Dėl skolos ir baudos pagal paslaugų teikimo sutartį priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-335/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

36.1; 42.9; 42.10; 54.1 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pranešėja), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Zigmo Levickio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „IMG Company“ ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos ir baudos pagal paslaugų teikimo sutartį priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl skolos ir baudos, ieškovo kildinamų iš paslaugų teikimo sutarties netinkamo vykdymo.

Ieškovas UAB „IMG Company“ prašė teismo priteisti iš atsakovo šio gautą 75 000 Lt avanso paslaugų sutarties vykdymui, 75 000 Lt baudos ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinio reikalavimai grindžiami tuo, kad 2006 m. vasario 10 d. fiziniai asmenys G. R., M. Z. ir A. M. sudarė paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo suteikti paslaugas, t. y. žemės sklypų, nuosavybės teise priklausančių G. R. ir M. Z., miškų ūkio paskirties keitimą į žemės ūkio paskirtį ir kitus darbus bei pateikti šių darbų atlikimą patvirtinančius dokumentus. Darbus atsakovas įsipareigojo atlikti iki 2006 m. balandžio 28 d., už jų atlikimą G. R. ir M. Z. atsakovui sumokėjo 75 000 Lt avansą grynaisiais pinigais, likusi suma, 75 000 Lt, turėjo būti sumokėta atsakovui pateikus visus reikiamus dokumentus, kurie įrodytų tinkamą paslaugų atlikimą. 2006 m. gegužės 18 d. nurodyti fiziniai asmenys perdavė visas savo teises ir pareigas pagal 2006 m. vasario 10 d. paslaugų teikimo sutartį ieškovui UAB „IMG Company“, sudarydami susitarimą „Dėl teisių ir pareigų perdavimo pagal 2006 m. vasario 10 d. paslaugų teikimo sutartį bei paslaugų teikimo sutarties pakeitimo“, kurį pasirašė visi pirmiau išvardyti asmenys. Ieškovo teigimu, atsakovas neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, dėl to ieškovas 2008 m. balandžio 22 d. registruotu laišku vienašališkai nutraukė 2006 m. vasario 10 d. paslaugų teikimo sutartį ir pareikalavo iš atsakovo grąžinti gautą 75 000 Lt avansą bei sumokėti tokio paties dydžio baudą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 20 d. preliminariu sprendimu ieškinys tenkintas.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 16 d. sprendimu preliminarų sprendimą pakeitė, priteisė ieškovui UAB „IMG Company“ iš atsakovo A. M. 30 000 Lt sutartinių netesybų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Teismas konstatavo, kad pagal pasirašytą susitarimą atsakovas privalėjo suderinti trijų žemės sklypų geodezinius planus ir jų sujungimą Vilniaus rajono savivaldybėje ir Vilniaus apskrities viršininko administracijoje, įregistruoti sujungtus žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre. Iš VĮ Registrų centro duomenų banko išrašo teismas sprendė, kad 15,2930 ha žemės sklypo plotas buvo suformuotas sujungus daiktus, atlikus kadastrinius matavimus ir nustačius žemės sklypo naudmenas, registre įregistruotas 2007 m. birželio 14 d. Kad sklypai būtų sujungti, buvo atlikti veiksmai, nurodyti sutarties 4.1.1-4.1.5 punktuose. Šie duomenys ir liudytojų parodymai patvirtino, kad atsakovas vykdė sutartimi jam pavestus įsipareigojimus, siekdamas gauti būtinus sklypų sujungimo dokumentus, atliekant atskirus veiksmus dalyvavo ir ieškovų atstovas, t. y. šalys kooperavosi ir bendradarbiavo siekdamos užsibrėžto tikslo (CK 6.200 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendė, kad šalių sutartis pagal savo turinį turi rangos sutarties požymių (CK 6.644 straipsnis). Kadangi atsakovas atliko darbus, išvardytus susitarimo 4.1.1–4.1.5 punktuose, o ieškovas juos priėmė, tiek pasirašydamas prašymus atitinkamoms institucijoms, tiek pritardamas teisinei sujungtų sklypų į vieną sklypą registracijai, teismas vertino, kad dalį atsakovo atliktų darbų ieškovas priėmė be išlygų ir jam tenka pareiga apmokėti už atliktus darbus (CK 6.652 straipsnis). Sutarties nutraukimui, šalims nepasiekus galutinių sutarties sąlygose formuluotų tikslų, įtakos turėjo Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimas, įsigaliojęs nuo 2007 m. birželio 7 d., panaikinęs 5 punkto nuostatas, pagal kurias pertvarkant Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus jiems pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, nustatyta žemės reformos žemėtvarkos projekte, nekeičiama, išskyrus tuos atvejus, kai pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis keičiama atidalijant esamų namų valdų ir miško sklypus iš žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės. Kadangi sutartyje nebuvo sukonkretinta kiekvieno iš išvardytų atliktinų darbų kaina, o nurodyta tik bendra 150 000 Lt suma už visų darbų atlikimą, tai teismas, vadovaudamasis CK 6.198, 6.221 straipsniais, įvertino, kad ne mažiau kaip pusė atliktų darbų vertės atitinka pusę sutartyje sulygtos kainos, kuri atsakovui buvo sumokėta avansu.

Teismas reikalavimą priteisti sutartines netesybas tenkino iš dalies, nes atsakovas nepateikė įrodymų, kurie atleistų jį nuo atsakomybės arba ją sumažintų, kaip ir nepateikė įrodymų, kad ne dėl atsakovo kaltės, susijusios su terminų praleidimu, atsitiktinai atsirado negalimumas įvykdyti prievolę. Tačiau sutartimi nustatytą 75 000 Lt baudą teismas vertino kaip neprotingai didelę, atsižvelgdamas į tai, kad dalį prievolės atsakovas įvykdė, o priėmus teisės norminį aktą tolimesnis sutarties vykdymas tapo nebegalimas. Ieškovas neįrodinėjo atsiradusių nuostolių, todėl netesybų mažinimo teismas nesiejo su galimais ieškovo nuostoliais ir ieškovui iš atsakovo priteisė 30 000 Lt baudos. Teismas atmetė atsakovo reikalavimą taikyti ieškinio senatį, nes bauda nustatyta susitarimo dėl paslaugų sutarties pakeitimo 4.4. punkte ir ji mokama užsakovui vienašališkai nutraukus sutartį dėl atsakovo kaltės. Taigi ieškovui reikalavimo teisė į baudą atsirado po sutarties nutraukimo, t. y. 2008 m. balandžio 22 d., dėl to ieškinys pareikštas nepraleidus senaties termino.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 22 d. nutartimi ieškovo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas netenkintas ir nutarta pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimą bei priteisti ieškovui UAB „IMG Company“ iš atsakovo A. M. 25 000 Lt skolos, 30 000 Lt baudos ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Teismas nutartyje nurodė, kad paslaugų sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus ar vykdyti veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CPK 6.716 straipsnio 1 dalis). Kai sutartis sudaryta dėl paslaugų teikimo, jų teikėjo įsipareigojimų ribos turi būti apibrėžtos tiek kiekybės, tiek kokybės aspektu, t. y. nagrinėjant tokį ginčą būtina nustatyti, ką teikėjas įsipareigojo daryti ir kokius reikalavimus turi atitikti suteikta paslauga. Kasacinio teismo praktikoje laikoma, kad paslaugų sutarties dalyko išskirtinis požymis yra dar ir tai, kad paslaugos teikėjas negali garantuoti, jog paslaugų sutartis bus įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d., nutartis UAB „PGNT“ v. UAB „Progresyvios investicijos“ byloje Nr. 3K-3-56/2008).

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tiek prašymas išduoti leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, tiek prašymas specialiojo planavimo dokumentams rengti pateikti UAB,,IMG Company“ direktoriaus G. R. vardu, leidimas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą išduotas ieškovui. Be to, prašymas padėti nustatyti viename iš žemės sklypų rastų pamatų kilmę ir priklausomybę pateiktas UAB,,IMG Company“ direktoriaus vardu. Teismas pripažino, kad dalį darbų pagal sutartį atsakovas atliko ir už juos turėjo būti sumokėta. Nors sutartyje nėra aiškiai užfiksuota galimybė ieškovui su atsakovu atsiskaityti už paslaugas proporcingai įvykdytai prievolei, tačiau galutiniam sutarties tikslui pasiekti reikėjo atlikti tarpinių darbų, ir tokių konkrečių darbų įvardijimas sutartyje bei šalių bendradarbiavimas pasibaigus sutartyje nustatytam terminui įvertintas kaip ieškovo faktiškai priimtas prievolės dalinis įvykdymas, sudaręs pagrindą atsakovui tikėtis gauti už suteiktas paslaugas sutarto atlyginimo dalį. Ieškovui sumokėjus per daug sutartyje nurodyto atlyginimo, atsakovas privalo grąžinti permokėtą 25 000 Lt sumą (CK 6.720 straipsnio 3 dalis), taip pat sumokėti 30 000 Lt baudą. Sutartyje nustatytą netesybų dydį (75 000 Lt) teismas pripažino aiškiai per dideliu, tačiau atsižvelgė į tai, kad pagal sutarties 3.3 punktą, jeigu vykdant darbus išaiškėja, kad dėl aplinkybių, nepriklausomų dėl vykdytojo valios ir veiksmų, tęsti sutartyje numatytus darbus netikslinga, vykdytojas apie tai iš karto praneša užsakovui. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas iki sutarties nutraukimo dienos būtų informavęs ieškovą dėl sutartyje numatytų darbų atlikimo netikslingumo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas A. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 22 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

1. Pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms. Lietuvos apeliacinis teismas suteiktų paslaugų dalies kainą nustatė ne proporcingą suteiktoms paslaugoms, bet parinkdamas atsitiktinį ir nemotyvuotą atliktų darbų 50 000 Lt kainos dydį, taip nesilaikyta CPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyti įrodymus ir įstatymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Šalys sutartyje neaptarė atskirų darbų kainos ir jos nustatymo tvarkos. Apeliacinis teismas, nustatydamas suteiktų paslaugų kainą, turėjo vadovautis proporcingumo, protingumo principais (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis, 6.198 straipsnio 1 dalis), atsakovo nurodytais darbų dalies įvertinimo kriterijais, nustatyti atliktų paslaugų apimtį.

2. Lietuvos apeliacinis teismas, įvertindamas atsakovo suteiktas paslaugas mažareikšmėmis, netyrė tikrųjų šalių ketinimų, sutartį aiškino nesistemiškai. Apeliacinis teismas neįvertino to, kad trišaliu susitarimu šalys pakeitė sutarties objektą, t. y. nustatė naują sąrašą paslaugų, kurias atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovui: sujungti tris žemės sklypus į vieną ir suformuotą naują sklypą padalyti į du atskirus sklypus. Sklypų sujungimo ir jų padalijimo paslaugų teikimo etapus šalys sutartyje įvertino kaip lygiaverčius, dėl to padaręs sklypų sujungimo darbus atsakovas atliko ne mažiau kaip 50 proc. visų trišaliame susitarime sulygtų paslaugų. Šią aplinkybę patvirtina liudytojų parodymai, kurių teismas nevertino, remdamasis vien tik rašytiniais sklypų formavimo įrodymais, pasirašytais ieškovo direktoriaus.

3. Dėl baudos priteisimo. Teismai neteisingai aiškino trišaliu susitarimu pakeistos sutarties 4.4 punktą, kad tik nutraukus sutartį atsiranda reikalavimo teisė į baudą, dėl to nustatė nepagrįstą ieškinio senaties termino reikalavimui dėl baudos pareikšti pradžią. Sutarties 4.4 punktu atsakovo pareiga sumokėti baudą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar ieškovas pasinaudoja teise nutraukti sutartį, ši pareiga pagal nurodytą sutarties punktą atsiranda nuo dienos, kada atsakovas vėluoja atlikti darbus ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų. Dėl to atsakovo pareiga sumokėti baudą atsirado 2006 m. liepos 14 d., t. y. anksčiau nei 2008 m. balandžio 22 d. nutraukta sutartis. Dėl to teismai turėjo, atsakovo prašymu, taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl baudos. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutarties VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“ byloje Nr. 3K-3-552/2005 išaiškinimai, kad netesybos yra ne savarankiška, o išvestinė prievolė, t. y. ji gali atsirasti tik tada, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo pagrindinę prievolę (CK 1.126 straipsnio 3 dalis).

4. Reikalavimui dėl baudos spręsti turėjo būti taikomi CK 6.253 straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatyti pagrindai atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės. Pagal CK 6.253 straipsnio 3 dalį valstybės veiksmai, kurių šalys neturėjo teisės ginčyti, yra atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindas. Priėmus žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. 3D-452/D1-513,,Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ atsakovui tapo neįmanomas sutarties 4.1.6-4.1.8 punktuose nurodytų veiksmų atlikimas. Kasatoriaus nuomone, jis galėjo būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės ir pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį dėl nukentėjusio asmens veiksmų, nes ieškovas sutartimi taip pat prisiėmė riziką dėl paslaugų atlikimo rezultato.

5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartyje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“ byloje Nr. 3K-3-85/2007 išaiškinta, kad netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusios šalies nuostolius. Byloje ieškovas nuostolių fakto ir dydžio neįrodinėjo, tai sudarė pagrindą priteisti tik minimalias netesybas. Teismai priteisė 30 000 Lt baudą, kuri yra neprotingai didelė, neatitinka CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Priteistos baudos dydis sudaro beveik pusę neįvykdytos prievolės dalies vertės.

6. Dėl teismų sumažintų priteistų atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose kasatorius nurodo, kad jo atstovas atliko daug procesinių veiksmų: surašė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, apskundė nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikė prašymus teismui, užklausimus VĮ Registrų centrui renkant bylos įrodymus, dalyvavo parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, atliko liudytojų paiešką ir jų apklausos pasirengimą. Dėl to teismams buvo pagrindas atsižvelgti į šios bylos aplinkybes ir priteisti visas pirmosios instancijos teisme atsakovo patirtas 4602 Lt bylinėjimosi išlaidas (2004 m. balandžio 2 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 11 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, nepriteisdamas 3927 Lt advokato atstovavimo išlaidų pagal teismui pateiktą advokato išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, neatsižvelgė į tai, kad CPK 98 straipsniu reikalaujama pateikti išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus, tačiau nėra reikalaujama, jog išlaidos turi būti jau patirtos (apmokėtos), nes CPK nenurodyta, jog klientas už advokato paslaugas privalo sumokėti iki bylos nagrinėjimo pabaigos.

Ieškovo UAB,,IMG Company“ atsiliepimą į atsakovo A. M. kasacinį skundą atsisakyta priimti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2010 m. liepos 1 d. nutartimi, nes atsiliepimas į kasacinį skundą paduotas praleidus CPK 351 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kliento atsiskaitymo su paslaugų teikėju pagal paslaugų sutartį proporcingai suteiktų paslaugų vertei

Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus ar vykdyti veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).

Paslaugų teikimo sutarties dalykas nesusijęs su materialaus objekto sukūrimu. Šios sutarties dalyko išskirtinis požymis yra dar ir tai, kad paslaugos teikėjas negali garantuoti, jog paslaugų sutartis bus įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis UAB „PGNT“ v. UAB „Progresyvios investicijos“ byloje Nr. 3K-3-56/2008). Atlygintinių paslaugų teikimo sutartis turi būti vykdoma laikantis kliento prioriteto interesų principo, įpareigojančio paslaugų teikėją veikti sąžiningai ir protingai. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje numatyta kliento pagal atlygintinių paslaugų sutartį teisė bet kada nutraukti sutartį, t. y. klientas neprivalo įrodinėti sutarties pažeidimo fakto, o gali pats nuspręsti, kada atsisakyti jam teikiamų paslaugų ir nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis AB „Meilina ir KO“ v. UAB „Naderna“ byloje Nr. 3K-3-494/2005; 2007 m. birželio 11 d. nutartis UAB,,Omnitel“ v. UAB „Marijampolės gelžbetonis“ byloje Nr. 3K-3-235/2007; kt.). Be to, paslaugų teikimo sutartims būdinga tai, kad paslaugų teikėjams, atsižvelgiant į teikiamų paslaugų pobūdį, taikomi reikalavimai, susiję su jų kvalifikacija, patirtimi, siekiant, jog teikiamos paslaugos, jų kokybė labiausiai atitiktų kliento interesus.

Ginčo sutartimi atsakovas įsipareigojo užsakovams (G. R. ir M. Z., kurių teisių perėmėjas pagal 2006 m. gegužės 18 d. trišalį susitarimą yra ieškovas UAB,,IMG Company“) atlikti trijų miškų ūkio paskirties žemės sklypų miškų ūkio paskirties keitimą į žemės ūkio paskirtį, parengti šių žemės sklypų topografines nuotraukas, atlikti tikslius geodezinius matavimus, sujungti sklypus, įregistruoti žemės ūkio paskirties sklypus VĮ Registrų centre ir pristatyti užsakovui VĮ Registrų centro išduotus žemės nuosavybės pažymėjimo originalus bei kitus dokumentus.

Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad numatytų pagal sutartį paslaugų dalis buvo atlikta: leidimas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą išduotas 2006 m. gruodžio 18 d.; 15,2930 ha žemės sklypo plotas suformuotas sujungus tris sklypus, atlikus kadastrinius matavimus ir nustačius naujai suformuoto žemės sklypo naudmenis, VĮ Registrų centre šis sklypas įregistruotas 2007 m. birželio 14 d.,

Sutarties šalys, turėdamos teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, turi teisę susitarti ir dėl sutarties dalyko dalumo. Paslaugų teikimo sutarčiai esant dvišalei ir vienai sutarties šaliai – paslaugos teikėjui – įvykdžius sutartimi nustatytą įpareigojimą, kitai sutarties šaliai – klientui – atsiranda pareiga apmokėti už suteiktas paslaugas (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento (CK 6.721 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad ieškovas 2008 m. balandžio 22 d. vienašališkai nutraukė 2006 m. vasario 10 d. paslaugų teikimo sutartį, dėl to ieškovui kaip klientui pagal paslaugų sutartį atsirado prievolė sumokėti paslaugų teikėjui paslaugų kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms. Atsižvelgiant į tai, kad už numatytas atlikti paslaugas, kurių dalis nebuvo atlikta, atsakovui buvo apmokėta avansu, tai jam atsirado prievolė grąžinti viršijančią faktiškai atliktų paslaugų vertę gautų lėšų dalį ir sumokėti sutartines netesybas dėl sutarties vykdymo termino praleidimo.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo ieškovui suteiktų paslaugų dalies kainos, ir nurodo, kad byloje priimtoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, jog šalys sutartimi susitarė dėl paslaugų, kurios pagal savo prigimtį yra dalomos, dėl to už suteiktų paslaugų dalį (atskiras) paslaugas atsakovui yra pagrįstai sumokėta, o likusi suma, viršijanti atliktų pagal sutartį paslaugų vertę, atsakovo turi būti grąžinta ieškovui. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pagal bylos įrodymų visumą (rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus) nustatė atliktos paslaugų dalies apimtį ir apskaičiavo jos vertę (50 000 Lt), palyginęs su avanso už atliktinas paslaugas dydžiu (75 000 Lt). Teisėjų kolegija sutinka su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada ir nurodo, kad, išnykus teisiniam pagrindui, t. y. pasibaigus sutarčiai jos vienašališku nutraukimu dėl netinkamo įvykdymo, pagal kurią turėjo būti apmokėta paslaugų kaina, paslaugų teikėjo gautos piniginės sumos už pagal sutartyje nurodytas, tačiau faktiškai neatliktas paslaugas per sutartyje nurodytus terminus, turi būti grąžintos klientui, kitokiu atveju tai reikštų nepagrįstą paslaugų teikėjo praturtėjimą.

Dėl baudos

Kasaciniame skunde teigiama, kad atsakovas turėjo būti atleistas nuo sutartinių netesybų (baudos) mokėjimo dėl to, kad negalėjo teikti paslaugų pagal sutartį dėl naujai atsiradusių ne nuo jo priklausančių priežasčių – valstybės institucijų veiksmų, kuriais priėmus žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-452/D1-513,,Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimus, įsigaliojusius nuo 2007 m. birželio 7 d., atsakovui tapo nebegalimas sutarties 4.1.6-4.1.8 punktuose nurodytų veiksmų atlikimas. Teisėjų kolegija negali sutikti su šiuo kasacinio skundo argumentu ir nurodo, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes sutartyje nurodytas paslaugų teikimo terminas pasibaigė dar iki nurodyto teisės norminio akto priėmimo, dėl to šis teisės aktas neturėjo įtakos atsakovo sutartinių įsipareigojimų tinkamam sutartyje nurodytu terminu įvykdymui. Kadangi sutarties netinkamą vykdymą (termino praleidimą) nulėmė ne valstybės institucijų veiksmai priimant teisės aktą, tai tokie valstybės institucijų veiksmai negali būti pripažinti atleidimo nuo atsakovo civilinės atsakomybės pagrindu pagal CK 6.253 straipsnio 3 dalį.

Šalys 2006 m. gegužės 18 d. trišalio susitarimo dėl teisių ir pareigų perleidimo 4.4 punktu susitarė dėl sutartinių netesybų (baudos) taikymo paslaugų teikėjui (atsakovui) praleidus sutarties vykdymo terminą daugiau kaip 10 kalendorinių dienų. Susitarimo 5 punkte patvirtinama, kad šis susitarimas yra 2006 m. vasario 10 d. paslaugų teikimo sutarties neatskiriama dalis, dėl to šalys prisiėmė tęsti pradinėje sutartyje nurodytus įsipareigojimus kartu su susitarime išdėstytomis papildomomis sąlygomis. Kasaciniame skunde teigiama, kad atsakovui sutartinė prievolė mokėti baudą, praleidus sutarties vykdymo terminą, atsirado 2006 m. liepos 14 d., dėl to teismai atsakovo prašymu turėjo taikyti 6 mėnesių ieškinio senaties termino reikalavimams dėl sutartinių netesybų (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas) suėjimo padarinius – šiuo pagrindu netenkinti ieškinio reikalavimo dėl baudos priteisimo. Kasacinio teismo teisėjų kolegija su tokiu kasacinio skundo argumentu negali sutikti, nes skunde nurodoma ieškinio senaties termino pradžia prieštarauja įstatyme įtvirtintoms ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo taisyklėms. Pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo pagal sutartį atlikti), tai ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Kadangi atsakovas praleido sutarties vykdymo terminą ir dėl to sutartis liko tinkamai neįvykdyta iki pat jos nutraukimo dienos, t. y. 2008 m. balandžio 22-osios, tai byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai teisiškai pagrįstai nustatė ieškinio senaties termino ieškinio reikalavimui dėl baudos priteisimo pradžią - dieną po sutarties nutraukimo.

Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta. Tai, ar netesybos nėra per didelės, vertinama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“ byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis J. N. v. T. M., V.M. byloje Nr. 3K-7-304/2007).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai įvertino tai, kad sutartyje nurodytas baudos dydis (75 000 Lt) sudaro pusę sutarties kainos, dalis sutartinių prievolių yra įvykdyta, dėl to pagrįstai sprendė pripažinti sutartyje nurodytą netesybų dydį aiškiai per dideliu ir sumažinti priteistinas netesybas iki 30 000 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, abipusiu susitarimu sulygtas netesybų dydis sutartyje parodo ir tai, kaip reikšmingai sutarties šalys vertina tinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo svarbą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatyta 30 000 Lt baudos suma yra sumažinta pakankamai, dėl to nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, jog ši suma yra neprotingai didelė.

Išnagrinėjusi bylą kasacine tvarka teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal kasacinio skundo argumentus ir byloje nustatytas aplinkybes apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumas nenuginčytas (CPK 346 straipsnis), dėl to ši nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinės instancijos teismas nutartyje paskirstė bylinėjimosi išlaidas šalims proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis), įvertino atsakovui atstovavusio avokado padėjėjo išlaidas už atliktus atstovavimo veiksmus pagal teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytas taisykles. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje taip pat sprendė nepriteisti atsakovui apeliacinės instancijos teisme atstovavusio advokato E. Šapalo 3927 Lt atstovavimo išlaidų pagal išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą, nes nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ši sąskaita-faktūra yra apmokėta. Teisėjų kolegija nurodo, kad advokato išrašyta sąskaita atstovaujamam asmeniui nereiškia tokių išlaidų apmokėjimo, nesant byloje pateikto tokių išlaidų apmokėjimą patvirtinančio dokumento. Dėl to pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai advokato atstovavimo išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Iš atsakovo priteistina 21,20 Lt Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. M. valstybei 21,20 Lt (dvidešimt vieną litą 20 ct) išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos‚ kodas 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Gintaras Kryževičius

Zigmas Levickis