K. P. pagal BK 28 str. 2 d., 138 str. 2 d.

,Nr. 1-54-266/2018

Proceso Nr.1-01-1-28932-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.4.4.2.3;; 2.3.6.4.2

(S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018m. lapkričio 2 d.

Anykščiai

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Zita Gavėnienė,

Sekretoriaujant Jūratei Kaušylienei,

Dalyvaujant prokurorei Ritai Čepienei, nukentėjusiajam G. P., jos atstovui advokatui Linui Mažonui,

kaltinamojo K. P. advokatui Žygimantui Rutkauskui,

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, ūkininkas, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir -

n u s t a t ė :

Kaltinamasis K. P. 2017 m. birželio 11 d., apie 18.18 val., sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, artimoje aplinkoje, kilusio tarpusavio konflikto metu, kastuvu vieną kartą smogė artimam giminaičiui – sūnui G. P. į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam galvos sumušimą, pasireiškusį kirstine žaizda pakaušio kairėje, su aplinkinių minkštųjų audinių patinimu, kairio momenkaulio ir kairio smilkinkaulio lūžiais, galvos smegenų sumušimu su sumušimo / pakraujavimo židiniu dešinėje smilkininėje srityje, kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje smilkininėje srityje, po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje kaktinėje- momeninėje srityje, kraujo išsiliejimu tarppusrutuliniame tarpe virš padangtės, galvos smegenų pabrinkimu, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas,

Kaltinamasis Įtariamasis K. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad sūnui G. P. priklausančioje sodyboje jis gyvena vienas. Tą dieną jis grįžo iš darbo ir kieme rado sūnų G., atvykusį su automobiliu. Jo automobilis stovėjo prie smėlio krūvos. Jis apvažiavo smėlio krūvą ir sustojo už sūnaus automobilio. Jo ir sūnaus santykiai blogi, nes vyksta konfliktai dėl turto. Pamatęs sūnų jis pasisveikino, bet jis nieko neatsakė. Tada jis nuėjo lesinti paukščių. Palesinęs viščiukus, matė, kad sūnus nuėjo prie savo automobilio ir atidaręs bagažinę avėsi batus, užsidėjo pirštines be pirščiukų. Tuomet jis priėjo prie sūnaus automobilio ir sakė, jog reikia baigti pyktis, liepė jam atvažiuoti ir pasiimti paukštienos. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl įvairių nesutarimų, dėl turto dalybų. Konflikto metu, jis nusisuko ir norėjo nueiti, bet vienu metu atsisuko ir pamatė, kad sūnus G. su kastuvu rankose ji puola. Tada jis su dešine ranka griebė už kastuvo koto, o kaire ranka sūnų stūmė. Matė jog sūnus nugriuvo aukštielninkas ant krūvos plytų. Ten buvo septynios plytos, nes jis keitė automobilio padangas ir plytas naudojo. Kai dešine ranka griebė už kastuvo koto ir jį stūmė, tai gal ir kliuvo sūnui į momenėlį, tačiau jis sūnui su kastuvu į galvą nedavė. Nugriuvus G. P., jis nuėjo. Eidamas matė, kad sūnus atsistojo, susiėmė už galvos, prašė kviesti medikus. Jis medikų nekvietė, nes nesuprato kuriam tikslui. Po to, matė, kad sūnaus ranka kruvina ir jis eina prie tvenkinio. Tuomet jis pamanė, jeigu sūnaus galva prakirsta, o tvenkinio vanduo nešvarus, tai užkrės kraują ir visai nusibaigs. Jis liepė sūnui eiti į dušą ir dar juokais pasakė, kad jo avys negers tokio tvenkinio vandens. Sūnus pats išsikvietė greitąją pagalbą, tačiau ir jisai kalbėjo sūnaus telefonu, aiškino, kaip važiuoti. Po to, sūnus buvo duše ir jis jam padavė rankšluostį. Kol atvažiavo greitoji, tai sūnus paskui jį slankiojo, jį šantažovo, o pamatęs atvažiuojančią greitąją pagalbą voliojosi ant žolės prie savo automobilio. Atvykus medikams jis nebuvo prie jų priėjęs, nes jam nebuvo įdomu. Matė, jog medikai nukentėjusįjį neša ant neštuvų į automobilį. Medikams išvažiavus, jį sulaikė policijos pareigūnai ir atvežė į komisariatą. Kaltinamasis tvirtino, jog kastuvu sūnui nesmūgiavo, jog jis galėjo susižaloti griūdamas ant plytų. Kadangi aštuonerius metus vyksta konfliktai dėl turto, tai dėl to sūnus ir sukūrė visą šia istorija ir jį nepagrįstai kaltina. Duodamas parodymus kaltinamasis teigia, jog reikėjo ištraukti kastuvą iš sūnaus rankų ir dar kartą mostelti tuo kastuvu, kad galva nulėktų. Pareikšto ieškinio nepripažįsta, nes sūnaus nesužalojo, tai sūnus jam turi mokėti už remontuojamą sodybą.

Nukentėjusysis G. P. parodė, kad nurodytu laiku jis su savo automobiliu atvyko į savo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje jis leido gyventi savo tėvui K. P.. Atvykęs į sodybą, jis tėvo nerado. Automobilį pasistatė prie žvyro krūvos. Pastatai buvo užrakinti, todėl jis apžiūrėjo tik kiemą. Jame buvo šunys, avys. Neužilgo atvažiavo ir tėvas su automobiliu Volvo, kurį pasistatė savo automobilį apvažiavęs žvyro krūvą už jo automobilio. Jis pasisveikino su tėvu, tačiau jis jam neatsakė. Kai tėvas atrakino namo duris, tai jis įėjo į kamarėlę, kur buvo įrengtas elektros skaitiklis. Norėjo užfiksuoti skaitiklio rodmenis ir juos su telefonu fotografavo. Tai darė dėl to, nes buvo gavęs iš ESO laišką, jog sodyboje du mėnesius nemokama už elektrą. Tėvui tai nepatiko, jis kažką burbėjo. Po to, jis išėjo į kiemą ir galvojo aptvarkyti sodybos teritoriją, nes buvo laibai apleista. Jis priėjo prie savo automobilio, atsidarė bagažinę, kur buvo jo darbiniai rūbai, kastuvas ir pradėjo rengtis. Jis atsisėdęs ant bagažinės slenksčio avėsi batus, kai priėjo tėvas ir pradėjo jam priekaištauti, ko jis čia atvažiavęs, liepė važiuoti iš kiemo, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Vienu metu tėvas ištraukė iš bagažinės kastuvą ir jį vartydamas rankose paklausė jo ar jis nori, kad jo galva nulėktų nuo pečių. Jis bandė tėvą raminti, sakyti, jog taip nedarytų, tačiau jisai pyko, keikėsi, buvo užsimojęs kastuvu. Jis prašė tėvo nuleisti kastuvą, prašė kalbėtis gražiuoju ir viską išsiaiškinti. Kai tėvas nuleido kastuvą ir šiek tiek nurimo, jis atsistojo nuo bagažinės ir pasisuko eiti. Tuo metu jis pajuto smūgį į kairę galvos pusę. Nudiegė stiprus skausmas, kuris plito į visą galvą, kaklą. Sugriebęs ranka už galvos, pajuto, jog pirštai sulindo į kažkokią masę, kraujas bėgo per akis. Jam pasidarė silpna ir jis nukrito ant žemės. Dar pasakė tėvui, kodėl jis taip elgiasi, bet tėvas paleido eilę rusiškų keiksmažodžių ir nuėjo. Jis liko gulėti vienas. Kiek pagulėjęs, suprato, jog reikia stabdyti kraujavimą ir mašinoje ieškojo vaistinėlės, todėl ant mašinos liko kraujo dėmių. Išsitraukęs telefoną skambino į pagalbos centrą, sakė adresą, bet matyt jie nesuprato, nes paskambino centro darbuotojas. Tuo metu priėjo tėvas ir jis padavė jam telefoną, kad patikslintų adresą. Tėvas paėmė telefoną ir šaukdamas nurodė adresą. Po to jis telefoną numetė ant pievos. Kiek pagulėjęs jis pasiėmė telefoną ir įėjo į namą. Vonioje po šaltu vandeniu pakišo galvą, atsigėrė ir jam pasidarė lengviau. Radęs rankšluostį, juo užspaudė žaizdą ir išėjo į lauką, prie priestato. Tada priėjo tėvas ir pradėjo visokiais žodžiais rėkti, kad jis nenusipelnė gyventi, kad jį čia pat supjaustys į gabalus ir bus lengviau medikams išsivežti, sakė, jog reikėjo jį pribaigti. Jis įjungė telefoną ir viską filmavo. Tėvas siuto, keikėsi. Jo įtūžio metu suskambo telefonas. Jam skambino policijos pareigūnai ir prašė patikslinti adresą. Tai išgirdęs tėvas nuo jo pasitraukė. Tada jis bandė išeiti ant kelio, kad policijos pareigūnai greičiau jį rastų, tačiau nenuėjo, nes baigėsi jo jėgos. Jis atėjo iki savo automobilio, kur gavo smūgį kastuvu ir liko gulėti, kol atvažiavo medikai ir policijos pareigūnai. Medikai suteikė pirmąją pagalbą ir išvežė į ligoninę. Dėl padaryto sužalojimo jis ilgai buvo nedarbingas. Patyrė daug nepatogumų, išgyveno didelį skausmą, negalėjo sportuoti, dirbti. Jis labai išgyveno, kad visa tai padarė jo tėvas. Jis pareiškė ieškinį ir prašo jį tenkinti. Patyrė turtinę žalą, nes negalėjo dirbti ir negavo darbo užmokesčio. Prašo priteisti ir neturtinę žalą, nes ją patyrė. Su tėvu santykiai blogi, jų beveik ir nebuvo. Tėvas pyko, reikalavo perrašyti jam sodybą, kurią jis paveldėjo iš senelių. Jis leido tėvui gyventi sodyboje, nes jam kaime buvo geriau, jis mieste nepritapo. Ikiteisminio tyrimo metu jis bandė su tėvu kalbėtis, norėjo taikytis, tačiau tėvas į tai neatsakė, tik visada ji niekino. Nukentėjusysis nurodė, jog jis tėvui nekėlė jokios grėsmės tą dieną, tai tėvas konfliktavo ir kastuvu jį sužalojo. Jis bijojo, kad tėvas jo neužmuštų, todėl įjungė telefoną ir įrašė jo žodžius, nufilmavo jo elgesį.

Parodymų patikrinimo metu G. P. patvirtino savo duotus parodymus (t. 1, b. l. 44-45, 46-50).

Liudytojas D. Š. parodė, kad 2017 m. birželio 11 d. apie 18 val., gavę pranešimą apie sumuštą vyriškį, atvyko į (duomenys neskelbtini). Kieme rado atvykusius medikus, kurie apžiūrėjo prie automobilio "BMW", gulėjusį G. P.. G. P. nurodė, kad sodybos kieme jam kastuvu į galvą smogė tėvas K. P.. G. P. skundėsi, kad skauda ir svaigsta galva. G. P. galvoje matėsi žaizda, bėgo kraujas, drabužiai buvo kruvini. Medikai greitai G. P. išvežė į ligoninę apžiūrai. Jie apžiūrėjo įvykio vietą. Apžiūros metu prie automobilio buvo rastas kastuvas, ant kurio metalinės dalies matėsi dėmės panašios į kraują. Buvo daug kitų rudų dėmių, panašių į kraują, ant BMW automobilio, ant žolės. Viską apžiūrėjo ir nufotografavo. Netoli BMW automobilio stovėjo ir automobilis Volvo. Kol nukentėjusysis buvo apžiūrimas ir įkeltas į automobilį, jo tėvas nebuvo priėjęs ir su jais nebendravo. Kuomet greitoji išvežė nukentėjusįjį, jie tada nuėjo pabendrauti su kaltinamuoju. K. P. viską neigė. Jis buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Liudytojas dar patvirtino, jog ant kaltinamojo kažkurio skuosto buvo kraujo dėmė. Kiek liudytojas pamena, tai fiksuojant įvykio vietą, jie užfiksavo žvyro krūvą. Jokių kitų daiktų, plytgalių ar kitokių statybinių medžiagų jis nepamena, kad jos būtų buvę.

Liudytojas A. Č. parodė, kad nurodytu laiku jis kartu su kitu pareigūnu D. Š. vyko į (duomenys neskelbtini), į įvykio vietą, nes buvo gautas pranešimas, jog tėvas su kastuvu sužalojo sūnų. Atvykus į vietą, kieme, prie automobilio BMW, rado gulintį vyrą su sužeista galvą, o toliau nuo jo vaikščiojo kitas, pagyvenęs vyras. Nukentėjusysis nurodė, jog būtent tas vyras jį kastuvu sužalojo. Vyro galva buvo kruvina. Kraujo buvo ant netoliese gulėjusio kastuvo ir at žemės. Kai nukentėjusysis buvo išvežtas į ligoninę apžiūrai, jie bendravo su kaltinamuoju. Liudytojas nepamena, ką jiems sakė kaltinamasis.

Liudytoja R. J. parodė, jog ji yra medicinos darbuotoją ir tą dieną pagal iškvietimą atvyko į įvykio vietą. Nukentėjusysis gulėjo kieme, ant žolės, netoli gyvulių aptvaro. Jam buvo sužalota galva, sakė, jog tėvas kastuvu smogė jam į galvą. Jis buvo sąmoningas. Liudytoja matė kieme ir kitą vaikščiojantį vyrą, kuris prie jų nebuvo priėjęs.

Liudytojas E. P. parodė, jog jis yra greitosios pagalbos automobilio vairuotojas ir nurodytu gavo iškvietimą, kad sužalotas vyras kastuvu į galvą. Atvykęs į vietą jau rado policijos pareigūnus. Nukentėjusysis gulėjo kieme, ant žolės, netoli automobilio. Netoli automobilio gulėjo numestas kastuvas. Nukentėjusysis nurodė, jog tuo kastuvu tėvas jam sužalojo galvą. Nukentėjusysis buvo sąmoningas, tik skundėsi stipriu galvos skausmu, buvo kruvinas. Toliau po kiemą vaikščiojo vyras, kuris nereagavo nei į policijos darbuotojus, nei į atvykusią greitą pagalbą ir sužaistajam nepadėjo. Jis ramiai vaikščiojo, nešiojo kibirus, girdė gyvulius. Nukentėjusiajam buvo sužalota galva.

Ekspertas I. A. paaiškino, jog pirminę išvadą rašė iš medicininių dokumentų, paties nukentėjusiojo neapžiūrėjo. Nukentėjusysis gydėsi Anykščių ligoninėje, o po to Kaune. Nustatė kirstinę žaizdą pakaušio srityje. Vėliau buvo nustatyti kaulų lūžiai. Medicininiuose dokumentuose buvo nurodyta, kad sužalojimas padarytas dešinėje pakaušio pusėje. Posėdžio metu apžiūrėjęs nukentėjusįjį, ekspertas nurodė, jog randas yra kairėje pakaušio pusėje, prašė skirti ekspertizę sužalojimų patikslinimui ir pateikti visus medicininius dokumentus. Nurodė, jog sužalojimai padaryti galimai vienu smūgiu.

Iš byloje esančios 2018m. kovo 27d., teismo medicinos ekspertizės akto Nr. EG 406/2018 (05), matyti, jog nukentėjusiajam G. P. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs kirstine žaizda pakaušio kairėje, su aplinkinių minkštųjų audinių patinimu, kairio momenkaulio ir kairio smilkinkaulio lūžiais, galvos smegenų sumušimu su sumušimo / pakraujavimo židiniu dešinėje smilkininėje srityje, kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje smilkininėje srityje, po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje kaktinėje- momeninėje srityje, kraujo išsiliejimu tarppusrutuliniame tarpe virš padangtės, galvos smegenų pabrinkimu, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nustatytas sužalojimas padarytas tiesioginio trauminio poveikio kietu buku (bukabriaunu) daiktu ar paviršiumi į kairę galvos pusę pasekoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Mažai tikėtina, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nugriuvus ant žemės įvykio vietoje. Sužalojimai padaryti mažiausia vieno trauminio poveikio pasekmėje. (t. 2, b. l. 99-101).

Iš byloje esančios 2017m. birželio 11 d., įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta – G. P. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kiemas. Apžiūros metu nustatyta, kad kieme stovi automobilis "BMW", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio bagažinės dangtis pakeltas. Ant automobilio galinio bamperio, apačioje ant žemės, automobilio kairės pusės durelių ir galinio sparno yra raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. Toliau, gale automobilio, ant žemės guli kastuvas, ant kurio yra raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. Atidarius automobilio kairės pusės galines dureles, ant slenksčio ir galinio sparno yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Apžiūros metu darytos fotonuotraukos, kurios yra pateiktos prie protokolo. Apžiūros metu buvo paimtas kastuvas. t.1, b.l. 18- 25)

Iš byloje esančios greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, jog greitoji pagalba buvo iškviesta dėl to, jog tėvas kastuvu sužalojo sūnui galvą. (t. 1, b.l. 88-89)

Iš byloje esančios savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog 2017-06-12 G. P. pateikė apžiūrai savo drabužius, kuriais vilkėjo įvykio dieną. (t.98-99) Įvykio vietoje paimtas kastuvas ir G. P. pateikti drabužiai buvo apžiūrėti. Apžiūros metu ant kastuvo buvo rastos rudos dėmės, panašios į kraują. Apžiūrint pateiktus drabužius taip pat buvo nustatytos dėmės, panašios į kraują. (t. 1, b.l. 100-110)

Iš byloje esančio savanoriškų daiktų pateikimo protokolo matyti, jog nukentėjusysis G. P. pateikė mobiliojo ryšio telefonu 2017-06-11 darytą garso ir vaizdo įrašą, kuriame jis kalba su tėvu K. P., po to, kai pastarasis jam smogė kastuvu į galvą. Pareiktas vaizdo ir garso įrašas buvo įkeltas į CD laikmeną. Pateikto įrašo atlikta stenograma patvirtina pokalbį tarp nukentėjusiojo G. P. ir kaltinamojo K. P.. Pokalbis vyko po to, kai kaltinamasis smogė sūnui G. P. kastuvu į galvą ir jį sužalojo. Pokalbio metu kaltinamasis neneigia sužalojęs sūnų ir gailisi, jog per mažai davė. (t. 1, b.l. 118)

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo K. P. kaltė, jog jis, nurodytu laiku ir būdu, iš asmeninių paskatų, sužalojo savo sūnų G. P. ir nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, visiškai įrodyta. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Kaltinamasis K. P. kaltės nesunkiai sužalojęs savo sūnų nepripažino, teigė, kad sūnus jį puolė, o jis gynėsi ir kastuvu jam nesmūgiavo. Tokius kaltinamojo K. P. parodymus teismas vertina kaip pasirinktą gynybos būdą ir jais netiki. Jo parodymai prieštarauja byloje surinktiems ir teismo patikrintiems įrodymams, bei nustatytoms aplinkybėms. Visų pirma, tai kaltinamojo parodymai prieštarauja išsamiems, nuosekliems ir detaliems nukentėjusiojo G. P. parodymams. Nukentėjusysis G. P. nuo pat sužalojimo momento skambindamas į bendrąjį pagalbos centrą nurodė, jog jį kastuvu sužalojo tėvas. Atvykusiems medikams ir policijos pareigūnams pakartojo tą patį. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nukentėjusysis davė aiškius, nuoseklius ir detalius parodymus, kaip jis buvo sužalotas, koks buvo kaltinamojo elgesys po sužalojimo. Netikėti tokiais nukentėjusiojo G. P. parodymais teismui nėra jokio pagrindo, nežiūrint į tai, jog nukentėjusiojo ir kaltinamojo santykiai yra blogi. Teismas nenustatė aplinkybių, jog nukentėjusysis G. P., duodamas parodymus, būtų nenuoširdus ar duotų neteisingus parodymus, nes jo parodymai per visą ikiteisminio tyrimo laiką ir teisme nesikeitė. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina teisme apklausti liudytojai- greitosios pagalbos vairuotojas E. P., felčerė R. J., policijos pareigūnai D. Š. ir A. Č., kurie buvo įvykio vietoje ir jiems pirmiems pats nukentėjusysis G. P. nurodė, kad jį su kastuvu sužalojo tėvas K. P.. Atlikta byloje teismo medicinos ekspertizė paneigė kaltinamojo versija, jog nukentėjusysis galėjo susižaloti griūdamas ant žemės ir atsitrenkdamas į plytas, nes sužalojimai K. P. padaryti tiesioginio trauminio poveikio kietu buku (bukabriauniu) daiktu į galvos kairę pusę. G. P. buvo padarytas galvos sumušimas, pasireiškęs kirstine žaizda pakaušio kairėje, ko pasekmėje dėl šio smūgio kastuvu atsirado ir kiti galvos sužalojimai, todėl niekuo nepagrįsti kaltinamojo gynėjo pamastymai, jog nukentėjusysis buvo sužalotas ne vienu smūgiu, o galėjo dar po to pats krisdamas susižeisti. Taip pat visiškai paneigta kaltinamojo K. P. versija, jog nukentėjusysis krito ant ten buvusių 7 plytų. Byloje yra įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotonuotraukos. Apžiūros metu nebuvo nustatyta įvykio vietoje plytų ar kitų atsikišusių daiktų, į kuriuos krisdamas būtų atsitrenkęs nukentėjusysis. Tiek įvykio vietos protokolas, tiek fotonuotraukos liudija, jog įvykio vietoje yra žvyro krūva, aplink ją pieva, automobilis ir numestas kastuvas. Kaltinamasis K. P., neprisipažindamas savo kaltės, akivaizdžiai rodė panieką savo sūnui, visaip jį vadindamas. Nei kiek jis nesigailėjo ir teigė, jog „reikėjo ištraukti tą kastuvą ir dar kartą mostelt, ne stumti, o mostelt, kad ta galva visai nukristų“. Iš šio pasakymo seka, jog kaltinamasis kastuvu smogė nukentėjusiajam į galvą ir pats tą pripažino, sakydamas, jog reikėjo dar kartą mostelt kastuvu. Kad kaltinamasis K. P. tyčia kastuvu sužalojo G. P. patvirtina ir garso bei vaizdo įrašas, kurį padarė pats nukentėjusysis, jau būdamas sužalotas ir suprasdamas, kad gali vėl nukentėti nuo tėvo. Įrašo metu matosi ir girdisi kaip įsiutęs kaltinamasis K. P. vartoja įvairius keiksmažodžius, nervingai vaikšto, skeryčiojasi rankomis ir gailisi, jog nukentėjusiojo nepribaigė dar kartą suduodamas. Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, jog kaltinamasis K. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir už tai turi atsakyti.

Dėl būtinosios ginties.

Tiek kaltinamasis K. P., tiek jo gynėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog kaltinamasis K. P. veikė būtinosios ginties ribose, todėl nepadarė jam inkriminuoto nusikaltimo ir turi būti išteisintas. Teismo posėdžių metu nustatytos bylos aplinkybės visiškai paneigia tokią kaltinamojo ir jo gynėjo versiją. Nėra surinkta jokių įrodymų, jog nukentėjusysis puolė kaltinamąjį K. P. ir, kad jam reikėjo nuo sūnaus gintis. Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatymo numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymis formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Viena iš būtinųjų ginties teisėtumo sąlygų yra pavojingas kėsinimasis, kuris savo ruožtu turi būti realus ir akivaizdus, todėl nesant pavojingo kėsinimosi, nėra pagrindo kalbėti ir apie būtinąją gintį. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiojo G. P. veiksmai būtų kėlę realią grėsmę kaltinamojo K. P. sveikatai ar gyvybei. Kaltinamojo K. P. teiginiai, jog nukentėjusysis G. P. laikė kastuvą rankose ir buvo iškėlęs jam smogti, yra tik jo versija ir pasirinktas gynybos būdas, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Tokius kaltinamojo teiginius paneigia byloje surinktų įrodymų visuma, kaltinamojo elgesys įvykio vietoje.

Kaltinamasis K. P. padarė vieną nusikalstamą veiką įstatymo leidėjo priskirtą prie apysunkių veikų, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, žalos neatlygino, daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius nusižengimus, todėl jam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta vienintelė bausmė laisvės atėmimas. Tačiau, teismas turi omenyje ir tai, kad K. P. nusikalto pirmą kartą, Anykščių rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas charakteristikoje nurodo, jog skundų dėl K. P. elgesio seniūnija nėra gavusi, nukentėjusysis neprašė skirti griežtos laisvės atėmimo. Visa tai įvertinus, teismas sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Atidedant bausmės vykdymą K. P. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos. (LR BK 67, 75str.)

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusysis G. P. byloje pareiškė ieškinį ir prašo priteisti jam 840,76 eurus turtinei žalai atlyginti ir 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. (t.2,b.l. 2-10, 50) Turtinė žala susideda iš 787,41 Eur negautų darbinių pajamų ir 53,35 Eur kelionės išlaidų atliekant ikiteisminį tyrimą, viso prašė priteisti 840,76 Eur turtinės žalos. Prašymas priteisti turtinę žalą pagrįstas rašytiniais įrodymais ir prašoma priteisti suma yra pagrįsta. Kaltinamasis, jo gynėjas šios sumos neginčijo, todėl padaryta turtinė žala iš kaltinamojo K. P. priteistina nukentėjusiajam G. P.. Prašydamas priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos nukentėjusysis G. P. paaiškino, jog dėl patirtų sužalojimų jis negalėjo dirbti, buvo nedarbingas, ilgai gydėsi, kentė skausmus, patyrė daug nepatogumų, atsirado baimė. Dėl patirto tėvo smurto jis lankėsi vyrų krizių centre, nes jį persekiojo mintys, susijusios su įvykiu, vargino sapnai su asociacijomis su įvykiu, kamavo nemiga, nerimas ir jam buvo taikomi gydymo metodai. Gydymas buvo tęsiamas daugiau nei pusė metų. Jam buvo pažeistas itin svarbus organas- galva, todėl atsižvelgiant į teismų praktiką prašė priteisti iš kaltinamojo K. P. 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Neturtinė žala suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. (LR Civilinio kodekso 250 str. 1d.)

CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinti svarbiausi neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgta sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis – kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Teismui nekyla abejonių dėl to, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam G. P. sukėlė neigiamas emocijas ir dvasinius išgyvenimus, sukėlė fizinį skausmą, tačiau pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teisiniu reglamentavimu yra siekiama nustatyti tokią piniginę kompensaciją, kad kiek įmanoma teisingiau būtų kompensuotas nukentėjusiojo patirtas dvasinis ir fizinis skausmas.

Teismas nustatydamas neturtinės žalos dysį atsižvelgia ir į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, jog kaltinamasis K. P., užvaldytas pykčio, tyčia sužalojo artimą giminaitį, savo sūnų G. P.. Paties nukentėjusio G. P. veiksmai neturėjo jokios įtakos veikos padarymui. Taip pat teismas atsižvelgia padarytą veiką - padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiojo amžių bei į žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Kaltinamasis K. P. dirba, ūkininkauja ir turi nuolatinį pajamų šaltinį, o taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus darbo veiklai, šeiminiam gyvenimui ir pan. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta, kad G. P. dėl patirto sužalojimo patyrė kokių nors nepatogumų, kurie jam bendraujant su šeima ar darbe keltų bejėgiškumo, nevilties jausmą, be to, nėra pagrindo teigti, kad dėl tokio sužalojimo asmuo negali savęs aptarnauti, rūpintis savimi. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad patirta trauma būtų sukėlusi negrįžtamus liekamuosius reiškinius nukentėjusiojo sveikatai.

Formuojama teismų praktika patvirtina, kad neturtinė žala tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 579 Eur iki 5792 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkwLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-190/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-190/2010">2K-190/2010</a>, 2K-249/2010, 2K-29/2011). Tai tik patvirtina, kad neturtinės žalos įvertinimą pinigine išraiška lemia konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių visuma, kurios buvo įvertintos ir šioje byloje. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, nukentėjusiojo G. P. ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas.

Dėl atstovavimo išlaidų. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nukentėjusįjį atstovavo advokatas ir dėl to nukentėjusysis G. P. turėjo atstovavimo išlaidų, kurios sudaro 1500 eurų. Išlaidos pagrįstos ir jos priteistinos nukentėjusiajam G. P. iš kaltinamojo K. P.. (t.2, b.l. 75) (LR BPK 106 str.,2d.)

Dėl proceso išlaidų. Bylą nagrinėjant teisme į teismo posėdžius iš Kauno vyko nukentėjusysis G. P., kurio kelionės išlaidos sudaro 91,64 eurus (t.2, b.l. 40,69,85,113,132), o liudytojas D. Š. vyko į teismo posėdžius iš Utenos miesto ir jo kelionės išlaidos sudaro 16,36 eurai. (t.2, b.l. 17,40,69) Kelionės išlaidos buvo apmokėtos iš teismo biudžeto, todėl šios nukentėjusiojo ir liudytojo kelionės išlaidos išieškotinos į valstybės biudžetą iš kaltinamojo K. P.. (LR BPK 103-105str.)

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 303 str. 304 str. 307 str,

n u s p r e n d ž i a :

K. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą nubausti jį laisvės atėmimu dvejiems metams ir 6 mėnesiams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1d., 2 dalies 8 punktą ir K. P. bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir 6 mėnesiams. Įpareigoti K. P. per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, K. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę- įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ir įpareigoti K. P. per 3 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokėti į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą 7 MGL (266 eurus). (sąskaita SEB banke LT70 7044 0600 0026 9468)

Kol įsiteisės teismo nuosprendis palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

G. P. ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti G. P. iš K. P. 840,76 (aštuonis šimtus keturiasdešimt eurų 76 ct) turtinei žalai atlyginti ir 3000Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti G. P. ir K. P., a.k(duomenys neskelbtini) 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų.

Išieškoti iš K. P., a.k(duomenys neskelbtini) 108 eurus proceso išlaidų į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB,,Citadele“ bankas. (įmokos kodas 6801).

Du kompaktinius diskus su įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos

Nuosprendis per 20d. gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Teisėja Zita Gavėnienė