Baudžiamoji byla Nr. 2K-177-387/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15785-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.1; 1.2.17.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Algimanto Valantino (pranešėjas),
sekretoriaujant Agatai Minkel,
dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui (Sergejus Bekiš),
nuteistojo E. S. gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 19 d. nuosprendžio.
Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 4 d. nuosprendžiu E. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 5 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija) išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Marijampolės apskrities VPK) įpareigotas grąžinti E. S. 17 000 svarų sterlingų, kurie saugomi Marijampolės apskrities VPK kasoje.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 19 d. nuosprendžiu, be kita ko, panaikinta Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 4 d. nuosprendžio dalis dėl E. S. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija), taip pat įpareigojimo Marijampolės apskrities VPK grąžinti E. S. 17 000 svarų sterlingų ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: E. S., vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 5 straipsnį, 24 straipsnio 5 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda, ją nustatyta sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, be kita ko, konfiskuoti automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rasti ir Marijampolės apskrities VPK kasoje saugomi 17 000 svarų sterlingų.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 19 d. nuosprendžiu, kuriuo iš dalies panaikintas Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 4 d. nuosprendis, taip pat nuteisti A. Š., E. S. (E. S.), T. B., nustatyta, kad V. V. pagrįstai buvo išteisintas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau dėl jų kasacinių skundų nėra gauta.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir išklausiusi nuteistojo gynėjo, prašiusio nuteistojo kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio nuteistojo kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. E. S.
1.1. A. Š. iki 2021 m. gegužės 16 d. susitarė su T. B. ir E. S. pagal jų poreikį atlygintinai iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką gabenti 150 MGL dydį viršijančias pinigų sumas, su nenustatytais asmenimis – 900 MGL dydį viršijančią pinigų sumą, nepateikiant jų muitinės kontrolei ir šios kontrolės išvengiant, parengė šią nusikalstamą veiką – pasitelkė nusikalstamai veikai daryti E. S., iš anksto susitarė su juo, kad, A. Š. parengus nusikalstamą veiką ir jai vadovaujant, suteikus nusikaltimui padaryti priemones – automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ryšiui palaikyti – mobiliojo ryšio telefoną, taip pat kontroliuojant bei koordinuojant E. S. veiksmus, E. S., vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gabens 900 MGL dydį viršijančią grynųjų pinigų sumą iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką.
1.2. A. Š., tęsdamas nusikalstamos veikos parengimo veiksmus, iki 2021 m. gegužės 15 d. suteikė E. S. nusikaltimo priemones – pinigams gabenti automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ryšiui palaikyti – mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A51“, IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), davė nurodymą E. S. Jungtinėje Karalystėje paimti iš T. B., E. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų pinigus, koordinavo E. S. veiksmus, kuriais 2021 m. gegužės 15–16 d. Jungtinėje Karalystėje T. B. per nežinantį apie daromą nusikalstamą veiką S. K. E. S. perdavė gabenti 13 085 svarus sterlingų ir 2215 Eur (grynųjų pinigų sumą, viršijančią 150 MGL dydį, bet neviršijančią 400 MGL dydžio), taip pat nenustatytomis aplinkybėmis E. S. buvo perduota gabenti 71 280 svarų sterlingų, kurių perdavimą gabenti ir gabenimą nenustatytomis tarpusavio susižinojimo su A. Š. bei nenustatytu asmeniu aplinkybėmis inicijavo E. S. (17 000 svarų sterlingų – grynųjų pinigų sumą, viršijančią 150 MGL dydį, bet neviršijančią 400 MGL dydžio) ir nenustatyti asmenys (54 280 svarų sterlingų – grynųjų pinigų sumą, viršijančią 900 MGL dydį), o E. S. šiuos pinigus iš T. B., E. S. ir nenustatytų asmenų perėmė.
1.3. Po to A. Š. vadovavo nusikalstamai veikai – nuolat palaikydamas ryšį su E. S., koordinavo pastarojo veiksmus, kad jis paslėptų gabenamus pinigus automobilyje „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gabenamuose krepšiuose, ir iki E. S. sulaikymo 2021 m. gegužės 17 d. apie 18.55 val. Nekrūnų k., Lazdijų r., esančioje degalinėje „Circle K“, palaikydamas su E. S., T. B. ir E. S. ryšį telefonu, nuolat kontroliavo pinigus gabenančio E. S. veiksmus, pinigų gabenimo eigą ir apie jam žinomas pinigų gabenimo aplinkybes bei jų sulaikymą teikė informaciją T. B. ir E. S., taip siekdamas įspėti šiuos asmenis apie aplinkybes, kurioms esant grėstų nusikalstamos veikos išaiškinimas ir sulaikymas.
1.4. E. S., vykdydamas susitarimą ir A. Š. nurodymus, nurodytomis aplinkybėmis jo vadovaujamas, koordinuojamas ir kontroliuojamas, 2021 m. gegužės 15–16 d. Jungtinėje Karalystėje gavęs gabenti iš nenustatyto asmens 71 280 svarų sterlingų, iš T. B. – 13 085 svarus sterlingų ir 2215 Eur ir nenustatytomis aplinkybėmis gavęs bei turėdamas su savimi dar 3601,22 svaro sterlingų, 232,43 Eur ir 1 JAV dolerį, šiuos privalomus pateikti muitinei pinigus, kurių dalis – 84 365 svarai sterlingų ir 2215 Eur T. B. ir jo paties pastangomis buvo paslėpta automobilyje „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gabenamuose krepšiuose, atgabeno iš trečiosios šalies į Europos Sąjungą – iš Jungtinės Karalystės į Prancūzijos Respubliką, t. y. Europos Sąjungos teritoriją, grynuosius pinigus – 87 966,22 svaro sterlingų (102 187,68 Eur), 1 JAV dolerį (0,95 Eur) ir 2447,43 Eur (bendra vertė – 104 635,11 Eur), nepateikdamas šių grynųjų pinigų muitinės kontrolei ir taip šios kontrolės išvengdamas, ignoruodamas 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 3 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pagal kuriuos fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 Eur, privalo deklaruoti tą pinigų sumą pagal šį reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai, toliau gabeno grynuosius pinigus per Nyderlandų Karalystę, Belgijos Karalystę, Vokietijos Federacinę Respubliką ir Lenkijos Respubliką į Lietuvos Respubliką, kol 2021 m. gegužės 17 d. apie 18.55 val. Nekrūnų k., Lazdijų r., esančioje degalinėje „Circle K“ buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dainiaus Simonavičiaus apeliacinį skundą, atlikęs byloje papildomą įrodymų tyrimą, konstatavo, kad, be kita ko, E. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nepagrįstai išteisintas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos – sukurstymo įvykdyti pinigų kontrabandą, taip pat nepagrįstai E. S. buvo grąžinti 17 000 svarų sterlingų, sudarantys kontrabandos dalyką. Dėl paminėtų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nurodytą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį panaikino ir dėl šios dalies priėmė naują nuosprendį.
2.1. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad grynuosius pinigus, viršijančius 10 000 Eur sumą, automobiliu „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), E. S. įvežė iš Jungtinės Karalystės (ne Europos Sąjungos teritorijos) į Prancūzijos Respubliką (šalį, Europos Sąjungos narę) ir juos iki Lietuvos gabeno dar per kelias Europos Sąjungos valstybes nares, atsižvelgdamas į veikos padarymo metu galiojusį teisinį reguliavimą ir aktualiu aspektu formuojamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktiką, pažymėjo, jog pareiga deklaruoti įvežtą į Europos Sąjungos teritoriją grynųjų pinigų sumą tiek pagal 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005) nuostatas, tiek pagal aktualią ESTT praktiką atsirado būtent Prancūzijos Respublikoje. Kadangi pareiga deklaruoti į Europos Sąjungą įvežamus grynuosius pinigus atsirado Prancūzijos Respublikoje ir ji nebuvo įvykdyta, sprendžiant išteisintųjų veiksmų, kaip neteisėtų, vertinimo klausimą, aktualios yra BK bendrojoje dalyje įtvirtintos taisyklės dėl baudžiamosios atsakomybės už užsienyje padarytus nusikaltimus (BK 5 ir 8 straipsniai). Teisėjų kolegija konstatavo, kad BK 8 straipsnyje nustatytos baudžiamosios atsakomybės už užsienyje padarytą nusikalstamą veiką taikymo sąlygos nagrinėjamoje byloje yra įvykdytos, todėl nėra kliūčių, be kita ko, E. S. taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 5 straipsnį, 24 straipsnio 5 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija). Kartu teismas pažymėjo, kad, priešingai pirmosios instancijos teismo išvadai, byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareigos deklaruoti į Europos Sąjungą įvežamus grynuosius pinigus E. S. neįvykdė, Prancūzijos Respublikos kompetentingų institucijų pareigūnai E. S. gabenamų daiktų (taip pat ir grynųjų pinigų) netikrino.
2.2. Apeliacinės instancijos teismas, nepritardamas pirmosios instancijos teismo argumentams, kad nagrinėjamu atveju asmenims galėtų būti taikoma tik ANK 218 straipsnyje (su grynųjų pinigų deklaravimu kertant Europos Sąjungos vidaus sienas susijusių reikalavimų nesilaikymas), bet ne BK 199 straipsnyje nustatyta atsakomybė, konstatavo, jog nors nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje iš trečiosios šalies (Jungtinės Karalystės) į Europos Sąjungą (Prancūzijos Respubliką) įvežti nedeklaruoti didesnės nei 10 000 Eur vertės grynieji pinigai vėliau buvo toliau gabenami Europos Sąjungos viduje (per Nyderlandų Karalystę, Belgijos Karalystę, Vokietijos Federacinę Respubliką, Lenkijos Respubliką į Lietuvos Respubliką), tai nepaneigia kylančios baudžiamosios atsakomybės už užsienyje padarytą grynųjų pinigų kontrabandą. Priešingas traktavimas ne tik paneigtų BK 5 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą pareigą traukti Lietuvos Respublikos piliečius baudžiamojon atsakomybėn už jų užsienyje padarytas nusikalstamas veikas, bet ir būtų paneigtas siekis užkirsti kelią pajamų, gautų iš neteisėtos veiklos, patekimui į finansų sistemą ir pinigų plovimui.
III. Kasacinio skundo argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistasis E. S. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 19 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 5 straipsnį, 24 straipsnio 5 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija) išteisintas, Marijampolės apskrities VPK įpareigotas grąžinti jam 17 000 svarų sterlingų. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, kuriame iš esmės cituojami ir pakartojami prokuroro apeliacinio skundo argumentai, priimtas pažeidžiant BK 2 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių, 5 straipsnio, 24 straipsnio 5 dalies, 72 straipsnio ir 199 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat BPK 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 6 straipsnio 2 ir 3 dalių, 7 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 3 ir 5 dalių, 44 straipsnio 5 ir 6 dalių, 331 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. netinkamai taikant baudžiamąjį įstatymą ir padarant esminius baudžiamojo proceso pažeidimus. Tai lėmė, kad baudžiamoji atsakomybė buvo pritaikyta asmeniui (E. S.), kuris nepadarė Baudžiamajame kodekse uždraustos veikos.
3.2. Apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Iš esmės teismas vadovavosi valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro paduoto apeliacinio skundo argumentais, jiems suteikė prioritetą, visiškai nesigilino į faktinę bylos ir kasatoriaus situaciją, byloje esančius duomenis, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas jam priėmė teisėtą ir pagrįstą išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas neatskleidė byloje esančių įrodymų turinio, juos vertino selektyviai, o ne kompleksiškai, nepalygino jų tarpusavyje ir nepašalino tarp jų esančių prieštaravimų, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį. Teismas visiškai nevertino ir atmetė kaltinamųjų parodymus, nors viso baudžiamojo proceso metu jie išliko nuoseklūs. Teismas nenurodė, kokios priežastys lėmė, kad jis atsisakė vertinti šiuos parodymus kaip patikimus, kodėl nesivadovauja kasatoriaus parodymais (BPK 331 straipsnio 2 dalis).
3.3. Skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis yra paremtas prielaidomis, byloje nėra kasatoriaus kaltę patvirtinančių įrodymų, o tai prieštarauja in dubio pro reo principui, kuris įpareigoja nepašalintas abejones vertinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Priimant skundžiamą baigiamąjį aktą, buvo pamintas ne tik in dubio pro reo principas, bet ir konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas, suponuojantis, kad neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui.
3.4. Skundžiamas nuosprendis neatitinka ir BPK 331 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, nes yra nemotyvuotas, prieštaringas, padarytos išvados nepagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Teismas negali formaliai atmesti kaltinamąjį teisinančių duomenų tam, kad būtų lengviau pagrįsti apkaltinamąsias išvadas. Asmens teisė į rungtynišką procesą ir proceso lygiateisiškumą suponuoja ir jo teisę, kad bylos duomenys būtų įvertinti visapusiškai, t. y. kad būtų atsižvelgiama ir į byloje kylančias abejones, kurios išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme taip ir liko nepaneigtos.
3.5. Kasatorius kaltas neprisipažino, tačiau paaiškino visas įvykio aplinkybes. Jis buvo apgautas dėl teisėto pinigų gabenimo, prarado didelius pinigus, todėl byloje turėjo būti pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau, remiantis prielaidomis, tapo pinigų kontrabandos užsienyje kurstytoju, buvo nuteistas ir jam paskirta bauda. Pats kasatorius neatliko jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų. Jo tėvas J. S. ir motina D. S. nutarė teisėtu tikslu pergabenti teisėtas lėšas. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad būtent kasatorius (E. S.) tarėsi su A. Š. dėl grynųjų pinigų – 17 000 svarų sterlingų, kuriuos Lietuvoje turėjo atsiimti kasatoriaus motina D. S., gabenimo, pagrįsta prielaidomis. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad dėl grynųjų pinigų gabenimo tarėsi kasatoriaus tėvas J. S.. A. Š. susitarė su J. S. dėl siuntos parvežimo iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką, siuntą perduoti turėjo kasatorius. Vėliau pinigus ir siuntas sulaikius pareigūnams, pinigų ieškojo ir pati jų savininkė D. S.. Be to, kasatorius apklausiamas parodė, kad jis suprato, jog vežamus pinigus turi deklaruoti vežėjas. Manė, kad važiuos 2–3 vairuotojai ir deklaruotiną sumą dalysis, nes jį patikino, kad pinigus perveš legaliai, o tai jau buvo vežėjo reikalas, kaip tai įforminti. Nebuvo vertintos aplinkybės, kad kasatorius buvo apgautas, nes vežėjas E. S. jau galimai žinojo, jog vyks tik jis vienas, todėl vežėjas prisiėmė riziką dėl gabenamų pinigų deklaracijų nepateikimo. Be to, kasatorius negalėjo numatyti, kad vežėjas E. S. kartu su A. Š. organizuoja kitų asmenų pinigų paėmimą ir gabenimą. Apeliacinės instancijos teismo įvertinta aplinkybė, kad A. Š. kasatorių E. S. įvardijo kaip vietinį „maklerį“, niekaip nesusijusi su kasatoriui pateiktu kaltinimu ir nieko nepagrindžia.
3.6. Pats kasatorius negabeno pinigų, todėl jis nėra ir negali būti tinkamas BK 199 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo subjektas, be to, šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Ne kasatoriui kilo prievolė pateikti muitinei grynųjų pinigų deklaraciją, o vežėjui, nes tik vežėjas žinojo gabenamų pinigų kiekį, o esant poreikiui deklaruoti, deklaracijoje anketinius duomenis pateikti turėtų deklarantas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad prievolė deklaruoti grynuosius pinigus taikoma juos gabenančiam fiziniam asmeniui, nepriklausomai nuo to, ar jis yra gabenamų pinigų savininkas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-359-648/2018, 2K-233-895/2019).
3.7. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad įrodytuose E. S. veiksmuose (jis per Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybės sieną įvežė automobiliu „Mercedes Benz“ 87 966,22 svaro sterlingų (102 187,68 Eur), 1 JAV dolerį (0,95 Eur) ir 2447,43 Eur, o bendra vertė – 104 635,11 Eur), A. Š. veiksmuose (jis organizavo pinigų surinkimą Jungtinėje Karalystėje ir jų pargabenimą į Lietuvos Respubliką), T. B., E. S. ir V. V. veiksmuose (jie Jungtinės Karalystės teritorijoje perdavė vežėjui šiuos grynuosius pinigus pargabenti į Lietuvos Respubliką) nėra muitinės kontrolės išvengimo požymių (BK 199 straipsnis). Šiuo atveju kasatoriaus teisėtai įgytų pinigų gabenimas per asmenį, nežinantį apie kaltininko nusikalstamą ketinimą, šalina jo baudžiamąją atsakomybę už pinigų kontrabandą, nes vežėjas privalėjo informuoti pasienio pareigūną apie pageidavimą deklaruoti gabenamus pinigus, tačiau to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo, kokius nusikalstamos veikos požymius suvokė kasatorius, neaptarė, kokie įrodymai patvirtina jo tyčios dalyvauti nusikalstamoje veikoje buvimą, jo suvokimą, kad bendrininkauja nusikaltime, taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
3.8. Skundžiamu nuosprendžiu teismas nepagrįstai nustatė bendrininkavimą. Vien tik telefoninių pokalbių išklotinės negali būti įrodymas, konstatuojant bendrininkų grupę. Teismas kasatoriaus bendrininkavimą išimtinai siejo su aplinkybe, kad jo tėvas J. S. yra anksčiau teistas ir J. S. baudžiamoji byla yra nagrinėjama apeliacine tvarka. Byloje nebuvo nustatyti būtini asmenų veikos bendrumo požymiai: susitarimas kartu daryti nusikalstamą veiką ir bendra tyčia, t. y. situacija, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus. Kasatoriaus atveju nebuvo tariamasi daryti pinigų kontrabandos, buvo ketinama pervežti 17 000 svarų sterlingų, dalijant šią sumą 2–3 vežėjams, jis (E. S.) tiesiogiai net nerealizavo nusikalstamos veikos sudėties.
3.9. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, nepagrįstai kasatorių pripažino kurstytoju. Byloje, kaip minėta, įrodyta, kad A. Š. susitarė su kasatoriaus tėvu J. S. dėl siuntos parvežimo iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad kasatorius pats prašė A. Š. gabenti pinigus.
3.10. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakomybė už įvairius grynųjų pinigų deklaravimo tvarkos pažeidimus, išvežant juos į kitą Europos Sąjungos šalį ar įvežant iš tokios šalies, išskirtinai nustatyta tik Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 218 straipsnyje, bet ne BK 199 straipsnyje. Veikos kaip kontrabandos pagal BK 199 straipsnį kvalifikavimui būtinas gabenimas per Lietuvos Respublikos ir trečiosios valstybės, nepriklausančios Europos Sąjungai, sieną. Pagal teismų praktiką, grynųjų nedeklaruotų pinigų gabenimas kvalifikuojamas kaip kontrabanda tik tuomet, kai pinigai gabenami iš tokių trečiųjų šalių kaip, pavyzdžiui, Rusijos Federacija ar Baltarusijos Respublika, Tailandas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2014, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-53-1073/2019, 2K-39-495/2020, 2K-80-222/2020, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-242-197/2015, 1A-147-654/2020), bet ne iš Europos Sąjungos valstybių narių. Visais atvejais turi būti nustatytas tiesioginis, o ne tranzitinis pinigų įvežimas iš trečiosios šalies į Lietuvos Respubliką. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pripažino, kad nagrinėjamu atveju E. S. į Lietuvos Respubliką pinigus įvežė iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės (Lenkijos Respublikos), todėl akivaizdu, kad kasatoriaus veiksmai negalėjo būti kvalifikuoti kaip nusikaltimas pagal BK 199 straipsnį.
3.11. Be to, skundžiamu nuosprendžiu tinkamai, motyvuotai nenustatyta esminė aplinkybė, sudaranti prielaidas taikyti turto konfiskavimą, t. y. ar turto savininkas turėjo ir galėjo žinoti apie turto panaudojimą darant nusikaltimą. Tai lėmė netinkamą BK 72 straipsnio taikymą, konfiskuojant kasatoriaus ir jo motinos D. S. lėšas. Šiuo atveju paskirta baudžiamojo poveikio priemonė laikytina aiškiai neproporcinga ir nesuderinama su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 11 1 straipsnio reikalavimais. Kasatorius pinigų negabeno, o pinigų perdavimo tikslas nebuvo susijęs su siekiu nuslėpti mokesčius ar jų išvengti. Byloje pateiktos E. S. ir liudytojos D. S. 2020–2021 metų mokesčių deklaracijų kopijos, kasatoriaus 2019 m. rugsėjo mėn. – 2020 m. vasario mėn., 2020 m. balandžio–rugsėjo mėn. gautą darbo užmokestį pagrindžiančių dokumentų kopijos.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo E. S. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BK 199 straipsnio 1 dalies taikymo
5. Nagrinėjamoje byloje E. S. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 5 straipsnį, 24 straipsnio 5 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), t. y. už sukurstymą padaryti pinigų (17 000 svarų sterlingų – grynųjų pinigų sumos, viršijančios 150 MGL dydį, bet neviršijančios 400 MGL dydžio) kontrabandą iš Jungtinės Karalystės į Prancūzijos Respubliką. Nuteistasis kasaciniame skunde, nesutikdamas su jam priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 199 straipsnį, nes veikos pagal šį straipsnį kvalifikavimui būtinas pinigų gabenimas per Lietuvos Respublikos ir trečiosios valstybės, nepriklausančios Europos Sąjungai, sieną. Šie kasatoriaus argumentai pagrįsti.
6. Pagal BK 199 straipsnį, kontrabanda, be kita ko, yra privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengiant.
7. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kontrabandos nusikaltimo dalykas – privalomi pateikti muitinei daiktai – yra visi materialūs objektai, pagal galiojančius teisės aktus privalomi pateikti muitiniam tikrinimui. Tai gali būti bet kokios Lietuvos ir kitų šalių prekės, pinigai, vertybiniai popieriai ir kiti materialūs objektai, turintys piniginę išraišką. Pagal šios normos prasmę, kontrabandos dalykas gali būti viskas, ką pagal galiojančius teisės aktus privalu pateikti muitinei, t. y. deklaruoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-278-489/2017, 2K-178-699/2018, 2K-233-895/2019 ir kt.). Kartu pažymėtina, kad BK 199 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo požymio – privalomų pateikti muitinei daiktų – turinys atskleidžiamas analizuojant galiojančius norminius aktus, įtvirtinančius asmenų pareigą pateikti muitinės kontrolei daiktus, gabenamus per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.
8. Sprendžiant dėl kontrabandos nusikaltimo dalyko, o kartu ir veikos, kaip kontrabandos, kvalifikavimo, reikšminga ir tai, kad, Lietuvos Respublikai 2004 m. gegužės 1 d. įstojus į Europos Sąjungą, pasikeitė muitų sistemos teisinis reguliavimas. Pagal Europos Bendrijos steigiamąją sutartį Europos Sąjungos valstybės narės įkūrė bendrą muitų sistemą, jų teritorijos tapo viena muitų teritorija (Sąjungos muitinės kodekso 4 straipsnis). Lietuvos Respublikos sienos su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis tapo vidinėmis sienomis. Kita vertus, kontrabandos, kaip veikos, pavojingumas visuomenei, priešingumas teisei ir baudžiamumas neišnyko, t. y. ji nebuvo dekriminalizuota, tik neliko pareigos pateikti muitinės kontrolei prekes, gabenamas per vidines Europos Sąjungos valstybių sienas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-444/2005, 2K-281/2006, 2K-122/2009). Taigi, kontrabandos, nustatytos BK 199 straipsnyje, dalykas (išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus) gali būti tik iš trečiųjų (ne Europos Sąjungos) šalių įvežamos ar į jas išvežamos prekės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2010, 2K-228-976/2021).
9. Nagrinėjamai bylai aktualaus 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 Eur, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai. Prievolė deklaruoti laikoma neįvykdyta, jeigu pateikta informacija yra neteisinga ar neišsami. Siekiant patikrinti, kaip vykdoma 3 straipsnyje nustatyta prievolė deklaruoti, kompetentingų institucijų pareigūnai įgaliojami, remiantis nacionalinės teisės aktuose nustatytomis sąlygomis, tikrinti fizinius asmenis, jų bagažą ir jų naudojamas transporto priemones (4 straipsnio 1 dalis). Kiekviena valstybė narė nustato sankcijas, taikytinas tuo atveju, kai nevykdoma 3 straipsnyje nustatyta prievolė deklaruoti. Tokios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios (9 straipsnio 1 dalis).
10. Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 nuostatas įgyvendinančio Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje (2017 m. birželio 29 d. įstatymo redakcija) nustatyti atvejai, kai per Lietuvos Respublikos sieną gabenamos grynųjų pinigų sumos privalo būti deklaruojamos: 1) kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme (toliau šiame straipsnyje – trečiosios šalys), grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 nuostatų 3 straipsnio 1 dalyje; 2) muitinės pareikalavimu, kai asmuo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išveža ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įveža ar į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių gabena grynuosius pinigus, kurių vienkartinė suma viršija 10 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad muitinės įstaigos atlieka: 1) į Europos Sąjungą per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių įvežamų ir iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis išvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolę, vadovaudamosi Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 nuostatomis; 2) į kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išvežamų ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įvežamų ar per Lietuvos Respubliką į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių gabenamų grynųjų pinigų, kurių vienkartinė suma viršija 10 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, kontrolę.
11. Iš pirmiau išdėstytų teismų praktikos išaiškinimų ir pinigų deklaravimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų išplaukia, kad grynieji pinigai, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 Eur, gali būti BK 199 straipsnyje įtvirtinto kontrabandos nusikaltimo dalyku tik tuo atveju, kai asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka jų nedeklaravęs, juos įveža per sieną į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių ar išveža per Lietuvos Respublikos sieną į trečiąsias šalis. Tuo atveju, kai grynieji pinigai (vienkartinė suma, viršijanti 10 000 Eur, ar ją atitinkanti suma užsienio valiuta) gabenami Europos Sąjungos viduje, kertant vidines Europos Sąjungos valstybių sienas, savarankiška pareiga juos deklaruoti nekyla. Pareiga deklaruoti nurodyto dydžio grynųjų pinigų sumą atsiranda tik muitinei pareikalavus. Taigi, galiojančiais teisės aktais neįtvirtinus savarankiškos pareigos pateikti muitinės kontrolei pinigus, gabenamus į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos valstybės arba iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę, tokia veika nėra nusikalstama ir nepatenka į baudžiamojo įstatymo reguliavimo sritį.
12. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, taip pat ir pirmosios instancijos teismas, be kitų aplinkybių, nustatė, kad 2021 m. gegužės 15–17 d. grynieji pinigai, kurių bendra vertė 104 635,11 Eur (tarp jų E. S. perduoti 17 000 svarų sterlingų), didžiąją dalį jų paslėpus automobilyje „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gabenamuose krepšiuose su siuntomis, buvo atgabenti į Europos Sąjungą iš trečiosios šalies – iš Jungtinės Karalystės į Prancūzijos Respubliką, nepateikiant muitinės kontrolei ir taip šios kontrolės išvengiant, ir toliau jie buvo gabenami per Europos Sąjungos valstybes – per Nyderlandų Karalystę, Belgijos Karalystę, Vokietijos Federacinę Respubliką, Lenkijos Respubliką į Lietuvos Respubliką, kol 2021 m. gegužės 17 d. apie 18.55 val. Nekrūnų k., Lazdijų r., esančioje degalinėje „Circle K“ automobilis kartu su gabenamais grynaisiais pinigais buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
13. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nurodyta grynųjų pinigų suma į Lietuvos Respubliką buvo atgabenta iš Lenkijos Respublikos, t. y. iš kitos Europos Sąjungos valstybės, o ne iš trečiosios šalies, padarė išvadą, kad kaltinamųjų veiksmuose nėra jiems inkriminuotos kontrabandos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad nusikalstama veika buvo padaryta užsienyje (Prancūzijos Respublikoje), ir kaltinamiesiems papildomai inkriminavęs BK 5 straipsnį, kaltinamųjų, kurie veikė turėdami skirtingus vaidmenis (organizatoriaus, kurstytojų ir vykdytojo), veiksmuose konstatavo kontrabandos nusikaltimo (BK 199 straipsnio 3 dalis) sudėtį. Tačiau pažymėtina, kad deklaruotinų daiktų, įskaitant grynuosius pinigus, gabenimas, nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengiant, kontrabandos sudėties požymius atitinka tik tada, kai šie daiktai gabenami būtent per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Ši sudėtis neapima atvejų, kai muitinės kontrolės buvo išvengta kertant kitų valstybių sieną. Todėl veikos kvalifikavimas pagal BK 199 straipsnį, kai deklaravimo pareiga neįvykdyta įvežant grynuosius pinigus iš Jungtinės Karalystės į Prancūzijos Respubliką, nėra tinkamas.
14. Atsižvelgdama į pirmiau aptartus teismų praktikos išaiškinimus, veikos padarymo metu galiojusį teisinį reguliavimą, susijusį su grynųjų pinigų deklaravimu, šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas kaltinamųjų veiksmuose kontrabandos nusikaltimo sudėties požymius, ignoravo, jog BK 199 straipsnio dispozicija reikalauja privalomų pateikti muitinei pinigų iš trečiosios šalies arba į trečiąją šalį gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Kartu pasakytina ir tai, kad abu žemesnės instancijos teismai, nustatinėdami kaltinamųjų veiksmų, gabenant iš trečiosios šalies per kelias Europos Sąjungos valstybes ir galiausiai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus deklaruoti grynuosius pinigus, nusikalstamą pobūdį, nevertino jų atitikties BK 199¹ straipsnyje įtvirtinto muitinės apgaulės nusikaltimo sudėties požymiams.
15. Pagal BK 199¹ straipsnį, muitinės apgaulė yra privalomų pateikti muitinei daiktų įvežimas iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką, nepateikiant jų Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengiant. Taigi, pagal šios normos dispoziciją, muitinės apgaulė siejama su privalomų pateikti muitinei daiktų įvežimu iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką, jų nepateikiant ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir Europos Sąjungos valstybės narės muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengiant. Europos Sąjungos viduje savarankiška pareiga deklaruoti gabenamus grynuosius pinigus galiojančiais teisės aktais nėra nustatyta, tačiau pirmiau minėta, kad tokia pareiga gali atsirasti muitinės pareikalavimu (Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad tokiu atveju atsisakymas vykdyti reikalavimą deklaruoti grynuosius pinigus, kurių vienkartinė suma viršija 10 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės klaidinimas paprastai užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 218 straipsnį.
16. Tačiau kitaip gali būti vertinama situacija, kai atitinkamos vertės grynieji pinigai, kurie įvežti į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos šalies, prieš tai buvo įvežti į Europos Sąjungos muitų teritoriją nesilaikant pareigos juos deklaruoti. Tokiu atveju tokie grynieji pinigai neatitinka Europos Sąjungoje laisvai cirkuliuojamų pinigų (Sąjungos prekės) požymių, todėl gali būti pripažinti muitinės apgaulės (BK 199¹ straipsnis) dalyku, nes jie nebuvo privalomai pateikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės muitinės kontrolei.
17. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį, konstitucinius teisinės valstybės, teisės į tinkamą procesą principus, teismas turi pareigą ne tik išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes, bet ir teisingai taikyti baudžiamuosius įstatymus, inter alia (be kita ko), tinkamai kvalifikuoti kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką (inter alia, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarimas). Taisyklingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis, nusikalstamų veikų kvalifikavimas yra baudžiamosios atsakomybės taikymo legitimumo ir teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Asmens nuteisimas pagal netaisyklingai parinktą BK straipsnį yra priešingas teisingumui ir baudžiamosios justicijos tikslams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-277-788/2016, 2K-257-495/2024, 2K-126-788/2025). Tik tinkamai kvalifikavus nusikalstamas veikas gali būti įgyvendinta baudžiamojo proceso paskirtis – teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir nieko nekalto nenuteisti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, 2K-257-495/2024).
18. BPK 369 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. Netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas yra pagrindas kasacinės instancijos teismui naikinti ar keisti teismų priimtus procesinius sprendimus (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 383 straipsnis).
19. Pirmiau išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu E. S. pripažintas kaltu pagal BK 5 straipsnį, 24 straipsnio 5 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) netinkamai pritaikius jam baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kartu teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 376 straipsnio 2 dalimi, konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu A. Š. pripažintas kaltu pagal BK 5 straipsnį, 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija), E. S. pripažintas kaltu pagal BK 5 straipsnį ir 199 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija), T. B. pripažinta kalta pagal BK 5 straipsnį, 24 straipsnio 5 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) taip pat netinkamai pritaikius jiems baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama savo kompetencijos ribų, neturi procesinių galimybių išnagrinėti bylą pagal tinkamai suformuluotą kaltinimą, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, išskyrus jo dalį dėl V. V. išteisinimo ir jam priteistų išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo, naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Nagrinėjant bylą iš naujo, svarstytinas klausimas dėl galimybių pakeisti kaltinimą laikantis BPK 256 straipsnyje nustatytos tvarkos ir užtikrinant kaltinamiesiems E. S., A. Š., E. S. ir T. B. baudžiamojo proceso įstatymo jiems garantuojamas teises.
21. Priimdama šį procesinį sprendimą, teisėjų kolegija nepasisako dėl nuteistojo E. S. kasacinio skundo argumentų, susijusių su faktinių aplinkybių įrodytumu, įrodymų vertinimui ir nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų, nekaltumo prezumpcijos ir iš jos kylančio in dubio pro reo principo laikymusi, taip pat dėl BK 24 straipsnio 1, 5 dalių, 72 straipsnio nuostatų taikymo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 19 d. nuosprendžio dalį dėl E. S., T. B. nuteisimo pagal BK 5 straipsnį, 24 straipsnio 5 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), A. Š. nuteisimo pagal BK 5 straipsnį, 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija), E. S. nuteisimo pagal BK 5 straipsnį ir 199 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija) ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Arūnas Budrys
Olegas Fedosiukas
Algimantas Valantinas
