Dėl priverstinės hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu

Civilinė byla Nr. 3K-3-220/2008

Procesinio sprendimo kategorijos: 32.5.1; 119.12

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kriptonika“, trečiųjų asmenų UAB „Kapitalo valdymo grupė“ ir UAB „Universalios valdymo sistemos“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Kriptonika“ ieškinį atsakovui UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos“, dalyvaujant tretiesiems asmenims Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriui, UAB „Kapitalo valdymo grupė“, UAB „Universalios valdymo sistemos“, dėl priverstinės hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Kriptonika“ prašė teismo pripažinti negaliojančiu UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos“ atstovo 2006 m. gegužės 4 d. surašytą priverstinės hipotekos lakštą. Ieškovas nurodė, kad atsakovo UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos“ atstovas (advokatas) G. Balčiūnas 2006 m. gegužės 4 d. pateikė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriui priverstinės hipotekos lakštą dėl patalpų (duomenys neskelbtini) priverstinio įkeitimo. 2006 m. gegužės 5 d. hipotekos teisėjas šio lakšto pagrindu įregistravo priverstinę hipoteką. Taigi priverstinė hipoteka ieškovui priklausančioms patalpoms buvo nustatyta įstatymo pagrindu - pagal CK 4.177 straipsnį. Priverstinės hipotekos lakšto surašymas, pasirašymas ir pateikimas teismo Hipotekos skyriui gali būti pripažįstami teisėtais veiksmais tik tuo atveju, jeigu tokiems veiksmams atlikti egzistavo visos CK 4.177 straipsnyje nustatytos būtinosios sąlygos. Pagal CK 4.177 straipsnio l dalį priverstinė hipoteka gali būti nustatoma tik asmenų, susijusių su statinių statybomis ar rekonstrukcija, iniciatyva, o šios bylos atveju priverstinės hipotekos lakštą surašė ir pasirašė asmuo, neturintis tokios teisės pagal CK 4.177 straipsnį. Be to, priverstinės hipotekos lakšto sudarymo metu pastato, kuriame yra patalpos, atliktų darbų rezultatas užsakovui (ieškovui) rangovo (UAB „Šiaulių titanas”) nebuvo perduotas. Atliktų darbų rezultato perdavimo-priėmimo procedūra neatlikta iki šiol. Ieškovo teigimu, priverstinės hipotekos lakšte reikalavimo suma nurodyta 363 420,38 Lt, o priverstinės hipotekos objektu buvo parinktos patalpos, kurių vertė pagal lakšte nurodytą įkeičiamo daikto įkainojimą - 12 600 000 Lt, todėl reikalavimo patenkinimo atveju, pardavus ieškovui priklausančias 12 600 000 Lt vertės patalpas, nukentėtų ieškovo, kaip skolininko, interesai. Tiek priverstinės hipotekos įregistravimas lakšto pagrindu, tiek ir priverstinės hipotekos lakšto sudarymas (užpildymas ir pasirašymas) neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl lakštas turėtų būti pripažintinas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. birželio 26 d. sprendimu ieškovo UAB,,Kriptonika” ieškinį patenkino - pripažino negaliojančiu nuo jo sudarymo momento UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos“ atstovo 2006 m. gegužės 4 d. surašytą priverstinės hipotekos lakštą, priteisė valstybei iš atsakovo UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos“ 7634,20 Lt žyminio mokesčio ir 40,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas konstatavo, kad ieškovo UAB,,Kriptonika“ ginčijamas atsakovo atstovo surašytas priverstinės hipotekos lakštas yra vienašalis sandoris, nes juo be įkeičiamo daikto savininko-ieškovo valios siekiama sukurti atsakovui UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos“, kaip kreditoriui, tam tikras papildomas civilines teises. Ginčijamas sandoris pripažintinas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu nuo jo sudarymo momento (CK 1.95 straipsnio 1 dalis), nes prieštarauja imperatyviosioms CK 4.171 straipsnio 1, 11 dalių, 4.177 straipsnio, Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 5 punkto normoms. Atsakovas UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos“ CK 4.177 straipsnio 2 dalies prasme negali būti pripažintas ieškovo UAB „Kriptonika“ statinio (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbus lakšte nurodyta 363 420,38 Lt suma finansavusiu asmeniu. Teismo teigimu, atsakovo suteiktos paskolos ieškovui nėra tikslinės (CK 6.877 straipsnis), nes pagal šalių 2003 m. kovo 28 d. sutartį gautos paskolos ieškovas neįsipareigojo naudoti tam tikram konkrečiam tikslui (šiuo atveju – statinio rekonstrukcijos darbams finansuoti). Pagal šią sutartį atsakovas neįgijo teisės kontroliuoti, kaip naudojama paskola. Atsakovas neįrodė, kad ieškovas atsakovo suteiktą 363 420,38 Lt paskolą panaudojo atsiskaityti už ieškovui priklausančio statinio rekonstrukcijos darbus (CPK 178 straipsnis). Be to, priverstinės hipotekos lakšto sudarymo metu kita civilinė byla dėl suteiktos 2 228 822,87 Lt paskolos grąžinimo termino nustatymo Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme dar nebuvo išnagrinėta, todėl atsakovas priverstinės hipotekos lakšto surašymo metu neturėjo esamo ir vykdytino įsipareigojimo dėl 363 420,38 Lt paskolos. Dėl to atsakovas neturėjo teisės 2006 m. gegužės 4 d. surašyti priverstinės hipotekos lakšto. Byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad rangovo ieškovui atliktų statinio rekonstrukcijos darbų rezultatas yra perduotas ir priimtas, kad rekonstruotas statinys yra pripažintas tinkamu naudoti, kad jis yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad priverstinės hipotekos lakšto sandorio sudarymo ir priverstinės hipotekos įregistravimo metu galiojo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nustatytas ieškovo viso kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei lėšų areštas, kuris reiškė ir draudimą parduoti viešosiose varžytynėse patalpas(duomenys neskelbtini), todėl šios patalpos neatitiko hipotekos objektui CK 4.171 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo. Be to, priverstinės hipotekos lakšto sandoris prieštarauja Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 5 punkto nuostatai, kurioje draudžiama bendrovei sudaryti su bendrovės akcininku dvišalį hipotekos sandorį, o bendrovės akcininkui - sudaryti vienašalį hipotekos sandorį CK 4.177 straipsnio pagrindu.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. lapkričio 30 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą ir bylą nutraukė; priteisė iš ieškovo UAB,,Kriptonika“ atsakovui UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos“ 7634,20 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą, ir valstybei 81 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad priverstinės hipotekos lakštas – tai vienašalis sandoris ir gali būti ginčijamas CK 1.80 straipsnio pagrindu. Kolegija nurodė, kad asmuo, kuris pagal įstatymą pripažįstamas hipotekos kreditoriumi, siekdamas įregistruoti priverstinę hipoteką, turi pateikti teismo Hipotekos skyriui prašymą įregistruoti priverstinę hipoteką CPK nustatyta tvarka. Tokiu atveju pagal CK 4.185 straipsnio 1 dalį, CPK 543 straipsnio 1 dalį, 546 straipsnio 1 dalį, teisingumo ministro 2004 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1R-96 patvirtintų Hipotekos, priverstinės hipotekos, įkeitimo ir priverstinio įkeitimo lakštų pildymo instrukcijos 1 punktą, Hipotekos skyriui pateikiamas kreditoriaus prašymas nustatyti priverstinę hipoteką skolininkui priklausančiam nekilnojamam daiktui, kuris įforminamas priverstinės hipotekos lakštu (CPK 543 straipsnio 1 dalis, 551 straipsnio 2 dalis). Priverstinės hipotekos lakšto užpildymas ir pateikimas Hipotekos skyriui yra tik vienas iš privalomų teisės aktuose nustatytų veiksmų. Tam, kad galima būtų įregistruoti priverstinę hipoteką, siekiant užtikrinti reikalavimus, susijusius su statinių statybomis ar rekonstrukcija, su prašymu, suformuluotu priverstinės hipotekos lakšte, pateikiami dokumentai, patvirtinantys jame nurodytus duomenis (CK 4.177 straipsnio 2 dalis, CPK 546 straipsnio 1 dalis). Hipotekos teisėjas, nagrinėdamas tokį prašymą, be CPK 549 straipsnyje nurodytų aplinkybių, patikrina, ar yra pagrindas steigti priverstinę hipoteką, ar turtas, kuriam prašoma nustatyti priverstinę hipoteką, gali būti priverstinės hipotekos objektu pagal CK (CPK 551 straipsnis). Kolegijos nuomone, gali būti ginčijamas hipotekos įregistravimas, kartu su prašymu įregistruoti priverstinę hipoteką pateikti dokumentai, įforminantys sandorius (įgaliojimas pasirašyti, paduoti hipotekos lakštą-prašymą ir kt.), ginčo teisenos tvarka (CK 1.80 straipsnis), tačiau hipotekos kreditoriaus pateikiamas Hipotekos skyriui hipotekos lakštas – prašymas įregistruoti pagal įstatymą priverstinę hipoteką, kurį nagrinėja hipotekos teisėjas, nelaikytinas sandoriu, todėl negali būti ginčijamas ir pripažintas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu. Pagal CPK 543 straipsnį prašymus dėl teisinių santykių, atsirandančių iš hipotekos, pateiktus hipoteką įregistravusiam Hipotekos skyriui, nagrinėja hipotekos teisėjas. Be to, skolininkas, kurio turtui nustatyta priverstinė hipoteka, tinkamai suformulavęs reikalavimą, gali pareikšti ieškinį teisme, jeigu reikalavimas nagrinėtinas ginčo teisenos tvarka, ginčydamas hipotekos sandorį arba (ir) atskirus kreditoriaus veiksmus (sandorius), kurių pagrindu įregistruota hipoteka (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 1, 4 dalys; 442 straipsnio 11 punktas, 542 straipsnis). Taigi ieškovas, neturėdamas reikalavimo teisės, pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančiu priverstinės hipotekos lakštą, tačiau šis reikalavimas nenagrinėtinas teisme ginčo teisenos tvarka (CPK 5 straipsnio 1, 3, 4 dalis). Dėl to pirmosios instancijos teismas privalėjo atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o šiai aplinkybei paaiškėjus apeliacinės instancijos teisme, teismo sprendimas naikintinas ir civilinė byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 302 straipsnis). Nutraukus civilinę bylą iš ieškovo priteistinas atsakovui žyminis mokestis, sumokėtas paduodant apeliacinį skundą, ir valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Kriptonika“, tretieji asmenys UAB „Kapitalo valdymo grupė“ ir UAB „Universalios valdymo sistemos“ prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo. Nurodomi šie esminiai kasacinio skundo argumentai:

1. Dėl priverstinės hipotekos lakšto teisinio reglamentavimo. Hipoteka - tai įkeičiamo daikto savininkui atsirandanti tam tikra papildoma civilinė prievolė pagrindinės prievolės, kurios įvykdymą ji užtikrina, atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pareiškėjas AB Lietuvos žemės ūkio bankas, bylos Nr. 3K-3-545/2000; 2002 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pareiškėja T. Ž., bylos Nr. 3K-3-865/2002). Priverstinės hipotekos lakštas – tai vienašalis civilinis teisinis sandoris, bylos atveju - tai atsakovo vienašališkai atliktas veiksmas, kuriuo buvo siekiama sukurti jam tam tikras papildomas civilines teises į ieškovui priklausantį daiktą (patalpas (duomenys neskelbtini) ir tam tikras ieškovo papildomas civilines pareigas atsakovui kaip kreditoriui. Pagal CK 4.185 straipsnį papildomos kreditoriaus civilinės teisės ir pareigos priverstinės hipotekos atveju, nustatytu CK 4.177 straipsnyje, gali atsirasti kreditoriui surašius priverstinės hipotekos lakštą. Šiuo atveju hipoteka įsigalioja, ir tam tikros papildomos civilinės teisės ir pareigos gali atsirasti tik nuo hipotekos įregistravimo Hipotekos registre momento, kai viešajame registre įrašomi atitinkami įrašai (CK 4.187 straipsnis). Taigi papildomos civilinės teisės ir pareigos tiek priverstinės, tiek ir sutartinės hipotekos atveju pagal įstatymą neatsiranda ir negali atsirasti nuo sandorio sudarymo momento. Tačiau naujų civilinių teisių ir pareigų atsiradimo momentas nebūtinai turi sutapti su atitinkamo sandorio sudarymo (surašymo ir pasirašymo), t. y. atitinkamo veiksmo atlikimo, momentu. Hipotekos teisėjas, atlikęs teisinį tyrimą, iš esmės tik įregistruoja hipotekos sandorį (ar teismo sprendimą, kai priverstinė hipoteka nustatytina pagal teismo sprendimą), jį paviešindamas, t. y. atlieka registratoriaus funkciją, jeigu tam yra pakankamas teisinis pagrindas (CPK 551, 552 straipsniai), tačiau pats nesudaro hipotekos sandorio. Priverstinė hipoteka nuo sutartinės skiriasi tuo, kad nustatoma be įkeičiamo daikto savininko valios. Sutartinės hipotekos ir priverstinės hipotekos CK 4.177 straipsnio pagrindu nustatymo atvejais Hipotekos skyriui turi būti pateikiamas priverstinės hipotekos lakštas. Priverstinės hipotekos pagal CK 4.177 straipsnį atveju priverstinės hipotekos lakštą pasirašo tik kreditorius (CK 4.185 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sutartinis įkeitimas - tai sandorio (įkeitimo objekto savininko vienašalio pareiškimo ar įkeitimo sutarties) pagrindu atsiradęs prievolės užtikrinimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pareiškėjas AB SEB Vilniaus bankas, bylos Nr. 3K-3-641/2006). Taigi, hipotekos lakštas (pasirašytas skolininko ir kreditoriaus arba tik skolininko), kuriuo prašoma įregistruoti skolininko nekilnojamojo daikto hipoteką, laikytinas sandoriu, kurio, jį įregistravus Hipotekos registre, pagrindu atsiranda papildoma prievolė, užtikrinanti pagrindinės prievolės įvykdymą, t. y. pagrindinės prievolės šalių papildomos civilinės teisės ir pareigos. Tiek sutartinės hipotekos, tiek ir priverstinės hipotekos atvejais Hipotekos skyriui turi būti paduodamas atitinkamas hipotekos lakštas, kuris pagal CK 4.185 straipsnio nuostatas laikytinas prašymu įregistruoti atitinkamai sutartinę ar priverstinę hipoteką. Atsakovas, siekdamas priverstinės hipotekos ieškovo patalpoms nustatymo CK 4.177 straipsnio pagrindu, atliko, atsakovo nuomone, reikiamą veiksmą, sudarydamas vienašalį sandorį (lakštą), tačiau tokio veiksmo teisinis vertinimas pagal CK 4.177 straipsnį, Turto areštų aktų registro įstatymą ir Akcinių bendrovių įstatymą yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vertinant lakštą pagal formą pažymėtina, kad tai yra tam tikras dokumentas, patvirtinantis hipotekos sandorio sudarymą, t. y. šio sandorio rašytinė forma (CK 1.72, 1.73, 1.76 straipsniai). Aplinkybė, kad pagal CK 4.185 straipsnį priverstinė hipoteka nustatoma, pateikiant hipotekos teisėjui priverstinės hipotekos lakštą, nereiškia, kad priverstinės hipotekos lakštas nėra vienašalis civilinis teisinis sandoris. Apie tai, kad skolininko ir kreditoriaus pasirašyta hipotekos sutartis – hipotekos lakštas gali būti teismo pripažinta negaliojančia, nurodyta CPK 568 straipsnyje. Ieškovas turi teisę pasirinkti, ar ginčyti hipotekos įregistravimą, ar priverstinės hipotekos lakštą (CK 1.138 straipsnis, 2.81 straipsnis). Be to, kolegija pati nutartyje nurodė, kad hipotekos sandoris gali būti ginčijamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismas nesuformavo kasacinės praktikos klausimu, ar priverstinės hipotekos lakštas, kurio pagrindu hipotekos teisėjas įregistravo nekilnojamojo turto priverstinę hipoteką, yra (vienašalis) sandoris, kurio teisėtumas gali būti ginčijamas teisme pagal ginčo teisenos taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. spalio 29 d. nutartyje (civilinė byla Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija v. AB,,Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005) ir 2006 m. balandžio 24 d. nutartyje (civilinė byla UAB „Natanga“ v. R. P., bylos Nr. 3K-3-290/2006) tik nurodė, kad gali būti ginčijamas, pripažįstamas neteisėtu ir panaikinamas hipotekos įregistravimas.

Skundžiamos nutarties motyvai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, nes pagal išdėstytus argumentus galima daryli išvadą, kad priverstinės hipotekos atveju yra sudaromas hipotekos sandoris, nes būtent toks yra kreditoriaus tikslas, ir kad skolininkas vis dėlto gali ginčyti hipotekos sandorį pagal ginčo teisenos taisykles (CPK 263, 331 straipsniai). Kolegijos teigimu, gali būti ginčijamas priverstinės hipotekos įregistravimas, nors toliau nutartyje teigiama, kad skolininkas gali ginčyti teisme ir hipotekos sandorį. Lieka neaišku, kas priverstinės hipotekos atveju tokį hipotekos sandorį sudaro ir kada toks sandoris sudaromas. Taigi kolegija neatskleidė bylos esmės.

2. Dėl reikalavimo teisės. Kolegija, nutraukdama bylą, nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra absoliuti, ir ji yra teisinės valstybės principo, kuriuo privalu vadovautis ir teismams taikant teisę, turinio elementas. Be to, ši teisė kyla iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies įtvirtinto teisingumo vykdymo imperatyvo (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai; CPK 5 straipsnio 1 dalis; Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Europos Žmogaus Teisių Teismo 1971 m. birželio 16 d. ir 1993 m. lapkričio 25 d. sprendimai). Ieškovas teisme inicijavo ginčą dėl papildomų civilinių teisių ir pareigų, susijusių su hipoteka, pagrįstumo, tokio pobūdžio ginčas yra civilinis ir dėl to nagrinėtinas teisme. Dėl to CPK 293 straipsnio 1 punktas kolegijos pritaikytas nepagrįstai. Ar ieškovas turi reikalavimo teisę, gali būti sprendžiama tada, kai byla išnagrinėjama iš esmės (CPK 259, 263, 265 straipsniai; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. rugsėjo 21 d. sprendimas). Taigi ar ieškovas turi reikalavimo teisę, negali būti sprendžiama nutartimi dėl bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, nes tokiu teismo procesiniu sprendimu gali būti išspręstas tik atskiras procesinis klausimas (CPK 290 straipsnio 1 dalis).

3. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktą žyminis mokestis grąžinamas, kai nenagrinėtina teisme byla nutraukiama. Šioje byloje kolegija nutraukė bylą kaip nenagrinėtiną teisme ginčo teisenos tvarka, todėl proceso šalims turėjo būti grąžintas abiejuose žemesniųjų instancijų teismuose sumokėtas žyminis mokestis.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos“ prašo palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, o kasacinį skundą atmesti. Jame nurodoma, kad ieškovas šioje byloje ginčija ne sandorį, o procedūrinį veiksmą – atsakovo prašymą įregistruoti priverstinę hipoteką (CK 4.185 straipsnio 3 dalis; Vyriausybės 2001 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 1246 patvirtintų Hipotekos registro nuostatų 42-46 punktai). Ieškinio argumentai yra susiję su teismo Hipotekos skyriaus sprendimo įregistruoti priverstinę hipoteką nepagrįstumu. Tai reiškia, kad UAB „Kriptonika“ neturi teisės reikalauti pripažinti priverstinės hipotekos lakštą negaliojančiu (CPK 5 straipsnio 1, 3, 4 dalys), o turėtų ginčyti sprendimą įregistruoti priverstinę hipoteką. Atsakovo prašymu – priverstinės hipotekos lakštu, kaip procedūriniu veiksmu, negali būti pažeisti UAB „Kriptonika“ teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad priverstinės hipotekos lakštas nėra sandoris (CK 3.72 straipsnio 10 dalis, 4.185 straipsnis, 4.175 straipsnio 2 dalis, 4.176-4.178, 4.197 straipsniai, 5.71 straipsnis; Vyriausybės 2001 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 1246 patvirtintų Hipotekos registro nuostatų 29 punktas, teisingumo ministro 2004 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1R-96 patvirtintų Hipotekos, priverstinės hipotekos, įkeitimo ir priverstinio įkeitimo lakštų pildymo instrukcijos 1 punktas). Kreditorius įgyja hipotekos kreditoriaus teises ne surašius priverstinės hipotekos lakštą, bet tokį lakštą įregistravus (CK 4.178 straipsnis). Pagal CK 4.185 straipsnį, teisingumo ministro 2004 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1R-96 patvirtintų Hipotekos, priverstinės hipotekos, įkeitimo ir priverstinio įkeitimo lakštų pildymo instrukcijos 1 punktą priverstinės hipotekos lakštas yra laikomas kreditoriaus prašymu įregistruoti priverstinę hipoteką, kuris negali sukelti teisinių pasekmių iki tol, kol jis nebus išspręstas, t. y. kol nebus įregistruota priverstinė hipoteka. Pateikiant priverstinės hipotekos lakštą yra siekiama papildomos kreditoriaus interesų apsaugos. Atsakovas neginčija, kad sutartinė hipoteka - tai sandorio pagrindu atsiradęs prievolės užtikrinimo būdas. CK 4.175 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gali būti registruojama priverstinė ir sutartinė hipotekos. Pagal CK 4.185 straipsnio 1 dalį hipotekos sutartis, įkeičiamo daikto savininko vienašalis pareiškimas įkeisti daiktą, taip pat prašymas įregistruoti priverstinę hipoteką įforminami surašant hipotekos lakštą. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1R-96 patvirtintų Hipotekos, priverstinės hipotekos, įkeitimo ir priverstinio įkeitimo lakštų pildymo instrukcijos 1 punkte nustatyta, kad hipotekos lakštu įforminama viešame registre registruojamo nekilnojamojo daikto hipotekos sutartis arba vienašalis įkeičiamo daikto savininko pareiškimas įkeisti daiktą. Taigi priverstinės hipotekos atveju sandoris nesudaromas, todėl negali būti ginčijamas ginčo teisenos tvarka. Pažymėtina, kad CPK 568 straipsnyje reglamentuojama hipotekos pabaiga nuginčijus hipotekos ar įkeitimo sutartį. Priverstinės hipotekos atveju įstatyme to nenustatyta. Ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos“ atstovo 2006 m. gegužės 4 d. surašytą priverstinės hipotekos lakštą, ir toks reikalavimas neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų. Atsakovo nuomone, procedūrinis veiksmas – prašymas įregistruoti priverstinę hipoteką apskritai negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas. CPK 87 straipsnio 4 dalyje nustatyta speciali žyminio mokesčio grąžinimo tvarka, todėl jeigu toks klausimas neišsprendžiamas teismo sprendimu, jis gali būti sprendžiamas šioje teisės normoje nustatyta tvarka.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai

Nekilnojamojo turto įkeitimo teisė (hipoteka) įgyjama įregistravus sutartinę ar priverstinę hipoteką, siekiant užtikrinti pagrindinės prievolės tinkamą įvykdymą (CK 4.185 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad ieškovui priklausančioms patalpoms buvo nustatyta priverstinė hipoteka įstatymo pagrindu – pagal CK 4.177 straipsnį. Byloje nėra aktualios sutartinę hipoteką reglamentuojančių teisės normų taikymas, todėl kolegija neturi teisinio pagrindo pasisakyti šiuo klausimu, tačiau hipotekos rūšių atribojimas yra šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnis 1 dalis).

Pirmosios instancijos teismas priverstinės hipotekos lakšto surašymą, pasirašymą ir pateikimą priverstinei hipotekai registruoti kvalifikavo taikydamas sandorių teisinį institutą reglamentuojančias teisės normas ir konstatavo, kad buvo sudarytas vienašalis sandoris, kuris pripažintinas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad priverstinės hipotekos lakštas yra vienašalis sandoris ir gali būti nuginčijamas vadovaujantis sandorių negaliojimo teisinį institutą reglamentuojančiomis teisės normomis. Kasacinio teismo kolegija konstatuoja, kad būtent apeliacinės instancijos teismo išvados, padarytos dėl priverstinės hipotekos lakšto teisinio vertinimo, yra pagrįstos tinkamu įstatymo aiškinimu ir taikymu (CK 4.175 straipsnis 1 dalis).

Pareikšdamas ieškinio reikalavimą, ieškovas iš esmės ginčijo atsakovo atliktus procedūrinius veiksmus – hipotekos lakšto surašymą, pasirašymą ir prašymą įregistruoti priverstinę hipoteką (priverstinės hipotekos lakštą). Tačiau kolegija konstatuoja, kad pagal CK 1.63 straipsnio nuostatas tokie atsakovo veiksmai negali būti laikomi vienašaliu sandoriu, nes jie neatitinka nurodytoje teisės normoje pateiktos sandorio sampratos. Pagal CK 4.185 straipsnio nuostatas prašymas įregistruoti hipoteką įforminamas surašant hipotekos lakštą, kurį (priverstinės hipotekos atveju) pasirašo tik kreditorius; pagal Vyriausybės 2001 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 1246 patvirtintų Hipotekos registro nuostatų 29, 32 punktus registruojant priverstinę hipoteką pateikiamas priverstinės hipotekos lakštas; pagal teisingumo ministro 2004 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1R-96 patvirtintų Hipotekos, priverstinės hipotekos, įkeitimo ir priverstinio įkeitimo lakštų pildymo instrukcijos 1 punktą kreditoriaus prašymas nustatyti priverstinę hipoteką įforminamas priverstinės hipotekos lakštu – kreditoriaus prašymu. Prašymo registruoti hipoteką teisinis tyrimas atliekamas laikantis Vyriausybės 2001 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 1246 patvirtintų Hipotekos registro nuostatų 43-47 punktuose nustatytos tvarkos. Taigi pagal nurodytą teisinį reglamentavimą priverstinės hipotekos lakštas, kurį parengiant išreiškiama tik kreditoriaus valia, yra tik prielaida priverstinės hipotekos lakštu sukurti kreditoriui įstatyme nustatytas civilines teises. Jos sukuriamos ne surašant ir pasirašant priverstinės hipotekos lakštą ir jį pateikiant registruoti priverstinę hipoteką, o įregistruojant hipoteką Hipotekos registre. Hipotekos lakštas tokiu atveju atlieka juridinio fakto išreiškimo funkciją. Dėl to kasatoriaus argumentai dėl priverstinės hipotekos lakšto, tiksliau - jo surašymo, pasirašymo ir pateikimo įregistruoti priverstinę hipoteką, traktavimo vienašaliu civiliniu teisiniu sandoriu ir jo teisėtumo tikrinimo, taikant sandorių negaliojimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, yra nepagrįsti. Tai konstatavus, daroma išvada, kad ieškovo pasirinktu subjektinių civilinių teisių gynimo pagrindu negalima konstatuoti jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo išvada, kuria nustatytas pagrindas nutraukti bylą, nes negalimas teisminis ginčas dėl ieškovo suformuluoto reikalavimo, nepagrįsta (CPK 137 straipsnio 2 dalis 1 punktas). Pagal konstitucines nuostatas asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, ši teisė absoliuti. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas, akcentavo teisinę galimybę ginčyti priverstinės hipotekos įregistravimą, tačiau, minėta, paneigė galimybę ginčyti teismine tvarka prašymą įregistruoti priverstinę hipoteką pagal įstatymą kaip sandorį. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada, minėta, yra teisinga. Tačiau kiekvienu atveju, pareikšdamas ieškinį, ieškovas pats savarankiškai pasirenka ieškinio pagrindą ir suformuluoja reikalavimą. Teismo pareiga pareikštą reikalavimą išnagrinėti, laikantis ieškinyje nustatytų ieškinio ribų, t. y. pagal ieškovo suformuluotus reikalavimus patikrinti jo subjektinių teisių ir teisėtų interesų galimo pažeidimo faktą. Jeigu ieškovas neįrodo savo reikalavimo arba pasirenka netinkamą savo civilinių teisių gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis), teismas atmeta ieškinio reikalavimą, tačiau negali jo palikti nenagrinėto ar bylą nutraukti. Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada dėl bylos procesinės baigties keičiama ir ieškovo reikalavimas, pareikštas pasirinkus netinkamą pažeistos teisės gynimo būdą, atmetamas (CPK 346 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 30 d. nutarties dalį, kuria civilinė byla pagal ieškovo UAB „Kriptonika“ ieškinį atsakovui UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos“ dėl priverstinės hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu nutraukta, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Stripeikienė

Virgilijus Grabinskas

Antanas Simniškis