Š. narkotinių medžiagų vartojimo. Tačiau šiuo atveju abejones teismas vertino kaip A. Š. kaltės įrodymus, perkėlė įrodinėjimo naštą A. Š., o nuosprendį grindė atvirkštine įrodinėjimo logika – jei nėra įrodymų, patikimai paneigiančių inkriminuotą aplinkybę, vadinasi, ji įrodyta.
2.6. Narkotinių medžiagų kiekis – nepakankama aplinkybė, kad būtų savaime konstatuotas tikslas platinti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad narkotinių medžiagų kiekis yra tik viena iš objektyvių aplinkybių, į kurias turi būti atsižvelgiama sprendžiant apie tikslą platinti. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY2LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-166/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-166/2010">2K-166/2010</a>, 2K-113/2011, 2K-352/2013, 2K-7-173/2014, 2K-52-699/2015, 2K-155-693/2016). Šioje byloje nenustatyta, kad narkotinės medžiagos būtų supakuotos dozėmis ar būtų rastos priemonės joms daryti, taip pat nėra duomenų, siejančių A. Š. su narkotinių medžiagų platinimu iki šio baudžiamojo proceso. Kitaip tariant, be didelio kanapių kiekio, byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių ir duomenų, rodančių, jog A. Š. turėjo tikslą jas platinti. Juolab pats teismas pripažino, kad nuteistasis vartojo narkotines medžiagas ir nenustatyta jų dalis buvo skirta asmeniškai vartoti.
2.7. Taigi, bylos įrodymai patvirtina nuteistojo vykimo į Ispaniją tikslą – įsigyti ir parsivežti į Lietuvą narkotinių medžiagų, tačiau nepatvirtina turėjus tikslą šias medžiagas platinti. Iš įrodymų grandinės pašalinus neegzistuojantį įrodymų šaltinių turinį (T. R. neva nurodytas aplinkybes, pokalbių turiniui kaltinimo šalies priskirtą reikšmę), įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes (tai, kad buvo rasti nauji automobilio užvedimo laidai, kad G. L. yra susijęs su informacinėmis technologijomis, kad jis nėra pirkęs narkotinių medžiagų, ir kitas šiame skunde aptartas aplinkybes, kurias Lietuvos apeliacinis teismas nutylėjo), byloje nėra įrodymų, kurie leistų patikimai ir neabejotinai konstatuoti tikslą platinti narkotines medžiagas.
2.8. Skirdamas A. Š. bausmes, teismas nesivadovavo BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, tinkamai neįvertino bausmei skirti reikšmingų aplinkybių, bausmės paskirties ir paskyrė A. Š. itin griežtą laisvės atėmimo bausmę, neatitinkančią nei padarytos veikos pavojingumo, nei nuteistojo asmenybės pavojingumo ir galinčią įgyvendinti tik vieną bausmės tikslą – nubaudimą.
2.9. Bausmė yra teisinga, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA0LTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-204-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-204-942/2015">2K-204-942/2015</a>, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017). BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, įstatymas nereikalauja nustatyti kažkokių ypatingų aplinkybių. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA0LTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-204-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-204-942/2015">2K-204-942/2015</a>, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018).
2.10. Vertinant BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos pavojingumą pažymima, kad A. Š. veiksmai neteisėtai disponuojant narkotinėmis medžiagomis nėra tiek pavojingi, kaip įprastas tokios veikos pavojingumas: nuteistasis veikė vienas, nusikaltimo schema elementari, disponuota nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos, kuri yra augalinės kilmės, dalyje Europos Sąjungos valstybių jos vartojimas nėra kriminalizuotas, be to, narkotinė medžiaga nebuvo realizuota, t. y. nepateko į rinką, taigi nesukėlė žalos įstatymo saugomiems teisiniams gėriams. Panašaus pobūdžio bylose, ypač sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, aplinkybė, kad narkotinės ar psichotropinės medžiagos nebuvo išplatintos, yra viena esminių, į kurią atsižvelgia teismai, spręsdami dėl veikos pavojingumo, taip pat ir dėl tinkamo bausmės individualizavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDM2LTQ4OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-436-489/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-436-489/2016">2K-436-489/2016</a>, 2K-179-693/2019, 2K-312-222/2019; Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMzgyLTEwNzYvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-382-1076/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-382-1076/2018">1A-382-1076/2018</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMjI3LTMxOC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-227-318/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-227-318/2019">1A-227-318/2019</a>). Iš esmės tos pačios aplinkybės reikšmingos ir vertinant BK 199 straipsnio 3 dalyje nustatytos veikos pavojingumą: padaryta veika yra gerokai mažesnio pavojingumo nei tipinės tokio pobūdžio nusikalstamos veikos, reali žala įstatymo saugomoms vertybėms nepadaryta (narkotinę medžiagą nuteistasis gabeno savo reikmėms, medžiagos nepateko ir net neturėjo patekti į nelegalią rinką), nuteistojo veiksmai yra vienkartiniai, juolab nenustatytas platinimo tikslas.
2.11. Vertinant nuteistojo A. Š. asmenybės pavojingumą nurodoma, kad nors nusikalstamos veikos padarymo metu jis nedirbo, nuo 2018 m. gegužės 21 d. dirbo, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, be to, jam nustatytas neįgalumas, jis turi sveikatos problemų, palaiko ryšius su šeima. Visas šias aplinkybes teismas nepagrįstai sumenkino, o ankstesnius A. Š. teistumus sureikšmino. Vis dėlto iki inkriminuojamų veikų padarymo Lietuvoje jis buvo neteistas (pirmą kartą Lietuvoje jis nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį), o dalis užsienyje padarytų veikų apskritai atitinka tik administracinio nusižengimo požymius (pavyzdžiui, nepaklusimas sustabdyti transporto priemonę). Neabejotina, kad ankstesnių teistumų pobūdis yra svarbus, juolab kad jokios ankstesnės nuteistojo įvykdytos veikos nėra susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą pasipelnyti. Visos išdėstytos A. Š. apibūdinančios aplinkybės leidžia daryti išvadą apie santykinai mažesnį jo asmenybės pavojingumą.
2.12. Be to, kasacinio teismo praktikoje kaip vienas iš teisingos bausmės paskyrimo elementų nurodoma tai, kad bausmė turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ4LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-348/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-348/2013">2K-348/2013</a>, 2K-64-303/2018). Vertinant šiuo aspektu, darytina išvada, kad A. Š. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės, taip pat ir subendrinta bausmė yra itin griežtos ir neatitinka aukštesnės instancijos teismų formuojamos praktikos, pagal kurią netgi esant kur kas nepalankesnėms aplinkybėms, apibūdinančioms veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, yra skiriamos tokios pačios ar net švelnesnės bausmės, nei paskirta A. Š.. Pavyzdžiui, bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249-895/2017, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDM2LTQ4OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-436-489/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-436-489/2016">2K-436-489/2016</a>, 2K-49-976/2020; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMjI3LTMxOC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-227-318/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-227-318/2019">1A-227-318/2019</a>), kuriose asmenys buvo kaltinami disponavę labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kai kurie veikė organizuota grupe, tačiau jiems skirtos laisvės atėmimo bausmės yra mažesnės nei A. Š. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė. Akivaizdu, kad A. Š. paskirta bausmė neatitinka nei jo asmenybės, nei veikos pavojingumo, be to, toks teismų praktikos nevientisumas sukelia neteisingumo jausmą kaltininkui, iškreipia bausmės tikslus ir paskirtį. Todėl, net jei būtų laikoma, kad A. Š. veika kvalifikuota tinkamai, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį jam paskirta bausmė tinkamai neindividualizuota, ją paskiriant nebuvo tinkamai taikytos baudžiamojo įstatymo nuostatos ir nesilaikyta teismų praktikos atitinkamos kategorijos bylose. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą ne tik skirti A. Š. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą minimalią bausmę, bet ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Juolab teismų praktikoje išaiškinta, kad taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nereikalaujama nustatyti kažkokių išskirtinių aplinkybių ir kad teismai paprastai turi įvertinti galimybę paskirti švelnesnę bausmę, nei nustatyta įstatymo.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Antanas Stepučinskas siūlo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas BPK 20 straipsnio 1, 5 dalių reikalavimų nepažeidė, bylą išnagrinėjo laikydamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų, pateikė motyvuotas išvadas dėl esminių skundo argumentų. Pripažindamas įrodyta, kad A. Š. vis dėlto turėjo tikslą dalį narkotinių medžiagų parduoti ar kitaip platinti, teismas atliko išsamią ir chronologinę visų bylos duomenų analizę, nuteistojo versiją, kad visą narkotinių medžiagų kiekį jis įsigijo asmeniškai vartoti, motyvuotai paneigė. Teismas pagrįstai rėmėsi liudytojo T. R. parodymais, iš kurių matyti, kad buvo gauta kriminalinės žvalgybos duomenų, jog A. Š. galimai disponuoja narkotinėmis medžiagomis, t. y. ketina vykti į užsienį įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, atsivežti jas į Lietuvą ir platinti, taip pat buvo gauti kriminalinės žvalgybos duomenys, kad D. M. ir G. L. iš A. Š. asmeniškai vartoti galimai įsigydavo minėtų medžiagų. Vertindamas pokalbių telefonu turinį, T. R. suprato, kad asmenys, vartodami užmaskuotas frazes apie laidus ir kompiuterius, iš tikrųjų kalbasi apie narkotines medžiagas. Teismas padarė išvadą, kad A. Š. su D. M. ir G. L. kalbėjo apie narkotines medžiagas, o versiją, kad telefonu buvo kalbama apie automobilio užvedimo laidus ar kompiuterines programas, motyvuotai atmetė. Nuteistajam A. Š. paskirtos bausmės atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia bausmės teisingumo principo, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, tiek skirdamas A. Š. bausmes pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, tiek palikdamas paskirtą bausmę pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, tiek ir nustatydamas galutinę subendrintą bausmę, atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Išvada, kad nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, mažinančių padarytų veikų pavojingumą ar susijusių su nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu sankcijose nustatytų bausmių paskyrimas nuteistajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui, padaryta išsamiai įvertinus visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvuota. Padaryta pagrįsta išvada, kad neteisėtas elgesys A. Š. yra įprastas, praeities teistumai ir paskirtos įvairios bausmės teigiamos įtakos jam nepadarė, sveikatos problemos nesutrukdė daryti nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl nuteistojo asmenybės vertinimo pagrįstumą tam tikru aspektu taip pat patvirtina ir Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos duomenys, iš šių duomenų matyti, kad dėl A. Š. yra pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai, keturiose bylose jam įteikti pranešimai apie įtarimus, o vienoje baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota nagrinėti teismui.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo A. Š. gynėjo advokato G. Bukausko kasacinis skundas atmestinas.
Dėl įrodymų vertinimo
5. Kasaciniu skundu neginčijami teismų nustatyti faktai, kad nuteistasis A. Š. pergabeno iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką didelį kiekį narkotinės medžiagos – 2413,89 g kanapių (antžeminių dalių). Kita vertus, kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad dalį šios narkotinės medžiagos A. Š. planavo išplatinti. Tokią savo poziciją kasatorius grindžia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai įvertino nuteistojo ir liudytojų parodymus ir užfiksuotų pokalbių telefonu turinį, taip pat pateikia savo poziciją dėl to, kaip teismui reikėjo įvertinti šiuos duomenis. Šie argumentai atmestini.
6. Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, įrodymų netiriant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-89/2014 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.
7. Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Taigi, kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-270-628/2020).
8. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nuteistojo gynybinę versiją dėl narkotinės medžiagos platinimo tikslo nebuvimo išsamiai patikrino, šiuo tikslu atliko dalinį įrodymą tyrimą, teismo posėdyje apklausė liudytojus D. M., G. L., V. Š., E. S. ir T. R., perskaitė liudytojų T. R., E. S., D. M. ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, telefoninių pokalbių išklotines. Šios instancijos teismas, dar kartą įvertinęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, padarė išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog A. Š. turėjo du tikslus – asmeniškai vartoti įsigytas narkotines medžiagas ir jas platinti. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą, taip pat turėdama galvoje, kad A. Š. disponavo tokiu kanapių kiekiu (2413,89 g), kuris beveik penkis kartus viršija minimalią didelio kiekio ribą (500 g), nenustatė pagrindo abejoti apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo pagrįstumu ir padaryta išvada, kad A. Š. turėjo tikslą dalį atvežtos narkotinės medžiagos išplatinti. Kasacinio skundo argumentai nepagrindžia priešingos išvados ir pagal savo turinį iš esmės yra deklaratyvūs ir subjektyvūs.
9. Kadangi BK 260 straipsnio 1 dalies taikymas nuteistajam A. Š. ginčijamas išskirtinai tuo, kad jam buvo nepagrįstai nustatytas platinimo tikslas, o kasacinės instancijos teismas dėl šio tikslo nustatymo teisės taikymo klaidų nekonstatuoja, kasacinio skundo dalies dėl neteisingo nusikalstamų veikų kvalifikavimo nagrinėjimas nebeturi teisinės prasmės, todėl ši skundo dalis paliktina nenagrinėta.
Dėl paskirtos bausmės
10. Kasacinio skundo argumentai dėl A. Š. neteisingai paskirtos bausmės nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Š. paskirtos galutinės subendrintos bausmės dydį (penkerius metus laisvės atėmimo) lėmė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė, kuri su kitomis bausmėmis subendrinta apėmimo būdu. Ši sankcijos vidurkį atitinkanti bausmė A. Š. paskirta visapusiškai įvertinus tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis. Antai įvertinta, kad gabentas narkotinių medžiagų kiekis yra didelis, artimas labai dideliam, šių medžiagų gabenimą buvo planuojama atlikti iš anksto, narkotinės medžiagos gabentos paslėptos automobilyje, daiktams gabenti neskirtose vietose. A. Š. iki nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas penkis kartus, nusikalstamos veikos padarytos užsienio valstybėse, 2018 m. gegužės 25 d. buvo nuteistas šeštą kartą Lietuvos Respublikoje, baustas administracine tvarka; atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta. Atsižvelgta ir į tai, kad nusikaltimų padarymo metu A. Š. nedirbo, tačiau nuo 2018 m. gegužės 21 d. dirba UAB „Kinezita“ pardavimų vadybininku, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, turi sveikatos problemų, jam nustatytas 50 proc. darbingumo lygis. Apeliacinės instancijos teismas įvertino apeliacinio skundo argumentus dėl galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti nuteistajam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, tačiau teisinio pagrindo priimti tokį sprendimą nenustatė.
11. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismo teisė motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, nei nurodyta konkretaus BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, išplaukia iš pamatinių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisingumo, proporcingumo, teisinės valstybės principų. Kita vertus, konstitucinėje jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teismas turi pareigą švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo institutą taikyti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti nukentėjusio asmens, visuomenės ir valstybės interesai (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas).
12. Įvertinusi nusikalstamų veikų pavojingumą ir nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl teisinio pagrindo skirti nuteistajam švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę nebuvimo yra teisinga ir teisiškai pagrįsta.
13. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pagrindas naikinti ar keisti šioje byloje priimtus procesinius sprendimus (BPK 369 straipsnis) nenustatytas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. Š. gynėjo advokato Gedimino Bukausko kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Arvydas Daugėla
Tomas Šeškauskas
Olegas Fedosiukas
