A. L. pagal BK 140 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1-816-277/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19405-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.2.4.6.1; 2.12.1.4

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 2 d.

Ignalina

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėjas Algirdas Baliulis išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Renatos Blaškauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, susituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010 m. birželio 10 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirta bausmė – laisvės apribojimas dešimčiai mėnesių, įpareigojant per bausmės laiką nuo 22 iki 6 valandos būti savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir neatlygintinai išdirbti keturiasdešimt valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) 2012 m. kovo 20 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta bausmė – penki mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui dvidešimt valandų per mėnesį ir per bausmės laiką atlikti šimtą valandų viešųjų darbų; Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista 16 parų areštu, bausmę atlikęs 2012 m. rugsėjo 13 d.;

3) 2013 m. gegužės 6 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirta bausmė – 15 parų areštas, bausmę atlikęs 2013 m. rugpjūčio 14 d.;

4) 2014 m. liepos 7 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta bausmė – 30 parų areštas, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 20 parų arešto, bausmę atlikęs 2014 m. spalio 17 d.;

5) 2015 m. balandžio 23 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta bausmė – treji metai laisvės atėmimo; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki dvejų metų laisvės atėmimo; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta dvidešimties parų arešto bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2015 m. balandžio 23 d.; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai atlikta pagal Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. baudžiamąjį įsakymą, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2014 m. birželio 7 d. 4 val. iki 16 val. 15 min. (viena diena) ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2015 m. vasario 23 d. iki 2015 m. balandžio 23 d., bausmę atlikęs 2017 m. vasario 2 d., teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

nustatė:

A. L. 2018 m. balandžio 1 d., apie 22 valandą, (duomenys neskelbtini) esančiame name, konflikto metu, mušdamas – smogdamas ranka į kairę ausį, sukėlė fizinį skausmą nepilnametei J. K., gimusiai (duomenys neskelbtini).

A. L. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino ir paaiškino (b. l. 58-59, 72-73), kad 2018 m. balandžio 1 d. vakare susibarė su sugyventine, todėl atvažiavo į Mažėnų kaimą į sesers sugyventinio R. P. namus. Buvo išgėręs degtinės. Raimondo namuose buvo sesuo V. ir pažįstama J. K.. Sėdėjo namo antrame aukšte ir kalbėjosi. Vėliau nusileido į pirmame aukšte esančią virtuvę parūkyti. V. su R. parūkę išėjo į savo kambarį, o jis su J. liko virtuvėje. Berūkant kilo žodinis konfliktas. Dėl ko susiginčijo, tiksliai neatsimena. Konflikto metu ranka sudavė J. vieną kartą į veidą. Atsimena, kad buvo atėjęs J. draugas M., su kuriuo ji išėjo. J. pažįsta apie metus. Anksčiau bendravo per „Facebook“ paskyrą, jokių konfliktų nebuvo. Dėl savo elgesio gailisi.

Nukentėjusioji J. K. ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 19-22) parodė, kad 2018 balandžio 1 d. buvo Mažėnų kaime pas M. P.. Apie 21 val. 5 min. nuėjo pas draugę V. L., gyvenančią tame pačiame kaime, (duomenys neskelbtini). V. pasakė, kad jos sugyventinis R. P. išvažiavo atsivežti A. L.. Apie 21 val. 15 min. į namus grįžo R. P. ir A. L., kuris buvo išgėręs. R. su V. pasiūlė pabūti pas juos ir eiti į jų kambarį, esantį antrame aukšte. Su drauge ėjo į lauką parūkyti. Kartu į lauką išėjo ir A. L.. Prieš išeidama į lauką ji namo koridoriuje atsisėdo ant suolo, o A. L. atsisėdo jai ant kelių. Nustūmė A. ir atsistojo. V. nuėjo į savo kambarį. Parūkiusi atėjo į virtuvę. Iš paskos atėjo A. L.. Jis, eidamas iš paskos, viena ranka pasuko ją už peties į save, prispaudė prie sienos ir bandė ranką užkišti už jos viršutinių drabužių. Atstūmė A. L. ir norėjo eiti į antrą aukštą pas V., bet A. L. nepraleido, užstojo praėjimą į antrą aukštą. Tada atsisėdo ant virtuvinio kampo, o A. L. priėjo ir dešiniu delnu trenkė į kairę ausį. Patyrė fizinį skausmą. Po smūgio prarado atmintį. Atsipeikėjo kambaryje ir pamatė, kad A. L. sėdi šalia, padėjęs ranką jai ant peties. Pradėjo rėkti. Atėjo draugė, įjungė šviesą ir paklausė, kas atsitiko. Apie įvykį pasakė draugui M. P., kuris vėliau aiškinosi su A. L.. Prieš ją buvo naudojamas tik fizinis smurtas, jokių grasinimų ar seksualinės prievartos nebuvo.

Liudytojas R. P. ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 37-38.) paaiškino, kad kartu su sugyventine V. L. gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame motinos name. 2018 m., balandžio pradžioje, tikslios datos neatsimena, vakare pas jį atėjo pažįstama J. K.. Tą vakarą iš Visagino atvežė sugyventinės brolį A. L., kuris buvo išgėręs. Antrame aukšte A. paklojo lovą, išgėrė po butelį alaus ir nuėjo į savo kambarį pirmame namo aukšte, kuriame buvo sugyventinė ir J. K.. Maždaug po 15-20 min., su sugyventine išėję parūkyti. Kai sugrįžo į kambarį, parūkyti išėjo J.. Po minutės ar dviejų rūkyti išėjo A.. Po penkių ar dešimties minučių pas juos į kambarį įbėgo J. K., kuri buvo apsiverkusi ir pasakė, kad prie jos kabinėjosi ir primušė A. L.. J. K. aiškino, kad A. ranka sudavė į ausį. Matė, kad J.ausis paraudusi, bet neatsimena kuri. A. sudrausmino dėl tokio elgesio. Tarp J. K. ir A. L. kilo žodinis konfliktas dėl įvykio. J. K. kaltino A. L. dėl smūgio į ausį, o pastarasis kaltino ją, kad nutraukė nuo kaklo grandinėlę. Konflikto metu atėjo M. P.. Susibarė su A. L., vienas kitam grasino. Visus išskyrė ir liepė eiti į namus. J. su M. P. išėjo, o A. palydėjo į antrą aukštą.

Liudytojas M. P. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (b. l. 31-32), kad gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame name. 2018 m. balandžio 1 d. pas jį atvyko J. K. su motina J. Š.. Dieną J. K. su drauge V. L. buvo išėjusios pasivaikščioti. Vakare, po 20 valandos, J. grįžo, bet, pasakiusi, kad pas draugę paliko rankinę, išėjo jos pasiimti. J. motina jau buvo išvažiavusi namo. Tarp 21 ir 22 valandos, tikslaus laiko neatsimena, paskambino J.. Verkė ir pasakojo, kad ją draugės namuose muša pažįstamas A. L.. Prašė, ateiti ją parsivesti. Nuėjo pas V. L. į namus. Duris atidarė V.. Prieangyje pamatė V. brolį A. L., kuris dešinėje rankoje laikė virtuvinį peilį. A. L. pasakė: „ateik čia, ką tu man padarysi“. V. A. nusivedė į virtuvę, ten ramino ir drausmino. A. virtuvėje ant spintelės padėjo peilį ir išbėgo iš namų į lauką. Mano, jog A. buvo neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas. Kai A. pabėgo, J. pasiėmė daiktus ir kartu išėjo. J. papasakojo, kad A. L. prie jos kabinėjosi ir trenkė į kairę ausį. Dėl to jai buvo apsvaigusi galva. Skundėsi ausies skausmais ir pablogėjusia klausa. Ausyje matėsi išdžiūvusio kraujo.

Įvertinęs nukentėjusiosios J. K., liudytojų R. P., M. P. ir paties kaltinamojo A. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teismas pripažįsta, jog šių įrodymų pakanka konstatuoti, kad A. L. 2018 m. balandžio 1 d., apie 22 val., mušdamas sukėlė fizinį skausmą J. K., t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad inkriminuojamą tyčinį nusikaltimą jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, t. y. būdamas recidyvistu (Baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalis).

A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad prisipažino padaręs baudžia-mojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas sprendžia, kad, esant dviem atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, A. L. nėra pagrindo skirti švelniausių Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšių – viešųjų darbų ar laisvės apribojimo, bet, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, neskirtina ir terminuoto laisvės atėmimo bausmė, todėl A. L. skiriama arešto bausmė.

A. L. prašo nustatyti arešto bausmę atlikti poilsio dienomis, nes su sutuoktine J. L. augina du mažamečius vaikus, sutuoktinė nėščia 23-24 savaitės.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, o A. L. prisipažįsta esąs kaltas, todėl jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu (Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Justino Ozarinsko 2018 m. gegužės 30 d. nutarimu A. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 62-63), kuri paliekama iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmę – šešiasdešimties parų areštą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki keturiasdešimties parų arešto.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 5 dalimi, nustatyti atlikti areštą poilsio dienomis.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Justino Ozarinsko 2018 m. gegužės 30 d. nutarimu A. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Kaltinamasis A. L., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, gavęs kaltinamojo prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, o jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu dėl šių paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Nuteistasis ir Kalėjimų departamentas gali susitarti ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų. Jeigu asmuo pažeidžia šią arešto atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka.

Teisėjas Algirdas Baliulis