Civilinė byla Nr. e2-195-547/2026
Proceso Nr. 2-09-3-00890-2025-0
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.2.2.12; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.6.1
(S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 6 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Silvana Girdenienė,
sekretoriaujant Ritai Tamulienei,
dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Gabrielei Šinkonei,
atsakovui R. M., jo atstovui advokatui Mariui Devyžiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Varėnos sporto centro ieškinį atsakovui R. M. dėl dalykinės reputacijos gynimo ir turtinės žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
ieškovas ieškiniu prašo (1) pripažinti, kad 2025-03-21 Atsakovo įrašas socialinio tinklo Facebook asmeninėje paskyroje „Apie tiesą pagarbą ir žmogiškumą“ neatitinka tikrovės ir žemina Ieškovo dalykinę reputaciją, o būtent šios dalys: „Kai kurie žmonės gali iškraipyti faktus ir menkinti kitus darbus vien tam, kad patys atrodytų geriau“; „Per Varėnos savivaldybės tarybos komiteto posėdį sporto centro direktorius P. T. <...> atsakė, kad aš pats parašiau prašymą išeiti. TAI NETIESA!“; „Iš darbo išėjau ne savo noru, o todėl, kad buvo pasiūlytas šalių susitarimas –direktoriaus iniciatyva, su išeitinėmis išmokomis“; „Buvo aiškiai pasakyta: jei išeinu šalių susitarimu, gaunu išeitinę; jei ne – situacija bus sprendžiama kitaip“; „Kodėl reikia menkinti kitus? Kodėl vietoje pagarbos buvusiems darbuotojams ir tiesos sakymo pasirenkama manipuliuoti faktais? Kodėl, norint parodyti save geresniu, reikia sumenkinti kitus?“; „Šios situacijos yra labai nesąžiningos“; (2) įpareigoti atsakovą socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje https://www.facebook.com/rolandas. markinas.77 per vieną dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje paskelbti tokio turinio pranešimą: „Informuoju, kad 2025 m. kovo 21 d. 15:30 val. mano, R. M., valdomoje socialinio tinklapio „Facebook“ paskyroje viešai paskelbtame įraše paskelbti duomenys apie Varėnos sporto centrą ir jo vadovą P. T.: „Kai kurie žmonės gali iškraipyti faktus ir menkinti kitus darbus vien tam, kad patys atrodytų geriau“; „Per Varėnos savivaldybės tarybos komiteto posėdį sporto centro direktorius P. T. <...> atsakė, kad aš pats parašiau prašymą išeiti. TAI NETIESA!“; „Iš darbo išėjau ne savo noru, o todėl, kad buvo pasiūlytas šalių susitarimas –direktoriaus iniciatyva, su išeitinėmis išmokomis“; „Buvo aiškiai pasakyta: jei išeinu šalių susitarimu, gaunu išeitinę; jei ne – situacija bus sprendžiama kitaip“; „Kodėl reikia menkinti kitus? Kodėl vietoje pagarbos buvusiems darbuotojams ir tiesos sakymo pasirenkama manipuliuoti faktais? Kodėl, norint parodyti save geresniu, reikia sumenkinti kitus?“; „Šios situacijos yra labai nesąžiningos“, neatitinka tikrovės; (3) priteisti Ieškovo naudai iš Atsakovo 499,13 Eur turtinės žalos atlyginimui ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, kad tarp ieškovo Varėnos sporto centras ir atsakovo R. M. 2020-09-03 buvo sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). 2025-03-13 Atsakovas pateikė Ieškovui pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu (DK 54 str.) Atsakovui sumokant šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją. 2025-03-13 Atsakovo pasiūlymas buvo patenkintas ir tarp Ieškovo ir Atsakovo buvo sudarytas šalių susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriuo buvo susitarta, kad su Atsakovu sudaryta darbo sutartis bus nutraukiama 2025-03-20 ir Atsakovui išmokama šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija. 2025-03-21, po darbo sutarties nutraukimo, Atsakovas socialinio tinklo Facebook asmeninėje paskyroje paskelbė viešą įrašą apie Ieškovą „Apie tiesą, pagarbą ir žmogiškumą“.
2025-03-25 Varėnos rajono savivaldybės tarybos narys P. S. socialinio tinklo Facebook asmeninėje paskyroje paskelbė viešą įrašą apie Ieškovo ir Atsakovo darbo sutarties nutraukimą, nurodydamas „Maža to, kad visiems melavo apie R. M. atleidimo aplinkybes, dar ir vengia pateikti atsakymus tarybos nariams“. P. S. analogišką poziciją reiškė ir Varėnos rajono savivaldybės tarybos komiteto posėdyje, kur neužduodamas jokių klausimų kategoriškai kvestionavo darbo sutarties su Atsakovu pasibaigimo pagrindą ir priežastis.
2025-04-01 Atsakovas analogišką naratyvą, kaip ir savo įraše Facebook, pakartojo ir laikraštyje „Merkio kraštas“ Nr. 25 (9328), 2025 m. balandžio 1 d., antradienis. 2025-05-20 Ieškovas raštu kreipėsi į Atsakovą su prašymu paneigti informaciją apie Ieškovą. 2025-05-23 Atsakovas ne tik, kad niekaip neatsakė į Ieškovo prašymą dėl informacijos paneigimo, bet šią pretenziją paviešino socialinio tinklo Facebook asmeninėje paskyroje patalpindamas viešą įrašą ir toliau tęsdamas Ieškovo dalykinės reputacijos mažinimą. Iš aukščiau pateiktų faktinių pagrindų yra akivaizdu, kad Atsakovas apie Ieškovą yra paskleidęs tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri kenkia Ieškovo dalykinei reputacijai.
Ieškinyje nurodoma, kad šioje situacijoje nėra ginčo, kad Atsakovas, 2025-03-21 atlikdamas įrašą socialiniame tinkle Facebook, paskleidė žinią, kuri neatitinka tikrovės ir menkina Ieškovo dalykinę reputaciją. Šį faktą galima rasti ir dabar, kadangi Atsakovo įrašas yra prieinamas ir viešas ir šiuo metu.
Pažymėtina, kad siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės negalima apsiriboti tik atskirų frazių pažodiniu vertinimu. Svarbu yra įvertinti ir pateikiamų teiginių kontekstą, formuluotes.
Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad Atsakovas paviešindamas savo įrašą socialiniame tinkle Facebook paskleidė žinią. Tokią išvadą galima daryti vertinant šio įrašo loginę, sintaksinę, gramatinę ar stilistinę konstrukciją. Tokie išsireiškimai, kaip: „Kai kurie žmonės gali iškraipyti faktus ir menkinti kitus darbus vien tam, kad patys atrodytų geriau“; „Per Varėnos savivaldybės tarybos komiteto posėdį sporto centro direktorius P. T. <...> atsakė, kad aš pats parašiau prašymą išeiti. TAI NETIESA!“; „Iš darbo išėjau ne savo noru, o todėl, kad buvo pasiūlytas šalių susitarimas – direktoriaus iniciatyva, su išeitinėmis išmokomis“; „Buvo aiškiai pasakyta: jei išeinu šalių susitarimu, gaunu išeitinę; jei ne – situacija bus sprendžiama kitaip“; „Kodėl reikia menkinti kitus? Kodėl vietoje pagarbos buvusiems darbuotojams ir tiesos sakymo pasirenkama manipuliuoti faktais? Kodėl, norint parodyti save geresniu, reikia sumenkinti kitus?“; „Šios situacijos yra labai nesąžiningos“ rodo, kad Atsakovo socialiniame tinkle paviešintas įrašas yra ir turi būti laikomas paskleistomis žiniomis.
Todėl galima konstatuoti, kad tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimo apie Ieškovą faktas yra realus ir egzistuojantis.
Minėtame Atsakovo įraše socialiniame tinkle yra daugiau negu aišku, kad yra kalbama būtent apie Ieškovo vadovą ir jo veiksmus nutraukiant darbo sutartį su Atsakovu (atliekant tiesiogines darbo funkcijas) todėl ir Ieškovu šioje byloje yra ne fizinis asmuo, o juridinis asmuo, kuriam padaryta žala).
Įraše ne kartą yra minimas Ieškovo pavadinimas, Ieškovo vadovo vardas ir pavardė (teismų praktikoje yra pasisakyta dėl tų atvejų, kai paskleidžiant atitinkamus duomenis apie juridinio asmens darbuotoją kartu gali būti pažeidžiama ir juridinio asmens dalykinė reputacija). Todėl galima konstatuoti, kad minėtame Atsakovo 2025-03-21 įraše socialiniame tinkle yra paskleista informacija būtent apie Ieškovą.
Atsakovo 2025-03-21 įraše socialiniame tinkle paskleistu įrašu yra pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija. CK 2.24 str. 1 d. preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai (onus probandi).
Ieškovas kartu su ieškiniu pateikia Ieškovo ir Atsakovo sudarytos darbo sutarties nutraukimo dokumentus, iš kurių daugiau negu aišku, kad būtent Atsakovas iniciavo darbo sutarties nutraukimo procesą (pateikė pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo), o Ieškovas, vertindamas ilgalaikio darbuotojo indėlį į įstaigos veiklą, sutiko su šiuo pasiūlymu ir darbo sutartis buvo nutraukta išimtinėmis sąlygomis (sumokant šešių mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją). Visi šie faktai patvirtina, kad Atsakovas savo 2025-03-21 įraše paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri išimtinai kenkia Ieškovo dalykinei reputacijai.
Todėl konstatuotina, kad Atsakovo 2025-03-21 paskleistos žinios visiškai neatitinka tikrovės.
Atsakovo paskleista informacija menkina Ieškovo dalykinę reputaciją.
Atsakovo paskleistos žinios, neatitinkančios tikrovės, formuoja neigiamą nuomonę apie Ieškovą bei atitinkamai žemina jo garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją. Įraše socialiniame tinkle pateikiama informacija, neva Ieškovas ir jo vadovas spaudimu ir savo užimama pozicija privertė Atsakovą nutraukti darbo sutartį. Tokia pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija be abejonės laikytina diskredituojančia ir žeminančia Ieškovo dalykinę reputaciją, kadangi Ieškovui veikiant nedidelėje bendruomenėje po šio įvykio iš karto kilo neigiamos kalbos apie Ieškovo veiklą, taip pat jeigu Ieškovui prireiktų ieškoti darbuotojų, ši paskleista informacija Ieškovo galimybes apsunkintų iki maksimumo. Po šiuo įrašu socialiniame tinkle Facebook pasipylė neigiami komentarai Ieškovo atžvilgiu, taip pat analogiškai neigiamai apie Ieškovo veiklą pasisakė ir Varėnos rajono savivaldybės tarybos narys P. S..
Pagal CK 2.24 str. 6 d. asmuo gali būti atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla.
Ieškovas sutinka su aplinkybe, kad Ieškovas yra biudžetinė įstaiga, kurios savininkas yra Varėnos rajono savivaldybė, t. y. Ieškovas viešasis juridinis asmuo. Net ir esant aukštam tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimo apie Ieškovą tolerancijos lygiui, Atsakovo paskleista melaginga informacija peržengė šios tolerancijos ribas, kadangi ji paskleista nesąžiningai. Sąžiningai paskleista informacija laikytina tik tokia informacija, kuri turi bent menkiausią faktinį pagrindą. Tuo tarpu, kaip paaiškinta šiame ieškinyje, Atsakovo paskleistos žinios neatitinka tikrovės, kadangi neturi jokio objektyvaus faktinio pagrindo.
Ieškovas šiuo ieškiniu reikalauja pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais Ieškovo garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją, įpareigoti paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis ir taip pat priteisti patirtą turtinę žalą. Šie teisių gynybos būdai yra svarbios Ieškovo teisių satisfakcijos priemonės.
CK 2.24 straipsnyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti atlyginti duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-09-23 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzk0LTY4NC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-394-684/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-394-684/2016">e3K-3-394-684/2016</a>). CK 6.249 str. 1 d. yra nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. To paties straipsnio 4 d. 3 p. yra nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.
Šiuo atveju Ieškovas patyrė 499,13 Eur išlaidų prašymo paneigti paskleistą informaciją apie Varėnos sporto centrą parengimui. Šios išlaidos yra neatsiejamai susijusios su Atsakovo paskleista informacija ir Ieškovo teisių gynimu ne teismo tvarka, todėl ši suma turi būti priteista iš Atsakovo.
Ieškovas dublike nurodė, jog konstatuotina, kad Atsakovas savo atsiliepime deklaratyviais teiginiais nepagrįstai teigia apie savo „pasišventimą“ darbui Sporto centre ir sąmoningai nuslepia informaciją apie savo galimai neteisėtą veiklą einant Sporto centro sportinės veiklos projektų vadovo pareigas. Tai rodo Atsakovo nesąžiningumą ir patvirtina Ieškovo ieškinyje nurodomas aplinkybes dėl Ieškovo dalykinės reputacijos pažeidimo.
Atsakovas atsiliepime klaidingai interpretuoja darbo santykių pasibaigimo situaciją ir nepagrįstai teigia, kad išimtinai Sporto centro direktoriaus iniciatyva jam buvo pablogintos darbo sąlygos, kas lėmė darbo santykių pasibaigimą.
Iš aukščiau išvardinto matyti, kad atsiliepimo pradžioje Atsakovas pripažįsta, kad būtent jis nutraukė darbo santykius su Sporto centru, o vėliau procesiniame dokumente dėsto, kad tai buvo būtent Sporto centro direktoriaus sprendimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra įtvirtinęs visuotinai pripažįstamą teisės principą, kuris nurodo, kad to paties negalima kartu ir teigti, ir neigti (lot. allegans contraria non est audiendus). Todėl tokia Atsakovo pozicija turėtų būtų vertinama kritiškai, kaip rodanti galimą Atsakovo nesąžiningumą.
Atsakovas atsiliepime, norėdamas sustiprinti savo poziciją, tikslingai nenurodo visų aplinkybių dėl Sporto centre įvykdytos struktūros pertvarkos. 2024 metais, atsižvelgiant į Varėnos rajono savivaldybės mero potvarkį „Dėl pavedimo 2024 metais vykdyti Varėnos sporto centro stebėseną“, buvo atlikta Sporto centro stebėsena bei pateiktos išvados ir rekomendacijos. Atsižvelgiant į Varėnos rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus atliktą Sporto centro stebėseną bei po jos priimtas išvadas ir rekomendacijas, Sporto centre buvo parengta ir priimta nauja Sporto centro struktūra. Ši struktūra ir jos pasikeitimai, lyginant su anksčiau galiojusia, 2024-11-04 buvo pristatyti Sporto centro darbuotojų taryboje. Sporto centro darbuotojų taryba, kurios nariu buvo ir Atsakovas (Atsakovas netgi sekretoriavo 2024-11-04 darbuotojų tarybos posėdžiui), pritarė parengtam ir siūlomam Sporto centro struktūros pakeitimui.
Atsiliepime atsakovas teigia, kad Sporto centro direktorius nurodė Sporto centro administratorei parengti darbo sutarties nutraukimo dokumentus, pagal formą, kuri buvo naudojama anksčiau Sporto centrui nutraukiant darbo santykius su I. M., o administratorė parengė ir atspausdino tiek pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo, tiek šalių susitarimą.
Atsakovo pozicijos nepagrįstumą parodo faktas, kad Atsakovas, manydamas, jog darbo sutartis su juo buvo nutraukta neteisėtai ir neteisingai (pasak Atsakovo ne šalių susitarimu, o Ieškovo valia nesant Atsakovo kaltės) per įstatymų nustatytą terminą nesikreipė į Valstybinės darbo inspekcijos Darbo ginčų komisiją dėl individualaus darbo ginčo dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo išnagrinėjimo. Vietoje to, Atsakovas, sąmoningai siekdamas pakenkti Ieškovo dalykinei reputacijai, pradėjo viešai skleisti tikrovės neatitinkančią informaciją apie Ieškovą.
Atsakovas savo poziciją, jog darbo santykiai su Ieškovu pasibaigė Sporto centro direktoriaus iniciatyva, nepagrįstai grindžia tuo, kad Sporto centro direktorius vertė jį nutraukti darbo santykius, o pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu parengė Sporto centro administratorė. Visos šios aplinkybės patvirtina Ieškovo ieškinio pagrįstumą.
Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad Atsakovas, žinodamas tikrąją situaciją ir siekdamas visuomenėje (Varėnos krašte) parodyti teigiamą savo portretą ir sumenkinti Ieškovo dalykinę reputaciją, pateikė nesąžiningus, tikrovės neatitinkančius teiginius, neturinčius objektyvaus pagrindo ir suponuojančius neigiamą visuomenės nuomonę dėl Sporto centro, jo veiklos ir jo vadovo: „Kai kurie žmonės gali iškraipyti faktus ir menkinti kitus darbus vien tam, kad patys atrodytų geriau“; „Per Varėnos savivaldybės tarybos komiteto posėdį sporto centro direktorius P. T. <...> atsakė, kad aš pats parašiau prašymą išeiti. TAI NETIESA!“; „Iš darbo išėjau ne savo noru, o todėl, kad buvo pasiūlytas šalių susitarimas – direktoriaus iniciatyva, su išeitinėmis išmokomis“; „Buvo aiškiai pasakyta: jei išeinu šalių susitarimu, gaunu išeitinę; jei ne – situacija bus sprendžiama kitaip“; „Kodėl reikia menkinti kitus? Kodėl vietoje pagarbos buvusiems darbuotojams ir tiesos sakymo pasirenkama manipuliuoti faktais? Kodėl, norint parodyti save geresniu, reikia sumenkinti kitus?“; „Šios situacijos yra labai nesąžiningos“. Tokius veiksmus Atsakovas atliko nesąžiningai, t. y. jis tiksliai žinojo realią situaciją Sporto centre (žinojo, kad Sporto centre teisėtai įvyko struktūros pertvarka, jis, kaip ir kiti darbuotojai, su šia pertvarka sutiko, pretenzijų nereiškė; žinojo, kad jokio spaudimo dėl darbo santykių pasibaigimo nebuvo ir nepatyrė; žinojo, kad darbo sutarties nutraukimo dokumentai buvo parengti išimtinai jo prašymu ir t.t.), tikėtina tokiais savo veiksmais norėjo išreikšti savo pyktį ir nepasitenkinimą ir tokiu būdu viešai pateikė informaciją, žeminančią Ieškovo dalykinę reputaciją.
Atsakovo paskleisti teiginiai negali būti laikomi subjektyvia nuomone ar vertinamuoju pasisakymu, nes jie yra tikslūs, konkrečiai patikrinami ir susiję su faktais, o ne su asmens nuostata. Tokie teiginiai, kaip „iš darbo išėjau ne savo noru“, „buvo pasiūlytas šalių susitarimas – direktoriaus iniciatyva“, „tai netiesa!“, „Buvo aiškiai pasakyta: jei išeinu šalių susitarimu, gaunu išeitinę; jei ne – situacija bus sprendžiama kitaip“ yra aiškūs faktiniai teiginiai apie darbo santykių aplinkybes, kuriuos galima objektyviai nustatyti pagal dokumentus, darbo sutarties nutraukimo pagrindus ir kitus įrodymus.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas – direktorius paaiškino, kad buvo paskleista netiesa, kuri pakenkė įstaigai. Atliekamos pertvarkos metu atsakovui buvo pasiūlyta naujos pareigos, atlyginimas tas pats, buvo susitarta ir dėl sutrumpinto darbo laiko. Po kurio laiko jis informavo, kad išeina tėvystės atostogų. Išėjo ilgam laikui, po to buvo ilgas laikotarpis nedarbingume dėl vaiko ligos. Grįžus jam į darbą, direktorius patvirtino jį pasikvietęs pokalbiui dėl jo veiklos matymo, planų. To pokalbio metu M. pasakė, kad sutiktų išeiti su 6 mėnesių išeitine. Vadovas nurodė, kad nelabai sutiktų su tokia išeitine, bet pasvarstė, jog atsakovas turi vaiką, tad sutiko. Abu nuėjo pas administratorę, pažymėjo, kad įtrauktų ir atostoginius. Po kiek laiko gavo R. prašymą ir jį patenkino. R. pats administratorei pasakė:,,ruoškite dokumentus ir įtraukite atostoginius, kaip M.“. Vadovas nurodė, kad po atsakovo nuomonės išsakymo centras jautė rajono valdžios spaudimą dėl situacijos, vietinėje spaudoje buvo keliami klausimai, Facebook platformoje buvo milžiniškas nepasitenkinimas įstaiga ir dėl to buvo prastos nuotaikos kolektyve. Jis taip pat nurodė, kad prieš P. S. dėl jo išsakytos nuomonės spaudoje, jokių veiksmų nesiėmė. Direktorius paaiškino, kad įstaigos reputaciją menkina teiginiai:,,šios situacijos yra labai nesąžiningos“, nes gali sudaryti įspūdį, kad įstaiga nesilaiko įstatymų;,,kai kurie žmonės gali iškraipyti faktus“, šis teiginys teigia, kad vadovas kraipo faktus, nors taip niekada nebuvo. Vadovas paaiškino, kad grįžus į darbą R. M. matėsi, kad jis nenori dirbti, nors su pareigybe sutiko, jis nepateikė vizijų ir darbo planų. Vadovas paaiškino, kad įstaiga patyrė nuostolius, nes dėl išsakytų frazių, gal kažkas neatėjo, gal būtų atėję daugiau lankytojų į baseiną, į renginius, ir taip įstaiga būtų daugiau uždirbusi, bet tokių paskaičiavimų neturi. Atsakovo atstovė palaikė ieškinį visiškai ir prašė jį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą ir tripliką, kuriuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Ieškovas savo ieškinyje neteisingai apibūdina darbo santykių su Atsakovu ne tik nutraukimo, tačiau netgi ir sudarymo aplinkybes. Konkrečiai Ieškovas teigia, kad darbo sutartis Nr. DS-48 (toliau - DS) su Atsakovu buvo sudaryta 2020-09-03. Visgi, tokie teiginiai yra nepagrįsti, o juos paneigia netgi jo paties į Bylą kartu su ieškiniu pateiktas Priedas Nr. 1, t. y. pats DS tekstas.
Iš jo matyti, kad 2020-09-03 buvo sudaryta tik nauja dar 2011-09-01 Atsakovo ir Ieškovo sudarytų darbo sutarčių Nr. 58 ir 59 redakcija. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas buvo ilgametis ieškovo darbuotojas, kurio darbo stažas gerokai viršijo 10 metų. Atsakovas buvo itin pasišventęs savo darbui Sporto centre ir dirbo jį su dideliu malonumu neskaičiuodamas nei darbo laiko, nei darbui skiriamų pastangų. Už savo sėkmingą veiklą Atsakovas ne kartą buvo apdovanotas ir skatintas. Atsakovas savo darbą Sporto centre itin mėgo ir pats asmeniškai neturėjo jokių ketinimų nutraukti darbo sutartį su Ieškovu.
2024-11-17 Atsakovas išėjo 2 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų, kurios truko iki 2025-01-17. Grįžęs po minėtų atostogų Atsakovas dar beveik mėnesį nedirbo dėl laikino nedarbingumo. Grįžus po pertraukos į darbą Atsakovas įprastai dirbo Sporto centre. 2025-03-13 Direktorius pasikvietė Atsakovą pokalbiui į Sporto centre veikiančią kavinę - piceriją „Olimpas“. Pokalbio pradžioje vienas pirmųjų Direktoriaus klausimų Atsakovui buvo apie tai, kiek laiko Atsakovui reikės siekiant susirasti naują darbą. Tuo pačiu Direktorius iš karto pasiūlė Atsakovui 5 mėnesių išeitinę kompensaciją, jeigu Atsakovas sutiktų išeiti iš darbo nuo 2025-04-01. Priešingu atveju Direktorius nurodė, kad dėl Atsakovo darbo vietos „bus sprendžiama kitaip“. Taigi, realiai pasiūlymą Atsakovui dėl jo darbo sutarties su Sporto centru nutraukimo pateikė Direktorius.
Atsakovas supratęs tai kaip nepagrįstą spaudimą bei kad bet kuriuo atveju bus vienaip ar kitaip atleistas, Atsakovas atsakė Direktoriui, kad jis svarstytų išėjimą iš darbo Sporto centre, jeigu jam būtų pasiūlyta ne mažiau, kaip 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija. Į tai Direktorius atsakė, kad turi pagalvoti ir praneš po kelių dienų. Visgi, netrukus Direktorius sugrįžo ir pasakė, kad sutinka išmokėti prašomą kompensaciją, tačiau tik su ta sąlyga, kad Atsakovas iš darbo išeis tą pačią dieną pateikdamas prašymą dėl atleidimo. Atsakovas su tokia sąlyga, t. y., kad darbo santykiai pasibaigtų Atsakovo pareiškimu, nesutiko, kadangi toks darbų santykių pasibaigimas reiškia, jog Atsakovui nebūtų mokama jokia išeitinė kompensacija.
Išsiskyrus Direktoriaus ir Atsakovo supratimui dėl to, kaip turėtų būti įformintas DS nutraukimas, Direktorius kartu su Atsakovu nuėjo pas Sporto centro administratorę, kuri turėjo parengti reikiamus dokumentus. Direktorius nurodė Administratorei parengti dokumentus pagal formą, kuri buvo naudojama anksčiau Sporto centrui nutraukiant darbo santykius su I. M.. Taip pat nurodė, jog pageidauja, kad darbo santykiai su Atsakovu pasibaigtų tą pačią dieną. Administratorė paaiškino Direktoriui, kad nutraukti darbo sutartį tą pačią dieną negalima bei atspausdino tiek Pasiūlymą, tiek ir tos pačios dienos šalių susitarimą (toliau - Susitarimas, Ieškinio priedas Nr. 3) dėl darbo sutarties nutraukimo. Direktorius savo ruožtu paragino pasirašyti abu dokumentus, kuriuose jau buvo nurodyta, kad paskutinė Atsakovo darbo diena yra 2025-03-20.
Iš pateiktų aplinkybių, Atsakovo įsitikinimu, visiškai akivaizdu, kad DS nutraukimą inicijavo būtent Direktorius. Atsakovas savo ruožtu tik sutiko su Direktoriaus raginimu įvertindamas visą iki tol buvusią situaciją su darbo pareigų pažeminimu, netinkama darbo vieta ir aiškiu davimu suprasti, kad Atsakovas Sporto centre nebėra pageidaujamas kaip darbuotojas ir bus stengiamasi jį bet kuriuo atveju atleisti. Nepaisant šių aplinkybių, Atsakovas geranoriškai atsisveikino su Sporto centro kolektyvu, perdavė visą turėtą turtą ir nurodytą dieną DS buvo nutraukta. Visgi, darbo santykius su Sporto centru Atsakovas nutraukė tik dėl Direktoriaus raginimų ir daromo spaudimo, kadangi aiškiai suprato, jog jam nesutikus Direktorius bet kuriuo atveju ieškos būdų, kaip nutraukti su Atsakovu sudarytą DS. Tačiau darbo santykiai tikrai nebuvo nutraukti Atsakovo iniciatyva.
2025-03-19 įvyko Varėnos rajono savivaldybės Biudžeto ir finansų komiteto (toliau - Komitetas) posėdis. Jo metu vienas iš svarstytinų klausimų, darbotvarkėje (Priedas 8) pažymėtų 18 p., buvo Sporto centro 2024 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo. Klausimo svarstymo metu dalyvavo ir Direktorius. Posėdžio metu Komiteto pirmininko pavaduotojas G. S. Direktoriui uždavė klausimą, jog žinoma, kad iš darbo išėjo R. M., ar jis kaip vadovas bandė kažkaip jį atkalbėti, išlaikyti darbo vietoje.
Į šį klausimą direktorius atsakė: „Jo, jisai specialistas, kiek žinau, geras. Aišku, gaila, kad man, kaip direktoriui, teko mažai laiko su juo padirbėti, nes jisai buvo išėjęs atostogų labai ilgai. Paskui jis, nežinau dėl, nu turėjo nedarbingumą labai ilgą laiką. Ir po to atėjo, parašė pareiškimą dėl, dėl išėjimo. Tai aš galiu tik tiek komentuoti. Kalbėjomės, faktas, kalbėjomės. Aš manau toks profesionalus žmogus suras tikrai vietą Varėnoje“ (posėdžio vaizdo įrašas nuo 2:29:37 iki 2:30:11).
Atsakovo nuomonę apie prieš tai pateiktą Direktoriaus pasisakymą savo socialinio tinklo Facebook paskyroje patalpinti Atsakovą paskatino išgirsti Direktoriaus žodžiai, esą pats Atsakovas tiesiog atėjo ir parašė pareiškimą dėl išėjimo iš darbo. Negana to, Direktorius su juo esą kalbėjosi norėdamas perkalbėti. Direktorius sąmoningai nutylėjo tai, kad jis pats iš esmės pareikalavo Atsakovo, kad šis išeitų iš darbo, pats inicijavo pokalbį dėl darbo sutarties nutraukimo, pats liepė Sporto centro administratorei atspausdinti reikiamus dokumentus. Be to, Direktorius, atsakydamas į klausimus, dar ir neteisingai nurodė, jog Atsakovo ir darbo santykiai neva pasibaigė Atsakovo pareiškimo pagrindu.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Komiteto posėdyje, kuris buvo transliuojamas viešai per YouTube platformą, išgirdęs iš esmės tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie jo darbo santykių su Sporto centru pasibaigimą Atsakovas ir nusprendė socialinio tinklo Facebook paskyroje 2025-03-21 pateikti savo nuomonę apie Direktoriaus pateiktą Atsakovo išėjimo iš darbo Sporto centre versiją.
Negana to, Ieškovo ieškinyje dėstomi teiginiai, esą Atsakovo pateikta nuomonė pakenkė Ieškovo dalykinei reputacijai ir apskritai yra vertintina kaip tikrovės neatitinkanti informacija, laikytini absoliučiai nepagrįstais.
Atsiliepime pažymima, juk ne pats Atsakovas savo iniciatyva atėjo pas Direktorių ir pateikė jam Pasiūlymą. Reali faktinė situacija buvo tokia, kad Atsakovas, gavęs Direktoriaus raginimą išeiti iš darbo ir šalims pasiekus susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų, tiesiog pasirašė Sporto centro administratorės parengtus dokumentus.
Negana to, Atsakovas šiuos dokumentus pasirašė ne dėl to, kad pats būtų norėjęs išeiti iš darbo, o tik dėl to, kad Direktorius iš esmės privertė tą padaryti iki tol sistemingai veikęs tam, kad Atsakovo darbo sąlygos Sporto centre būtų kaip įmanoma labiau apsunkintos. Vadinasi, Atsakovo išdėstyta nuomonė turėjo labai aiškų faktinį pagrindą, o ne buvo grindžiama Atsakovo išgalvotomis aplinkybėmis.
Apibendrinus nurodytas aplinkybes, Atsakovas visiškai nesutinka su Ieškovo dėstomais argumentais, kad jo 2025-03-21 savo socialinio tinklo Facebook paskyroje pateikta nuomonė neatitiko tikrovės. Kaip ir buvo minėta, remiantis kasacinio teismo praktika nuomonei, priešingai nei žiniai, apskritai netaikomi teisingumo ir tikslumo kriterijai. Šiuo atveju, Atsakovo išdėstyta nuomonė turėjo neabejotiną faktinį pagrindą. Atsižvelgiant į tai, Ieškovo ieškinys yra absoliučiai nepagrįstas ir Teismo dėl to turėtų būti atmestas.
Atsakovo įsitikinimu, nėra absoliučiai jokio pagrindo teigti, kad Atsakovas savo nuomonę išdėstė nesąžiningai ir neetiškai. Tuo labiau nėra įrodymų, patvirtinančių, kad Atsakovas siekė pažeminti ar sumenkinti Ieškovą. Direktoriaus ir Sporto centro atžvilgiu Atsakovas nepateikė jokių neigiamų komentarų ar įžeidimų. Atsakovas tiesiog išdėstė savo versiją dėl įvykusių ir jį asmeniškai palietusių įvykių – darbo sutarties nutraukimo.
Dėstydamas Ieškovo ginčijamus teiginius Atsakovas išsakė savo asmeninę poziciją tuo pačiu pateikdamas asmeninį vertinimą ir tą Atsakovas darė visiškai etiškai ir sąžiningai, o ne siekdamas pakenti Ieškovui ir Direktoriui.
Tuo pačiu Atsakovas nesutinka su Ieškovo pateikta pozicija, esą Atsakovo pateiktų teiginių apie darbo santykių aplinkybes objektyviai galima nustatyti pagal dokumentus, darbo sutarties nutraukimo pagrindus ir kitus įrodymus. Atsakovo įsitikinimu, darbo sutarties numatytas jos nutraukimo pagrindas, taip pat 2025-03-13 pasiūlymas gali patvirtinti tik teisinius pagrindus, kurie buvo minėtuose dokumentuose nurodyti. Visgi, minėti dokumentai niekaip nepatvirtina iki tol buvusio Atsakovo ir Ieškovo santykių, jų 2025-03-13 įvykusio pokalbio turinio ir kitų subjektyvių aplinkybių, susijusių su tuo, kaip Atsakovas pats jautėsi ir kaip subjektyviai vertino susidariusią situaciją. Dabar gi Ieškovas savo dublike absoliučiai ignoruoja šią subjektyviąją pusę viską siekdamas pagrįsti tik teisiniais dokumentais, kurių pats Atsakovas niekuomet netgi neruošė.
Apskritai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš savo nutarčių apibendrino iki tol formuotą jurisprudenciją dėl žinios ir nuomonės suvokimo ir atskyrimo. Konkrečiai kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas - tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys - fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia - informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė - tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai.
Nagrinėjamu atveju, Atsakovo įsitikinimu, jo 2025-03-21 suformuluota nuomonė apie Direktoriaus pasisakymą ir joje išsakytus neteisingus faktus neabejotinai turi faktinį pagrindą. Atsakovas 2025-03-21 savo nuomonę išdėstė būtent tokiu būdu subjektyviai vertindamas situaciją. Tuo labiau Atsakovas neturėjo tikslo sumenkinti, įžeisti ieškovo ar kitaip specialiai pakenkti Ieškovui. Tokį Atsakovo siekį etiškai ir sąžiningai reikšti savo nuomonę patvirtina tai, kad nei viename iš Atsakovo panaudotų teiginių nėra jokio Ieškovo ir/ar jo Direktoriaus žeminimo, įžeidinėjimo ar menkinimo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad Atsakovo pateikta nuomonė neatitiko tikrovės.
Teismo posėdžio metu atsakovas R. M. nurodė, kad vadovas jį pasikvietė į kavinę sporto centre, kur vyko pokalbis ir vadovas jo paklausė, ar jam užtektų laiko iki balandžio mėnesio susirasti kitą darbą bei pasiūlė 5 mėnesių išeitinę. Atsakovas nurodė, kad jis su tokiu siūlymu nesutiko. Jis pasakė, kad išeitų tik išmokant 6 mėnesių išmokas, bet vadovas pasakė, kad jam reikia daugiau laiko. Atsakovas nurodė, kad iš pokalbio jis suprato, kad jo sporto centre nebenori. Pokalbis vyko tik apie darbo santykių pasibaigimą, nebuvo kalbama apie jokias jo darbo vizijas ir planus. Po keliolikos minučių vadovas pasikvietė jį dar kartą ir pasakė, kad sutinka su 6 mėnesių išeitine, bet su sąlyga, kad jis išeina tuojau pat. Atsakovas paaiškino, kad jis, suprasdamas, kad darbas centre jau neįmanomas, sutiko ir abu nuėjo pas sporto centro administratorę L. K.. Nuėjus vadovas pasakė, reikia sutvarkyti dokumentus dėl R. išėjimo nuo šiandien. Atsakovas nurodė, kad jis pasakė, jog prašymo nerašys, nes bijojo būti apgautas. Vadovas pasakė: atleisti šiandien. L. pasakė, kad taip negalima, o vadovas klausė, koks skirtumas. Tada administratorė L. pasiūlė, kad sutvarkyti reikia taip, kaip M.. Pirmiausia atspausdino susitarimą, kurį atsakovas pasirašė ir nunešė vadovui pasirašyti, o po to jau kitus dokumentus, kuriuos taip pat pasirašė. Atsakovas nurodė, kad jo posto reakcija buvo į komiteto posėdžio metu išsakytą vadovo T. poziciją apie atsakovo atleidimą iš darbo, nurodė, kad jis jautėsi įskaudintas, kai buvo pasakyta, kad jis iš darbo išėjo pats, nors ne toks buvo susitarimas. Posėdyje dar buvo kalbėta apie plaukimo federacijos narystę ir tie dalykai jį sunervino bei iššaukė norą pakomentuoti. Atsakovas paaiškino, kad jis neturėjo jokio kito varianto, jis iki šiol nedirba, o namuose yra vaikas. Jis neturėjo jokio intereso išeiti iš darbo. Atsakovas paaiškino, kad jis centro kaltinti nenorėjo. Jis dar kartą peržiūrėjo komiteto posėdžio įrašą, įsitikino, kad ne taip buvo ir tada parašė komentarą. Jei ne posėdis, tikriausiai nieko ir nebūtų parašęs. Atsakovas nurodė, kad jis su vadovu susitarė dėl atleidimo, buvo patenkinta jo sąlyga dėl 6 mėnesių išeitinės, tai jis neturėjo jokio reikalo kreiptis į darbo ginčų komisiją. Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Liudytoja L. K. paaiškino, kad ji dirba sporto centro administracijoje. Atėjo R. su vadovu ir sakė, kad paruoščiau dokumentus taip pat kaip Irenai, šalių susitarimu, nuo kovo 20 d. Po pusvalandžio R. atėjo ir pasirašė paruoštus dokumentus, kuriuos ji nunešė direktoriui pasirašyti. Vadovas T. R. pasakytas sąlygas girdėjo. Ji patvirtino, kad R. po nedarbingumo į darbą grįžo kovo 10 d., o kovo 13 d. atėjo su vadovu dėl jo atleidimo. Liudytoja paaiškino, kad kai ruošė M. dokumentus, tai pasiūlymas jos buvo. Dabar taip pat paruošė dokumentus, nors konkrečiai gal ir nebuvo įvardinta kieno iniciatyva atleisti iš darbo. Prašyme buvo nurodyta R., kad išeina nuo 20 dienos. Ji patvirtino, kad paruošė atsakovui ir pasiūlymą ir susitarimą, kuriuos jis pasirašė. Kodėl pasiūlymas nebuvo įregistruotas įstaigoje, nežino. Liudytoja nurodė, kad nepamena ar direktorius prašė įforminti atleidimą tą pačią dieną. Liudytoja nurodė, jog galėjo būti, jog siūlymą pasirašyti direktoriui nunešė M..
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Facebook paskyroje atsakovas R. M. parašė savo emocijas po to, kai sužinojo, kaip apie jo atleidimą iš darbo kalbėjo įstaigos vadovas Varėnos rajono savivaldybės tarybos komiteto posėdyje. Tarybos posėdyje paklausus, ar jis bandė įkalbėti atsakovą likti darbe, vadovas nurodė: kad jam kaip vadovui mažai teko dirbti su Rolandu,,,atėjo... parašė pareiškimą dėl darbo“.
Byloje apklausus ieškovą apie atsakovo atleidimą, kaip viskas vyko, jis paaiškino, kad atsakovas buvo perkeltas į žemesnes pareigas, kadangi įstaigoje vyko pertvarka ir jis sutiko dirbti naujose pareigybėse. Kiek vėliau atsakovas išėjo tėvystės atostogų, o paskui ilgą laiką negrįžo dėl nedarbingumo. Jam sugrįžus į darbą, pakvietė jį pasikalbėti apie jo viziją šiose pareigose, jo planus. Ieškovas nurodė, kad jis nieko nesakė apie atleidimą iš darbo, tačiau pokalbio metu, pats atsakovas pasakė, kad jis sutiktų išeiti iš darbo, bet su sąlyga jeigu išmokės 6 mėnesių išeitinę kompensaciją.
Atsakovas apie pokalbį su vadovu pasakojo kitaip, nurodė, kad direktorius jį pakvietė į sporto centro pirmame aukšte esančią kavinę, kur buvo jo paklausta, ar jam pakaktų laiko iki balandžio 1 d. susirasti kitą darbą bei paaiškino, kad išmokėtų išeitinę kompensaciją už 5 mėnesius. Atsakovas nurodė, kad su tokiu siūlymu nesutiko, nurodė, kad jis neturi jokių kitų variantų, jis turi mažą vaiką, jam reikia išlaikyti šeimą, tai jis galėtų svarstyti, jei būtų siūloma 6 mėnesių išeitinė kompensacija. Ieškovas nurodė, kad jam reikia daugiau laiko šio klausimo svarstymui, bei pasakė, kad vėliau praneš. Atsakovas paaiškino, supratęs, kad vadovas jau apsisprendęs dėl atleidimo, todėl ir sutiko su vadovo siūlymu. Po kažkurio laiko tą pačią dieną vadovas informavo, kad sutinka su 6 mėnesių išeitine, bet iš darbo turi išeiti iš karto. Jokių kitokių pokalbio temų su vadovu tą dieną nebuvo, tik atleidimo.
Po to abu nuėjo pas administracijos darbuotoją L. K., kuri rengė dokumentų projektus vadovui. Vadovas paprašė L. K. supildyti atleidimo dokumentus. Tada L. K. pasiūlė pildyti kaip I. M.. Atsakovas nurodė, kad L. K. paruošė jam ir siūlymą, ir susitarimą ir jam reikėjo tik pasirašyti. Paskui jis nuėjo su dokumentais pas vadovą, kad jis pasirašytų. Derinant atleidimo iš darbo sąlygas, vadovas norėjo, kad atleidimas būtų tą pačią dieną, bet L. K. pasakė, kad taip negalima, nors vadovas norėjo – tuoj pat.
Liudytoja L. K. nurodė, kad pas ją atėjo R. su direktoriumi ir R. paprašė, paruošti dokumentus taip, kaip Irenai, šalių susitarimu, darbo pabaiga – kovo 20 d. už atostogas ir 6 mėnesių išeitinė išmoka. Liudytoja nurodė, kad viską pasakė R., ne vadovas. Ji paaiškino, kad atleidžiant šalių susitarimu, pagal kodeksą turi būti vienos šalies siūlymas, tai ji ir surašė siūlymą R. vardu, taip kaip buvo ir I. atveju. Liudytoja patvirtino, kad pokalbio metu konkrečiai gal ir nebuvo įvardinta, kieno iniciatyva yra atleidimas iš darbo.
Liudytoja L. K. iš pradžių posėdyje viską aiškino neabejodama, tačiau vėliau suabejojo, ar tikrai ji viską gerai atsimena. Ji suabejojo, ar pati nešė dokumentus pasirašyti, ar tą padarė atsakovas. Taip pat ji suabejojo, ar tikrai ji žinojo kieno iniciatyva įvyko susitarimas dėl atleidimo, nebebuvo tokia užtikrinta, jog vadovas nereikalavo įforminti atleidimo tą pačią dieną.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsniu, darytina išvada, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad duomenys buvo paskleisti ir kad paskleisti duomenys buvo apie ieškovą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia ar nuomonė, teismų praktikoje kiekvienu atveju atsižvelgiama ne tik į teiginio kontekstą, bet ir į paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Nagrinėjamu atveju teismas, išklausęs proceso šalis bei ištyręs byloje esančią medžiagą, nustatė, kad atsakovas savo straipsnyje išsakė savo nusivylimą, savo emociją, jog komiteto posėdyje direktoriaus netiksliai buvo išsakytos jo atleidimo iš darbo aplinkybės, o konkrečiai – atleidimo pagrindo ir kieno buvo iniciatyva. Tokia atsakovo pozicija atitiko ir atleidimo dokumentuose esamą situaciją. Siūlymas buvo surašytas R. M. ir jo pasirašytas. Tačiau posėdžio metu apklausta liudytoja L. K. nurodė, kad jai nebuvo nurodyta, kas konkrečiai siūlo tokį susitarimą dėl atleidimo, bet buvo prašoma daryti taip, kaip buvo paruošta M.. Atleidimas buvo šalių susitarimu, taigi, vadovo pasakymas, kad atsakovas parašė pareiškimą, neatitiko faktinės situacijos. Pažymėtina, kad siūlymas, kurį paruošė administratorė ir kurį pasirašė atsakovas, nebuvo užregistruotas įstaigos gaunamų dokumentų registre ir liudytoja L. K. negalėjo teismui atsakyti, kodėl šis dokumentas nebuvo užregistruotas.
Bylos nagrinėjimo eigoje daug dėmesio buvo skiriama atleidimo procedūrai. Ieškovas tvirtina, kad iniciatyva kilo iš atsakovo, atsakovas tvirtina priešingai. Byloje išklausius šalių pasisakymą, liudytoją bei ištyrus dokumentus teismas daro išvadą, jog labiau tikėtina, jog atsakovo atleidimo iš darbo iniciatorius buvo darbdavys. Atsakovas nurodė, kad jis neturėjo jokių planų išeiti iš darbo, nes neturėjo jokio kito varianto, namuose yra vaikas, jam reikia išlaikyti šeimą. Atsakovas ir šiuo metu dar nedirba. Nors siūlymas darbdaviui buvo surašytas R. M. vardu, tačiau kaip nurodė liudytoja, jos buvo paprašyta suforminti dokumentus taip, kaip M.. Jai nebuvo patikslinta, kas yra susitarimo iniciatorius ir ji darė tiksliai pagal M. atleidimo dokumentus. Atsakovas nurodė, kad jis griežtai atsisakė rašyti pareiškimą dėl atleidimo, nes bijojo būti apgautas.
Vertinant, ar paskleista informacija yra duomenys (žinia) ar nuomonė, turi būti vadovaujamasi duomenų ir nuomonės atskyrimo kriterijais, nustatytais Visuomenės informavimo įstatyme. Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais; nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) 2 str. 36 p.). Žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys (VIĮ 2 str. 84 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl žinios atribojimo nuo nuomonės yra išaiškinta, jog nustatant ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis, o nuomonė - asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimas Nr. 1).
Teisminė praktika dėl žinios ir nuomonės suvokimo ir atskyrimo pakankamai išplėtota ir nuosekli. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDEtNjkwLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-141-690/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-141-690/2016">3K-3-141-690/2016</a> 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia
yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas arba dar kitokia forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xLTIxOS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-1-219/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-1-219/2015">3K-3-1-219/2015</a>).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė
ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTI3LTQwMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-127-403/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-127-403/2018">e3K-3-127-403/2018</a> 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
CK 2.24 straipsnio nuostatos, kurios skirtos asmens garbės ir orumo gynimui, yra taikomos ir ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją (CK 2.24 straipsnio 8 dalis). Teismas, nustatydamas faktą, ar paskleistos žinios žemina ieškovo dalykinę reputaciją, turi vadovautis ne subjektyvia ieškovo ar atsakovo nuomone, o atsižvelgti į objektyvius kriterijus. Teismų praktikoje yra suformuluoti kriterijai, pagal kuriuos duomenys arba žinios yra atribojami nuo nuomonės, kaip subjektyvaus požiūrio. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors yra tvirtinama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Ar tam tikri teiginiai yra žinios, informacija, tai yra duomenys CK 2.24 straipsnio prasme, sprendžiama iš viso teksto turinio, tikslo, kryptingumo, pavartotų meninės išraiškos formų, sakinių konstrukcijos ir kt. Gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai. Teismas turi įvertinti, ar teiginiai kategoriški, ar jais tik iškeliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą. Apie tai galima spręsti iš to, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas ar kaip pasiūlymas, dvejonė, klausimas, ar dar kitokia forma. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, o ne žinia.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog nepaisant to, kad atsakomybė už paskleistą nepagrįstą nuomonę taikoma ne CK 2.24 straipsnio pagrindu, įrodinėjimo našta bylose dėl nuomonės paskleidimo paskirstoma taip pat, kaip ir bylose dėl tikrovės neatitinkančių duomenų, žinios paskleidimo, t. y. taikoma nuomonės nepagrįstumo prezumpcija ir atsakovas turi įrodyti, kad jo paskleista nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti ieškovo ar kitaip specialiai jam pakenkti (CK 1.8 straipsnio 1 dalis). Kadangi nuomonė yra subjektyvus tam tikros situacijos, faktų vertinimas, sprendžiant dėl jos pagrįstumo, sąžiningumo, etiškumo turi būti nustatytas paskleistos informacijos turinys, tekstas ir kontekstas, nes ne už kiekvienos nepagrįstos nuomonės paskleidimą gali būti taikoma civilinė atsakomybė, o tik už tokios, kuri pažemino fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidė juridinio asmens dalykinę reputaciją. Tai, ar paskleista nuomonė pažeidžia asmens, apie kurį ji paskleista, interesus, lemia asmens subjektyvus savęs vertinimas ir tai, kaip visuomenė suprato ginčijamus teiginius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjQ3LTcwMS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-247-701/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-247-701/2020">e3K-3-247-701/2020</a>, 57–59 punktai).
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vedautos autotransportas“ v. S. G., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMC8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-30/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-30/2014">3K-3-30/2014</a>).
Facebook paskyroje atsakovas R. M. parašė savo emocijas po to, kai sužinojo, kaip apie jo atleidimą iš darbo kalbėjo įstaigos vadovas Varėnos rajono savivaldybės tarybos komiteto posėdyje. Jo paklausus, ar jis bandė įkalbėti atsakovą likti darbe, vadovas nurodė: kad jam kaip vadovui mažai teko dirbti su R.,,,atėjo... parašė pareiškimą dėl darbo“.
Išanalizavus atsakovo parašytą ir paskelbtą tekstą galima teigti, jog kai kurie atsakovo parašyti ir ieškovo prašomi paneigti teiginiai yra konstatuojamojo pobūdžio, tačiau tai nepaneigia, kad straipsnyje parašyti teiginiai yra atsakovo nuomonė. Teismas vertina, kad atsakovas išreiškė asmeninę nuomonę apie ieškovo pasisakymą komiteto posėdyje apie jo atleidimą iš darbo, o ne pateikė naujus duomenis ar žinią. Tokia atsakovo išdėstyta pozicija dėl įvykusio fakto vertintina kaip atsakovo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas, kuris kartu labai susijęs su asmeniniu požiūriu, asmenine emocija. Atsakovo nuomonė pagrįsta subjektyviais jo vertinimais, sąlygotais atsakovo asmeninių savybių, įsitikinimų, ir nebūtinai yra neginčijama objektyvi tiesa. Ši atsakovo išreikšta nuomonė nelaikytina neetiška, nepadoria ar žeminančia ieškovo reputaciją. Teismui padarius išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovo įrašas Facebook asmeninėje paskyroje,,Apie tiesą, pagarbą ir žmogiškumą“ neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo dalykinę reputaciją, reikalavimas dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo netenkinamas, kaip neįrodytas, nes turtinė žala ieškinyje kildinama iš ieškovo reputacijos pažeidimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str.) Ieškovas nurodė, kad turtinę žalą sudarė 499,13 Eur, t. y. prašymo paneigti paskleistą informaciją apie Varėnos sporto centrą parengimo išlaidos. Pastebėtina, jog ieškovo atstovas nurodė, kad atsakovo paskleista informacija turėjo neigiamą poveikį įstaigos reputacijai, nes galėjo mažiau žmonių apsilankyti baseine, kituose renginiuose, tačiau tokiai vadovo išdėstytai pozicijai prieštarauja vadovo į viešą erdvę įkelta informacija apie Sporto centro pasiekimus 2025 metais, kur nurodoma, kad centrą aplankė daugiau lankytojų. Tad ir ši informacija patvirtina, kad jokia reali žala reputacijai nebuvo padaryta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Taigi, CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjYtNDY5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-66-469/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-66-469/2020">e3K-3-66-469/2020</a>).
Pažymėtina, kad sprendžiant dėl atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, teismas taip pat vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (toliau – rekomendacija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, ginčo pobūdį ir spręstinus klausimus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų turinį.
Sprendžiant dėl šių išlaidų atlyginimo apimties, atsakovas R. M. ir jo atstovas pateikė duomenis ir prašo priteisti iš ieškovo Varėnos sporto centro 4 840,00 Eur už byloje dalyvavusio advokato pagalbą. Iš dokumentų matyti, jog išlaidos patirtos dėl atsiliepimo į ieškinį parengimą, tripliko parengimą bei ieškinio ir dubliko analizę – 3025 Eur ir pasirengimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose ir pasirengimą baigiamosioms kalboms – 1815 Eur.
Pastebėtina, jog ieškovo pateiktos bylinėjimosi išlaidos yra labai artimos atsakovo nurodytoms bylinėjimosi išlaidoms. Pripažintina, kad atsakovo R. M. atstovo nurodytos išlaidos už rašytinių dokumentų parengimą bei dalyvavimą teismo posėdžiuose, pasirengimą posėdžiams, neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų dydžių, yra pagrįstos, realios, todėl priteistinos.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00 Eur), todėl nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo”).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Varėnos sporto centro, juridinio asmens kodas 304170647, 4 840,00 Eur advokato atstovavimo išlaidų R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose Varėnoje.
Teisėja Silvana Girdenienė
