Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-22-976/2018
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00478-2017-0
Procesinio sprendimo kategorija:
7.11; 21.13.1; 21.13.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojos, atliekančios skyriaus vedėjo funkcijas, Giedrės Vainauskienės prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinėn atsakomybės patraukto asmens E. N. administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutarimu E. N. nubaustas už ATPK 506 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą 500 Eur bauda už tai, kad būdamas UAB „N. S.“ (toliau – Bendrovė) vadovas, žinodamas apie vadovaujamos Bendrovės finansinę padėtį, tai yra kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, esančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM), privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, todėl savo neveikimu Bendrovės vadovas pažeidė kreditorės VMI prie FM interesus, nevykdė atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu VMI prie FM galimai padaryto turtinio nuostolio atlyginimo paliktas spręsti civilinio proceso tvarka.
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. N. atstovo advokato Justino Borevičiaus apeliaciniai skundai atmesti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojos, atliekančios skyriaus vedėjo funkcijas, Giedrės Vainauskienės prašymas priimtas ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėja prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą, t. y. pripažinti VMI prie FM nukentėjusiąja ir priteisti iš E. N. 59 211,41 Eur turtinės žalos (negautų pajamų) dydžio atlyginimą VMI prie FM naudai. Pareiškėja prašyme nurodo:
4.1. Teismai, nagrinėdami administracinio nusižengimo bylą, padarė esminį materialiosios ir proceso teisės pažeidimą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas), t. y. netinkamai taikė materialiosios teisės normas (ANK 664 straipsnio 2 dalį, 665 straipsnio 1 ir 2 dalis, 578 straipsnio 1 dalį ir CK 6.249 straipsnio 1 dalį), reglamentuojančias nukentėjusiojo pripažinimą administracinio nusižengimo byloje ir turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam administracinio nusižengimo byloje, taip pat procesinės teisės normas (ANK 567 straipsnio 1 dalį ir 569 straipsnio 4 dalį), reglamentuojančias teismo įrodymų tyrimą ir vertinimą nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą.
4.2. Iš ANK 664 straipsnio 2 dalies ir 665 straipsnio 1 dalies darytina išvada, kad administraciniu nusižengimu asmeniui padaryta turtinė žala gali būti priteista toje pačioje byloje, kurioje yra nagrinėjamas administracinis nusižengimas, nepriklausomai nuo to, ar žalos dydis yra aiškus, ar dėl jo kyla ginčas.
4.3. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Bendrovė nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. disponavo piniginėmis lėšomis. Remiantis CK 6.9301 straipsniu bei atsižvelgiant į tai, kad minėtu laikotarpiu Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką, Bendrovės žemesnės eilės kreditoriams išmokėtos sumos turėjo būti panaudotos atsiskaitymui su VMI. Bendrovė buvo pajėgi bent iš dalies atsiskaityti su VMI, todėl VMI negautos sumos laikytinos nuostoliais. Šio administracinio nusižengimo sudėtis atitinka visas būtinąsias sąlygas tam, kad VMI patirti nuostoliai būtų vertinami kaip negautos pajamos, t. y.: pajamos (mokesčiai) buvo numatytos gauti iš anksto (mokesčiai buvo deklaruoti ir mokėtini nusižengimo padarymo momentu); pajamas (mokesčius) pagrįstai tikėtasi gauti esant normaliai veiklai (mokesčiai turėjo būti mokami įstatymo numatytais terminais ir tvarka); šių pajamų (mokesčių) negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (jei direktorius būtų laikęsis CK 6.9301 straipsnyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos, VMI būtų gavusi sumas, kurios buvo panaudotos atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais).
4.4. Teismui nutarimu konstatavus, kad Bendrovės vadovas E. N. padarė ATPK 506 straipsnyje numatytą pažeidimą, yra įrodytos ir visos aplinkybės, reikalingos tam, kad iš jo būtų priteisti dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo kilę nuostoliai. Minėtos sąlygos: žala – 59 211,41 Eur (žemesnės eilės kreditoriams išmokėtų pinigų suma); neteisėti veiksmai – ATPK 506 straipsnyje numatyti veiksmai; priežastinis ryšys – mokestinė nepriemoka būtų buvusi gerokai mažesnė, jei Bendrovės vadovas E. N. būtų laikęsis CK 6.9301 straipsnyje numatytos kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eilės ir pirmiausia atsiskaitęs su VMI, o ne kitais kreditoriais; kaltė preziumuojama.
4.5. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismui pripažinus, kad Bendrovės vadovas įvykdė ATPK 506 straipsnyje numatytą pažeidimą, yra pagrindas konstatuoti, kad dėl šio pažeidimo VMI prie FM patyrė 59 211,41 Eur nuostolį. Bendrovės vadovas E. N. atliko neteisėtus veiksmus – atsiskaitė su kitais kreditoriais, nors turėjo mokestinę nepriemoką VMI ir turėjo pareigą pirmiausiai atsiskaityti su VMI.
4.6. VMI prašo atlyginti nuostolius ne dėl to, kad Bendrovė nesugeba įvykdyti savo prievolių, bet dėl to, kad Bendrovės vadovas padarė ATPK 506 straipsnio 1 dalyje (ANK 120 straipsnio 1 dalyje) numatytą teisės pažeidimą ir dėl jo kilusi žala yra asmeninė vadovo atsakomybė, o dėl neteisėtų veiksmų likusi nepadengta mokestinė nepriemoka (nuostoliai) yra solidari Bendrovės ir direktoriaus atsakomybė.
4.7. Pareiškėja nesutinka su teismų išvada, kad nuostolių atlyginimas kreditorei VMI yra nagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Teismas pripažino, kad E. N. yra kaltas dėl to, kad jo vadovaujama įmonė, nesilaikydama atsiskaitymų eiliškumo, pažeidė konkretaus kreditoriaus – VMI prie FM teises, t. y. teismas konstatavo, kad E. N. atliktas pažeidimas buvo nukreiptas konkrečiai prieš VMI, todėl, atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, yra visos sąlygos pareikšti tiesioginį ieškinį ir jį patenkinti.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. N. atstovas advokatas Justinas Borevičius atsiliepimu į pareiškėjos prašymą prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti dėl senaties; netenkinus šio prašymo prašo pareiškėjos prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Advokatas atsiliepime į prašymą nurodo:
5.1. UAB „N. S.“, priešingai negu teigia pareiškėja, ne sąmoningai pažeidinėjo kitų savo kreditorių interesus ir CK 6.9301 straipsnio 1 dalį, tačiau grąžino UAB „B“ iš jos gautą avansą, kadangi negalėjo įvykdyti sutarties, o dėl negalimumo įvykdyti sutartį ir negrąžinamo avanso UAB „N. S.“ galėjo būti pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.
5.2. Nors teismai pripažino, kad E. N., būdamas UAB „N. S.“ vadovas, padarė ATPK 506 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, ir skyrė jam administracinę nuobaudą, tačiau pagrįstai pažymėjo, kad šiuo pažeidimu pareiškėjai galimai padarytos turtinės žalos dydis yra neaiškus ir turi būti nustatomas civilinio proceso tvarka, įtraukiant į procesą trečiuoju asmeniu ar atsakove UAB „N. S.“ bei nepažeidžiant E. N. procesinių teisių žinoti ir ginčyti žalos dydžio klausimą bei teikti įrodymus.
5.3. Teismai, nagrinėdami administracinio nusižengimo bylą, nepadarė materialiosios ir proceso teisės normų, reglamentuojančių turtinės žalos atlyginimą administracinio nusižengimo byloje, pažeidimų.
5.4. Pažeidimą kvalifikavus pagal ATPK 506 straipsnio 1 dalį ir terminas, per kurį turėjo būti paskirta nuobauda, turėjo būti nustatomas pagal ATPK nuostatas. 2017 m. kovo 6 d. nutartimi terminas administracinei nuobaudai paskirti pagal ANK nuostatas buvo pratęstas neteisėtai ir neteisingai. Kadangi laikotarpis administracinei nuobaudai paskirti pagal ATPK 35 straipsnyje įtvirtintus terminus pratęstas nebuvo, todėl 2017 m. birželio 23 d. nutarimas yra priimtas jau suėjus administracinės nuobaudos paskyrimo senaties terminui, dėl to administracinės nuobaudos skyrimas, veiką kvalifikavus pagal ATPK normas, nebuvo galimas.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojos, atliekančios skyriaus vedėjo funkcijas, Giedrės Vainauskienės prašymas atmestinas.
Dėl mokestinės nepriemokos kaip administraciniu teisės pažeidimu padarytos žalos
Pareiškėja nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo priteisti UAB „N. S.“ mokestinę nepriemoką, kaip administraciniu nusižengimu padarytą žalą, iš administracinėn atsakomybėn patraukto bendrovės vadovo E. N., neteisingai taikė ir aiškino ANK 578 straipsnio 1 dalies, 664 straipsnio 2 dalies, 665 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas.
Apeliacinės instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas palikti VMI ieškinį dėl bendrovės mokestinės nepriemokos yra teisėtas ir pagrįstas, nurodydamas tokius argumentus: pirma, ATPK 506 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Taigi dėl šios priežasties dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo VMI galimai patirtos turtinės žalos (nuostolių) dydis nebuvo nustatomas; antra, iš pateiktų ir išnagrinėtų duomenų pirmosios instancijos teismas negalėjo pagrįstai nuspręsti dėl administraciniu teisės pažeidimu VMI prie FM padaryto turtinio nuostolio dydžio, todėl, siekiant nustatyti tikrąjį mokestinės nepriemokos dydį, buvo būtinas išsamus pateiktų finansinių dokumentų tyrimas; trečia, mokestinė nepriemoka yra ir UAB „N. S.“, kuri pagal ANK negali būti įtraukta į procesą, prievolė, kurios klausimo be bendrovės dalyvavimo negalima spręsti.
Teisėjų kolegija sutinka su žemesnės instancijos teismų išvada, kad nagrinėjamoje byloje mokestinė juridinio asmens nepriemoka negali būti priteista iš jo vadovo administracinio teisės pažeidimo (ar administracinio nusižengimo) byloje. Apeliacinės instancijos teismas priėmė išsamiai motyvuotą sprendimą VMI prašymą dėl turtinės žalos, lygios bendrovės susidariusios mokestinės nepriemokos dydžiui, atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Nagrinėjamoje byloje iš esmės keliamas klausimas, ar administracinio nusižengimo bylos procese, kuriame yra spendžiamas fizinio asmens (nagrinėjamu atveju – direktoriaus) administracinės atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą klausimas (nagrinėjamu atveju – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, kuris buvo numatytas ATPK 506 straipsnyje, o šiuo metu numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje), iš jo kaip nusižengimu padarytą žalą galima priteisti juridinio asmens (nagrinėjamu atveju – uždarosios akcinės bendrovės) mokestinę nepriemoką.
Pažymėtina, kad dėl neįvykdytų mokestinių prievolių mokesčių įstatymų pagrindu atsakingas yra juridinis asmuo kaip mokesčio mokėtojas – mokestį išskaičiuojantis asmuo (Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 17, 18 punktai). Šios mokestinės prievolės kyla mokesčių įstatymu nustatytais pagrindais – įvykus apmokestinamai atitinkamu mokesčiu ūkinei ar finansinei operacijai. Taigi, mokestinė prievolė savo prigimtimi nėra žala, nes nėra neteisėtų veiksmų rezultatas.
Siekiant atsakyti į byloje keliamą klausimą, ar vadovas, pažeidęs atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, turi atlyginti administracinio teisės pažeidimo ar nusižengimo byloje pareikštą VMI ieškinį dėl juridinio asmens mokestinės nepriemokos, taip pat būtina CK nuostatų, reglamentuojančių juridinio asmens teisinį savarankiškumą ir atsakomybės prisiėmimą pagal prievoles jam priklausančiu turtu (CK 2.33, 2.50 straipsniai), analizė. Minėtų CK nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad už neįvykdytą savo prievolę pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o fizinių asmenų atsakomybė galima išskirtiniais atvejais. Pažymėtina, kad pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalies taisyklę fizinių asmenų (juridinio asmens dalyvių) pareiga subsidiariai atsakyti savo turtu pagal juridinio asmens prievoles gali būti pripažinta tais atvejais, kai juridinio asmens dalyvio veiksmai buvo nesąžiningi ir būtent dėl šių veiksmų juridinis asmuo negali vykdyti savo prievolės. Sprendžiant vadovo civilinės atsakomybės už juridinio asmens neįvykdytas mokestines prievoles klausimą, taip pat turi būti nustatytos ne tik būtinos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai), tačiau ir specialios sąlygos, susijusios su galimybe pripažinti fizinį asmenį (vadovą) atsakingu už juridinio asmens mokestinę prievolę. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje nagrinėjant baudžiamąsias bylas nurodyta, jog net fizinio asmens nuteisimas už turtinio, ekonominio ar finansinio pobūdžio nusikalstamą veiką, lėmusią juridinio asmens mokestinės prievolės neįvykdymą, pats savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti visas būtinas sąlygas nuteistų fizinių asmenų civilinei atsakomybei; jos turi būti įrodinėjamos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzIzLTQ4OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-323-489/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-323-489/2016">2K-323-489/2016</a>, 2K-7-304-976/2016, 2K-7-30-788/2017).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse administracinių nusižengimų bylose formuojama praktika, kad, nubaudus vadovą už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, bendrovės mokestinės nepriemokos už neįvykdytą mokestinę prievolę klausimas, kuris keliamas VMI ieškinyje, paprastai turi būti paliktas nenagrinėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-3-697/2018 ir administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTcwLTk3Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-70-976/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-70-976/2017">2AT-70-976/2017</a>). Toks sprendimas pagrįstas, nes už tokios prievolės įvykdymą pirmiausia atsako juridinis asmuo, o ne jos vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTcwLTk3Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-70-976/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-70-976/2017">2AT-70-976/2017</a>). Pažymėtina, kad vadovo civilinės atsakomybės už juridinio asmens mokestines prievoles klausimo sprendimas reikalauja išsamaus faktinių ir teisinių aplinkybių tyrimo, taip pat procesinių teisių tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui sudarymo.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nagrinėjamoje byloje priimti sprendimai atitinka teismų praktiką, pagal kurią teismams šioje byloje nebuvo pagrindo taikyti ANK 664 straipsnio 2 dalį, 665 straipsnio 1 ir 2 dalis, 578 straipsnio 1 dalį, t. y. pripažinti VMI nukentėjusiąja ir priteisti iš E. N. UAB „N. S.“ mokestinę nepriemoką.
Išnagrinėjusi atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nepadarė esminių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Artūras Pažarskis
Artūras Ridikas
Rima Ažubalytė
