Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo

Civilinė byla Nr. e2-267-541/2025

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02324-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.3; 2.3.4.5; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 20 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja J. V.,

sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Astai Kielytei,

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Dmitrijui Charitonovui (Dmitrij Charitonov),

atsakovui K. S., jo atstovui advokato padėjėjui Kastyčiui Kuzmickui,

trečiajam asmeniui R. Č.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui K. S. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo byloje R. Č..

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos (toliau – Tarnyba, Skyrius) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui K. S., prašydama: 1) neterminuotai apriboti K. S. tėvo valdžią nepilnamečio vaiko K. C.-S. atžvilgiu; 2) iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, K. C.-S. gyvenamąją vietą nustatyti R. Č. šeimoje; 3) priteisti iš K. S. išlaikymą jo vaikui K. C.-S. po 300 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.

2. Tarnyba ieškinyje nurodė, kad K. S. turi nepilnametį vaiką K. C.-S. (K. C.-S.), kurios atžvilgiu tėvo valdžios neįgyvendina. 2023 m. rugsėjo 12 d. Skyriuje buvo gautas pranešimas iš policijos registruojamų įvykių registro, apie tai, kad namuose (duomenys neskelbtini) mirė mažametės K. C.-S. motina N. C., gim. (duomenys neskelbtini), vartojusi narkotines medžiagas. Tarnybos specialistai, reaguodami į pranešimą, gavo K. S. mamos A. S. telefono numerį bei susisiekė su moterimi. Bendravimo metu A. S. paaiškino, kad apie N. C. mirtį jau žino ir laukia atvykstant savo sūnaus. Buvo prašoma pateikti vaiko tėvo kontaktinius duomenis, tačiau A. S. teigė, kad atvykus K. S., vėliau jis pats susisieks su vaiko teisių specialistais. 2023 m. rugsėjo 13 d. Skyriaus vyriausiems specialistams nustačius rizikos veiksnį, mažametė K. C.-S. buvo laikinai apgyvendinta močiutės R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) šeimoje adresu (duomenys neskelbtini), nes vaiko mama mirė, o vaiko tėvas neišreiškė noro pasiimti dukrą pas save. 2023 m. rugsėjo 14 d., po pokalbio su vaiko senele R. Č., buvo gautas K. S. telefono numeris. Skyriaus specialistė bendravo su vaiko tėvu, kuris paaiškino, kad šiuo metu pasakyti nieko negali. Jis nori pasikonsultuoti su teisininkais ar kitais specialistais. K. S. buvo pasipiktinęs, kad vos mirus vaiko mamai, jam skambina specialistai ir klausinėja įvairių klausimų. Vyras teigė, kad vyks pas dukters mamos mamą R. Č. ir kalbėsis apie įvykusią nelaimę ir dukters ateitį. K. S. pageidavo atvykti pabendrauti į Skyrių, paaiškinus, kad šią situaciją nagrinėja vyriausieji specialistai, dirbantys Ukmergėje, jis buvo pasipiktinęs ir teigė į Ukmergę nevažiuos. Vyras teigė kreipsis į Skyrių, jam buvo siūlyta atvykti į jo gyvenamąją vietą, tačiau savo gyvenamosios vietos adreso vyras nesakė. Atsakovui buvo paaiškinta, kad tai yra skubus atvejis, kai sprendimą reikia priimti kuo greičiau, kadangi vaikas liko be įstatyminio atstovo. Daugiau tėvas nieko paaiškinti negalėjo.

3. 2023 m. rugsėjo 14 d. Skyriaus specialistei dar kartą susisiekus su vaiko tėvu jis paaiškino, kad šiuo metu negali kalbėti, nes dirba, išreiškė norą pabendrauti vakare po darbo. Paaiškinta, kad susisiekti gali iki 17 val., esant galimybei kuo skubiau, kadangi sprendžiamas jo dukters likimas. Vyras paaiškino, kad jam viskas iki šiol tiko, dėl dukros gyvenamosios vietos, tačiau kuo toliau tuo labiau jis mato, kad kišasi kiti žmonės ir jis nenori, kad pažįstami spręstų jo vaiko likimą. Klausta dėl gyvenimo sąlygų ar jis turėtų galimybę auginti vaiką, tačiau vyras daugiau nieko nesakė ir numetė ragelį. 2023 m. rugsėjo 14 d. K. S., Skyriaus vyriausioji specialistė parašė trumpąją SMS žinutę, kurioje buvo prašoma nurodyti savo gyvenamąją vietą. Siūlyta, kad esant galimybei vaiko teisių specialistai galėtų apsilankyti ir pabendrauti po jo darbo valandų, išklausyti nuomonę ir įvertintų gyvenimo sąlygas. Iki situacijos vertinimo pabaigos iš tėvo jokios papildomos informacijos negauta, į trumpąją SMS žinutę vyras nesureagavo. 2023 m. rugsėjo 14 d. Skyriaus vyriausieji specialistai bendravo su mažamete K. C.-S.. Bendraujant su mergaite ji papasakojo, kad sekasi gerai, rytais keliasi pati. Dabar eis piešti. Mergaitė mėgsta piešti kačiukus. Pas „babą“ (R. Č.) yra šuniukas, kuris yra geras. K. C.-S. eina į darželį, jai ten patinka, turi draugų. Mergaitė sakė, kad jai pas R. Č. patinka ir norėtų čia gyventi. Su močiute dažnai leidžia laiką, buvo nuskridę į Turkiją su lėktuvu, ten plaukiojo su delfinais. Su dieduku taip pat sutaria gerai. Mergaitė sakė, kad jos mama mirė. Su savimi nešiojo didelę įrėmintą savo mamos nuotrauką. Pokalbio metu su R. Č. moteris paaiškino, kad anūkė K. C.-S. labai dažnai būdavo pas ją savaitgaliais. Kartu būdavo ir dukra N. C.. Su anūke dažnai leidžia laiką ir visur keliauja, yra labai artimos. R. Č. teigimu, vaiko tėvas K. S. neturi gyvenamosios vietos ir jo adreso nežinanti. Dukra N. C. veždavo vaiką pas tėvą susitikti porai valandų. R. Č. labai norėtų globoti savo mirusios dukters dukrą, kadangi jas sieja labai stiprus ryšys, dažnai laiką leidžia kartu, turi visas sąlygas auginti ir tenkinti vaiko poreikius. Atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta- (duomenys neskelbtini), SPIS duomenimis atsakovo faktinė gyvenamoji vieta nėra žinoma. Atsižvelgiant į esamą situaciją, kadangi vaiko tėvas neįgyvendina savo tėvo pareigų, kadangi mirus mažametės K. C.-S. motinai N. C., atsakovas atsisakė pasiimti mažametę K. C.-S. pas save, rūpintis bei tenkinti mergaitės kasdienius poreikius, Skyrius kreipėsi į teismą dėl leidimo išdavimo paimti mažametę K. C.-S. iš jos tėvo K. S.. 2023 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi buvo patenkintas Skyriaus prašymas dėl teismo leidimo išdavimo ir nutarta leisti paimti nepilnametę K. C.-S. iš jos tėvo K. S.. Teismas konstatavo, jog: „mažametė K. C.- S. pas tėvą šiuo metu augti negali, nes (duomenys neskelbtini) mirus mažametės K. C.-S. motinai N. C., gim. (duomenys neskelbtini), atsisakė pasiimti mažametę K. C.-S. pas save, rūpintis bei tenkinti mergaitės kasdienius poreikius. Be to, suinteresuotas asmuo K. S. neturi nuolatinės gyvenamosios. Taigi suinteresuotas asmuo K. S. iš esmės yra nusišalinęs nuo vaiko auginimo, priežiūros bei išlaikymo, neįgyvendina savo tėvo pareigų“.

4. Vilniaus rajono savivaldybės mero 2023 m. spalio 5 d. potvarkiu Nr. M22-1335, likusiai be tėvų globos K. C.-S., buvo nustatyta vaiko laikinąją globą (rūpybą) nuo 2023 m. spalio 3 d. Vaiko laikinąja globėja (rūpintoja) buvo paskirta R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). 2024 m. gegužės 13 d. globojamo vaiko aplankymo metu mergaitė parodė savo kambarį, pasakė, kad jame gyvena kartu su globotoja (močiute – R.). Kambaryje yra visi reikiami baldai ir ugdymosi priemonės. Kambarys yra šviesus ir tvarkingas. K. pasakė, kad jai patinka jos kambarys ir viskas šiuose namuose yra gražu, buities sąlygomis ji yra patenkinta ir nieko papildomai nepageidavo. Globojamo vaiko aplankymo metu buvo išsiaiškinta, kad atsakovas dukrai neskambina, nei kartą nebuvo aplankęs, vaiku nesidomi. Turimais duomenimis šiuo metu atsakovas galimai yra sulaikytas dėl narkotinių medžiagų platinimo ar naudojimo. 2024 m. birželio 11 d. globos peržiūros metu pakalbinta mergaitė jautėsi ramiai ir saugiai, noriai atsakinėjo į klausimus, šypsojosi, elgėsi laisvai. Pasak mergaitės, jai patinka gyventi senelės (globėjos) namuose, jai viskas gerai. K. teigė, kad klausosi savo močiutės (globėjos), namuose ji jaučiasi mylima. Bendravimo metu su vaiko globėja moteris pasakė, kad vaiko tėvas faktiškai neegzistuoja vaiko gyvenime, kadangi su K. nebendrauja, neskambina, nei kartą vaiką neaplankė, nepasveikino savo dukra nei su gimtadieniu, nei su Šv. Kalėdom nei su Šv. Velykom, visiškai nesidomi vaiko gyvenimu. Pažymėtina, kad atvejo vadybos procesas su atsakovu nevyksta, nes jis atsisakė mobiliosios komandos siūlomos pagalbos, taip pat nebendradarbiavo su socialiniais darbuotojais, kurie galėjo jam teikti pagalbą. Vaiko tėvas vengia asmeninės atsakomybės, nededa ir nerodo iniciatyvos, kad galėtų savarankiškai augini dukrą savo šeimoje, yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko gyvenimo. Skyriaus specialistams susidaro įspūdis, kad vaiko tėvas nėra stipriai orientuotas į savo dukros ugdymą ir gyvenimą kartu, jam yra patogu, kad jo vaiku yra pasirūpinta. Globos peržiūros metu buvo konstatuota, kad vaiko tėvas negali ir nenori užtikrinti savo dukrai tinkamų buitinių gyvenimo sąlygų, saugios aplinkos ir reikalingos priežiūros.

5. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su pareikštu ieškinių sutinka iš dalies. Nurodo, jog ginčą nori spręsti teisminės mediacijos būdu sudarant taikos sutartį. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad neturi noro kenkti K. gerovei ir niekada neprieštaravo niekam kas yra gerai dukrai. Prašo leisti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu.

6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais, papildomai nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas vengė atlikti savo pareigą auginti vaiką ir juo rūpintis, jį išlaikyti, byloje nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, šiuo metu atsakovas yra įkalinimo įstaigoje, teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje atsakovas kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, tad akivaizdu, kad jis negali įgyvendinti savo teisių ir pareigų dukros K. atžvilgiu ir tokia padėtis greitai nepasikeis. Prašė ieškinį tenkinti.

7. Teismo posėdžio metu atsakovas ieškinį pripažino. Nurodė, kad trečiasis asmuo R. Č. trukdo jo motinai bendrauti su K.. Jis šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jis yra kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, už kurią įstatymas numato ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę.

8. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad sutinka su atsakovo paaiškinimais, tik mano, kad tikslinga būtų atsakovui apriboti tėvo valdžią laikinai, o ne neterminuotai.

9. Trečiasis asmuo R. Č. sutiko su Tarnybos ieškiniu, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas nesirūpina savo dukra, neteikia jai išlaikymo. Ji nedaro kliūčių atsakovui ar jo motinai bendrauti su K.. Ją su anūke K. sieja stiprus emocinis ryšys, mergaitė jos namuose jaučiasi gerai.

k o n s t a t u o j a:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Ieškinys tenkinamas.

10. Iš byloje pateikto gimimo liudijimo nustatyta, kad atsakovas K. S. ir N. C. yra nepilnametės K. C.-S. tėvai. Iš pateikto mirties išrašo nustatyta, kad N. C. mirė (duomenys neskelbtini). Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-12107-1115/2023 išdavė teismo leidimą paimti nepilnametę K. C.-S. iš jos tėvo K. S.. 2023 m. spalio 5 d. Vilniaus rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. M22-1335 K. C.-S. globėja buvo paskirta R. Č.. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje.

3. Tarnybos ieškiniu prašoma neterminuotai apriboti atsakovo K. S. tėvo valdžią nepilnamečio atžvilgiu. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

4. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTQtMzc4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-314-378/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-314-378/2021">3K-3-314-378/2021</a>). Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05NS8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-95/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-95/2009">3K-3-95/2009</a>; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

5. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTQtMzc4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-314-378/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-314-378/2021">3K-3-314-378/2021</a>).

6. Iš byloje pateiktų 2023 m. gegužės 13 d. globojamo vaiko aplankymo akto, matyti, jog atsakovas yra nusišalinęs nuo dukters auklėjimo ir nedalyvauja jo gyvenime. Vaiko nelanko, nepaskambina, nesidomi. Iš į byla pateikto 2024 m. birželio 11 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto matyti, kad vaiko tėvas faktiškai neegzistuoja vaiko gyvenime, kadangi su nepilnamečiu vaiku nebendrauja, neskambina, nei kartą vaiką neaplankė, nepasveikino savo dukra nei su gimtadieniu, nei su Šv. Kalėdom nei su Šv. Velykom, visiškai nesidomi vaiko gyvenimu. Pažymėtina, kad Atvejo vadybos procesas su K. S. nevyksta, jis atsisakė mobiliosios komandos siūlomos pagalbos (2023 m. rugsėjo 12 d. Nr. 3TSD-2231) taip pat nebendradarbiavo su socialiniais darbuotojais, kurie galėjo jam teikti pagalbą. Bylos duomenys patvirtina, kad K. S. (vaiko tėvas) vengė asmeninės atsakomybės, nedėjo ir nerodė iniciatyvos, kad galėtų savarankiškai auginti dukrą savo šeimoje, yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko gyvenimo. Tarnyba Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte pažymėjo, kad Tarnybai susidarė įspūdis, kad vaiko tėvas nėra stipriai orientuotas į savo dukros ugdymą ir gyvenimą kartu, jam yra patogu, kad jo vaiku yra pasirūpinta. Jau minėta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-12107-1115/2023 išdavė teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką iš jo įstatyminio atstovo. Bylos nagrinėjimo teisme metu aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad atsakovo elgesys. dukters atžvilgiu yra pasikeitęs ir jis rūpinasi dukrą, ją išlaiko, domisi jos gyvenimu, nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu atsakovas yra įkalinimo įstaigoje (suimtas), Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje K. S. yra kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį, už kurią įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę.

7. Iš byloje esančių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) duomenų nustatyta, kad atsakovas nedirba. Iš byloje esančio Užimtumo tarnybos duomenų bazės išrašo nustatyta, kad nuo 2023 m. vasario 27 d. iki 2024 m. birželio 11 d. atsakovas buvo užregistruotas ir ieškojo darbo. Darbo paieška nutraukė pats atsakovas.

8. Bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo nepilnamečio vaiko auklėjimo ir priežiūros, kartu negyvena, nesiekė susigrąžinti vaiko, atkurti prarasto ryšio, įgyvendinti savo, kaip tėvo, teisių ir pareigų, visiškai nesidomėjo vaiku. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat, taip pat, kad tėvystė (motinystė), visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDgtOTE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-548-915/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-548-915/2015">3K-3-548-915/2015</a>). Todėl tinkamas tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05Mi8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-92/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-92/2014">3K-3-92/2014</a>).

9. Bylos duomenys (rašytiniai įrodymai, ieškovės atstovo ir trečiojo asmens paaiškinimai) patvirtina, jog atsakovas neatlieka jokių veiksmų, kad palaikytų ryšį su vaiku, nesidomėjo vaiku ir galimybe pasimatyti, bendrauti, nesirūpina ir neišlaiko dukters. Teismas pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, toks tėvo elgesys trunka iš esmės jau ilgą laiką ir daro didelę žalą vaikui, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti visiškai, atsakovui neterminuotai apriboti tėvo valdžią jo nepilnamečio vaiko atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

10. Pažymėtina, kad tėvai gali kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo ir tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3.182 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

11. Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-303/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-303/2008">3K-3-303/2008</a>; kt.).

12. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą K. C. – S. – po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė pareiga, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos, nedarbo ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni, ir kad tėvai gali būti atleisti nuo išlaikymo pareigos vykdymo. Kasacinis teismas pažymi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

13. Atsakovas turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką ir teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

14. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti iš atsakovo turi būti priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur. Šiuo atveju ieškovo reikalaujamo priteisti išlaikymo dydis yra mažesnis nei teismų praktikoje pripažįstamas orientacinis išlaikymo dydis būtiniausiems vaiko poreikiams užtikrinti. Nuo 2025 m. sausio 1 d. MMA dydis yra 1 038,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. 709), atskaičius mokesčius – 777,39 Eur.

15. Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-490-619/2018).

16. Taigi pagal formuojamą teismų praktiką vaiko tėvo, kuris turi teikti jam išlaikymą, gaunamos tik minimalios pajamos arba pajamų negavimas negali būti pripažinta priežastimi teikti vaikui netinkamo dydžio išlaikymą arba jo iš viso neteikti, todėl išlaikymo neteikimas neabejotinai pažeistų nepilnamečio interesus.

17. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, suformuotą teismų praktiką nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimu, teismas tenkina ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo visiškai.

18. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Laikiną globėją skirti nepilnamečio vaiko iš atsakovo priteisto išlaikymo administratoriumi.

19. Sprendimo dalys dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo nukreiptinos vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

20. Neterminuotai apribojus atsakovo tėvo valdžią, nepilnamečio vaiko K. C.-S. gyvenamoji vieta, iki kol įsiteisės teismo sprendimas (nutartis) dėl globos (rūpybos) vaikui nustatymo, nustatytina su laikina globėja (rūpintoja) R. Č. (CPK 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo ieškinys byloje patenkintas visiškai.

22. Byloje pareikštas ieškinys dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. liepos 8 d. sprendimas atsakovui teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis atsakovui yra 100 procentų, taip pat atsakovas 100 procentų atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (Sprendimo 7 punktas).

23. Taigi, abi bylos ginčo šalys neturi pareigos apmokėti byloje valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai neišieškomos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 263-267, 268-270, 406, 496 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Neterminuotai apriboti atsakovui K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią jo vaiko K. C. – S., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti K. C. – S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą, iki kol įsiteisės teismo sprendimas (nutartis) dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo, su laikina globėja R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikui K. C. – S., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 5 d.) iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Skirti K. C. – S., a. k. (duomenys neskelbtini), gaunamų lėšų administratore R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios neterminuoto apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Inicijuoti bylą dėl nuolatinės globos nustatymo ir vaiko nuolatinio globėjo paskyrimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono.

Teisėja Jolanta Vėgelienė