Dėl savininko teisių gynimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-226/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 25.3; 30.5; 30.10 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas) ir Prano Žeimio (pranešėjas),

sekretoriaujant Nijolei Radevič,

dalyvaujant ieškovei A. M.,

ieškovės atstovei advokatei Birutei Jackienei,

atsakovo UAB „Juknevičiaus kompostas“ atstovams A. J., L. J., advokatui Martynui Pečiuliui,

viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui UAB „Juknevičiaus kompostas“ dėl savininko teisių gynimo; tretieji asmenys – Vilniaus apskrities viršininko administracija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė nuo 2004 m. liepos 14 d. yra 1,75 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas – 2004 m. birželio 28 d. dovanojimo sutartis.

Atsakovo įmonė, užsiimanti nepavojingų atliekų biologiniu perdirbimu, kompostuojanti miesto žaliąsias atliekas, įregistruota 1995 m. vasario 14 d. Šiai veiklai atsakovas naudojasi valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, kuri ribojasi su ieškovei priklausančiu žemės sklypu. Iki ieškovei įgyjant pirmiau nurodytą žemės sklypą atsakovas nuo 1993 metų faktiškai naudojosi šio žemės sklypo dalimi.

Ieškovė nurodė, kad, atvykusi apžiūrėti savo žemės sklypo, rado jame atsakovo padarytą netvarką (primėtytų medžių rastų, kamienų, lentų, šiukšlių, akmenų), pastatytą tvorą, išvažinėtus keliukus, kuriais atsakovas naudojasi medienos atliekoms ir komposto ruošiniams į savo teritoriją vežioti. Be to, atsakovas jo naudojamoje valstybinės žemės dalyje savavališkai pastatė administracinį–sandėliavimo pastatą. Ieškovės teigimu, šis statinys pastatytas ne tik pažeidžiant imperatyviąsias įstatymų nuostatas (Statybos įstatymo 12, 15, 23 straipsnių, aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ reikalavimus), bet ir jos teises bei teisėtus interesus, nes pastatytas visiškai greta (0,1 m atstumu) jai priklausančio žemės sklypo, taip nesilaikant teisės aktuose nustatyto minimalaus 3 m atstumo iki gretimo žemės sklypo ribos reikalavimo. Teigdama, kad tokie atsakovo veiksmai pažeidžia jos nuosavybės teises į žemės sklypą, trukdo naudotis žemės sklypu savo nuožiūra ir reikmėms pagal jo paskirtį, ieškovė, remdamasi CK 1.138 straipsnio 2 punktu, 4.37, 4.40, 4.98 straipsniais, 4.103 straipsnio 1, 2 dalimis, 3 dalies 2 punktu, prašė:

uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus ieškovei priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir naudotis šio sklypo teritorija;

įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinio, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, pastatytą arčiau kaip 3 m iki ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos;

įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti ieškovės nuosavybės teisės į jai priklausantį žemės sklypą pažeidimus: išvežti iš šio žemės sklypo medžių kelmus, medienos šakas, medines dėžes, plytas, apdegusius rastus, akmenis, lentas, kitas medienos atliekas, atvežtas žemes ir visas kitas medžiagas, nugriauti sklype esančią tvorą, panaikinti sklype išvažinėtus keliukus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2009 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį iš dalies tenkino:

uždraudė atsakovui naudoti ir atlikti bet kokius veiksmus ieškovei priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini);

įpareigojo atsakovą per du mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išvežti iš ieškovei priklausančio žemės sklypo medžių kelmus, medienos šakas, medines dėžes, plytas, apdegusius rastus, akmenis, kitas medžių atliekas, nugriauti sklype esančią tvorą;

kitą ieškinio dalį atmetė.

Bylos duomenų pagrindu teismas nustatė, kad atsakovas naudojasi kaip atvira kompostavimo aikštele apie 0,02 ha ieškovei priklausančio žemės sklypo dalimi, laiko joje pastatytą geltonos spalvos metalinę tvorą, dėl ūkinės veiklos likusias šiukšles, atliekas, ruošinius: kelmus, medžių šakas, apdegusius rastus ir kt. Tai, kad atsakovas pažeidžia ieškovės nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį, teismo vertinimu, patvirtina ir byloje esantys antstolės A. Lepeškaitės 2005 m. rugpjūčio 1 d. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0002/05/6, taip pat antstolės B. Palavinskienės 2009 m. vasario 26 d. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 171-09-5. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas, be ieškovės sutikimo palikdamas jai priklausančiame žemės sklype jo įmonės ūkinėje veikloje naudojamus ruošinius, dėl vykdytos ūkinės veiklos likusias atliekas, pastatytą tvorą ir taip trukdydamas ieškovei valdyti turimą žemės sklypą pagal paskirtį, pažeidžia jos nuosavybės teises į šį sklypą. Dėl to teismas tenkino ieškinio reikalavimus uždrausti atsakovui naudoti ir atlikti bet kokius veiksmus ieškovei priklausančiame žemės sklype, įpareigoti atsakovą išvežti iš šio žemės sklypo ten esančius ruošinius ir atliekas, nugriauti tvorą.

Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovą nugriauti dalį arčiau kaip 3 m iki ieškovės žemės sklypo ribos pastatyto statinio, teismas nustatė, kad šis statinys – tai 2003 metais, t. y. iki ieškovei įgyjant nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą, pastatytas atsakovo produkcijos sandėliavimo–gamybos sandėlis, dėl kurio yra dalis statybos dokumentų: projektas, darbų aprašas, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas, statybos sutartis, sąmata. Ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis, teismas pripažino juos patvirtinančiais, kad atsakovas pastatė šį statinį be leidimo, nes nebuvo išspręsti žemės naudojimo teisinio pagrindo klausimai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos iniciatyva teisme buvo iškelta byla dėl viso statinio, kurio dalį prašo nugriauti ieškovė, nugriovimo, tačiau ieškinys buvo atmestas. Teismas sprendė, kad tai parodo, jog atsakovo pastatytas ir dėl naujai ieškovei suformuoto žemės sklypo arčiau kaip 3 m iki šio sklypo ribos atsidūręs statinys nepažeidžia viešojo intereso. Dėl to, teismo nuomone, remiantis vien formaliu faktu, kad dėl žemės savininkų pasikeitimo ir naujas ribas turinčio žemės sklypo suformavimo ginčo statinio padėtis nebeatitinka statybos techninių normų reikalavimų, nėra pagrindo nugriauti šio statinio dalį. Be to, ieškovei pagal dovanojimo sandorį įgyjant ginčo žemės sklypą, jame jau arčiau kaip 3 m iki šio sklypo ribos stovėjo ginčo statinys (CK 4.48 straipsnis). Konstatavęs, kad atsakovo statinio pastatymas netrukdo ieškovei įgyvendinti turimą nuosavybės teisę į žemės sklypą, statinys nepažeidžia jos teisių, tokių pažeidimų ieškovė nenurodė ir neįrodė, teismas atmetė ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovą nugriauti dalį statinio. Įvertinęs bylos duomenis kaip neteikiančius pagrindo išvadai, kad keliukai ieškovės žemės sklype atsirado dėl atsakovo veiksmų, teismas netenkino ir ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovą panaikinti jos žemės sklype išvažinėtus keliukus.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas savavališka statyba iš esmės nepažeidė ieškovės teisių. Pažymėjusi, kad atsakovo statinys yra valstybinėje žemėje, ieškovės žemės sklypo paskirtis – žemės ūkio, byloje nėra duomenų, jog ieškovės žemės sklype yra pastatų, teisėjų kolegija atmetė ieškovės argumentą, kad dėl atsakovo savavališkai pastatyto statinio pažeisti priešgaisriniai reikalavimai. Teisėjų kolegijos nuomone, esant pirmiau nurodytoms faktinėms aplinkybėms, vien tas faktas, kad atsakovas ginčo statinį pastatė pažeisdamas Statybos įstatymo ir Statybos techninio reglamento reikalavimus, tačiau nepažeisdamas ieškovės sklypo ribų, negali būti pagrindas konstatuoti ieškovės, kaip greta esančio žemės sklypo savininkės, teisių pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė ieškovės reikalavimui CK 4.103 straipsnio. Pritarusi pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog keliukai ieškovės žemės sklype atsirado dėl atsakovo veiklos, teisėjų kolegija netenkino apeliacinio skundo ir dėl šios teismo sprendimo dalies.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti teismų sprendimo bei nutarties dalis, kuriomis atmesti ieškinio reikalavimai, ir šiuos reikalavimus patenkinti: įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinio, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, pastatytą arčiau kaip 3 m iki ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos; panaikinti ieškovės sklype išvažinėtus keliukus; išardyti asfalto aikštelę. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Bylos duomenimis, atsakovas užsiima ūkine veikla valstybei priklausančiame žemės sklype, nevaldydamas jo nei nuosavybės teise, nei jokiu kitu pagrindu. Kasatorės teigimu, tai riboja atsakovo teisę būti statytoju (Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tačiau šis, nepaisydamas įstatymų nuostatų, ir, be kita ko, pažeisdamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalies, 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 23 straipsnio 1 dalies, Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ V dalies 18 punkto reikalavimus, pasistatė 280 kv. m ploto administracinį–sandėliavimo pastatą. Šis buvo pastatytas arčiau kaip 3 m iki kasatorės žemės sklypo ribos. Tokiai statybai buvo būtina gauti gretimo žemės sklypo savininkų sutikimą. Kadangi nei kasatorės, nei prieš tai buvusių sklypo savininkų sutikimas nebuvo gautas, tai bylą nagrinėję teismai padarė nepagrįstas išvadas, kad ginčo statinys nepažeidžia kasatorės nuosavybės teisių. Be to, atsakovas išasfaltavo kasatorės žemės sklypo dalyje aikštelę, kuria naudoja savo darbams vykdyti – komposto ruošiniams sandėliuoti. Šis, be kita ko, savavališkas statinys pažeidžia kasatorės nuosavybės neliečiamumą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, Žemės įstatymo 53 straipsnį, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, Statybos įstatymo 12, 23 straipsnius, CK 4.26, 4.40 straipsnius.

2. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. sausio 8 d. atsakovui A. J. pareikštas ieškinys dėl ginčo pastato nugriovimo Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. liepos 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-554-653/2008, ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 5 d. nutartimi buvo atmestas ne dėl to, kad atsakovas nepažeidė viešojo intereso, o todėl, kad ieškinys buvo pareikštas netinkamam atsakovui (įmonės direktoriui A. J.). Atsakovas keletą kartų keitė teisinį statusą, ir tik dėl šios priežasties Vilniaus apskrities viršininko administracijai nepavyko įpareigoti atsakovą nugriauti ginčo pastatą ir atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Kasatorės įsitikinimu, taip buvo pažeistos jos teisės ir teisėti interesai, o Vilniaus apskrities viršininko administracija nesiėmė tinkamų veiksmų akivaizdžiam teisės pažeidimui pašalinti ir toliau nepasinaudojo teise apginti tiek viešąjį, tiek privatų (kasatorės) interesą.

3. Pagal CK 4.99 straipsnį žemės sklypo savininkas turi teisę reikalauti, kad kaimyniniuose žemės sklypuose nebūtų statomi nauji statiniai, perstatomi, rekonstruojami ir netgi išsaugomi nepakeisti esantys statiniai, jeigu galima padaryti įtikinamą prielaidą, kad tokių naujų statinių statymas ar esamų statinių pakeitimas ir netgi nepakeistų egzistavimas ar naudojimas padarys neigiamą neleistiną poveikį jo žemės sklypui. Kasatorės nuomone, šis CK straipsnis taikytinas net ir tuo atveju, kai statinys jau yra pastatytas ir nepažeidžia sklypo ribos, tačiau tam tikru būdu daro neigiamą poveikį savininko žemės sklypui. Dėl to nepagrįstais pripažintini teismų argumentai, kad ginčo statinys pastatytas už kasatorei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų, jis pastatytas 2003 m., taigi kasatorė 2004 m. dovanojimo sutartimi įgijo žemės sklypą, kurioje arčiau nei 3 m iki ribos jau stovėjo ginčo statinys (CK 4.48 straipsnis).

4. Teismai, pažeisdami proceso teisės normas, visapusiškai neištyrė ir neįvertino bylos aplinkybių, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad atsakovo pastatytas administracinis–sandėliavimo pastatas nepažeidžia kasatorės, kaip žemės sklypo savininkės, teisių ir teisėtų interesų. Kasatorės teigimu, jos teisės yra nepagrįstai suvaržytos, nes dėl atsakovo veiksmų ji negali ginčo žemės sklypu naudotis savo nuožiūra ir reikmėms pagal jo tikslinę paskirtį – individualiai žemės ūkio veiklai. Be to, pastate yra katilinė, jis priskirtinas II atsparumui ugniai, gaisro tikimybė jame – vidutinė. Dėl to taip arti žemės sklypo ribos esantis statinys kelia realią grėsmę kasatorei vykdant ūkinę veiklą. Dėl šių priežasčių, taip pat dėl atsakovo neteisėtai kasatorės žemės sklypo viduryje įrengtos asfalto aikštelės sklypas tapo nepatrauklus nei galimiems žemės nuomininkams, nei jos pirkėjams.

5. Byloje esančių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų ir topografinės kontrolinės nuotraukos duomenimis, kasatorės žemės sklype išvažinėti keliukai veda į atsakovo naudojamą teritoriją, išasfaltuota aikštelė driekiasi skersai kasatorės žemės sklypo. Teismai šių, taip pat kitų byloje esančių rašytinių duomenų, pažeisdami CPK 185 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei nukrypdami nuo kasacinio teismo šiuo klausimu suformuotos praktikos, tinkamai neištyrė ir neįvertino, todėl nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog keliukai ginčo žemės sklype atsirado dėl atsakovo veiksmų. Kasatorės teigimu, atsakovas, išvažinėdamas jos žemės sklype keliukus, naudojosi juo taip, lyg būtų buvęs nustatytas servitutas. Nors šis nei įstatymu, nei sandoriu, nei teismo sprendimu nebuvo nustatytas, tačiau vienašališkai egzistavo, todėl, kasatorės nuomone, taikytinos CK 4.139 straipsnio 3 dalies nuostatos ir atsakovas įpareigotinas grąžinti žemės sklypo būklę į pradinę padėtį – panaikinti keliukus.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas UAB „Juknevičiaus kompostas“ prašo teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus, nurodo šiuos nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

1. Kasatorė pateikė naujus rašytinius įrodymus (2009 m. gruodžio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, topografinę kontrolinę nuotrauką, registro įstaigos pažymėjimą), kurie nebuvo teikti žemesnių instancijų teismams, be to, kasaciniame skunde remiamasi naujomis aplinkybėmis (dėl ginčo statinio pastatymo 0,1 m atstumu iki kasatorės žemės sklypo ribos; aikštelės išasfaltavimo), kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, taip pat reiškiamas naujas reikalavimas dėl asfalto aikštelės išardymo, kuris nebuvo pareikštas ieškinyje. Šie naujai pateikti įrodymai, įvardytos aplinkybės ir pareikštas reikalavimas negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 347 straipsnio 2 dalis).

2. Atsakovo netinkamumas buvo tik vienas iš argumentų, dėl kurio buvo atmestas Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškinys dėl ginčo pastato nugriovimo civilinėje byloje Nr. 2-554-653/2008. Šis nebuvo tenkintas ir dėl to, kad buvo pripažinta, jog statinio nugriovimas nėra protinga bei proporcinga priemonė statybos neteisėtumo padariniams pašalinti, nes dėl nuo statytojo nepriklausančių priežasčių neparengtas detalusis planas. Atsakovo teigimu, vienintelė aplinkybė, trukdžiusi jam suderinti parengtą statinio projektą ir gauti statybos leidimą buvo ir yra ta, kad iki šiol neįteisintas žemės sklypo, ant kurio stovi ginčo pastatas, valdymas ir naudojimas. Vilniaus apskrities viršininko administracijai neprieštaravus, 2008 m. liepos–rugpjūčio mėn. buvo pradėtas apie 0,52 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini), t. y. žemės sklypo, kuriame vykdomi žaliųjų atliekų perdirbimo darbai, detaliojo planavimo procesas, šiuo metu liko patvirtinti teritorijų planavimo dokumentus. Taigi Vilniaus apskrities viršininko administracija sudarė galimybes išspręsti žemės sklypo faktiško naudojimo įteisinimo ir kartu savavališkos statybos padarinių pašalinimo klausimus. Dėl to nepagrįsti kasacinio skundo argumentai dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos nesiėmimo tinkamų veiksmų akivaizdžiam teisės pažeidimui pašalinti ir viešajam bei privačiam interesui apginti.

3. Kasatorės įvardijamuose rašytiniuose dokumentuose nėra duomenų, patvirtinančių, kad ginčo statinys pastatytas arčiau kaip 3 m atstumu iki kasatorei priklausančio žemės sklypo ribos. Be to, kasatorė viso bylos nagrinėjimo metu taip ir nenurodė, kaip konkrečiai gretimame sklype esantis statinys pažeidžia jos teises ar interesus. Kasaciniame skunde tik abstrakčiais teiginiais apie negalėjimą naudoti žemės sklypo individualiai žemės ūkio veiklai, jo nepatrauklumą galimiems nuomininkams ar pirkėjams bandoma įrodyti tariamus kasatorės teisių pažeidimus, tačiau nepateikiama jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Dėl to vien tas faktas, kad statinys pastatytas pažeidžiant statybas reglamentuojančius teisės norminius aktus, savaime nepatvirtina, jog buvo ar yra pažeidžiamos kasatorės, kaip gretimo žemės sklypo savininkės, teisės, ir dėl to dalį statinio būtina nugriauti. Ginčo pastatas atitinka visus priešgaisrinius reikalavimus. Kasatorės žemės sklype nėra jokių statinių, nebuvo ir nėra vykdoma jokia veikla. Dėl to negalima sutikti ir su kasacinio skundo argumentu, kad ginčo pastatas kelia grėsmę dėl jame esančios katilinės.

4. Kasacinio skundo teiginiai, susiję su reikalavimu įpareigoti atsakovą panaikinti kasatorės žemės sklype išvažinėtus keliukus, neatitinka tikrovės. Atsakovo teigimu, kasatorės žemės sklype 2005–2006 metais buvusius keliukus, minimus 2005 m. rugpjūčio 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, be kita ko, nesiribojusius nei su ginčo pastatu, nei su atsakovo naudojama teritorija, išvažinėjo Kuprijoniškių kaimo gyventojai ir dabartinės UAB „Bionovus“ darbuotojai. Šių keliukų beveik trejus pastaruosius metus nėra, 2009 m. vasario 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole apie juos net neužsimenama. Dėl to teismai pagrįstai netenkino neįrodyto ir nepagrįsto ieškinio reikalavimo dėl keliukų panaikinimo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl įrodinėjimo dalyko bylose, kuriose ginčijamas statybų teisėtumas statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo pagrindu

Nagrinėjamoje byloje ieškovė (kasatorė), remdamasi CK 4.103 straipsnio 1 dalimi, prašė pripažinti atsakovo statinį, pastatytą arčiau nei 3 m nuo jos žemės sklypo ribos, išasfaltuotą aikštelę ir kelią prie šio pastato įrengtus neteisėtai, t. y. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Išplėstinė teisėjų kolegija, suvienodindama kasacinio teismo praktiką, išaiškino, kad tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas CK 4.103 straipsnio 2 dalimi, ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. ieškovas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokia statyba. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad būtina skirti negatorinį ieškinį, reiškiamą CK 4.99 straipsnio pagrindu siekiant apginti žemės sklypo savininko daiktinę teisę, ir ieškinį, reiškiamą CK 4.103 straipsnio 2 dalies pagrindu siekiant apginti viešosios teisės aktų garantuojamas teises: pirmuoju atveju įrodinėjimo dalykas apima neigiamo neleistino poveikio žemės sklypui ar jame esantiems pastatams, o antruoju – vien teisės aktų reikalavimų pažeidimo įrodinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje V. O. ir kt. v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-230/2010). Šią bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, atmesdami ieškovės reikalavimą dėl atsakovo savavališkai, arčiau kaip 3 m iki ieškovės sklypo ribos pastatytos statinio dalies nugriovimo, nepagrįstai sprendė, kad atsakovo statinio savavališkas pastatymas nepažeidžia ieškovės teisių, nes tokio pažeidimo ieškovė nenurodė ir neįrodė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 4.103 straipsnio 1 dalį ir pažeidė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas.

Dėl statybą reglamentuojančių teisės aktų ir būtinumo laikytis juose nustatytų atstumų iki kaimyninio sklypo ribos

Pagrindinis statybos teisinius santykius reglamentuojantis ir žemės sklypo savininko teisę būti statytoju įtvirtinantis teisės aktas yra Statybos įstatymas, kurio 2 straipsnio 54 dalyje nustatyta, kad statinio projektavimo, statybos, statinio pripažinimo tinkamu naudoti, statinio naudojimo, priežiūros ir nugriovimo reikalavimus, taisykles, bendruosius principus ir charakteristikas nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai: statybos techniniai reglamentai, statybos bei statinių naudojimo ir priežiūros taisyklės, standartai, techniniai liudijimai, metodiniai nurodymai, rekomendacijos. Normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatomi normuojami atstumai tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų (Statybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis). Taigi statybos techniniai reglamentai yra Statybos įstatymo nustatytų reikalavimų įgyvendinimą nustatantys teisės aktai.

Nagrinėjamoje byloje vertinant atsakovo pastatyto statinio teisėtumą aktualus aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, kurio 192.1 punkte nustatyta, kad pastatų atstumas iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai, jeigu pastatai yra 1-2 aukštų. To paties reglamento 1 priedo 4 punkte nurodyta, kad, mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raštu. Šioje normoje įtvirtinta statytojo pareiga laikytis nustatytų atstumų iki kaimyninio žemės sklypo ribos ir kaimyninio žemės sklypo savininko (naudotojo) teisė sutikti arba nesutikti, kad atstumai būtų mažesni. Teisėjų kolegija pažymi, kad statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai nėra savitiksliai: jais siekiama užtikrinti, kad statybos darbai būtų atliekami nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesukeltų grėsmės kitiems asmenims, todėl šie reikalavimai negali būti vertinami kaip formalus teisės būti statytoju kaip vienos iš nuosavybės teisės įgyvendinimo formų ribojimas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad STR normos, nustatančios atstumus nuo pastato iki kaimyninio žemės sklypo ribos, yra imperatyvaus pobūdžio, turi tam tikrų viešųjų tikslų. Teisės aktuose nenustatyta galimybės keisti šiuos atstumus teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio laisvu susitarimu. Tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinį mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas negali tokio atsisakymo nuginčyti.

Bylą nagrinėję teismai, padarydami išvadą, kad norminių statybos aktų reikalavimų nesilaikymas savaime nepatvirtina, jog pažeidžiamos kaimyninio žemės sklypo savininko teisės, netinkamai aiškino ir taikė pirmiau nurodyto Statybos techninio reglamento nuostatas.

Dėl reikalavimo pripažinti statinio statybą neteisėta

Bylos duomenimis, atsakovo statinys pastatytas 0,01–2,67 m atstumu iki kasatorės sklypo ribos. Byloje taip pat pripažinta, kad atsakovas statinį pastatė savavališkai, be statybos leidimo ir statinio projekto. Nei ieškovės, nei jos dukters, kuri iki 2004 m. birželio 28 d. dovanojimo sutarties sudarymo buvo žemės sklypo savininkė, sutikimo dėl atstumo sumažinimo atsakovas neprašė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo statinys pastatytas pažeidžiant imperatyviuosius normatyvinio statybos techninio reglamento reikalavimus ir kasatorei šiuo dokumentu garantuojamas teises. Šis pažeidimas, vadovaujantis CK 4.103 straipsnio 1 dalimi, pripažintinas statinio (administracinio–sandėliavimo pastato) neteisėta statyba. Pripažinus statinio statybą neteisėta, taikytini CK 4.103 straipsnio 3 dalyje nustatyti padariniai, neperžengiant kasacinio skundo ribų.

Kasatorė ieškinyje reikalavo įpareigoti atsakovą likviduoti visus jos žemės sklype padarytus pažeidimus. Iš bylos duomenų matyti, kad žemei kompostuoti yra asfaltu padengta aikštelė, prie ginčo statinio išasfaltuotas kelias, kurie užima dalį kasatorės žemės sklypo. Asfalto dangos paklojimas svetimame žemės sklype neabejotinai priskirtinas prie pažeidimų, kurie trukdo žemės sklypo savininkui naudotis sklypu pagal jo paskirtį. Bylą nagrinėję teismai nurodytų pažeidimų nepašalino. Kasacinis teismas, remdamasis CPK 185 straipsniu ir konstatuodamas šio straipsnio nuostatų pažeidimą, sprendžia, kad teismai pareikštų reikalavimų ribose turėjo apginti ieškovės pažeistas teises, įpareigodami atsakovą pašalinti iš ieškovei priklausančio žemės sklypo asfalto dangą (CK 1.138 straipsnio 2 punktas).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalys, kuriomis atmesti ieškinio reikalavimai dėl ginčo statinio dalies nugriovimo ir atsakovo įpareigojimo pašalinti iš ieškovės žemės sklypo asfalto dangą, naikinamos ir priimamas naujas sprendimas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas) – šią ieškinio dalį patenkinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi kasacinis teismas priima naują sprendimą, tai, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad, patenkinus ieškinį iš dalies, atmesta pusė jame suformuluotų reikalavimų, priteisė ieškovės naudai iš atsakovo 1/2 dalį, t. y. 700 Lt, bylinėjimosi išlaidų. Kasaciniam teismui nauju sprendimu iš esmės patenkinus likusią 1/2 dalį ieškovės reikalavimų, ieškovei priteistina iš atsakovo likusi dalis – 700 Lt – jos turėtų ir pagrįstų bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

Apeliacinės instancijos teismas, atmetęs ieškovės apeliacinį skundą, priteisė iš jos 14,10 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei ir 2171,75 Lt atstovavimo išlaidų atsakovui. Kasaciniam teismui priėmus naują sprendimą ieškovės naudai, nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų naikintina. Ieškovei priteistina iš atsakovo 600 Lt (100 Lt žyminio mokesčio ir 500 Lt už advokato teisinę pagalbą) jos turėtų ir pagrįstų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė apmokėjo 2009 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitą–faktūrą už faktinių aplinkybių konstatavimą, todėl šios išlaidos jai neatlygintinos.

Už kasacinį skundą ieškovė sumokėjo 132 Lt žyminio mokesčio, taip pat turėjo 1000 Lt advokato pagalbos kasaciniame teisme išlaidų. Tenkinus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos, iš viso – 1132 Lt, priteistinos kasatorei iš atsakovo UAB „Juknevičiaus kompostas“.

Byloje esančių pažymų apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, duomenimis, šioje byloje patirta 67,85 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Atsižvelgiant į bylos baigtį, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo UAB „Juknevičiaus kompostas“ (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. sprendimo dalį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 30 d. nutarties dalį, kuriomis atmesti ieškovės reikalavimai įpareigoti atsakovą per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinio dalį, pastatytą arčiau kaip 3 m iki jos žemės sklypo ribos, bei per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš ieškovės žemės sklypo asfalto dangą, panaikinti ir dėl šios ieškinio dalies priimti naują sprendimą – nurodytus ieškovės reikalavimus patenkinti.

Įpareigoti atsakovą UAB „Juknevičiaus kompostas“ per šešis mėnesius nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos nugriauti statinio, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, pastatytą arčiau kaip 3 m iki ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos.

Įpareigoti atsakovą UAB „Juknevičiaus kompostas“ per du mėnesius nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pašalinti iš ieškovės žemės sklypo asfaltuotą dangą.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 30 d. nutarties dalį, kuria priteista iš ieškovės 14,10 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei ir 2171,75 Lt atsakovui jo turėtoms advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.

Kitas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo bei nutarties dalis palikti nepakeistas.

Paskirstyti bylinėjimosi išlaidas:

priteisti ieškovei A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo UAB „Juknevičiaus kompostas“ (j. a. kodas (duomenys neskelbtini)) 2432 Lt (du tūkstančius keturis šimtus trisdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų;

priteisti iš atsakovo UAB „Juknevičiaus kompostas“ į valstybės biudžetą 67,85 Lt (šešiasdešimt septynis litus 85 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Juozas Šerkšnas

Pranas Žeimys