Teismingumo byla Nr. T-73/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00924-2018-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)
NUTARTIS
2018 m. liepos 4 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Egidijaus Laužiko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko,
išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Edgira“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Stop Servis“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius, dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. vasario 21 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė:
Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo dalių, reikalingų valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), esantiems pastatams ir statiniams eksploatuoti, nustatymo“; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. vasario 21 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo nagrinėjimo“; įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėją priimti sprendimą, kuriuo UAB „Stop Servis“ 2017 m. birželio 29 d. prašymas dėl žemės sklypo dalių, reikalingų valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), esantiems pastatams ir statiniams eksploatuoti, nustatymo pagal matininko M. K. 2015 m. spalio 29 d. parengtą Žemės sklypo planą būtų atmestas.
Ieškinyje, inter alia (be kita ko), nurodoma, kad valstybei priklausantis žemės sklypas yra išnuomotas ieškovei bei trečiajam asmeniui UAB „Stop Servis“. 2004 m. spalio 11 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi be aukciono trečiajam asmeniui UAB „Stop Servis“ išnuomota 4897 kv. m ploto žemės sklypo dalis. Su ieškove valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta 2007 m. kovo 16 d. Šia valstybinės žemės nuomos sutartimi nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiai parduotuvei eksploatuoti reikalinga 3346 kv. m ploto žemės sklypo dalis. Su ieškove sudarytos 2007 m. kovo 16 d. valstybinės žemės nuomos sutarties sudedamąja dalimi yra 8243 kv. m ploto žemės sklypo planas M 1:1000, kuris buvo suderintas su Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriumi. Ieškinyje, be kita ko, nurodoma, kad šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo keisti žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti reikalingas nuomotinas valstybinės žemės sklypo dalis; nebuvo teisinio pagrindo nustatyti atskirą žemės sklypo dalį automobilių stovėjimo aikštelei eksploatuoti; nebuvo teisinio pagrindo sumažinti ieškovei nuomojamo valstybinės žemės sklypo dalį. Ieškovė nurodo, kad nei ginčijamame įsakyme, nei rašte nenurodytas nė vienas Lietuvos Respublikos žemės įstatyme nustatytas valstybinės žemės nuomos suteikimo ir (ar) valstybinės žemės nuomos sutarties keitimo pagrindas, nepagrindžiama, kuo konkrečiai remiantis nustatytos ginčijamojo įsakymo atitinkamuose punktuose apibrėžtos žemės sklypo dalys. Ginčijami įsakymas ir raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3, 8 straipsnių reikalavimų. Iš įsakymo turinio nėra aišku, kodėl juo įforminti sprendimai yra tokie, o ne kitokie, kokiomis konkrečiomis teisės normomis buvo remtasi ir kodėl, koks yra išspręsto klausimo (visuomeninių santykių) kvalifikavimas, kt.
Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Teismas nutartyje nurodo, kad nagrinėjamu atveju byloje reiškiami reikalavimai viešojo administravimo subjektui – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, ginčijant šio subjekto administracinio pobūdžio aktus, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nustatyta UAB „Edgira“ nuosavybės teisėmis valdomai parduotuvei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) daliai (45962/9605), reikalinga eksploatuoti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis. Taip pat ginčijamas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. vasario 21 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka buvo išnagrinėtas UAB „Edgira“ skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, teismo nuomone, ieškovė nagrinėjamu atveju ginčija viešojo administravimo subjekto atliktus veiksmus (priimtus sprendimus), nustatant ieškovės valdomo nekilnojamojo turto (parduotuvės) poreikiams reikalingo eksploatuoti valstybinės žemės sklypo ribas. Teismas taip pat pažymi, kad pats viešojo administravimo subjektas, t. y. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, ginčijamame 2017 m. gruodžio 13 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino jo skundimą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o ginčijamame 2018 m. vasario 21 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta jo skundimo tvarka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Nors ieškovei atsakovės administraciniais aktais nustatyta valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojama dalis yra reikšminga jos nuomojamai šio žemės sklypo daliai, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje reikalavimai kildinami iš viešojo administravimo subjekto atliekamų teisės aktais priskirtų funkcijų vykdymo (priimant administracinio pobūdžio aktus), nekvestionuojant žemės nuomos teisinių santykių turinio. Dėl šių aplinkybių teismas darė išvadą, kad nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste svarstytina, ar vyraujantys santykiai nėra administracinio teisinio pobūdžio (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Edgira“ skundą, kuriame buvo keliami analogiško pobūdžio reikalavimai, perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teismas nurodė, kad skundžiamas įsakymas buvo priimtas įgyvendinant Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą kompetenciją įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka priimti sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą ir sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Įvertinus bylos medžiagą, skundžiamų įsakymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakymo turinį matyti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos teisme keliamas ginčas yra susijęs su ikisutartiniais valstybinės žemės sklypo nuomos santykiais, kuriuose dalyvaudamos valstybinės institucijos atlieka veiksmus, priima sprendimus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys tam tikrus civilinius teisinius santykius (subjektines civilines teises bei pareigas). Šios institucijos tokiu atveju veikia ne kaip viešojo administravimo subjektai, o kaip civilinių teisinių santykių subjektai ir jų priimti aktai (atlikti veiksmai), dalyvaujant tokiuose santykiuose, nepakeičia tų santykių pobūdžio. Tokio pobūdžio ginčai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.
Specialioji teisėjų kolegija
konstatuoja:
Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2017 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, atsižvelgdamas į atitinkamus teismų priimtus procesinius sprendimus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. spalio 27 d. pavedimą Vilniaus miesto skyriaus vedėjui Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pakartotinio skundo išnagrinėjimo“, į 2017 m. birželio 29 d. gautą UAB „Stop Servis“ prašymą, matininko M. K. 2015 m. spalio 29 d. parengtą valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), planą M 1:1000 su jame išskirtomis žemės sklypo dalimis, reikalingomis žemės sklype esantiems pastatams bei statiniams ekploatuoti, veikdamas pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 20 d. įgaliojimą „Dėl sprendimų disponuojant valstybine žeme priėmimo, bendraturčio teisių įgyvendinimo ir kitų funkcijų vykdymo“, 1-uoju punktu nustatė atitinkamas žemės sklypo dalis, reikalingas savarankiškai funkcionuojantiems pastatams bei statiniams eksploatuoti (pastatui – gamybiniam pastatui, pastatui – sandėliui, kitiems inžineriniams statiniams – automobilių stovėjimo aikštelei, pastatui – parduotuvei); 2-uoju punktu nustatė, kad UAB „Stop Servis“ nuosavybės teise valdomiems ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems pastatams bei statiniams eksploatuoti reikalinga 7049 kv. m ploto žemės sklypo dalis, kuri susideda iš įsakymo 1.1, 1.2 ir 1.3 papunkčiuose nurodytų žemės sklypo dalių (Įsakymo 2.1 papunktis); kad UAB „Edgira“ nuosavybės teise valdomo ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto pastato – parduotuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) daliai (45962/96705) reikalinga 567 kv. m ploto žemės sklypo dalis, esanti įsakymo 1.4 papunktyje nurodytoje žemės sklypo dalyje (2.2 papunktis); kitiems – 627 kv. m (2.3 papunktis).
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Geodezijos ir žemės naudojimo kontrolės departamento Geodezijos ir nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vedėja, atliekanti direktoriaus pavaduotojo funkcijas, išnagrinėjusi UAB „Edgira“ skundą dėl minėto įsakymo panaikinimo, 2018 m. vasario 21 d. rašte padarė išvadą, kad Vilniaus miesto skyriaus vedėjas, priimdamas anksčiau minėtą įsakymą, nepažeidė atitinkamų teisės aktų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.551 straipsnyje reglamentuojamas valstybinės žemės išnuomojimas, atitinkamai – aukciono ir ne aukciono būdu. Valstybinės žemės išnuomojimas reglamentuojamas Žemės įstatymo 9 straipsnyje. Šio straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad Valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės yra patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260.
Ieškinyje, inter alia, nurodoma, kad valstybei priklausantis žemės sklypas yra išnuomotas ieškovei bei trečiajam asmeniui UAB „Stop Servis“. 2004 m. spalio 11 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi be aukciono trečiajam asmeniui UAB „Stop Servis“ išnuomota 4897 kv. m ploto žemės sklypo dalis. Su ieškove valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta 2007 m. kovo 16 d. Šia valstybinės žemės nuomos sutartimi nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiai parduotuvei eksploatuoti reikalinga 3346 kv. m ploto žemės sklypo dalis. Su ieškove sudarytos 2007 m. kovo 16 d. valstybinės žemės nuomos sutarties sudedamoji dalis yra 8243 kv. m ploto žemės sklypo planas M 1:1000, kuris buvo suderintas su Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriumi. Ieškinyje, be kita ko, nurodoma, kad šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo keisti žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti reikalingas nuomotinas valstybinės žemės sklypo dalis; nebuvo teisinio pagrindo nustatyti atskirą žemės sklypo dalį automobilių stovėjimo aikštelei eksploatuoti; nebuvo teisinio pagrindo sumažinti ieškovei nuomojamo valstybinės žemės sklypo dalį.
Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad konkrečiu atveju ginčas visų pirma yra susijęs su valstybinės žemės nuomos, taigi civiliniais, teisiniais santykiais. Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse yra nurodžiusi, kad ginčai, susiję su naudojamų valstybinės žemės sklypų dalių nustatymu, grindžiami, be kita ko, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-90/2017 ir joje nurodytą praktiką). Teismo sprendimas šioje byloje galimai turėtų įtakos ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Stop Servis“ valstybinės žemės nuomos teisiniams santykiams.
Nors nagrinėjamoje byloje teismas turės taip pat vertinti ir atitinkamus viešojo administravimo subjektų priimtus aktus, tačiau, atsižvelgiant į byloje susiklosčiusių teisinių santykių visumą, darytina išvada, kad keliamo ginčo atveju dominuoja civiliniai teisiniai santykiai. Atsižvelgdama į tai, Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad šis ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
n u t a r i a :
Grąžinti bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Edgira“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Stop Servis“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius, dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. vasario 21 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkė
Janina Januškienė
L. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas
Ričardas Piličiauskas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjas
Egidijus Laužikas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
teisėjas
Romanas Klišauskas
