Civilinė byla Nr. 3K-3-129/2013
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-06276-2010-4
Procesinio sprendimo kategorija 128.14.3 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. sausio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pranešėjas), Janinos Stripeikienės ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Korofalt Ventures Ltd, Mita Group Ltd, Advanta Corporation, Machinery Trade S.A. ir Great Alliance Consultants Limited kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno apygardos prokuratūrai, AB Ūkio bankui, Korofalt Ventures Ltd, Mita Group Ltd, Advanta Corporation, Machinery Trade S.A., Great Alliance Consultants Limited dėl turto pripažinimo bešeimininkiu.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl lengvatinio apmokestinimo teritorijose įregistruotų įmonių laikomų lėšų einamosiose sąskaitose, atidarytose viename iš Lietuvos komercinių bankų, pripažinimo bešeimininkiu turtu.
Pareiškėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime teismui nurodė, kad Kauno apygardos prokuratūros atliktas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas, ir jo metu surinkta ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje esantys liudytojų apklausų (atliktų vykdant tarptautinės teisinės pagalbos prašymus) protokolai, pareiškėjo teigimu, patvirtino, kad AB Ūkio banko atidarytos įmonių (suinteresuotų asmenų) sąskaitos valdomos tyrimo metu nenustatytų asmenų, jų savininkai nenustatyti, lėšos gautos į nenustatytų asmenų internetu valdomas sąskaitas, dėl to yra bešeimininkės.
Tuo remdamasis pareiškėjas prašė teismo: pripažinti bešeimininkiu turtu ir perduoti valstybės nuosavybėn turtą, išvardytą 2009 m. vasario 2 d. turto apskaitos aktuose Nr. l, Nr. 2 ir Nr. 3: 1) 3 860 000 JAV dolerių, esančių sąskaitoje Nr. LT50 7010 0000 1360 3114 AB Ūkio banke, Kaune, Maironio g. 25, atidarytoje Mita Group Ltd (registracijos adresas: P.O. Box 961, Road Town, Tortola, British Virgin Islands, reg. 2004 m. lapkričio 8 d., reg. Nr. 622836) vardu; 2) 1 300 273,97 JAV dolerio, esančių sąskaitoje Nr. LT47 7010 0000 2060 3173 AB Ūkio banke, Kaune, Maironio g. 25, atidarytoje Advanta Corporation (registracijos adresas: P.O. Box 556 Main Street, Charlestown, Nevis, reg. 2001 m. sausio 3 d., reg. Nr. C19076) vardu; 3) 1 988 149,25 JAV dolerio, esančių sąskaitoje Nr. LT65 7010 0000 1060 3701 AB Ūkio banke, Kaune, Maironio g. 25, atidarytoje Machinery Trade S.A. (registracijos adresas: Drake Chambers, Tortola, British Virgin Islands, reg. 2005 m. vasario 25 d., reg. Nr. 643901) vardu; 4) 500 000 JAV dolerių, esančių sąskaitoje Nr. LT69 7010 0000 1960 3095 AB Ūkio banke, Kaune, Maironio g. 25, atidarytoje Great Alliance Consultants Limited (registracijos adresas: 3/F, Jonsim Place, 228 Queen‘S Road East, Wanchai, Hong Kong, reg. 2005 m. rugpjūčio 4 d., reg. Nr. 987556) vardu; 5) 3 650 000 JAV dolerių, esančių sąskaitoje Nr. LT41 7010 0000 1860 3335 AB Ūkio banke, Kaune, Maironio g. 25, atidarytoje Korofalt Ventures Ltd (registracijos adresas: P.O. Box 3321, Road Town, Tortola, British Virgin Islands, reg. 2005 m. spalio 17 d., reg Nr. 680999) vardu; 6) 765 101,68 euro, esančių sąskaitoje Nr. LT65 7010 0000 1060 3701 AB Ūkio banke, Kaune, Maironio g. 25, atidarytoje Machinery Trade S.A. (registracijos adresas: Drake Chambers, Tortola, British Virgin Islands, reg. 2005 m. vasario 25 d., reg. Nr. 643901) vardu; 7) 25 160,25 Šveicarijos franko ir 25 rapenus, esančius sąskaitoje Nr. LT65 7010 0000 1060 3701 AB Ūkio banke, Kaune, Maironio g. 25, atidarytoje Machinery Trade S.A. (registracijos adresas: Drake Chambers, Tortola, British Virgin Islands, reg. 2005 m. vasario 25 d., reg. Nr. 643901) vardu.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškimą atmetė.
Teismo sprendime pagal surinktus bylos įrodymus nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūra 2006 m. rugsėjo 6 d. pradėjo tyrimą dėl to, kad ribotos atsakomybės bendrovių, tarp jų ir Korofalt Ventures Ltd, Mita Group Ltd, Advanta Corporation, Machinery Trade S.A., Great Alliance Consultants Limited, sąskaitos, atidarytos AB Ūkio banke, buvo kredituotos stambiais tarptautiniais mokėjimo pavedimais iš Maskvos komercinio banko „Discount“, kurio licenciją Rusijos Federacijos centrinis bankas 2006 m. rugpjūčio 31 d. panaikino dėl šiurkščių Pinigų plovimo bei teroristų finansavimo įstatymo pažeidimų. Kauno apygardos prokuratūra 2006 m. rugsėjo 6 d., 2006 m. rugsėjo 13 d. laikino nuosavybės teisės apribojimo nutarimais ir Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 2 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-01060-06 laikinai apribojo, uždraudžiant disponuoti, nuosavybės teises į AB Ūkio banko sąskaitose buvusias įmonių lėšas, kurios 2009 m. vasario 2 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apskaitytos turto apskaitos aktuose Nr. l, Nr. 2 ir Nr. 3 (T. 1, b. l. 6–9, 13–22). Nuosavybės teisės į lėšas apribotos įtariant, kad jos buvo gautos iš Baudžiamojo kodekso uždraustos veikos ir panaudotos ūkinėms operacijoms siekiant nuslėpti šių pinigų kilmę. Ši procesinė prievartos priemonė taikyta siekiant užtikrinti galbūt neteisėtai įgytų lėšų konfiskavimą.
Bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymu nenustatyta kitaip (2004 m. gegužės 26 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (2008 m. spalio 29 d. redakcija) (toliau – Taisyklės) 3.2 punktas). Pagal Taisyklių 3.1 punktą konfiskuotas turtas apskaitomas pagal teismų nuosprendžius baudžiamosiose bylose, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nurodytais atvejais priimtus teismų, kitų valstybės institucijų (pareigūnų) nutarimus ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nurodytais atvejais priimtus prokurorų, ikiteisminio tyrimo teisėjų (teismo) nutarimus (sprendimus).
Teismo vertinimu, Taisyklėse nustatyti skirtingi pagrindai ir tvarka konfiskuoto bei bešeimininkio turto apskaitai, dėl to vykdyto ikiteisminio tyrimo metu taikius laikiną nuosavybės teisių į lėšas apribojimą, tuo pačiu metu lėšos negalėjo būti apskaitomos kaip bešeimininkės. Teismas pažymėjo tą aplinkybę, kad nuosavybės teises apribojusių institucijų buvo pripažinta, jog pinigų savininkai yra įmonės, nes apribotos būtent įmonių nuosavybės teisės į juos.
Pagal CK 4.57 straipsnio 1 dalį bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas yra nežinomas. Įvertinęs bylos įrodymus – įmonių steigimo dokumentus, veiklos pažymėjimus, pažymas apie įmonių būklę, sąskaitų išrašus, pažymas apie įmonių statusą, išrašus iš Direktorių registro – teismas sprendė, kad įmonės yra veikiantys, įregistruoti juridiniai asmenys. Pareiškėjas įrodinėjo teiginį, kad lėšos neturi savininko, iš esmės tik ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymais. Tačiau, teismo vertinimu, šie įrodymai nepatvirtina pareiškėjo pozicijos, kad įmonių vadovai apie įmonių veiklą nežinojo ar kad įmonės nevykdė veiklos. Pagal įmonių sudarytas sutartis ir atliktas operacijas turimose banko sąskaitose teismas sprendė, kad apklausti asmenys įmonių vardu vykdė ūkinę veiklą. Byloje pateikta 2006 m. birželio 27 d. sutartis Nr. 39, sudaryta Mita Group Ltd ir Ennerdale Investments Limited (T. 8, b. l. 91–94, 97), 2006 m. birželio 27 d. sutartis Nr. 48, sudaryta Advanta Corporation ir Ennerdale Investments Limited (T. 7, b. l. 70–74), 2006 m. birželio 30 d. sutartis Nr. 33, sudaryta Korofalt Ventures Ltd ir Fontana Invest Inc. Limited (T. 6, b. l. 104–109), 2006 m. birželio 26 d. sutartis Nr. 27, sudaryta Machinery Trade S.A. ir Fontana Invest Inc. Limited (T. 5, b. l. 105–111, 115). Iš sutarčių turinio matyti, kad lėšos į įmonių sąskaitas pateko sandorių pagrindu. Duomenų, patvirtinančių, kad šie sandoriai yra negaliojantys, teisės aktų nustatyta tvarka nuginčyti, byloje nepateikta.
Kauno apygardos prokuratūros 2011 m. liepos 5 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 06–1–01060–06 nutrauktas nenustačius veikų, turinčių nusikaltimų, nustatytų Baudžiamojo kodekso 216 straipsnyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, požymių (T. 9, b. l. 60–110). Duomenų, kad civiline tvarka būtų nustatytas lėšų įgijėjų nesąžiningumas ar jų valdytojai būtų pripažinti neteisėtais, byloje nenustatyta. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog prašomos pripažinti bešeimininkėmis lėšos neturi savininko, sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo. Dėl to ginčo lėšos negali būti pripažintos bešeimininkėmis.
Apeliacine tvarka pagal pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą bylą išnagrinėjusi ir apeliacinį skundą tenkinusi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. liepos 5 d. sprendimu panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – pareiškimą tenkino visiškai ir pripažino bešeimininkiu turtu bei perdavė valstybės nuosavybėn turtą, išvardytą 2009 m. vasario 2 d. turto apskaitos aktuose Nr. l, Nr. 2 ir Nr. 3: 1) 3 860 000 JAV dolerių, esančių sąskaitoje Nr. LT50 7010 0000 1360 3114 AB Ūkio banke, Kaune, Maironio g. 25, atidarytoje Mita Group Ltd (registracijos adresas: P.O. Box 961, Road Town, Tortola, British Virgin Islands, reg. 2004 m. lapkričio 8 d., reg. Nr. 622836) vardu; 2) 1 300 273,97 JAV dolerio, esančių sąskaitoje Nr. LT47 7010 0000 2060 3173 AB Ūkio banke, Kaune, Maironio g. 25, atidarytoje Advanta Corporation (registracijos adresas: P.O. Box 556 Main Street, Charlestown, Nevis, reg. 2001 m. sausio 3 d., reg. Nr. C19076) vardu; 3) 1 988 149,25 JAV dolerio, esančių sąskaitoje Nr. LT65 7010 0000 1060 3701 AB Ūkio banke, Kaune, Maironio g. 25, atidarytoje Machinery Trade S.A. (registracijos adresas: Drake Chambers, Tortola, British Virgin Islands, reg. 2005 m. vasario 25 d., reg. Nr. 643901) vardu; 4) 500 000 JAV dolerių, esančių sąskaitoje Nr. LT69 7010 0000 1960 3095 AB Ūkio banke, Kaune, Maironio g. 25, atidarytoje Great Alliance Consultants Limited (registracijos adresas: 3/F, Jonsim Place, 228 Queen‘S Road East, Wanchai, Hong Kong, reg. 2005 m. rugpjūčio 4 d., reg. Nr. 987556) vardu; 5) 3 650 000 JAV dolerių, esančių sąskaitoje Nr. LT41 7010 0000 1860 3335 AB Ūkio banke, Kaune, Maironio g. 25, atidarytoje Korofalt Ventures Ltd (registracijos adresas: P.O. Box 3321, Road Town, Tortola, British Virgin Islands, reg. 2005 m. spalio 17 d., reg Nr. 680999) vardu; 6) 765 101,68 euro, esančių sąskaitoje Nr. LT65 7010 0000 1060 3701 AB Ūkio banke, Kaune, Maironio g. 25, atidarytoje Machinery Trade S.A. (registracijos adresas: Drake Chambers, Tortola, British Virgin Islands, reg. 2005 m. vasario 25 d., reg. Nr. 643901) vardu; 7) 25 160,25 Šveicarijos franko ir 25 rapenus, esančius sąskaitoje Nr. LT65 7010 0000 1060 3701 AB Ūkio banke, Kaune, Maironio g. 25, atidarytoje Machinery Trade S. A. (registracijos adresas: Drake Chambers, Tortola, British Virgin Islands, reg. 2005 m. vasario 25 d., reg. Nr. 643901) vardu.
Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad turtas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas yra nežinomas (bešeimininkis turtas), teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės institucijų arba savivaldybės pareiškimą, perduodamas valstybės arba savivaldybės nuosavybėn. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią turtas paimtas į apskaitą, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitų pareiškimo padavimo terminų. Teisėjų kolegijos vertinimu, Kauno apskrities mokesčių inspekcija, prieš kreipdamasi į teismą dėl lėšų, esančių AB Ūkio banke, pripažinimo bešeimininkėmis ir jų perdavimo valstybės nuosavybėn, atliko visas reikiamas procedūras: įtraukė lėšas, kurių savininkai nebuvo nustatyti, į apskaitą pagal pirmiau nurodytu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatytą tvarką, po šio veiksmo praėjo daugiau kaip vieneri metai ir šių lėšų savininkai nenustatyti.
Aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, visų pirma reiškia tai, jog asmens veiksmuose nebuvo nustatyta pagrindų patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, tačiau tai neeliminuoja teismo galimybės konstatuoti teisiškai reikšmingus faktus civiliniam ginčui išspręsti. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai nagrinėjant civilinę bylą turi būti įvertinami pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles kaip sudėtinė byloje esančių įrodymų dalis, leidžianti teismui konstatuoti aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, buvimą arba nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Litagros prekyba“ v. G. Butausko įmonė, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-55/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-55/2012">3K-3-55/2012</a>). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, išteisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatyti nusikalstamų veiksmų padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B.–W. ir kt. v. A. P., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-378/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-378/2009">3K-3-378/2009</a>).
Nagrinėjamos bylos atveju nuosprendis baudžiamojoje byloje nebuvo priimtas. Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2011 m. liepos 5 d. nutarimu (T. 9, b. l. 60–110) ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-01060-06 nutrauktas nenustačius nusikalstamų veikų. Galutinėmis ir neskundžiamomis Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 5 d. ir 2011 m. gruodžio 23 d. nutartimis (T. 10, b. l. 39–40, 41–45) Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2011 m. liepos 5 d. nutarimo dalis dėl bendrovių Great Alliance Consultants Limited, Korofalt Ventures Ltd, Mita Group Ltd, Machinery Trade, Advanta Corporation lėšų, esančių AB Ūkio banke, perdavimo valstybės nuosavybėn paliktos galioti. Šiomis nutartimis konstatuota, kad bendrovė Great Alliance Consultants Limited yra tik formali į jos sąskaitą pervestų lėšų savininkė; objektyviai nenustatyti nei fiziniai asmenys, kurie inicijavo pinigų pervedimą į įmonių sąskaitas ir turėjo faktinę galimybę toliau disponuoti sąskaitoje esančiais pinigais, jeigu operacijos pinigais nebūtų sustabdytos, nei ūkinės operacijos, kurios sudarė realų pagrindą atlikti mokėjimus; bendrovės Korofalt Ventures Ltd, Mita Group Ltd, Machinery Trade S.A., Advanta Corporation jokios ūkinės veiklos nevykdė, jų direktoriais ir atstovais buvo įforminti statytiniai asmenys, lėšos į sąskaitas pervestos be teisėto pagrindo, savininkai nenustatyti, nėra pagrindo paminėtas kompanijas (įmones) laikyti šių konkrečių pervestų pinigų savininkais; asmenys, kurių vardu įforminta kompanijų Korofalt Ventures Ltd, Mita Group Ltd, Machinery Trade S.A., Advanta Corporation ir kt. bankinė ar kitų sandorių veikla, su jomis iš esmės yra susiję tik formaliai; realiai su bankų sąskaitų atidarymu, jų realiu valdymu, sutarčių, pagal kurias buvo pervedami pinigai, formaliu sudarymu yra susiję kiti nenustatyti asmenys.
Teismas nepripažino įmonių veikiančiomis, nes įmonės realiai vykdomą ūkinę finansinę veiklą patvirtina ne vadovo paskyrimas ar įmonės steigimui, sąskaitos banke atidarymui reikalingų dokumentų įforminimas, bet visų pirma finansinės atskaitomybės dokumentai, kurių šioje byloje nėra. Teismas pažymėjo, kad įmonės Korofalt Ventures Ltd direktore įforminta I. G. nebuvo surasta ir apklausta. Įvertinęs bylos įrodymus, teismas konstatavo, kad egzistuoja didesnė tikimybė, jog prašomos pripažinti bešeimininkėmis lėšos neturi savininko.
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo Great Alliance Consultants Limited prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:
Vadovaujantis CK 4.57 straipsniu bešeimininkiu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. CK 1.97 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinių teisių objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės. Įstatyme daiktai ir lėšos įvardyti kaip atskiri, skirtingi civilinės teisės objektai. Kasatoriaus teigimu, lėšos, esančios atsiskaitomojoje banko sąskaitoje, laikomos ne daiktu, o specifiniu civilinės teisės objektu, dėl to ginčytina tai, ar bešeimininkiu daiktu gali būti laikomos būtent banko sąskaitoje esančios lėšos. Bešeimininkiu gali būti pripažinti tik nekilnojamieji daiktai arba tokie kilnojamieji daiktai, kaip gyvūnai, negyvi kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė, arba kuriuos pametė ar paslėpė (radinys), tarp jų ir lobis (CK 4.57 straipsnis), todėl darytina išvada, kad, CK nenustačius galimybės pripažinti bešeimininkiu kitokį, nei daiktas, turtą, lėšos, esančios banko sąskaitoje, niekaip negali būti pripažintos bešeimininkiu daiktu.
Kasatoriaus nuomone, teisėtai atidarytoje banko sąskaitoje esančios lėšos (elektroniniai pinigai), esantys teisėta atsiskaitymo priemone Lietuvoje, objektyviai negali neturėti savininko. Ar banko sąskaitoje esančios lėšos gali būti traktuojamos kaip bešeimininkis turtas, atsižvelgtina į tai, kad tos lėšos patenka į konkretaus ir veikiančio asmens iniciatyva atidarytą banko sąskaitą, tam tikram asmeniui padarius mokėjimo pavedimą. Byloje nėra pateiktų duomenų apie atsiskaitomosios sąskaitos, kurioje yra laikomi ginčijami pinigai, atidarymo teisėtumo užginčijimą arba kad tokia banko sąskaita būtų buvusi atidaryta neteisėtai. Byloje AB Ūkio banko atstovė patvirtino, kad kasatoriaus banko sąskaita atidaryta teisėtai, gavus visus reikiamus dokumentus. Kasatorius yra teisėtai įsteigta, veikianti lengvatinio apmokestinimo zonoje įregistruota kompanija, turinti savo veikiančius organus. Tokia įmonė teisine prasme nesiskiria nuo kitų įmonių ir dalyvauja teisiniuose santykiuose lygiomis teisėmis su kitais fiziniais bei juridiniais asmenimis.
CK 4.93 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą. Niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus tenkinti pareiškėjo prašymą ir pripažinti suinteresuotų asmenų atsiskaitomosiose banko sąskaitoje esančias lėšas bešeimininkėmis, buvo pažeistos nuosavybės teisę ginančios materialiosios teisės normos, nes iš esmės paneigta užsienio subjektų teisė į lėšų, esančių Lietuvos Respublikos komerciniame banke atidarytose sąskaitose, nuosavybę.
Pagal CPK 185 straipsnį teismai turi visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje vien ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, nelygindamas jų su civilinio proceso metu nustatytais faktais ir pateiktais įrodymais bei nepasisakydamas, kodėl nevertina ir atmeta nemažai tiek kasatoriaus, tiek kitų suinteresuotų asmenų bylos nagrinėjimo metu pateiktų įrodymų, nesilaikė šios proceso teisės normos. Teismas, remdamasis visais byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta, jeigu pareiškėjo pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą esant, nei jos nesant. Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamą sprendimą motyvuodamas iš esmės vien tik 2011 m. liepos 5 d. nutarime dėl ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-01060-06 nutraukimo, Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 5 d. ir 2011 m. gruodžio 23 d. nutartyse nustatytomis aplinkybėmis ir nesivadovaudamas kitais civilinio proceso metu pateiktais įrodymais bei nepasisakydamas, kodėl jų nevertina ir atmeta, nesilaikė CPK 176–185 straipsniuose išdėstytų įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių.
Aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, visų pirma, reiškia tai, kad asmens veiksmuose nebuvo nustatyta pagrindų patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, tačiau tai neeliminuoja teismo pareigos konstatuoti teisiškai reikšmingus faktus civiliniam ginčui išspręsti. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai nagrinėjant civilinę bylą turi būti įvertinami pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles kaip sudėtinė kitų byloje esančių įrodymų dalis, leidžianti teismui konstatuoti aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, buvimą arba nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Litagros prekyba“ v. G. Butausko įmonė, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-55/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-55/2012">3K-3-55/2012</a>). Pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktą nereikia įrodinėti tik inter alia tokių aplinkybių: asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudicinių faktų). Šioje byloje ikiteisminis tyrimas, kurio medžiaga savo sprendime rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, nutrauktas prokuroro nutarimu. Ginčijamu klausimu apkaltinamasis teismo nuosprendis nebuvo priimtas ir ikiteisminio tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nebuvo konstatuotos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, dėl to ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės neturi prejudicinio fakto reikšmės nagrinėjamoje civilinėje byloje įrodinėjamų aplinkybių atžvilgiu.
Pareiškimu dėl prisidėjimo prie suinteresuoto asmens Great Alliance Consultants Limited kasacinio skundo suinteresuoti asmenys Korofalt Ventures Ltd, Mita Group Ltd, Advanta Corporation, Machinery Trade S.A. pritaria kasacinio skundo argumentams ir reikalavimui, prašo jį tenkinti.
Pareiškimu dėl prisidėjimo prie suinteresuoto asmens Great Alliance Consultants Limited kasacinio skundo suinteresuotas asmuo AB Ūkio bankas prašo kasacinį skundą tenkinti.
Pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į suinteresuoto asmens Great Alliance Consultants Limited kasacinį skundą prašoma kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. sprendimą. Atsiliepime pateikti šie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:
Remiantis CK 1.99 ir 1.100 straipsnių nuostatomis pinigai kaip ir daiktai yra civilinių teisių objektas, todėl vertinant bešeimininkį turtą negalima šių kategorijų išskirti. Pinigai patenka į daikto sąvoką pagal CK 4.57 straipsnį, kai bešeimininkiu daiktu laikomas bet kuris daiktas, neturintis savininko arba kurio savininkas nežinomas. Prokuratūros 2011 m. liepos 5 d. nutarimu nutraukus ikiteisminį tyrimą, išspręstas lėšų, kurių savininkai nenustatyti, perdavimo valstybei klausimas. Pažymėtina, kad ginčo pinigų savininkas nenustatytas iki šiol. Byloje yra tik informacija apie tariamo lėšų savininko atstovą, kuris veikia atstovaujamojo vardu.
CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatytas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esamų įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą arba nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia tai, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktų buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-316/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-316/2010">3K-3-316/2010</a>). Kauno apygardos prokuratūra ikiteisminiame tyrime atliko prašomų pripažinti bešeimininkiu turtu lėšų savininkų paiešką ir tai kaip rašytinis įrodymas pateikta prokuratūros 2011 m. liepos 5 d. nutarime. Lėšų savininkų paieškos Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija neatliko ir to neprivalėjo daryti, nes Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 341 ir 35 punktuose nurodyta, kad apskaitos aktus surašę subjektai turi atlikti tik statinių savininkų paiešką. Lėšų savininkų paieškos Taisyklėse nenumatyta.
Suinteresuoto asmens Kauno apygardos prokuratūros atsiliepimu į suinteresuoto asmens Great Alliance Consultants Limited kasacinį skundą prašoma kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. sprendimą. Atsiliepime pateikti šie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:
Ikiteisminio tyrimo metu apribotos trylikos lengvatinio apmokestinimo bendrovių nuosavybės teisės į lėšas sąskaitose AB Ūkio banke. Duomenimis, gautais teisinės pagalbos prašymu baudžiamojoje byloje, Great Alliance Consultants Limited atstovu įformintas V. H. Ikiteisminio tyrimo metu gautais duomenimis patvirtinta, kad Great Alliance Consultants Limited ūkinės veiklos nevykdė, lėšos į sąskaitą pervestos be teisėto pagrindo, savininkas nenustatytas. Nurodytu registracijos adresu ir AB Ūkio banko nurodytu buveinės adresu bendrovės nerasta. Bendrovės Great Alliance Consultants Limited sąskaitoje lėšų operacijos vykdytos šiam klientui neatsiėmus banko sąskaitos ir paslaugų teikimo sutarties. Prokuratūros 2011 m. liepos 5 d. nutarimu nutraukus ikiteisminį tyrimą, išspręstas lėšų, kurių savininkai nenustatyti, perdavimo valstybei klausimas. Kauno apygardos prokuratūra pranešė Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai apie būtinumą apskaityti lengvatinio apmokestinimo įmonių vardu atidarytose sąskaitose lėšas, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2009 m. vasario 2 d. turto apskaitos aktu Nr. 1 perėmė į apskaitą bendrovės Great Alliance Consultants Limited lėšas. Kauno apygardos prokuratūros 2011 m. liepos 5 d. nutarimas, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, yra galiojantis ir pripažintas pagrįstu Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 5 ir 23 d. nutartimis.
Kasaciniu skundu suinteresuoti asmenys Korofalt Ventures Ltd, Mita Group Ltd, Advanta Corporation, Machinery Trade S.A. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:
Apeliacinės instancijos teismo sprendime lėšų, esančių banko sąskaitose, laikymas daiktu CK 4.1 straipsnio prasme prieštarauja civiliniuose įstatymuose įtvirtintai sąvokai, kad civilinių teisių objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės (CK 1.97 straipsnis). Pinigai, kaip civilinių teisių objektai, – tai Lietuvos banko išleidžiami banknotai, monetos ir lėšos sąskaitose, kitų valstybių išleidžiami banko bilietai, valstybės iždo bilietai, monetos ir lėšos sąskaitose, esantys teisėta atsiskaitymo priemonė (CK 1.100 straipsnis). Tiek CK 4.1, tiek BPK 91 straipsniuose daiktai apibrėžti kaip materialaus pasaulio objektai, kurie yra apčiuopiami. Daiktais laikomi iš gamtos pasisavinti arba gamybos procese sukurti materialaus pasaulio dalykai (CK 4.1 straipsnis). Šioje byloje lėšos banko sąskaitose prilyginamos daiktui, nors lėšų buvimas elektroninių įrašų pavidalu nėra apčiuopiamas materialaus pasaulio objektas. Pripažįstant, kad lėšos sąskaitose nėra daiktas, lėšų sąskaitoms neturėtų būti taikomi CK 4.57, 4.58 straipsniai dėl bešeimininkio daikto.
Pagal CK 4.57 straipsnį, kad daiktas būtų pripažintas bešeimininkiu, būtina nustatyti, ar tikrai jis neturi savininko ar jo savininkas nežinomas. Sąskaitos AB Ūkio banke atidarytos teisėtai suinteresuotų asmenų vardu. Neįrodyta ir nėra jokių duomenų, kad lėšos įgytos neteisėtai. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad lėšos, esančios juridinių asmenų sąskaitose, neturi savininko, t. y. nesilaikydamas daikto pripažinimo bešeimininkiu pripažinimo sąlygos – nustatyti, ar joks asmuo nepretenduoja į nuosavybę – pažeidė CK 4.57 straipsnio l dalies normą. Tokia formuojama praktika kvestionuoja lengvatinio apmokestinimo kompanijų veiklą Lietuvoje, nors tokių įmonių veikla nedraudžiama.
Jei neįrodyta, kad lėšos įgytos nesąžiningai (ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nenustačius nusikalstamos veikos požymių), galioja lėšų įgijimo sąžiningumo prezumpcija. Jeigu pareiškėjas neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti pareiškimą kaip nepagrįstą (CPK 263 straipsnio l dalis). Ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės pagal įrodymų vertinimo taisykles turėjo būti vertinamos kaip sudėtinė kitų byloje esančių įrodymų dalis. Tačiau apeliacinės instancijos teismo sprendimo išvados priimtos remiantis tik ikiteisminio tyrimo medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu konstatuotos aplinkybės nebuvo patvirtintos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, tyrimas nutrauktas prokuroro nutarimu. Vertinant procesinio dokumento dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo įrodomąją reikšmę civilinėje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad net ir nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą pateikiama tik ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizė, kurios vertinimas negali turėti oficialiojo, turinčio didesnę įrodomąją galią rašytinio įrodymo statuso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. B. v. AB,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-l46/2011). Apeliacinės instancijos teismas priimdamas sprendimą rėmėsi tik ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, nepasisakydamas, neįvertindamas kasatorių pateiktų dokumentų, nenurodydamas jų atmetimo motyvų.
Pareiškimu dėl prisidėjimo prie suinteresuotų asmenų Korofalt Ventures Ltd, Mita Group Ltd, Advanta Corporation, Machinery Trade S.A. kasacinio skundo suinteresuotas asmuo Great Alliance Consultants Limited pritaria kasacinio skundo argumentams ir reikalavimui, prašo jį tenkinti.
Pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į suinteresuotų asmenų Korofalt Ventures Ltd, Mita Group Ltd, Advanta Corporation, Machinery Trade S.A. kasacinį skundą prašoma kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. sprendimą. Atsiliepime į kasacinį skundą išdėstyti iš esmės tie patys, nekeičiant jų turinio ir išdėstymo tvarkos, argumentai, kaip ir pirmiau aprašytame pareiškėjo atsiliepime į suinteresuoto asmens Great Alliance Consultants Limited kasacinį skundą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl pinigų, kaip civilinių teisių objektų rūšies, galimybės pripažinti bešeimininkiais
Kasatoriai kasaciniuose skunduose nurodo, kad lėšos, esančios banko sąskaitose, nelaikomos daiktais, todėl joms neturėtų būti taikomi Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57, 4.58 straipsniai dėl bešeimininkio daikto.
Atsakydama į šį klausimą kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad CK nustatyta, jog pinigai yra viena iš civilinių teisių objektų rūšių, ir detalizuojama, jog tai Lietuvos banko išleidžiami banknotai, monetos ir lėšos sąskaitose, kitų valstybių išleidžiami banko bilietai, valstybės iždo bilietai, monetos ir lėšos sąskaitose, esantys teisėta atsiskaitymo priemone (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.100 straipsnis). Be pinigų, įstatyme išskirtos ir kitos civilinių teisių objektų rūšys: daiktai, vertybiniai popieriai, kitas turtas ir turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir jų rezultatai, taip pat kitos turtinės bei neturtinės vertybės (CK 1.97 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad CK normose (CK pirmosios knygos III dalies V skyrius) išvardijamos civilinių teisinių santykių rūšys ir pateikiamos konkrečių objektų rūšių sąvokos bei ypatumai, tačiau nepateikta civilinių teisių objekto bendrosios sampratos. Į šį klausimą atsakymą pateikia teisės doktrina, kuri civilinių teisių objektu laiko turtą ir civilinės teisės saugomas neturtines teises bei vertybes. Turtas kaip civilinių teisių objektas – tai visos turtinės vertybės, į kurias civilinės teisės subjektai – asmenys – įgyja teises ir (arba) dėl kurių šiems subjektams atsiranda pareigų. Turtas skirstomas į materialųjį ir nematerialųjį. Materialųjį turtą sudaro daiktai, kurie kaip civilinių teisių objektai skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus. Įstatyme kilnojamaisiais daiktais pripažįstami daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, jeigu įstatymų nenustatyta ko kita (CK 1.98 straipsnio 4 dalis). Pagal teisės doktriną pinigai (CK 1.100 straipsnis) yra savarankiška civilinių teisių objektų rūšis, patenkanti į kilnojamojo turto sampratą ir kartu esanti viena iš finansinio turto rūšių. Pinigai skirstomi į dvi pagrindines rūšis: 1) grynieji – tai banknotai ir monetos; 2) negrynieji pinigai – tai lėšos, esančios bankų ar kitų kredito įstaigų atidarytose sąskaitose (CK 6.193 straipsnis), indėliai (CK 6.892 straipsnis) ir elektroniniai pinigai (Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pinigai, palyginus juos su kitomis turto rūšimis, yra laikomi likvidžiausiu finansiniu turtu. Akivaizdu, kad grynieji pinigai gali būti tokių daiktinės teisės institutų kaip radinys (CK 4.62 straipsnis) ir lobis (CK 4.65 straipsnis) dalykas.
Nuosavybės teisės į pinigus kaip turtą atsiranda bendraisiais nuosavybės teisės įgijimo pagrindais (pvz., pagal sandorius, paveldėjimu ir kt. – CK 4.47 straipsnis). Įstatyme, apibrėžiant nuosavybės teisės įgijimą perdavimo būdu (CK 4.48 straipsnis) ir nustatant momentą, nuo kurio daikto įgijėjas pagal sandorį įgyja nuosavybės teisę (CK 4.49 straipsnis), nustatyta, kad šios taisyklės taikomos ne vien daiktams, kaip vienai iš civilinių teisių objektų rūšių, bet ir kitam turtui. CK nustatytas specifinis nuosavybės teisės įgijimas, kai nuosavybės teisė įgyjama į bešeimininkį daiktą (CK 4.58 straipsnis). Bešeimininkis daiktas gali būti nuosavybėn perduodamas tik dviem subjektams – valstybei arba savivaldybėms. Nuosavybės teisė į bešeimininkį daiktą gali būti perduodama tik teismo sprendimu, taigi toks klausimas gali būti išspręstas tik išnagrinėjus civilinę bylą, kurios nagrinėjimo ypatumai nustatyti CPK 534–537 straipsniuose. Pareiškimas dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu gali būti teismui paduodamas tik suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą pagal Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuotino, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių tvarką. Įstatyme apibrėžta, kad bešeimininkiu laikomas daiktas, neturintis savininko arba kurio savininkas nežinomas (CK 4.57 straipsnio 1 dalis). Nors CK 4.57–4.58 straipsnių tekste pagal jo gramatinę prasmę nurodyta tik viena civilinių teisių objektų rūšis – daiktas, tačiau, taikydama sisteminį, lingvistinį ir teleologinį aiškinimo metodus ir atsižvelgdama į tai, kad pinigai visų pirma yra turtas – viena iš finansinio turto rūšių, pagal teisės doktriną priskiriamų prie materialaus kilnojamojo turto, o nuosavybės teisės į bešeimininkį daiktą įgijimas yra tik vienas iš įstatyme nustatytų nuosavybės teisės į turtą įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 12 punktas), kasacinio teismo teisėjų kolegija išaiškina, kad išdėstytų CK straipsnių pagrindu nuosavybė gali būti įgyjama ne tik į bešeimininkį daiktą, bet ir į bet kokį kitą turtą, įskaitant pinigus, jeigu nustatoma, kad jie neturi savininko arba jų savininkas nežinomas.
Dėl ieškinio įrodytinumo
Kasatoriai kasaciniuose skunduose nurodo, kad bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas sprendimą grindė vien ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, nelygindamas jų su civilinio proceso metu nustatytais faktais ir pateiktais įrodymais, kuriuos be pagrindo atmetė ir taip pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika dėl įrodinėjimo yra nuosekli, gausi ir išplėtota. Įrodinėjimo dalykas yra juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams reglamentuoti. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. V. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-20/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-20/2008">3K-3-20/2008</a>; 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. A. A., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-375/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-375/2012">3K-3-375/2012</a>). Kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas nuostata, jog visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-335/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-335/2009">3K-3-335/2009</a>; 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. A. A., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-375/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-375/2012">3K-3-375/2012</a>). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Muaro krautuvė“ v. Vilniaus m. valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-31/1999; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B., V. Ž. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004). Bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi išlikti, todėl įrodymų turi būti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. M. v. J. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-416/2011; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareiškimą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-323/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-323/2012">3K-3-323/2012</a>).
Konkrečių bylos faktinių aplinkybių nustatymas yra ne kasacijos dalykas, todėl kasacinis teismas tikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis tik teisės taikymo aspektu ir yra saistomas teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Vienu iš prejudicinių faktų, kurių nereikia iš naujo įrodinėti, yra pripažįstamas asmens nusikalstamų veiksmų padarinių nustatymas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, nulemiančiu tai, kad teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių nebereikia įrodinėti civilinio proceso metu (CPK 182 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju nuosprendis baudžiamojoje byloje nepriimtas, ikiteisminis tyrimas prokuroro nutarimu nutrauktas nenustačius veikų, turinčių nusikaltimo požymių. Ši aplinkybė reiškia tai, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, jeigu jais nagrinėjant bylą remiamasi, turi būti įvertinami pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles kaip sudėtinė byloje esančių įrodymų dalis, leidžianti teismui pasiekti įrodinėjimo tikslą – teismo įsitikinimą, pagrįstą byloje esančių įrodymų visumos tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kadangi, kaip aptarta ir išaiškinta šioje nutartyje, pinigai taip pat gali būti bešeimininkiai ir į juos valstybė laikydamasi įstatymu nustatytos tvarkos gali įgyti nuosavybės teisę, tai civilinėje byloje buvo įrodinėjama aplinkybė, kad AB Ūkio banke atitinkamose sąskaitose esančios lėšos užsienio valiuta yra bešeimininkės. Kasacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą, kaip rašytinius įrodymus įvertino Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2011 m. liepos 5 d. nutarimą, kuriuo ikiteisminis tyrimas nutrauktas konstatavus, kad nepadaryta veikos, turinčios nusikaltimo požymių, ir Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 5 d. ir 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis, kuriomis buvo netenkinti suinteresuotų asmenų prašymai ir prokuroro nutarimas dėl suinteresuotų asmenų vardu lėšų, esančių AB Ūkio banke, perdavimo valstybės nuosavybėn paliktas galioti. Be to, teismas vertino ir savo išvadas bei teismo sprendimą grindė ir kitų rašytinių įrodymų duomenimis, kaip antai: įmonių direktorių ar atstovų paaiškinimais, įmonių steigimo dokumentais ir įstatais, pažymomis apie įmonės būklę, išrašais iš direktorių ir tarnautojų registro, sąskaitų išrašais, atstovavimo sutartimis, teisinės pagalbos sutartimis ir kt. Įrodymų viseto įvertinimo pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendime konstatavo, kad prašomos pripažinti bešeimininkėmis lėšos neturi savininko ir tai yra pagrindas šias lėšas pripažinti bešeimininkėmis. Visa tai paneigia kasacinio skundo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas sprendimą priėmė vien atkartodamas prokuratūros procesinio sprendimo – 2011 m. liepos 5 d. nutarimo – turinį ir netirdamas įrodymų CPK nustatyta tvarka. Aplinkybę, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija susipažino ir tyrė įrodymus, patvirtina teismo posėdžio protokole užfiksuota informacija (T. 11, b. l. 66).
Konstatavus, kad tam tikros lėšos banko sąskaitose yra bešeimininkės, kasacinio skundo argumentai apie sąskaitų atidarymo teisėtumą ir lėšų įgijimo sąžiningumo prezumpciją byloje nagrinėjamam klausimui neaktualūs ir nedaro įtakos skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisėtumui.
Apibendrindama kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad išnagrinėjus bylą kasacine tvarka nepasitvirtino byloje pateiktų kasacinių skundų argumentai. Naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo nenustatyta teisinio pagrindo, dėl to šis sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Iš suinteresuotų asmenų priteistina iš kiekvieno po 33,45 Lt išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bendrosios raštinės 2013 m. sausio 18 d. pažyma apie 167,27 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš Korofalt Ventures Ltd, Mita Group Ltd, Advanta Corporation, Machinery Trade S.A. ir Great Alliance Consultants Limited iš kiekvieno po 33,45 Lt (trisdešimt tris litus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai
Česlovas Jokūbauskas
Janina Stripeikienė
Juozas Šerkšnas
