Baudžiamoji byla Nr. 2K-417/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.1.2.5; 1.1.2.1. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugsėjo 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Vytauto Masioko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus kasacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams devyniems mėnesiams, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas M. T., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.
Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 5 d. nutartis, kuria nuteistojo R. M. gynėjo advokato O. Martinkaus ir nuteistojo M. T. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Masioko pranešimą,
n u s t a t ė :
R. M. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad 2007 m. balandžio 18 d., apie 3.30 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su M. T., įsibrovė į UAB „Infropiras“ saugomą statybos aikštelės teritoriją, esančią,,duomenys neskelbtini“, iš kurios pagrobė didelės vertės svetimą turtą – UAB,,Kiras“ naudojamą UAB „Hansa lizingas“ priklausantį 42 500 Lt vertės betono siurblį,,Putzmeister M-740D“. Pirmosios instancijos teismas šio siurblio vertę buvo nustatęs 59 000 Lt, o apeliacinės instancijos teismas nuteistųjų skundus atmetė, tačiau pavogto siurblio vertę sumažino iki 42 500 Lt.
Be to, R. M. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, tačiau ši nuosprendžio dalis neskundžiama.
Kasaciniu skundu nuteistojo R. M. gynėjas advokatas O. Martinkus prašo teismų sprendimus pakeisti – nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 2 dalį bei paskirti galutinę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.
Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių BPK pažeidimų, susijusių su veikos kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių vertinimu, nes kilusių abejonių dėl pagrobto betono siurblio vertės nevertino kaltinamojo naudai, išvadą dėl jo vertės grindė prielaidomis, o ne teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis).
Kasatorius tvirtina, kad iš teismų sprendimų neaišku, kodėl pagrobto betono siurblio vertė nustatyta 59 000 Lt. Iš bylos aplinkybių matyti, kad betono siurblys pavogtas be papildomos įrangos, kuri pagal byloje pateiktą Priedą Nr. 1 prie 2006 m. spalio 30 d. pirkimo–pardavimo sutarties kainavo 7800 Lt be PVM. Pats betono siurblys be papildomos įrangos kainavo 50 000 Lt be PVM. Taigi pagrobto turto vertė apskaičiuota nurodant betono siurblio be papildomos įrangos įsigijimo kainą su PVM (50 000 Lt + 18 % = 59 000 Lt). Tačiau ir tokiu atveju neaišku, kodėl PVM, kuris yra sugrąžintas tiek pirkėjui UAB,,Kiras“, tiek pardavėjui UAB,,BTM Baltic“, tiek lizingo davėjui UAB,,Hansa lizingas“ yra įtrauktas į betono siurblio kainą. Be to, neaišku, kodėl iš viso jokio nusidėvėjimo neatskaičiuota. UAB,,Kiras“ teismui pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad siurblio vertė vagystės momentu buvo 20 000 Lt. Liudytojas D. L. (įmonės vadovas) savo nurodytą kainą grindė tuo, kad betono siurblys buvo intensyviai eksploatuojamas ir apgadintas. Tai, kad nebuvo pateikti dokumentai, objektyviai pagrindžiantys siurblio vertę vagystės metu, kasatoriaus manymu, negali būti pagrindas atmesti jo ginamojo atsakomybę švelninančią aplinkybę apie, tikėtina, mažesnę siurblio vertę, nei jis buvo įsigytas. Be to, betono siurblio pardavėjas UAB,,BTM Baltic“ jį buvo įsigijęs iš savo motininės bendrovės UAB,,Arolsas“, kuri šį siurblį 2004 m. gegužės 5 d. už 39 675 Lt buvo įsigijusi iš Vokietijos įmonės. Taigi galima daryti prielaidą, kad parduodant betono siurblį UAB,,Hansa lizingas“ buvo dirbtinai pakelta jo kaina. UAB,,BTM Baltic“ atstovas savo išvadą apie tai, kad normaliomis sąlygomis betono siurblio vertė gali kristi 30 proc., t. y. iki 35 000 Lt, padarė jo neapžiūrėjęs.
Kasatoriaus manymu, teisme taip ir nebuvo neginčytinai nustatyta, kad nuteistieji pagrobė būtent tą betono siurblį, kuris buvo įsigytas pagal 2006 m. spalio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Tokias abejones kelia šio siurblio apžiūros dokumentai, kuriuose matyti akivaizdūs skirtumai tarp betono siurblio, užfiksuoto R. M. darytose nuotraukose ir prokuroro teismui pateiktose jo apžiūros nuotraukose. Šie skirtumai yra konstrukcinio pobūdžio.
Kartu kasatorius nurodo, kad jo ginamasis R. M. iš esmės visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, pagrobtas betono siurblys grąžintas, jo ginamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, paleistas iš suėmimo nepadarė naujų nusikalstamų veikų. Dėl to, kasatoriaus manymu, R. M. skirtina bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu.
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė Rima Kriščiūnaitė prašo skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus ir motyvuotai pasisakė, dėl kokių priežasčių vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta. Teismas teisingai kvalifikavo R. M. padarytą betono siurblio, priklausančio UAB,,Hansa lizingas“, vagystę pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, nes pagrobto turto vertė – 59 000 Lt – akivaizdžiai viršija 250 MGL sumą. Turto vertę teismas nustatė teisingai, nes teismų praktikoje nustatant pagrobto turto vertę vadovaujamasi nuostata, jog pagrobto turto vertė atitinka daikto rinkos vertę veikos padarymo metu arba nustatoma pagal pirkimo pardavimo sandorių kainą ar turto įsigijimo kaštus. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad buvo ištirti dokumentai, patvirtinantys pagrobto turto vertę: lizingo sutartis, 2006 m. spalio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartis, PVM sąskaita–faktūra APM Nr. 0000494. Be to, apie aplinkybes, reikšmingas nustatant turto vertę, apklausti liudytojai G. J., D. L., A. M., nuteistieji M. T. ir R. M., buvo tiriami ir vertinami jų parodymai, duoti ir ikiteisminio tyrimo metu. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad teismas savo išvadas dėl pagrobto turto vertės grindė įrodymais, o ne prielaidomis, ir tie įrodymai buvo tiesiogiai ištirti bei išnagrinėti teisiamajame posėdyje, todėl BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos nepažeistos. Vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to šiuo atveju kasatoriui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Kaip matyti iš apeliacinės nutarties, nuteistojo R. M. gynėjo skundas išnagrinėtas nepažeidžiant BPK 320–324 straipsnių nuostatų ir atmestas pagrįstai.
Dėl paskirtos bausmės prokurorė nurodo, kad BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytas tik laisvės atėmimas. Be to, R. M. dar nuteistas ir už nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, už kurį jam taip pat paskirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau dėl šios dalies nuosprendis kasacine tvarka neskundžiamas, nebuvo skundžiamas ir apeliacine tvarka. Prokurorė pažymi, kad kasatoriaus prašymas skirti nuteistajam R. M. bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, nepagrįstas teisiniais argumentais, nes kasatorius nenurodė nei BK 62 straipsnyje, nei BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytų pagrindų. Be to, taikyti šių straipsnių nuostatų nėra pagrindo, nes skunde nurodytos aplinkybės negali būti laikomos išimtinėmis. Negali būti taikomos R. M. ir BK 75 straipsnio nuostatos, leidžiančios atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes šio straipsnio taikymo klausimas gali būti sprendžiamas tik tada, kai asmuo nuteistas už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytą nusikaltimą, o R. M. yra nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą. Kaip matyti iš priimtų sprendimų, teismai išsamiai įvertino visas bylos aplinkybes, reikšmingas skiriant ir individualizuojant bausmę nuteistajam R. M., ir tinkamai taikė BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio nuostatas.
Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Dėl BPK 376 straipsnio taikymo
Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, tikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacine tvarka baudžiamoji byla nagrinėjama tik tada, kai kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasaciniai pagrindai. Juos numato BPK 369 straipsnis, kuriame nurodyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos kasacine tvarka nagrinėjamos tada, kai kasaciniuose skunduose nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba padarė esminių šio Kodekso pažeidimų. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai buvo netinkamai pritaikytos Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuotos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ar punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti, o esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Tačiau nepakanka skunde nurodyti tik minėtų kasacinio apskundimo pagrindų, būtina nurodyti ir juos pagrindžiančius teisinius argumentus (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Be to, BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
Kasatorius formaliai nurodo kasacinį pagrindą, kad jo ginamojo veikai teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes neteisingai nustatė pavogto betono siurblio vertę – ginčijamas įrodymų vertinimas dėl siurblio vertės (pakartojami apeliacinio skundo argumentai). Teisėjų kolegija šiuos skundo argumentus palieka nenagrinėtus, nes įrodymų vertinimas ir jų pagrindu faktinių bylos aplinkybių nustatymas bei su jomis susijusių teismo išvadų darymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Taigi nagrinėjami tik tie kasacinio skundo argumentai, kurie susiję su teisės taikymu.
Dėl apeliacinės nutarties teisėtumo nustatant betono siurblio vertę
Esminis apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė pavogto betono siurblio vertę – 59 000 Lt.
Nors apeliacinės instancijos teismas nuteistųjų skundus atmetė, tačiau apeliacinės nutarties turinys patvirtina, kad šis teismas iš naujo įvertinęs byloje surinktus įrodymus iš dalies sutiko su skundų argumentais ir pavogto betono siurblio vertę sumažino iki 42 500 Lt (iš 59 000 Lt atimta 9 000 Lt PVM ir 15 procentų (7500 Lt) nusidėvėjimas). Šis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė UAB,,Kiras“ atstovo pažymoje nurodyta 20 000 Lt betono siurblio verte, ir nurodė tokio vertinimo motyvus.
Pirmosios instancijos teisme buvo ištirti dokumentai, patvirtinantys pagrobto turto įgijimo kainą: lizingo sutartis, 2006 m. spalio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartis, PVM sąskaita–faktūra APM Nr. 0000494. Be to, apie aplinkybes, reikšmingas nustatant turto vertę, apklausti liudytojai G. J., D. L., A. M. ir įvertinti jų parodymai. Taigi teismas savo išvadas dėl pagrobto turto vertės grindė tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, todėl BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos nepažeistos.
Apeliacinės instancijos teismas ištaisė pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo klaidas sumažindamas betono siurblio vertę iki 42 500 Lt. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Be to, kasatorius nenurodė jokių teisinių argumentų dėl apeliacinės nutarties neteisėtumo nustatant betono siurblio vertę.
Teisėjų kolegija atkreipia kasatoriaus dėmesį į tai, kad teismų praktikoje nustatant pagrobto turto vertę vadovaujamasi nuostata, jog pagrobto turto vertė atitinka daikto rinkos vertę veikos padarymo metu arba nustatoma pagal pirkimo pardavimo sandorių kainą ar turto įsigijimo kaštus.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant šią bylą esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta.
Nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kasacinės instancijos teismas baudžiamojo įstatymo pritaikymą patikrina remdamasis žemesnės instancijos teismų sprendimais nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.
Dėl BK 3 straipsnio 3 dalies taikymo
BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.
R. M. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (įstatymo redakcija nenurodyta, taigi, teisiškai vertinant, taikytas nuosprendžio priėmimo metu galiojęs įstatymas) nuteistas už tai, kad 2007 m. balandžio 18 d., veikdamas bendrininkų grupe kartu su M. T., įsibrovė į UAB „Infropiras“ saugomą statybos aikštelės teritoriją, esančią,,duomenys neskelbtini“, iš kurios pagrobė didelės – 42 500 Lt vertės svetimą turtą – betono siurblį,,Putzmeister M-740D“. Šios veikos padarymo metu galiojo baudžiamasis įstatymas – BK 178 straipsnio 3 dalis (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), kurio dispozicija numatė tik vieną kvalifikuojamąjį požymį:,,Tas, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą...“, o sankcijoje buvo nustatyta laisvės atėmimo iki septynerių metų bausmė. BK 178 straipsnio 3 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2007 m. liepos 21 d.) dispozicijoje, be minėto kvalifikuojamojo požymio – didelės vertės svetimo turto pagrobimo, nustatyti ir kiti kvalifikuojamieji požymiai, o sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė. Nors apeliacinės instancijos teismas pavogto betono siurblio vertę sumažino iki 42 500 Lt, tačiau ši suma viršija 250 MGL (250 MGL x 130 Lt = 32 500 Lt), taigi buvo pavogtas didelės vertės turtas (BK 190 straipsnis), ir šis požymis lemia veikos kvalifikavimą pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), t. y. veikos padarymo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą. Pirmosios instancijos teismas R. M. veiką kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį nenurodydamas įstatymo redakcijos, taigi, teisiškai vertinant, taikė įstatymą, galiojusį nuosprendžio priėmimo metu (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2007 m. liepos 21 d.) ir, motyvuodamas bausmės paskyrimą, nurodė, kad skirtina artima sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmė, ir skyrė laisvės atėmimą trejiems metams devyniems mėnesiams. Jau buvo minėta, kad šio įstatymo sankcijoje nustatyta griežtesnė laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė, taigi ir šios bausmės vidurkis būtų ketveri metai vienas mėnuo 15 dienų (prie aštuonerių metų pridedami trys mėnesiai ir gauta suma dalijama per pusę (BK 61 straipsnio 3 dalis), o BK 178 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nustatytos bausmės vidurkis būtų trys metai septyni mėnesiai 15 dienų (prie septynerių metų pridedami trys mėnesiai ir gauta suma dalijama per pusę (BK 61 straipsnio 3 dalis). Kaip jau minėta, BK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad baudžiamasis įstatymas, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios, todėl R. M. veika iš BK 178 straipsnio 3 dalies perkvalifikuotina į BK 178 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismų sprendimai keistini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 383 straipsnis, 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teisėjų kolegija, skirdama R. M. bausmę, atsižvelgia į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytus argumentus dėl bausmės dydžio bei į šias aplinkybes: pavogto betono siurblio vertę, kurią nustatė apeliacinės instancijos teismas; esminių vagystės aplinkybių pripažinimą ikiteisminio tyrimo metu ir teisme; į tai, kad pavogtas siurblys grąžintas. Įvertinus minėtas aplinkybes, R. M. skirtina laisvės atėmimo bausmė (nes tik tokia bausmė numatyta sankcijoje, o nusikaltimas sunkus (BK 11 straipsnio 5 dalis) mažesnė nei sankcijos vidurkis.
Kadangi netinkamai baudžiamasis įstatymas pritaikytas ne tik kasatoriaus ginamajam R. M., bet ir nuteistajam M. T., tai kasacinės instancijos teismas patikrina teismų sprendimų teisėtumą ir jo atžvilgiu (BPK 376 straipsnio 2 dalis). Remiantis pirmiau išdėstytais analogiškais argumentais, nuteistojo M. T. veika iš BK 178 straipsnio 3 dalies perkvalifikuotina į BK 178 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Teisėjų kolegija, skirdama M. T. bausmę, atsižvelgia į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytus argumentus dėl bausmės dydžio bei į šias aplinkybes: pavogto betono siurblio vertę, kurią nustatė apeliacinės instancijos teismas; esminių vagystės aplinkybių pripažinimą ikiteisminio tyrimo metu ir teisme; į tai, kad pavogtas siurblys grąžintas. Įvertinus minėtas aplinkybes, M. T. skirtina laisvės atėmimo bausmė (nes tik tokia bausmė numatyta sankcijoje, o nusikaltimas sunkus (BK 11 straipsnio 5 dalis) mažesnė nei sankcijos vidurkis.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 5 d. nutartį pakeisti.
R. M. ir M. T. veiką iš BK 178 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir paskirti laisvės atėmimo bausmes:
R. M. trejiems metams;
M. T. trejiems metams vienam mėnesiui.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, R. M. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą trejiems metams vienam mėnesiui.
Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Rimantas Baumilas
Valerijus Čiučiulka
Vytautas Masiokas
