Civilinė byla Nr. 3K-3-137/2013
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00526-2010-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 27.7;
(S)
44.5.2.17; 114.4; 114.11; 123.7; 123.9
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. W. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ping fan“ ieškinį atsakovams L. W. ir R. M. dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas ginčas dėl įmonės vadovų pareigos atlyginti įmonei padarytą žalą.
Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų (buvusių ieškovo vadovų), neperdavusių dalies įmonės turto bankroto administratoriui, 31 888,16 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
Bylą nagrinėję teismai nustatė tokias faktines bylos aplinkybes: atsakovas L. W. buvo UAB „Ping fan“ direktorius nuo 2008 m. lapkričio 20 d. iki 2009 m. gegužės 4 d., o atsakovė R. M. – nuo 2009 m. gegužės 4 d. iki 2010 m. kovo 24 d.; Panevėžio apygardos teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartimi UAB „Ping fan“ iškelta bankroto byla (bylos Nr. B2-475-544/2010); bankroto bylos iškėlimo dienos balanso duomenimis apskaityta nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų už 35 733 Lt, iš kurių: 8375 Lt ilgalaikio turto, 27 358 Lt trumpalaikio turto, iš jų 21 920 Lt lėšų, iš kurių 21 876,45 Lt – kasoje. Panevėžio apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2011 m. birželio 23 d. specialisto išvadoje Nr. 45-5/58 dėl UAB „Ping fan“ ūkinės finansinės veiklos nustatyta: 2009 m. bendrovėje nebuvo atlikta turto, atsargų, prekių, pinigų, skolų ir kitų materialinių vertybių inventorizacija; UAB „Ping fan“ 2010 m. vasario 9 d. sudarytame balanse apskaitomi 21 920 Lt ir pinigų ekvivalentai neatitiko pirminių dokumentų; bendrovė iš apskaitos registrų neteisingai perkėlė duomenis į 2010 m. vasario 9 d. (bankroto bylos iškėlimo dieną) sudarytą balansą; įmonės balanse nurodyti 21 876,45 Lt nebuvo perduoti bankroto administratoriui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2011 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį atsakovui L. W. tenkino iš dalies: priteisė iš L. W. 21 876,45 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo 2010 m. rugsėjo 17 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo BUAB „Ping fan“ naudai bei bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai; kitą ieškinio dalį atmetė, taip pat atmetė ieškinį atsakovei R. M..
Teismo sprendimu ieškinys atsakovei R. M. atmestas, nes ieškovas nepateikė įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovė būtų pasisavinusi ar neperdavusi bankroto administratoriui kokio nors bendrovės turto ar lėšų. 2010 m. vasario 9 d. (bankroto bylos iškėlimo dieną) atsakovės sudarytas ir patvirtintas balansas, kuriame apskaityta įmonės kapitalo ir įsipareigojimų už 35 733 Lt (8375 Lt ilgalaikio turto, 27 358 Lt trumpalaikio turto, iš jo 21 920 Lt lėšų), negali būti pripažįstamas tinkamu įrodymu, kad realiai nurodytos lėšos buvo bendrovės dispozicijoje, nes byloje nėra įrodymų, jog šios lėšos buvo apskaitomos bendrovės kasoje, kituose pirminiuose dokumentuose, perduotuose atsakovei R. M., einant direktorės pareigas. Teismas nurodė, kad atsakovas L. W., kaip įmonės direktorius, pagal Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 8 dalį, 37 straipsnio 1, 9 dalis, CK 2.87 straipsnį tinkamai neatliko pareigų, nesiėmė priemonių įmonės turtui išsaugoti ir teisingai jo apskaitai užtikrinti, todėl pažeidė savo kaip įmonės vadovo pareigas, veikė priešingai įmonės interesams, taip padarė žalos ne tik bendrovei, bet ir jos kreditoriams. Teismas, pasisakydamas dėl ieškinių šioje byloje ir Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi00MDMtMjEyLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-403-212/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-403-212/2011">2-403-212/2011</a> tapatumo, nurodė, kad šioje byloje ieškovas BUAB „Ping fan“ siekia iš bendrovės administracijos vadovų atlyginti bendrovei žalą, padarytą neperduodant balanse apskaityto turto bankroto administratoriui, o kitoje byloje bankroto administratorius iš bendrovės administracijos vadovų prašo priteisti žalą, atsiradusią dėl laiku neatlikto kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; tai reiškia, kad ieškiniai netapatūs.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 25 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija nurodė, kad, išanalizavus nagrinėjamos bylos ir Panevėžio apygardos teisme nagrinėtos bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi00MDMtMjEyLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-403-212/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-403-212/2011">2-403-212/2011</a> (Lietuvos apeliacinio teismo bylos Nr. 2-1035/2012) ieškinius, konstatuotinas tik ginčo šalių tapatumas: ieškovas BUAB,,Ping Fan“, atsakovai – L. W. ir R. M.. Abiejose bylose ieškovas prašo priteisti iš atsakovų nuostolių atlyginimą, tačiau teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjamoje byloje prašoma priteisti prarasto įmonės turto (materialaus bei nematerialaus) vertinę išraišką, o civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi00MDMtMjEyLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-403-212/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-403-212/2011">2-403-212/2011</a> – nuostolius, kuriuos sudaro bankrutuojančios įmonės kreditorių pareikštų finansinių reikalavimų suma. Nagrinėjamoje byloje atsakovams, kaip buvusiems įmonės vadovams, reikalavimas reiškiamas dėl to, kad jie neperdavė administratoriui įmonės turto (jo neišsaugojo, iššvaistė, pasisavino ir pan.); kitoje byloje ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kad atsakovai žalą kreditoriams padarė laiku (kai įmonė tapo faktiškai nemoki) nesikreipdami į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, tiek ieškinio dalykas, tiek ieškinio pagrindas aptariamose bylose yra skirtingas, todėl palikti ieškinį šioje byloje nenagrinėtą nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, ABĮ 12 straipsnio 1 punktu, 37 straipsnio 9 dalies 1 punktu, 12 dalies 11 punktu, CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, DK 255 straipsnio 5 punktu, konstatavo, kad šiuo atveju žalos atlyginimo iš atsakovo yra reikalaujama kaip iš valdymo organo nario, o šis nėra pateikęs įrodymų, kad steigimo dokumentai ar darbo sutartis būtų nustatę išlygą dėl įmonės administracijos vadovo materialinės atsakomybės ribojimo, todėl įmonės vadovams taikytina visiška materialinė atsakomybė. Taigi, atsakovo teiginiai, kad, remiantis DK 254 straipsniu, jam taikytina ribota materialinė atsakomybė, nepagrįsti. Teisėjų kolegija išaiškino, kad, keičiantis įmonės administracijos vadovui, pareiga tinkamai pasirengti dokumentus turto perdavimui, atlikti perdavimą tenka tam asmeniui, kuris tuo metu vykdo administracijos vadovo pareigas, nes priešinga situacija prieštarautų elementariai logikai: asmuo, kuris nėra įmonės vadovas, negali parengti dokumentų bei turto perdavimui, nes valdingų įgaliojimų įmonėje jis tuo metu dar neturi. Neatlikus turto inventorizacijos bei įmonės turto perdavimo naujam vadovui, kilus ginčui dėl aplinkybės, koks turtas realiai buvo perduotas, pareiga įrodyti, jog tam tikrą turtą perdavė, tenka tam asmeniui, kuris atitinkamai turėjo organizuoti inventorizaciją ir turto perdavimą – atsakovui L. W. (CPK 178 straipsnis), o ne tam asmeniui, kuris neigia, kad toks perdavimas buvo (R. M.). Aplinkybę, kad ginčo lėšos R. M. nebuvo perduotos, patvirtina ne tik tai, kad atsakovas L. W. nepateikė jokių įrodymų apie šių pinigų perdavimą, bei tai, kad atsakovė R. M. neigia tokį perdavimą buvus, tačiau ir faktinė aplinkybė, kad kasos knygoje jau 2009 m. balandžio 1 d. jokio lėšų likučio nėra, nors dar 2009 m. kovo 31 d. kasoje buvo 21 876,45 Lt, tai konstatuota ir buhalterinės ekspertizės akte. Tiek 2009 m. kovo 31 d., tiek balandžio 1 d. įmonės vadovas buvo L. W., todėl būtent jis yra atsakingas už šių lėšų trūkumą įmonėje. Byloje nustatyta, kad, pateikdama 2009 m. įmonės finansinę ataskaitą, atsakovė R. M. neorganizavo inventorizacijos, o į balansą perkėlė duomenis iš ankstesniojo balanso, šie jos veiksmai (teisės aktuose nustatytos pareigos nevykdymas) neteisėti, tačiau veiksmų neteisėtumas yra pagrindas materialinei atsakomybei kilti, jeigu dėl šių veiksmų yra padaryta žalos įmonei, šiuo atveju žalos neatsirado. Ieškovas neįrodė atsakovės R. M. materialinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, kiek tai yra susiję su grynųjų pinigų neišsaugojimu bei neperdavimu įmonės bankroto administratoriui. Pasisakydamas dėl įmonės balanso, sudaryto 2010 m. vasario 9 d., įrodomosios reikšmės, teismas nurodė, kad įmonės balansas yra paprastas rašytinis įrodymas, jis neatitinka CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatytų oficialiesiems rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų, todėl ieškovo apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad jame esantys duomenys galėtų būti paneigiami tik rašytiniais įrodymais. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad balanse buvo neteisingai nurodyti duomenys apie įmonės turtą (tai patvirtino liudytojos parodymai, ekspertizės aktas ir pirminiai įmonės apskaitos dokumentai, tiek esantys byloje, tiek tirti atliekant buhalterinę ekspertizę), todėl pripažino, jog balansas nėra pakankamas įrodymas, kad realiai grynųjų pinigų likutis buvo perduotas R. M..
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasatorius L. W. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškinio reikalavimai atsakovei R. M. ir patenkinti reikalavimai atsakovui L. W., ir ieškinį palikti nenagrinėtą pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktą arba, nenustačius pagrindų palikti ieškinį nenagrinėtą, priimti naują teismo sprendimą – ieškinį kasatoriui atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
Dėl ieškovo pareikštų ieškinių skirtingose civilinėse bylose tapatumo. Kasatorius nurodo, kad ieškovas yra pareiškęs kitą ieškinį dėl žalos, lygios visų ieškovo kreditorių pareikštų reikalavimų sumai – 92 773,02 Lt – atlyginimo, kuri, kaip teigiama, atsirado dėl to, jog UAB „Ping fan“ vadovai ir akcininkė pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 4 dalį laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, o šioje byloje reikalaujama priteisti iš buvusių įmonės vadovų žalą už neišsaugotą (pasisavintą) įmonės turtą. Kasatoriaus nuomone, bylą nagrinėję teismai nurodytų ieškinių tapatumą nustatinėjo vadovaudamiesi tik pažodiniu ieškinio faktinio pagrindo ir dalyko palyginimu, nesivadovaudami teismų praktika, kad svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisinio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2000; 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Buhalterinės ekspertizės“ ir kt. v. Lietuvos auditorių rūmai, bylos Nr. 3K-3-475/2007; kt.). Nagrinėjamu atveju, ieškovo bankroto administratorius veikia bankrutuojančios įmonės kreditorių interesais ir siekia, kad būtų patenkinta kuo daugiau šių reikalavimų, o pati bankrutuojanti įmonė savarankiškų interesų nebeturi, jos ir kreditorių interesai sutampa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB,,Vajalio medienos gaminiai“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-228/2011), todėl abiejose bylose nagrinėjimo objektas – kreditorių interesų patenkinimas – sutampa, o patenkinus abu ieškinius, kasatoriaus nuomone, iš jo žalos atlyginimas būtų priteisiamas du kartus. Reikalavimas atlyginti kreditoriams žalą visa pareikštų reikalavimų suma apima, anot kasatoriaus, ir reikalavimą priteisti žalos atlyginimą bendrovei, nes gautos lėšos vis tiek bus panaudotos kreditorių interesams tenkinti. Kasatoriaus manymu, turėjo būti pasirinktas tik vienas iš alternatyvių teisių gynimo būdų: kreipimasis dėl žalos bendrovei priteisimo arba dėl žalos kreditoriams priteisimo. Kasatorius nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama būtent tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Rastuva“ v. A. G., bylos Nr. 3K-3-89/2012), priešinga situacija nesuderinama su atsakomybės kompensavimo funkcija.
Dėl įrodinėjimo taisyklių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus teigimu, nepagrįstai konstatavo, kad kasatorius neįrodė, jog, keičiantis UAB „Ping fan“ vadovui, jis tinkamai atliko įmonės dokumentų ir turto perdavimą, nes, taikant civilinę atsakomybę įmonės vadovui santykiuose su bendrove, pareigą įrodyti civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą turi darbdavys – bendrovė. Teismas, nustatydamas pareigą kasatoriui įrodyti dokumentų ir pinigų perdavimo faktą naujam įmonės vadovui ir nuo tokios atsakomybės atleisdamas šį bei ieškovą, paneigė nustatytą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę tokio pobūdžio bylose, taip pat tai nesuderinama ir su buhalterinę veiklą reglamentuojančių aktų reikalavimais, logikos, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo reikalavimais. Bylą nagrinėję teismai preziumavo, kad pinigai ir dokumentai nebuvo perduoti ir įpareigojo kasatorių paneigti šią prezumpciją, visikai nepagrįstai atleisdami ieškovą nuo įrodinėjimo.
Kasatorius nurodo, kad finansinės operacijos gali būti patvirtintos tik leistinais įrodymais, t. y. surašytais laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lazdynas” v. Kauno miesto valdyba, bylos Nr. 3K-3-544/2003; kt.), tačiau bylą nagrinėję teismai vadovavosi į bylą pateiktu sąskaitų žurnalo išrašu už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. balandžio 30 d., kuris nėra patvirtintas atsakingo asmens, kaip tai nustatyta Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje. Šio dokumento pagrindu buvo padarytos specialisto išvados, kuriomis taip pat neturėjo būti remiamasi.
Kasatoriaus manymu, teismas netinkamai įvertino atsakovės R. M. sudarytus įmonės balansus. Juose nurodytas 21 876,45 Lt grynųjų pinigų likutis, todėl tai leistinas ir pakankamas įrodymas, patvirtinantis, kad pinigai buvo perduoti naujai įmonės vadovei.
Dėl materialiai atsakingo asmens sąvokos aiškinimo. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad keičiantis bendrovės vadovams yra būtina inventorizacija, nepagrįsta, nes teismas plečiamai išaiškino materialiai atsakingo asmens sąvoką. Pagal Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 370 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių (toliau – Taisyklių) 2 punktą: materialiai atsakingas asmuo – įmonės darbuotojas, su kuriuo sudaryta raštiška visiškos materialinės atsakomybės už jam perduoto saugoti, apdirbti, parduoti (išduoti), transportuoti arba panaudoti gamybos procese turto išsaugojimo sutartis. Ši samprata, anot kasatoriaus, aiškiai apibrėžia materialiai atsakingo asmens kriterijus, t. y. turi būti pasirašyta raštiška visiškos materialinės atsakomybės sutartis, tačiau ne bet kokia, o dėl konkretaus perduoto turto išsaugojimo. Administracijos vadovas, nors pagal įstatymą jam taikytina visiška materialinė atsakomybė, nelaikomas materialiai atsakingu asmeniu pagal Taisykles, jei su juo nėra pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis už perduotą turtą.
Ieškovas BUAB „Ping fan“ pateiktu atsiliepimu į kasacinį skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti bei palikti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimu nepakeistus. Atsiliepime iš esmės sutinkama su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų argumentais ir motyvais skundžiamuose procesiniuose sprendimuose ir nurodoma, kad akcinių bendrovių vadovų civilinę atsakomybę reglamentuojančiose CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatose nurodyta, jog juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis šio straipsnio 1–6 dalyse ar steigimo dokumentuose nustatytas pareigas, privalo visiškai atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą, jei įstatyme, steigimo dokumentuose ar sutartimi nenustatyta kitaip. Ieškovas teigia įrodęs būtinąsias atsakomybės sąlygas: atsakovo atliktą neteisėtą veiką, žalą, konkretų jos dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir žalos. Ieškovas pabrėžia, kad teismai nustatė, jog kasatorius neperdavė naujajam administracijos vadovui turto, lėšų. Nurodyta nustatyta faktinė aplinkybė ginčijama, tačiau tai fakto klausimas, nenagrinėtinas kasaciniame teisme. Kasatorius, anot ieškovo, taip pat nepagrįstai teigia, kad nebuvo galima vadovautis sąskaitų žurnalų už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. balandžio 30 d. išrašais, nes šis žurnalas yra atliktų operacijų registras, į kurį yra ir turi būti įtrauktos jau atliktos operacijos, t. y. į jį įtraukiamos ir prieš tai atliktos operacijos, kurios pagrįstos pirminiais apskaitos dokumentais, be to, remtasi ne vien šiuo rašytiniu įrodymu, o įrodymų visumos pagrindu konstatuota, kad atsakovas neperdavė naujai įmonės vadovei ginčo turto.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl tapataus ieškinio sampratos aiškinimo
Kasatoriaus manymu, šioje byloje pareikštas ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nes teisme yra nagrinėjamas tapatus ieškinys.
CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte išdėstytos normos tikslas – išvengti pakartotinio to paties ginčo nagrinėjimo teisme ir kelių teismo sprendimų dėl to paties reikalavimo priėmimo. Iškėlus bylą teisme pripažįstama, kad teise pareikšti ieškinį jau pasinaudota, todėl vėliau reikšti dar vieną tapatų ieškinį neleidžiama. Tapačiais ieškiniai gali būti pripažinti tais atvejais, kai sutampa trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Ieškinio dalykas – ieškovo reikalavimas, kurį šis pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Sprendžiant dėl ieškinio dalyko tapatumo būtina įvertinti reikalavimų turinį. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą aiškinęs, kad, nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Buhalterinės ekspertizės“ ir Z. R. konsultacinė įmonė v. Lietuvos auditorių rūmai, bylos Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Techninių paslaugų kooperatinė bendrovė „Kotenas“, bylos Nr. 3K-3-486/2007; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šakių agroservisas“ v. UAB „Ampolis“, bylos Nr. 3K-3-494/2010). Šiuo kasacinio teismo išaiškinimu remiamasi ir kasaciniame skunde. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvus, konstatuoja, kad teismas, spręsdamas dėl ieškinio tapatumo, nuo nurodyto kasacinio teismo išaiškinimo nenukrypo, nes neapsiribojo lingvistine reikalavimo išraiška „atlyginti žalą“, o atskleidė materialiojo santykio turinį bei nustatė teisminio nagrinėjimo objektą tiek nagrinėjamoje, tiek kitoje civilinėje byloje, ir pagrįstai pripažino, kad ieškinio dalykas nėra tapatus.
Ieškinio pagrindą sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad faktinis reikalavimo pagrindas šioje ir kitoje to paties ieškovo atsakovui iškeltoje byloje skiriasi, nes faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami ieškovo reikalavimai, yra skirtingos (vienu atveju nurodoma, kad ieškovo interesai pažeisti, atsakovui neperdavus bankroto administratoriui įmonės turto, kitu – laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo).
Vieno iš kriterijų, pagal kuriuos nustatomas ieškinių tapatumas, konstatavimo nepakanka išvadai, kad ieškiniai tapatūs, todėl apeliacinės instancijos teismas, net ir nustatęs, kad šalys abiejose bylose sutampa, pagrįstai nepripažino ieškinių tapačiais.
Kasatoriaus aiškinimas, kad ieškinių tapatumas turi būti nustatomas pagal tą patį priteistų sumų panaudojimo tikslą (kreditorių reikalavimams patenkinti), teisiškai nepagrįstas. Be to, kasatorius klaidingai nurodo, kad tie patys kreditorių reikalavimai bus patenkinti du kartus, nes, jo manymu, šioje byloje žalos atlyginimas bus priteistas bankrutuojančiai įmonei ir taip padengs dalį kreditorių reikalavimų, o kitoje – tie patys reikalavimai bus patenkinti tiesiogiai kreditoriams. Pažymėtina, kad tiek šioje, tiek kitoje aptariamoje byloje ieškovas yra BUAB „Ping fan“, todėl jei teismo sprendimais bus priteistos ir pagal juos išieškotos lėšos, jos pateks į likviduojamos įmonės sąskaitą ir turės būti panaudotos Įmonių bankroto įstatymo 35, 36 straipsnių, 31 straipsnio 6 punkto nustatyta tvarka.
Dėl įrodinėjimo taisyklių pažeidimo
Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Neįrodinėtinų aplinkybių sąrašas pateiktas CPK 182 straipsnyje.
Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Šios kategorijos bylose ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, o kai reikalavimas atlyginti žalą reiškiamas darbo teisės normų pagrindu, – ir kaltę.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas, reikšdamas reikalavimą atlyginti žalą, atsiradusią dėl to, kad buvę įmonės vadovai neišsaugojo įmonės turto ir jo neperdavė bankroto administratoriui, pateikė ir tam tikrus tai patvirtinančius įrodymus (įmonės balansus, kitus buhalterinius dokumentus, vienintelio akcininko sprendimus, darbo sutartis, pinigų perdavimo aktą ir kt.). Atsakovė R. M., atsikirsdama į pareikštą ieškinį, nurodė, kad ginčo pinigų jai neperdavė ankstesnis įmonės vadovas (kasatorius šioje byloje) ir teikė tokį atsikirtimą patvirtinančius įrodymus. Kasatorius laikėsi priešingos pozicijos, kad 21 876,45 Lt jis perdavė naujajai įmonės vadovei, todėl už jų neperdavimą bankroto administratoriui nėra atsakingas. Įrodyti aplinkybę, esančią jo atsikirtimo faktiniu pagrindu, turėjo atsakovas. Teismai byloje esančių įrodymų, taip pat specialisto išvados dėl UAB „Ping fan“ ūkinės finansinės veiklos pagrindu pripažino įrodytomis aplinkybes, kad būtent kasatoriaus vadovavimo laikotarpiu įmonėje, be kito turto, 2009 m. kovo 31 d. buvo apskaitomas 21 876,45 Lt kasos likutis, 2009 m. balandžio 1 d. apskaitos dokumentuose šis likutis nenurodomas, išlaidas patvirtinančių dokumentų nėra, nurodyta suma bankroto administratoriui neperduota. Taigi, teismai nepreziumavo, kaip nurodoma kasaciniame skunde, kad egzistuoja sąlygos kasatoriaus atsakomybei, o dėl jų sprendė byloje esančių įrodymų pagrindu. Teismo išvada, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, sudarančių jo atsikirtimo į ieškinį faktinį pagrindą, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklės ir jam buvo perkelta pareiga įrodyti tas aplinkybes, kurias turėjo įrodyti ieškovas.
Kasatorius taip pat nesutinka su atsakovės R. M. sudarytų įmonės balansų (tarpinių ir 2009 m.) vertinimu. Jo nuomone, tai yra pakankami įrodymai, kad grynųjų pinigų likutis buvo perduotas atsakovei R. M., nes balansuose šis likutis nurodomas. Kasacinis teismas savo nutartyse yra ne kartą pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę bei visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-155/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-155/2010">3K-3-155/2010</a>; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-340/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-340/2011">3K-3-340/2011</a>). Apeliacinės instancijos teismas nutartyje išsamiai aptarė atsakovės R. M. sudarytų įmonės balansų įrodomąją reikšmę, nurodydamas, kad balansai neatitinka pirminių apskaitos dokumentų, į juos perkelti ankstesnių balansų duomenys, todėl jie neįrodo, jog, keičiantis įmonės vadovams, atsakovei R. M. buvo perduota 21 876,45 Lt. Kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Kasatorius iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė apeliacinės instancijos teismas. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad sąskaitų žurnalo išrašas už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. balandžio 30 d. nepasirašytas buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens, todėl juo negalėjo būti remiamasi kaip įrodymu. Visų pirma pažymėtina, kad kasatorius nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nekėlė šio klausimo. Be to, teismas prie išvados, kad 21 876,45 Lt nebuvo perduoti atsakovei R. M., priėjo įvertinęs ne tik šį įrodymą, bet ir kitus byloje esančius įrodymus, taip pat 2011 m. birželio 23 d. specialisto išvadą Nr. 5-5/58 „Dėl UAB „Ping fan“ ūkinės finansinės veiklos“. Kaip matyti iš 2011 m. gegužės 4 d. dokumentų perdavimo–priėmimo akto, specialistui buvo perduoti įmonės buhalteriniai ir kiti dokumentai, taip pat pirminiai apskaitos dokumentai, todėl nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad specialistas išvadą teikė tik sąskaitų žurnalo išrašo, kurio duomenų patikimumu abejoja kasatorius, pagrindu.
Įmonės vadovo turtinę atsakomybę ir jos apimtį nustato DK 255 straipsnio 5 dalis, CK 2.87 straipsnio 7 dalis, todėl teisiškai nereikšminga, ar kasatorius, kaip įmonės vadovas, priskirtinas materialiai atsakingiems asmenims Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 370 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 2 punkto nuostatų prasme. Kasaciniame skunde taip pat nekeliamas materialiosios teisės normų, kurių pagrindu patenkintas ieškovo reikalavimas, taikymo klausimas, todėl teisėjų kolegija dėl to nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus kasacinį skundą, iš kasatoriaus valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme – 54,12 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios teismo raštinės 2013 m. sausio 18 d. pažyma).
Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2012 m. liepos 27 d. nutartimi buvo patenkintas atsakovo (kasatoriaus) L. W. prašymas ir jam atidėtas dalies žyminio mokesčio mokėjimas iki galutinės kasacinio teismo nutarties priėmimo, atmetus kasacinį skundą, nesumokėta žyminio mokesčio dalis priteistina iš kasatoriaus valstybės naudai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo L. W. (a. k. duomenys neskelbtini) 54,12 Lt (penkiasdešimt keturis litus 12 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įtaikumu kasaciniame teisme, ir 456 (keturis šimtus penkiasdešimt šešis) Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Birutė Janavičiūtė
Janina Januškienė
