Dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-4405

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14068-2025-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2025 m. gruodžio 17 d. paduotu ieškovės UAB „Credit Care“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „Credit Care“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Credit Care“ ieškinį atsakovams J. V. ir K. U. dėl atsakovų sudarytos akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Byloje atsakovas K. U. pateikė prašymą įpareigoti ieškovę UAB „Credit Care“ į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 10 000 Eur užstatą galimoms atsakovo bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi prašymą atmetė.

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gruodžio 4 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės: įpareigojo ieškovę UAB „Credit Care“ iki 2026 m. sausio 1 d. į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 10 000 Eur užstatą atsakovo K. U. bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti bei pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus.

Ieškovė UAB „Credit Care“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutartį arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ieškovės kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas nutartį pagrindė kitoje civilinėje byloje priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartimi (civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNjM1LTc5OC8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-635-798/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-635-798/2025">e2-635-798/2025</a>) ir taip pažeidė CPK 18 straipsnio, 182 straipsnio 2 punkto, 279 straipsnio 4 dalies nuostatas. Kitos bylos nagrinėjimo metu priimta tarpinė nutartis dėl įpareigojimo sumokėti užstatą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti (CPK 95 straipsnio 3 dalis) neturi res judicata ir prejudicinės galios, todėl nebuvo pagrindo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartyje nurodomų aplinkybių vertinti kaip apeliacinės instancijos teismo sprendimu nustatytų prejudicinių faktų.

2. Vilniaus apygardos teismas netinkamai taikė CPK 95 straipsnio 3 dalies nuostatas (nekonstatavo nei vienos iš dviejų būtinų sąlygų šiam institutui taikyti), o šį pažeidimą lėmė tiek netinkamas res judicata ir teismo sprendimo prejudicialumo taisyklės taikymas, tiek ir įrodymų vertinimo (CPK 176–185 straipsniai) pažeidimas, kuomet ginčui aktualūs įrodymai apeliacinės instancijos teisme nebuvo vertinti.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymo neegzistuoja, o Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl šios normos taikymo yra nevienoda – vienais atvejais nurodoma, kad CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymui reikia įrodyti dvi sąlygas, kurios yra kumuliatyvios ir bent vienos iš jų neįrodžius CPK 95 straipsnio 3 dalis negali būti taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItODY3LTc5MC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-867-790/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-867-790/2023">e2-867-790/2023</a>), o kitais atvejais nurodoma, kad CPK 95 straipsnio 3 dalis gali būti taikoma esant tikimybei, jog asmuo gali piktybiškai vengti jas atlyginti arba yra duomenų, kad asmuo piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi01MDItMzgxLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-502-381/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-502-381/2018">2-502-381/2018</a>).

4. Ieškovės įsitikinimu, CPK 95 straipsnio 3 dalis, atsižvelgiant į šios teisės normos formuluotę, turi būti aiškinama taip, kad ji gali būti taikoma tik įrodžius abi būtinas sąlygas, kurios yra kumuliatyvios, o skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra pasisakyta nei dėl vienos iš nurodytų dviejų sąlygų egzistavimo. Nutartyje nėra motyvuota, kaip pasireiškia galimas ieškovės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis kreipiantis į teismą su ieškiniu šioje byloje. Nebuvo nustatyta, kad ieškovė pateikdama ieškinį naudotųsi procesine teise ne pagal jos paskirtį, sąmoningai veiktų prieš teisingą ir greitą šios civilinės bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Nutartyje taip pat nėra motyvuota, kuo remiantis galima manyti, kad ieškovė gali neatlyginti bylinėjimosi išlaidų ieškinio atmetimo atveju. Nėra suprantama, kodėl teismas nevertino įrodymų apie tai, kad ieškovė vykdydama Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartį į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo net 15 000 Eur užstatą.

5. Užstato dydis buvo parinktas be jokio konkretaus pagrindimo, atsižvelgiant tik į atsakovo K. U. pageidaujamą (nurodytą) sumą – 10 000 Eur, nors į nagrinėjamą bylą nėra pateikti įrodymai, kad atsakovas būtų patyręs realių bylinėjimosi išlaidų. CPK 95 straipsnio 3 dalyje nėra nustatyta užstato dydžio vertinimo kriterijų, todėl egzistuoja poreikis išaiškinti, į kokius kriterijus turėtų atsižvelgti šalies prašymą dėl įpareigojimo sumokėti užstatą nagrinėjantis teismas.

6. Apeliacinės instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176-185 straipsniai). Ieškovė šios bylos nagrinėjimo metu niekada neteigė, kad jos vienintelis turimas turtas yra tik reikalavimo teisė į skolininką J. V. Priešingai, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovė yra įgijusi daugiau reikalavimo teisių į skolininkus, taip pat turi UAB „Santra“ akcijų, gauna reguliarias pajamas iš vykdymo veiklos. Apeliacinės instancijos teismas suklydo, nes reikalavimo teisę į skolininką J. V., kaip vienintelį turtą, ieškovė turėjo tik iki Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutarties priėmimo civilinėje byloje Nr. e2-1952-430/2025. Ieškovė byloje pateikė įrodymus apie tai, kad už 2725 Eur įsigijo reikalavimo teises į skolininką J. V. Teismas skundžiamoje nutartyje šių įrodymų nevertino, išvadų dėl jų nepadarė.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Atsisakant priimti kasacinį skundą, prašymas dėl skundžiamos nutarties sustabdymo nenagrinėjamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė

Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė