L. L. pagal BK 22 str., 178 str. 5 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-86-628/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44585-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.10.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. L. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nuosprendis – L. L. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, bei septynios nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuotos į vieną tęstinę veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė L. L. paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams.

Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nuosprendžiu L. L. buvo nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį (viena nusikalstama veika) bei BK 178 straipsnio 4 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (septynios veikas), už kiekvieną iš padarytų veikų paskiriant areštą penkiolikai parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė L. L. paskirta areštas devyniasdešimčiai parų. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir galutinė bausmė L. L. paskirta areštas šešiasdešimčiai parų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. L. L. nuteistas už tai, kad, turėdamas bendrą tyčią gauti lėšų pragyvenimui, 2022 m. lapkričio 2 d. iš parduotuvės „Iki“, esančios Piniavos skg. 10-1, Panevėžyje, pagrobė įvairių prekių, t. y. svetimą UAB „Palink“ priklausantį bendros 156,54 Eur vertės turtą; 2022 m. lapkričio 11 d. iš parduotuvės „Iki“, esančios Piniavos skg. 10-1, Panevėžyje, pagrobė įvairių prekių, t. y. svetimą UAB „Palink“ priklausantį bendros 176,65 Eur vertės turtą; 2022 m. lapkričio 18 d. iš parduotuvės „Iki“, esančios Piniavos skg. 10-1, Panevėžyje, pagrobė įvairių prekių, t. y. svetimą UAB „Palink“ priklausantį bendros 210,60 Eur vertės turtą; 2022 m. lapkričio 22 d. iš parduotuvės „Lidl“, esančios Kosmonautų g. 14, Panevėžyje, pagrobė svetimą UAB „Lidl Lietuva“ priklausantį turtą – akumuliatorinį dulkių siurblį „Leifheit“, kurio vertė 199,90 Eur; 2022 m. gruodžio 5 d. iš parduotuvės „Iki“, esančios Lėvens g. 10, Vaivadų k., Panevėžio r., pagrobė įvairių prekių, t. y. svetimą UAB „Palink“ priklausantį bendros 152,80 Eur vertės turtą; 2023 m. sausio 9 d. iš parduotuvės „Norfa“, esančios Klaipėdos g. 143A, Panevėžyje, pagrobė įvairių prekių, t. y. svetimą UAB „Norfos mažmena“ priklausantį bendros 153,07 Eur vertės turtą; 2023 m. sausio 15 d. iš parduotuvės „Rimi“, esančios Savitiškio g. 61, Panevėžyje, pagrobė įvairių prekių, t. y. svetimą UAB „Rimi Lietuva“ priklausantį bendros 150,17 Eur vertės turtą. Taip pat L. L. 2022 m. lapkričio 24 d. iš parduotuvės „Promo Cash&Carry“, esančios Klaipėdos g. 153B, Panevėžyje, pasikėsino pagrobti įvairių prekių, t. y. svetimą UAB „Sanitex“ priklausantį bendros 273 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo L. L. baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, nes neteisingai L. L. nuteisė už aštuonias atskiras nusikalstamas veikas ir nepagrįstai laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 22 d. iki 2023 m. sausio 15 d. jo padarytų nusikalstamų veiksmų nevertino kaip tęstinės nusikalstamos veikos, nurodytos BK 178 straipsnio 1 dalyje. Iš bylos duomenų matyti, kad L. L. laikotarpiu, kuriuo vykdė skundžiamame nuosprendyje aptariamas vagystes iš parduotuvių, nedirbo, nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neturėjo nuolatinių pajamų, vogė reguliariai, į parduotuves ėjo jau turėdamas tikslą iš jų ką nors pavogti, o vėliau parduoti vogtas prekes; vogė paklausias ir lengvai realizuojamas prekes. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad L. L. veiksmai buvo iš anksto apgalvoti, motyvuoti ir kryptingi. Tai patvirtina jo bendrą tyčią pasiekti užsibrėžtą tikslą, t. y. pragyvenimui užsidirbti iš vagysčių.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistasis L. L. prašo priimti teisingą sprendimą. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Byloje neįrodyta, kad kasatorius nuo 2022 m. lapkričio 2 d. iki 2023 m. sausio 15 d. darė vieną tęstinę veiką. Per nurodytą laikotarpį kasatorius padarė septynis nusižengimus, kurių neplanavo daryti, tačiau susiklostė tokios aplinkybės, kai nebuvo apsaugos darbuotojų, o pinigų sumokėti už prekes trūko. Vagystės padarytos iš atskirų parduotuvių skirtingu laikotarpiu, vis kitomis aplinkybėmis. Šios veikos negali būti laikomos viena tęstine veika. Prokuroras pirmosios instancijos teisme taip pat prašė bausmių už atskiras nusikalstamas veikas, o po teismo persigalvojo ir padavė apeliacinį skundą, prašydamas veikas perkvalifikuoti į vieną tęstinį nusikaltimą. Apeliacinės instancijos teismas veikas perkvalifikavo neteisingai. Visos veikos sudaro nežymią žalą, penkiose veikose vos keliais eurais viršijama 150 Eur suma. Kasatorius gailisi dėl padarytų veikų.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Paškevičius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo šį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, susiklosčiusią teismų praktiką, teisingai L. L. padarytas nusikalstamas veikas kvalifikavo kaip vieną tęstinę veiką. Vagysčių bylose įmanomi atvejai, kai atskirus tęstinės nusikalstamos veikos veiksmus skiria tiek didelis laiko tarpas, tiek vagiama iš skirtingų šaltinių, tačiau veika gali būti pripažinta tęstine, jei nustatoma, kad visas veikas jungia bendras kaltininko sumanymas.

4.2. Pagal bylos duomenis matyti, kad L. L. vogė reguliariai, į parduotuves ėjo jau turėdamas susiformavusį tikslą iš jų ką nors pavogti, netgi turėjo susiformavusį vogtų daiktų pirkėjų ratą ar išankstinį pirkėją vogtam daiktui. Nors kasaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad vagysčių neplanavo, tačiau taip pat pripažįsta, kad jam trūko pinigų. Bylai aktualiu laikotarpiu L. L. nedirbo, nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje, todėl neturėjo nuolatinių pajamų, tačiau žinojo, iš kokių parduotuvių lengviau pasiimti, išsinešti vogtus daiktus. Vagystės L. L. buvo prieinamas būdas įgyvendinti savo tikslą, nes kitaip prasimanyti pajamų, pagal bylos duomenis, galimybių jis neturėjo ir nenorėjo.

4.3. Kasacinio skundo argumentai nepaneigia apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvų bei daromų išvadų, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo L. L. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasatoriaus padarytų vagysčių kvalifikavimo kaip vienos tęstinės veikos

6. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu jo padarytas nusikalstamas veikas (vagystes iš parduotuvių) kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, nurodytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

7. Pagal BK 63 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą nuostatą, nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos situacijos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008, 2K-20-976/2022).

8. Taigi pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Antras būtinas požymis yra susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai, – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos. Praktikoje, taip pat ir vagysčių bylose, įmanomi atvejai, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos veiksmus gali skirti tiek didelis laiko tarpas, tiek ir vagiama gali būti iš skirtingų šaltinių, tačiau veika gali būti pripažinta tęstine, jei nustatoma, kad visas veikas jungia bendras kaltininko sumanymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-51-719/2023).

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, 2K-7-96/2012). Kita vertus, sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, jog ir toliau darys tą patį. Sumanymas nuolatos pasipelnyti, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų buvo įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus, naudojant tuos pačius būdus ir priemones, ne kartą pripažintas tęstinės veikos elementu ir turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų bylose (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2004, 2K-446/2008, 2K-112-788/2015, 2K-555-788/2015, 2K-207-788/2021). Taigi, įrodinėjant ir vertinant bendrą suvokimą, svarbu ne tik kaltininko prisipažinimas ar neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir, be kita ko, turi būti išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2014, 2K-497/2014, 2K-186-689/2020, 2K-P-51-719/2023 ir kt.).

10. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nuteistasis dviejų mėnesių laikotarpiu (nuo 2022 m. lapkričio 2 d. iki 2023 m. sausio 15 d.) per septynis kartus iš parduotuvių pagrobė 1199,73 Eur vertės prekių ir vieną kartą pasikėsino pagrobti 273 Eur vertės prekių. Kasatorius vogė reguliariai, tarp įvykdytų vagysčių buvo nedideli laiko tarpai, visos vagystės įvykdytos iš parduotuvių, esančių Panevėžyje ir Panevėžio rajone (trys iš aštuonių vagysčių buvo įvykdytos iš tos pačios – UAB „Palink“ priklausančios parduotuvės „Iki“, esančios Piniavos skg. 10-1, Panevėžyje). Iš parduotuvių buvo pavogti lengvai parduodami daiktai – alkoholiniai gėrimai, šiuos nuteistasis iš karto po įvykdytų vagysčių ir pardavė; viena vagystė, t. y. dulkių siurblio, įvykdyta iš anksto paprašius kitam asmeniui.

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad laikotarpiu, kuriuo buvo padarytos vagystės, L. L. nedirbo, nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje, neturėjo nuolatinių pajamų. Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. lapkričio 25 d. ir 2023 m. vasario 13 d. apklaustas kaip įtariamasis L. L. prisipažino įvykdęs jam inkriminuotas vagystes ir nurodė, kad tai darė, nes jam reikėjo pinigų; pavogtus daiktus iškart pardavė. Pirmosios instancijos teismo 2023 m. gegužės 23 d. posėdyje L. L. nurodė, kad pinigų jam reikėjo maistui nusipirkti, už butą susimokėti, t. y. pragyventi; nurodė, kad vogtus butelius pardavė už pusę kainos, norinčiųjų pirkti buvo daug.

12. Taigi, nors kasaciniame skunde L. L. teigia, kad jo padarytos nusikalstamos veikos negali būti laikomos viena tęstine veika, ir nurodo, kad jis nebuvo šių veikų suplanavęs, vagystės padarytos iš atskirų parduotuvių, skirtingu laikotarpiu, vis kitomis aplinkybėmis, tačiau tiek byloje nustatytos veikų padarymo aplinkybės (nedideli laiko tarpai tarp vagysčių; neteisėtų veiksmų intensyvumas, sistemingumas, veikimas panašiais metodais), tiek pavogtų daiktų pobūdis (lengvai realizuojamos prekės), nuteistojo paaiškinimai patvirtina, kad vagystės ir vogtų daiktų perpardavimas buvo nuteistojo pragyvenimo šaltinis. Pažymėtina, kad savo neteisėtų veiksmų nuteistasis nenutraukė net ir po to, kai 2022 m. lapkričio 24 d. pasikėsinęs įvykdyti vagystę buvo sulaikytas parduotuvės „Promo Cash&Carry“ darbuotojų (po šio įvykio jis įvykdė dar tris vagystes). Byloje nėra duomenų, rodančių, kad nuteistasis būtų siekęs gauti pajamų kitais – teisėtais – būdais.

13. Aptarti duomenys leido apeliacinės instancijos teismui padaryti išvadą, kad L. L. turėjo bendrą sumanymą vogti iš parduotuvių ir taip gauti lėšų pragyvenimui; tokius veiksmus nuteistasis tęsė tol, kol buvo sulaikytas pradėjus ikiteisminį tyrimą. Darydamas šioje byloje inkriminuotas vagystes, L. L. veikė bendra tyčia. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, kvalifikavęs L. L. vagystes kaip vieną, BK 178 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, tinkamai vadovavosi teismų praktikos nuostatomis ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo L. L. kasacinį skundą.

Teisėjai

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Artūras Pažarskis

Sigita Jokimaitė