Nr. DOK-4164
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00419-2024-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gruodžio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė) ir Eglės Zemlytės,
susipažinusi su 2025 m. lapkričio 28 d. paduotu atsakovo J. J. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Atsakovas J. J. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Margūnas“ ieškinį atsakovui J. J. dėl žalos atlyginimo.
Kauno apygardos teismas 2025 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei UAB „Margūnas“ iš atsakovo J. J. 532 801,78 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. metines procesines palūkanas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 7 d. sprendimą.
Atsakovas J. J. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Atsakovo kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Nr. DOK-4164
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00419-2024-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gruodžio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė) ir Eglės Zemlytės,
susipažinusi su 2025 m. lapkričio 28 d. paduotu atsakovo J. J. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Atsakovas J. J. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Margūnas“ ieškinį atsakovui J. J. dėl žalos atlyginimo.
Kauno apygardos teismas 2025 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei UAB „Margūnas“ iš atsakovo J. J. 532 801,78 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. metines procesines palūkanas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 7 d. sprendimą.
Atsakovas J. J. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Atsakovo kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai netaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios būtų pagrindas atnaujinti procesą bendrovės tyčinio bankroto byloje, tačiau atnaujintas tyčinio bankroto bylos nagrinėjimas nėra galimas, atsakovas gali įrodinėti savo, kaip bendrovės vadovo, atsakingo už tyčinį bankrotą asmens, civilinės atsakomybės sąlygų, tame tarpe žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio, nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjM0LTEwNzUvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-234-1075/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-234-1075/2022">e3K-3-234-1075/2022</a>). Teismai privalėjo sudaryti galimybę atsakovui, kaip buvusiam bendrovės UAB „Baltic foil“ vadovui, įrodinėti atsakingo už tyčinį bankrotą asmens civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimą. Būtent dėl teismų nesivadovavimo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir įrodinėtinų aplinkybių netinkamo nustatymo bei įrodinėjimo naštos netinkamo paskirstymo, atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos liko nepaneigtos, teismai apskritai eliminavo atsakovo teisę šias sąlygas paneigti. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 21 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e-207-937/2024 nustatyta nusikalstama veika eliminuoja pagrindinį dokumentą, kuriuo konstatuotas tyčinis bankrotas (audito ataskaitą), todėl faktų prejudicialumas ir žalos bei priežastinio ryšio prezumpcija negalėjo būti taikomi. Baudžiamuoju įsakymu naujai paaiškėjusios ieškovės darbuotojo ir akcininko padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės: vienintelis dokumentas, t. y. audito ataskaita, buvęs pagrindu atsakovo neteisėtiems veiksmams bei tyčinio bankroto požymiams konstatuoti, sukurtas kaip nusikalstamos veikos pasekmė, o visa bankroto procedūra vykdyta kreditorės (ieškovės) pageidaujama eiga; dar daugiau, ieškovė dar prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Baltic foil“ iškėlimo, pozicijas derino su bankroto administratoriais, kad pastarieji UAB „Baltic foil“ bankroto procedūrą vykdytų išimtinai ieškovės naudai, o tai paneigia atsakovo, kaip atsakingo už bendrovės tyčinį bankrotą asmens, civilinės atsakomybės sąlygų prejudicialumą ir prezumpciją, dėl ko faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su atsakovo, kaip bendrovės vadovo, neteisėtais veiksmais, ir sudariusios pagrindą pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu, ir kalte pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų negalėjo būti laikomos prejudiciniais faktais, o žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys – negalėjo būti preziumuojami.
2. Ieškovė buvo atleista nuo įrodinėjimo pareigos, o atsakovui nesuteikta reali galimybė paneigti prejudicialumo savybės taikymo ir žalos bei priežastinio ryšio prezumpcijų, nors pagrindinis dokumentas (audito ataskaita), kaip patvirtinta baudžiamuoju įsakymu, buvo parengta kaip nusikalstamos veikos pasekmė. Tai prieštarauja šalių procesinio lygiateisiškumo doktrinai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. vasario 18 d. sprendimas byloje Nideröst-Huber v. Switzerland, par. 23 (rungimosi principo pažeidimas, kai šalis negali efektyviai atsikirsti prieš ją naudojamiems įrodymams); 1997 m. kovo 18 d. sprendimas byloje Foucher v. France, par. 34 (teisė ginti savo interesus reikalauja realios galimybės susipažinti su įrodymais ir juos paneigti)).
3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-389/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-389/2014">3K-3-389/2014</a> suformulavo taisyklę: tik tuo atveju, kai kreditorius įrodo, kad jam padaryta individuali žala, atsiradusi dėl konkrečiai į jį nukreiptų nesąžiningų veiksmų, jis gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovui. Ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovo veiksmai buvo nukreipti būtent į ją, kad ji patyrė individualią žalą, skirtingą nuo visų kitų kreditorių, ir kad atsakovo veiksmai buvo atlikti išskirtinai jos atžvilgiu. Ieškovė rėmėsi tik tuo, kad atsakovo veiksmai sąlygojo bendrą bendrovės nemokumą, kuris paveikė visus kreditorius vienodai, ir iš viso neįrodinėjo, kad pastarieji veiksmai buvo išimtinai nesąžiningi ieškovės atžvilgiu. Teismai turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-389/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-389/2014">3K-3-389/2014</a> pateiktu išaiškinimu ir reikalauti ieškovę įrodyti individualią žalą, atsiradusią dėl konkrečiai į ją nukreiptų nesąžiningų veiksmų. Teismai, tenkindami ieškinį, kuriuo nebuvo įrodyta būtinos kreditoriaus tiesioginio ieškinio sąlyga – atsakovo išimtinis nesąžiningumas ieškovės atžvilgiu – padarė CPK 176 ir 178 straipsnių pažeidimą: atleido ieškovę nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimus bei nukrypo nuo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti UAB „Baltic plastic products“ (j. a. k. 300003985) 4971 (keturis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt vieną) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. gruodžio 4 d. Paysera, mokėjimo kodas ZO94749.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Irmantas Šulcas
Egidija Tamošiūnienė
Eglė Zemlytė