Dėl skolos, delspinigių, nuostolių pagal įrenginių nuomos sutartį ir procesinių palūkanų priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-325/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

42.8; 42.10; 50.1 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pranešėja), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Laužiko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB,,Forsitia” kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB,,Doka Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „Forsitia“ dėl skolos, delspinigių, nuostolių pagal įrenginių nuomos sutartį ir procesinių palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl nuomos mokesčio skolos, delspinigių ir nuostolių, ieškovo kildinamų iš įrenginių nuomos sutarties netinkamo vykdymo.

Ieškovas UAB „Doka Lietuva“ prašė teismo priteisti iš atsakovo 70 433,28 Lt skolos už įrenginių nuomos laikotarpį iki 2008 m. gruodžio 31 d., 2956,16 Lt delspinigių, 2887,87 Lt nuostolių, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinio reikalavimai grindžiami tuo, kad šalys 2008 m. birželio 25 d. sudarė Klojinių nuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovui laikinai už užmokestį naudotis ieškovui nuosavybės teise priklausančius klojinius kartu su priedais, skirtus statybos darbams, atsakovas - panaudoti perduotus klojinius pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Ieškovo teigimu, atsakovas laiku nesumokėjo nuomos mokesčio, nors skolą pripažino ir įsipareigojo iki 2008 m. gruodžio 31 d. ją sumokėti. Ieškovo skaičiavimu, jis, atsakovui po ginčo sutarties nutraukimo negrąžinant klojinių, patyrė 2887,87 Lt nuostolių, sudarančių ieškovo patirtas klojinių taisymo ir transportavimo išlaidas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinys tenkintas: nuspręsta išieškoti iš atsakovo UAB „Forsitia“ ieškovo UAB „Doka Lietuva“ naudai 70 433,28 Lt skolos, 2956,16 Lt delspinigių, 2887,87 nuostolių, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovo atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus, pripažino, kad ieškovas tinkamai įvykdė 2008 m. birželio 25 d. Klojinių nuomos sutartimi prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, atsakovas jokių pretenzijų ieškovui nepareiškė, todėl atsakovui šios sutarties pagrindu atsirado pareiga visiškai atsiskaityti su ieškovu už suteiktas nuomos paslaugas pagal ieškovo išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, mokėti sutartyje nustatytas netesybas už vėlavimą atsiskaityti ir atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovo patirtas transportavimo (klojinių atsiėmimo) bei klojinių defektų pašalinimo išlaidas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 25 d. nutartimi atsakovo UAB,,Forsitia“ apeliacinis skundas atmestas ir nutarta palikti nepakeistą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimą.

Teismas nutartyje nurodė, kad pagal Klojinių nuomos sutarties sąlygas nuomos laikotarpis pasibaigia tik nuomininkui grąžinus nuomos objektą – klojinius ir jų priedus (sutarties 3.3, 4.2.2, 6.1 punktai). Dėl to nuomininkui priklauso iniciatyvos teisė rūpintis kuo greitesniu išnuomotų daiktų grąžinimu sutarties 4.1.4, 4.2.9, 4.2.10 punktuose nustatyta tvarka, nesant būtinybės jais naudotis tuo tikslu, kuriuo jie buvo išsinuomoti. Priešingu atveju nuomininkui tenka neigiami nuomos objekto turėjimo savo žinioje padariniai – toliau mokėti nuomos mokestį už visą laiką, kurį pavėluota grąžinti daiktą, bei atlyginti nuostolius (sutarties 3.4 punktas, CK 6.38, 6.59, 6.200 straipsniai, 6.499 straipsnio 2 dalis). Iš šalių susirašinėjimo medžiagos, liudytojų parodymų teismas sprendė, kad yra didesnė tikimybė faktui dėl netinkamo klojinių paruošimo jų grąžinimui ir dėl nesudarytų sąlygų jiems parsivežti – tuo turėjo pasirūpinti nuomininkas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmetė apelianto argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo, nurodęs, kad atsakovas turėjo galimybę teikti įrodymus, prašymus byloje. Tai, kad atsakovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą buvo netenkintas, taip pat skirtas, atsakovo teigimu, per trumpas terminas liudytojams iškviesti, teismo vertinimu, nereiškia atsakovo procesinių teisių suvaržymo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Forsitia“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 25 d. nutartį bei bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

1. Įtvirtintos CK šeštosios knygos XIV skyriaus sutarčių aiškinimo taisyklės reikalauja sutartį aiškinti laikantis sąžiningumo principo ir prioritetiškai siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus. Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, sutartis aiškintina atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Sutartis turi būti aiškinama taip pat atsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių praktika (CK 6.193 straipsnio 5 dalis), šalių elgesys po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Klojinių sutarties 2.4 punkte buvo įrašyta, kad nuomininkui pageidaujant nuomotojas organizuoja klojinių pristatymą ir (ar) grąžinimą; šiuo atveju transporto išlaidas apmoka nuomininkas. Šios sutarties sąlygos teismai neanalizavo ir nevertino. Atsakovas, 2008 m. gruodžio 17 d. ir 2009 m. sausio 20 d. pretenzijomis reikalaudamas iš ieškovo atsiimti klojinius, rėmėsi nurodyta sutarties sąlyga. Teismai į tai neatsižvelgė, dėl to nepagrįstai nusprendė, kad dėl sutarties netinkamo vykdymo kaltas tik atsakovas.

2. Neįvertinę nurodytų pretenzijų kaip rašytinių įrodymų, teismai pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 176-185 straipsniai). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme atsakovui buvo apribota galimybė įrodymais pagrįsti savo argumentus, taip pažeidžiant šalių rungimosi principą, įpareigojantį šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis remiamasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 42 straipsnis). Teismas atsisakė atidėti posėdį byloje, atsakovo atstovui pareiškus tokį prašymą dėl turėjimo dalyvauti tuo pačiu metu kitose bylose. Be to, atsakovo liudytojų suradimui ir teismo šaukimų jiems įteikimui atsakovui teismas skyrė dvi dienas, šis laikas buvo pernelyg trumpas liudytojų atvykimui užtikrinti.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB,,Doka Lietuva“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

1. Kasacinio skundo argumentais siekiama suklaidinti teismą tam, kad nuomininkas išvengtų prievolės sumokėti nuomos mokestį ieškovui už išnuomotus klojinius. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nuomininkui tenka pareiga rūpintis kuo greitesniu išnuomotų daiktų grąžinimu nuomotojui sutartyje aptarta tvarka, nesant būtinybės toliau jais naudotis tuo tikslu, kuriuo jie buvo išnuomoti (CK 6.479 straipsnio 2 dalis). Kasatoriaus (nuomininko) nurodytos pretenzijos neįrodo fakto, kad nuomotojas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, o nuomininkas juos tinkamai įvykdė. Kadangi nebuvo nustatytas nuomos terminas, tai pagal sutarties 3.3 punktą nuomos termino pabaiga yra siejama su faktiniu klojinių grąžinimu nuomotojui, o ne su darbų, kuriuos vykdant buvo naudojami išnuomoti klojiniai, įvykdymu. Toks aiškinimas atitiktų CK 6.193 straipsnyje nustatytus sutarčių aiškinimo protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

2. Fakto, kad ieškovas tinkamai įvykdė klojinių nuomos sutartį, nustatymas neprieštarauja įrodymų vertinimo taisyklėms, nes išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis UAB,,AAA” v. Valstybinis patentų biuras byloje Nr. 3K-3-569/2002).

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl nuomininko įsipareigojimo mokėti nuomos mokestį

Sudaromos nuomos sutarties sąlygomis yra suderinami dviejų šalių - nuomotojo ir nuomininko - interesai, nuomotojui įsipareigojant perduoti daiktą laikinai atlygintinai valdyti ir naudotis nuomininkui, o šiam įsipareigojant mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje daikto, reikalingo statybos darbams atlikti, nuoma, jos pabaigą siejant ne su konkrečia data, o su statybos darbų pabaiga, pripažįstama neterminuota nuoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis AB „Pekkaniska Lit“ v. UAB „Izotech“ byloje Nr. 3K-3-174/2008).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatyta, kad 2008 m. birželio 23 d. Klojinių nuomos sutarties pagrindu nuomotojas (ieškovas) perdavė nuomininkui (atsakovui) valdyti ir naudotis atsakovo atliekamiems statybos darbams klojinius, dėl to nuomininkui atsirado pareiga sumokėti nuomos mokestį už naudojimąsi išsinuomotais daiktais per visą nuomos sutarties galiojimo laikotarpį. Sutartyje įvardyta, kad nuomos laikotarpis pasibaigia tik nuomininkui grąžinus nuomos objektą – klojinius ir jų priedus. Tokia sutarties sąlyga iš esmės reiškia nuomos santykių neterminuotumą, nuomos sutarties pabaigą susiejant su ateities įvykiu, priklausančiu nuo nuomininko valios grąžinti nuomos objektą įgyvendinimo. Nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios jį gavo, įtvirtinta CK 6.499 straipsnio 1 dalyje. Dėl to, esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, apeliacinės instancijos teismas nutartyje pagrįstai konstatavo, kad nuomininkui teko pareiga ir iniciatyvos teisė rūpintis kuo greitesniu išsinuomotų daiktų grąžinimu nuomotojui iš karto po to, kai pasibaigė būtinybė jais naudotis tuo tikslu, kuriuo jie buvo išsinuomoti, nes ši nuomininko pareiga aptarta ir sutarties 4.1.4, 4.2.9, 4.2.10 punktuose. Tokią pareigą, tenkančią ne nuomotojui, o nuomininkui, nulemia ir nuomininko turimas ekonominis interesas turėti savo žinioje ir naudotis išsinuomotu daiktą pagal jo paskirtį tiek ilgai, kiek to reikia nuomininko atliekamai ūkinei-komercinei veiklai, bei išnykus reikalui grąžinti daiktą nuomotojui, taip išvengiant tolesnio nuomos mokesčio mokėjimo už tą laikotarpį, kai daiktas jau nebebus nuomininko naudojamas.

Byloje nenustatyta aplinkybių, galinčių patvirtinti tai, kad nuomininkas dėl nuomotojo veiksmų ar dėl kurių nors kitų aplinkybių būtų negalėjęs grąžinti išsinuomotų daiktų (klojinių) nuomotojui, dėl to pagal CK 6.477 straipsnio 1 dalį nuomininkas turėjo sumokėti nuomos mokestį už visą nuomos objekto turėjimo savo žinioje ir jo naudojimo laikotarpį, nes nuomos sutartyje šalių sulygta aiški nuostata, pagal kurią nuomos sutartis pasibaigia tik tada, kada yra grąžinami išsinuomoti daiktai.

Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių

Esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2000 m. balandžio 3 d. nutartis byloje AB,,Turto bankas“ v. UAB,,Vaidluvė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-406/2000; 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis byloje UAB,,Auksinis varnas” v. AB,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB “Libra Vitalis” v. UAB “Homo Faber”, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; kt.). Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 20 d. nutartis byloje UAB,,Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010). Aiškinant sutarties, iš kurios vykdymo byloje kyla ginčas, turinį ir prasmę yra svarbu nustatyti tas aplinkybes, kurios atskleistų faktinius šalių veiksmus sutartį sudarant ir ją vykdant.

Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, spręsdami ginčą dėl nuomos mokesčio priteisimo, nevertino šalių sudarytos 2008 m. birželio 23 d. Klojinių nuomos sutarties 2.4 punkto sąlygos, pagal kurią nuomininkui pageidaujant nuomotojas organizuoja klojinių pristatymą ir (ar) grąžinimą, bei šiuo atveju transporto išlaidas apmoka nuomininkas, taip pat nuomininko (atsakovo) 2008 m. gruodžio 17 d. pretenzijos nuomotojui (ieškovui) atsiimti klojinius.

Atsakydama į nurodytą kasacinio skundo argumentą teisėjų kolegija pažymi tai, kad, kaip pirmiau nurodyta, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, t. y. sistemiškai. Byloje nustatytos aplinkybės ir šalių ginčo pobūdis rodo buvus šalių tarpusavyje nesuderintus veiksmus dėl nuomos objekto (klojinių) grąžinimo nuomotojui. Nuomos sutarties 2.4, 2.5, 4.1.4 punktuose aiškiai įrašytos sąlygos apie tai, kad klojinių grąžinimo išlaidas apmoka nuomininkas, taip pat, jei šalys nesusitaria kitaip, klojiniai grąžinami nuomotojo buveinės adresu, o nuomininkui grąžinus klojinius surašomas grąžinimo lapas. Nurodytos sutarties sąlygos, taip pat sutarties vykdymo metu šalių susirašinėjimo dokumentai patvirtina abiejų šalių suvokiamą nuomininko pareigą grąžinti išsinuomotus daiktus, dėl to kasacinio skundo argumentas, kuriuo perkeliama daiktų grąžinimo pareiga nuomotojui, negali būti laikomas pagrįstu, atsižvelgiant į sutarties turinį, sutarčių aiškinimo taisykles ir šalių veiksmus sutarties vykdymo metu. Aptariamas kasacinio skundo argumentas nedaro įtakos byloje priimtuose žemesniųjų instancijų teismų procesiniuose sprendimuose priteistam nuomos mokesčio skolos dydžio pagrįstumui. Nuomininkas (atsakovas) turėjo pareigą sumokėti nuomos mokestį už turėtus savo žinioje ir naudotus išsinuomotus daiktus, šį mokestį nuomotojas (ieškovas) prašė priteisti už nuomos laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., kurio pabaigos data yra pagrįsta, atsižvelgiant taip pat ir į nuomininko (atsakovo) 2008 m. gruodžio 17 d. pretenziją nuomotojui (ieškovui) atsiimti klojinius, nuo kurios surašymo datos gali būti laikoma, jog išsinuomoti daiktai nuomininkui tapo nebereikalingi. Byloje teismų nustatyta, kad ieškovas faktiškai atsiėmė išnuomotus klojinius 2009 m. sausio 26 d. Be to, nuomos mokesčio skolos dalį (39 008,02 Lt) atsakovas pripažino 2008 m. lapkričio 12 d. prašyme ieškovui dėl mokėjimo atidėjimo iki 2008 m. gruodžio 31 d., dėl to esant skolininko skolos pripažinimui nuomos mokesčio skolos dalies fakto nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 5 punktas), o kitą skolos dalį už nuomos laikotarpį iki 2008 m. gruodžio 31 d. patvirtina aptarti sutarties ir bylos įrodymų dėl sutarties vykdymo duomenys.

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, bylos šalies procesinės teisės teikti įrodymus

Bylą nagrinėję teismai vadovavosi CPK 183, 185 straipsniuose nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, remdamiesi tais įrodymais, kuriais ieškovas įrodė savo reikalavimų pagrįstumą ir ieškovo sutartinių įsipareigojimų įvykdymą. Ištyrę ir įvertinę bylos įrodymų - šalių susirašinėjimo medžiagos, liudytojų parodymų - duomenis pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai konstatavo faktą apie nuomininko netinkamą klojinių paruošimą grąžinimui ir nesudarytas sąlygas jiems parsivežti nuomotojui. Dėl tokių aplinkybių nuomininkas netinkamai įvykdė sutartį, t. y. negrąžino sutartyje nustatytu būdu išsinuomotų daiktų nuomotojui ir laiku nesumokėjo nuomos mokesčio už visą laikotarpį, kurį turėjo daiktus savo žinioje. Tai, kad bylą nagrinėję teismai išsamiai neanalizavo byloje pateiktų atsakovo pretenzijų ieškovui, nesudaro pagrindo teigti, kad teismai netinkamai nustatė faktus, jog ieškovas tinkamai įvykdė klojinių nuomos sutartį, o atsakovas nesumokėjo nuomos mokesčio pagal sutartį.

Atsakydama į atsakovo kasacinio skundo teiginį, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovui buvo apribota galimybė įrodymais pagrįsti savo argumentus, nes atsakovui surasti liudytojus ir įteikti jiems teismo šaukimus skirtas tik dviejų dienų terminas, kuris, kasatoriaus teigimu, buvo pernelyg trumpas liudytojų atvykimui į teismo posėdį užtikrinti, teisėjų kolegija nurodo, kad liudytojams nepavykus įteikti teismo šaukimų atsakovo nurodytais liudytojų adresais teismas atsakovui pasiūlė pasirūpinti jų atvykimu. Iš dalies sutiktina, kad liudytojų suradimui ir šaukimų jiems įteikimui teismo skirtas dviejų dienų terminas galėjo būti nepakankamas, atsižvelgiant į tai, jog liudytojai gyvena kitame mieste, tačiau atsakovas, turėdamas liudytojų gyvenamosios vietos duomenis, turėjo galimybę laiku informuoti juos apie teismo posėdžius, pasirūpinti jų atvykimu ir dalyvavimu teismo posėdyje, ypač atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme laikotarpis truko nuo 2009 m. vasario 3 d. (ieškinio pateikimo dienos) iki 2009 m. liepos 9 d. (teismo sprendimo priėmimo dienos). Be to, kasaciniame skunde neteigiama, kad atsakovo pusėje liudytojų apklausos metu gauti duomenys turėtų įrodomosios reikšmės byloje nustatytinoms aplinkybėms, taigi nėra pagrindo išvadai, jog aptariamos atsakovo procesinės teisės kviesti liudytojus įgyvendinimas būtų turėjęs įtakos byloje priimtų teismų sprendimo ir nutarties pagrįstumui bei teisėtumui.

Išnagrinėjusi bylą kasacine tvarka teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal kasacinio skundo argumentus ir byloje nustatytas aplinkybes, apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumas nenuginčytas (CPK 346 straipsnis), dėl to ši nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Iš atsakovo UAB,,Forsitia“ priteistina 24,55 Lt Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB,,Forsitia“ valstybei 24,55 Lt (dvidešimt keturis litus 55 ct) išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos‚ kodas 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Gintaras Kryževičius

Egidijus Laužikas