Baudžiamoji byla Nr. 2K-384/2010
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2.12(S)
2010 m. rugsėjo 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislovo Ranonio, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Olego Fedosiuko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. kasacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 11 d. nutarties.
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu A. M. nuteistas pagal BK 164 straipsnį laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.
Iš A. M. priteista 11,50 Lt teismo turėtų pašto išlaidų valstybės naudai.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. vasario 11 d. nutartimi nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmetė.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla ir išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą,
n u s t a t ė :
A. M. nuteistas pagal BK 164 straipsnį už tai, kad, žinodamas, jog pagal Švenčionių rajono apylinkės teismo 2003 m. sausio 13 d. sprendimą privalo R. M. naudai mokėti lėšas dukters K. M., gimusios (duomenys neskelbtini), sūnaus G. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ir dukters S. M., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui ½ dalį dydžio gaunamų pajamų išmokas kiekvieną mėnesį nuo 2002 m. rugsėjo 17 d. iki K. M. pilnametystės, po to 1/3 dydžio gaunamų pajamų išmokas kiekvieną mėnesį iki G. M. pilnametystės, po to ¼ dydžio pajamų išmokas kiekvieną mėnesį iki S. M. pilnametystės, ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikams, galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė, t. y. nuo 2005 m. balandžio 8 d. iki 2008 m. lapkričio 18 d. nemokėjo lėšų vaikams išlaikyti ir neteikė jiems kitos būtinos materialinės paramos vaikams, dėl to susidarė 15 587,50 Lt įsiskolinimas.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 11 d. nutartį panaikinti ir jį išteisinti. Kasatorius nurodo, kad įsiteisėję teismų sprendimai prieštarauja baudžiamojo proceso principams ir paskirčiai, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryta esminių BPK pažeidimų, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ir nutartį.
Kasatorius nurodo, kad byla buvo nagrinėjama Švenčionyse, neatsižvelgiant į tai, kad jis neturi lėšų viešajam transportui ir kelionėms. Visi kasatoriaus prašymai pareigūnams ir institucijoms pagal jo gyvenamąją vietą buvo nepagrįstai atmesti, tai komplikavo jo teisės į gynybą ir nešališką teismą įgyvendinimą. Byloje jo socialinis statusas vertinamas prieštaringai: jis vienu metu įvardijamas kaip dviejų įmonių vadovas, bedarbis ir asmuo, esantis vaiko priežiūros atostogose. Nuosprendyje jis neteisėtai bei nepagrįstai įvardytas kaip rusas, o surašytame kaltinime – kaip bedarbis.
Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad buvo pažeista kasatoriaus teisė į gynybą, nes jam nebuvo paskirtas valstybės garantuojamas gynėjas, o byloje dalyvavęs gynėjas netinkamai atliko savo pareigas. Kasatorius aprašo jo kreipimosi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą aplinkybes, nuogąstauja, kad negauna kvalifikuotos teisinės pagalbos ir kad neturi lėšų advokatui. Kasatorius taip pat nurodo, kad apie teismo procesinius sprendimus jam buvo pranešta netiesiogiai ir pavėluotai, niekas jo nesupažindino su 2009 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu, o apie 2010 m. vasario 11 d. apeliacinę nutartį jis sužinojo tik Zarasų pataisos inspekcijoje 2010 m. kovo 19 d. Kasatoriaus teigimu, suvaržyta ir jo teisė į nešališką teismą, nes Švenčionių rajono apylinkės teismas bylos neištyrė, o jo paduotas skundas Švenčionių rajono apylinkės prokuratūrai dėl teismo procesinių pažeidimų ir bylos neištyrimo buvo neteisėtai atmestas. Į teismą byla buvo perduota neatlikus ikiteisminio tyrimo, todėl per pirmąjį teismo posėdį teisėjui teko atidėti nagrinėjimą dėl daugybės prašymų iš abiejų pusių papildomai surinkti medžiagą. Antrojo posėdžio metu kasatorius prašė nušalinti netikėtai pasikeitusį prokuratūros atstovą, tačiau jo prašymas buvo atmestas kaip nemotyvuotas. Byloje pažeistas nekaltumo principas, nes teismas nuosprendį grindė ne įrodymais, o prielaidomis.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Darius Stankevičius atsiliepimu į nuteistojo A. M. kasacinį skundą prašo šį atmesti. Prokuroras pažymi, kad BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Tačiau skundo argumentai, kuriais ginčijami šioje byloje nustatyti faktai, nesudaro bylos kasacinio nagrinėjimo dalyko.
Prokuroras teigia, kad skundo argumentai, jog A. M. susidūrė su advokato nekompetencija, pasyvumu, abejingumu, apribojusiu galimybes pasinaudoti įstatyme numatytomis teisėmis, yra deklaratyvūs. Kasatoriui buvo užtikrintas gynėjo dalyvavimas tiek ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 40-43), tiek teisme. Jis turėjo galimybę įstatymo nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo kaltinimų: užduoti klausimus, išsakyti nuomonę, teikti prašymus dėl įrodymų tyrimo ir pan. Šiomis teisėmis A. M. nevaržomai naudojosi baudžiamojo proceso metu. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu A. M. atsisakė gynėjo paslaugų (b. 1. 44), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeista teisė į gynybą, nes pagrindo privalomam gynėjo dalyvavimui (BPK 51 straipsnis), šioje byloje nėra.
Anot prokuroro, kasatoriaus teiginiai apie teismo šališkumą neturi teisinio pagrindo, bylą nagrinėjančiam teisėjui nušalinimų nebuvo pareikšta. Apeliaciniame skunde nuteistasis pirmosios instancijos teismo šališkumo taip pat neišžvelgė. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijai, nagrinėjusiai bylą apeliacine tvarka, A. M. nušalinimų taip pat nepareiškė. Apeliacinės instancijos teismas, kurio nešališkumu nebuvo abejojama, patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendį tiek faktų, tiek teisės taikymo aspektais ir paliko jį galioti. Vien kasatoriui nepalankaus nuosprendžio priėmimas nereiškia teismų nešališkumo principo pažeidimo.
Anot prokuroro, negalima sutikti ir su nuteistojo skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai atmetė jo pareikštą nušalimą prokurorui. Teismas neprivalo tenkinti visų pateiktų prašymų ir tokia teismo pozicija negali būti vertinama kaip teismo šališkumas ar galimybės gintis nuo kaltinimų neužtikrinimas (BPK 10 straipsnio 2 dalis). Svarstydamas pareikštus prašymus, teismas turi laikytis vienintelio reikalavimo – išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Todėl teismas, išnagrinėjęs A. M. pareikštą nušalimą prokurorui, motyvuota nutartimi jį atmetė ir baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidė.
Prokuroras taip pat siūlo atmesti ir skunde nurodytus teiginius, kad byloje pažeistas nekaltumo principas ir kad nuosprendį teismas grindė ne įrodymais, o prielaidomis. Teismai įvykdė BPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėję teismai būtų buvę neobjektyvūs, suinteresuoti bylos baigtimi ar kad būtų pažeistas konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas. Tai, kad kasatorius nesutinka su teismų sprendimais, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, įvertino visus byloje esančius įrodymus. Pasak prokuroro, teismai visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai ir A. M. nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 164 straipsnį, nes jis vengė pareigos išlaikyti savo vaikus.
Kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl teisės į gynybą
Kasatoriaus teiginiai apie jo teisės į gynybą suvaržymą nepagrįsti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka (BPK 44 straipsnio 8 dalis). Iš šio teisės į gynybą principo kylantys reikalavimai yra įtvirtinti atskiruose BPK straipsniuose (10, 50, 52 ir kt.).
Įstatymo reikalavimai, užtikrinantys teisę turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento ir galimybes šia teise pasinaudoti, nebuvo pažeisti. Teisė turėti gynėją įtariamajam A. M. buvo išaiškinta (T. 1, b. l. 38). Jam išreiškus pageidavimą turėti valstybės apmokamą gynėją, 2010 m. lapkričio 18 d. buvo skirtas advokatas A. S. (T. 1, b. l. 40), kuris dalyvavo jo apklausoje, pasirašė pranešime apie įtarimą ir įtariamojo apklausos protokole, savo parašu patvirtino, kad įtariamasis atsisakė duoti parodymus ir pasirašyti (T. 1, b. l. 42-43). Tą pačią dieną A. M. surašė atsisakymo nuo gynėjo pareiškimą, atsisakymas užfiksuotas protokole (T. 1, b. l. 39, 44). Teisė atsisakyti gynėjo nustatyta BPK 52 straipsnio 1 dalyje. Jos įgyvendinimas nereiškia, kad buvo varžoma įtariamojo teisė į gynybą.
Kasacinio skundo teiginiai dėl netinkamos teisinės pagalbos kokybės, nes kasatorius neturėjo lėšų advokatui apmokėti, neatitinka bylos medžiagos. Nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, kaltinamąjį gynė advokatas Romanas Bareika ir iš teisiamojo posėdžio protokolų galima spręsti, kad darė tai aktyviai (T. 2, b. l. 1-3,118-126, 151-153). BPK 48 straipsnio 2 dalies 1 punkto gynėjas įpareigojamas panaudoti visas įstatymuose nurodytas gynybos priemones ir būdus, kad būtų nustatytos aplinkybės, teisinančios ginamąjį ar lengvinančios jo atsakomybę, ir teikti ginamajam reikiamą teisinę pagalbą, o Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies – sąžiningai atlikti savo pareigas. Jeigu gynėjas šių pareigų nevykdo arba jas vykdo netinkamai, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turėtų apie tai pranešti Lietuvos advokatūrai, o prireikus, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 3 dalimi, paskirti kitą gynėją. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Gynybos organizavimas iš esmės yra ginamojo ir jo gynėjo tarpusavio reikalas ir kasatoriaus subjektyvi neigiama nuomonė apie jam suteiktos teisinės pagalbos kokybę nėra pagrindas konstatuoti teisės į gynybą suvaržymą.
Dėl kitų argumentų
Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) ir tik BPK 369 straipsnyje numatytais pagrindais – jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ar padaryta esminių BPK pažeidimų. Nuteistojo A. M. kasaciniame skunde pateikti teiginiai apie įvairius BPK pažeidimus, teismo šališkumą, nekaltumo prezumpcijos pažeidimą, teismo išvadų pagrindimą prielaidomis paliktini nenagrinėti, nes yra deklaratyvūs, nepagrįsti teisiniais argumentais ir neatitinka BPK 369 straipsnyje nustatytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. M. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vladislovas Ranonis
Albinas Sirvydis
Olegas Fedosiukas
