G. B. pagal BK 287 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-19-697/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03583-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.27.2;

2.1.14

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,

išteistojo G. B. gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Eglės Kirpienės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo nuteistojo G. B. apeliacinis skundas patenkintas, panaikinta Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. nuosprendžio dalis, kuria G. B. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 287 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą (2020 m. sausio 18 d. veika), ir priimtas naujas nuosprendis: G. B. pagal BK 287 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiosios R. S. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Kita Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. nuosprendžiu G. B. buvo nuteistas pagal BK 287 straipsnio 1 dalį 3500 Eur (70 MGL) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. sausio 24 d. 12.55 val. iki 2020 m. sausio 25 d. 11.15 val. (viena para), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir galutinė bausmė paskirta 3400 Eur (68 MGL) dydžio bauda, ją nustatyta sumokėti per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteista iš G. B. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. S. 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. G. B. išteisintas pagal BK 287 straipsnio 1 dalį dėl kaltinimo tuo, kad grasino valstybės tarnautojui, t. y. 2020 m. sausio 18 d. apie 20.40 val. Marijampolėje, Vytauto g., prie pastato Nr. 42, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės apskrities VPK) Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių 1-ojo būrio vyriausiajai patrulei R. S. (įvykio metu buvusi pavardė – Č.) atliekant tarnybinę užduotį – neviešą patruliavimą greičio matavimo prietaisu „PoliScan FM1 Nr. 2“, sėdint tarnybiniame automobilyje „VW Caddy“, priėjo prie tarnybinio automobilio ir, panaudodamas psichinę prievartą – grasindamas susidoroti su pareigūne R. S., išsakė: „ką čia dirbi, mink iš čia greičiau, ko čia stovi, kokiu greičiu važiavau“, „durne tu, ką čia šneki, lope, dink iš čia, debile, aš dabar niekur netrauksiu savo mašinos, kad matuot greičio negalėtum, tu pamatysi, kas tau bus, Marijampolė mažas miestas, sužinosiu, su kokia mašina važinėji, nereikės daugiau matuot ir važinėt, ragas tau – atsakau“, taip reikalavo iš valstybės tarnautojos atlikti veiksmus jo ir kitų naudai – patraukti prietaisą, matuojantį automobilių greitį.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo G. B. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos duomenis, taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl to nepagrįstai nusprendė, kad kaltinime nurodyti G. B. veiksmai atitinka visus BK 287 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Šiuo atveju G. B. kaltinime nurodytos frazės atitinka grasinimo sąvoką, tačiau nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad šis poveikis sukėlė nukentėjusiajai policijos pareigūnei tokio pobūdžio išgyvenimus, kurie sudarytų prielaidas G. B. veiksmus vertinti kaip psichinę prievartą prieš ją, neteisėtai siekiant, kad policijos pareigūnė nutrauktų tarnybines funkcijas, o kartu ir kilti baudžiamajai atsakomybei. Nors nukentėjusioji parodė, kad dėl G. B. išsakytų frazių ji buvo išsigandusi, ir tai patvirtino policijos pareigūnai N. N. ir A. K., įvertinus aplinkybę, kad nukentėjusioji dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi praėjus 6 dienoms po įvykio, kyla abejonių, kad, remiantis nukentėjusiosios individualiu suvokimu, būtent po pirmojo įvykio 2020 m. sausio 18 d. ji patyrė psichinę prievartą, kuri pagal savo pobūdį galėtų užtraukti G. B. baudžiamąją atsakomybę. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti apie G. B. išsakytų grasinimų realumą. Nors nukentėjusioji po įvykio susisiekė su savo kolegomis ir jiems nurodė apie kilusią konfliktinę situaciją, tačiau nuteistojo reikalavimų ji neįvykdė, greičio matavimo prietaiso nepatraukė ir, nuteistajam iš įvykio vietos nuvažiavus, toliau tęsė savo tarnybines funkcijas. G. B. veiksmai buvo pavienio, ne sistemiško pobūdžio, reiškiami spontaniškai kilus nepasitenkinimui dėl to, jog greičio matuokliu buvo užfiksuotas jo transporto priemonės viršytas greitis, šie veiksmai netruko ilgą laiko tarpą, o nukentėjusiajai neįvykdžius reikalavimo patraukti greičio matavimo prietaisą, nuteistasis jokių teisei priešingų veiksmų nesiėmė, iš įvykio vietos išvažiavo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl visuomenėje priimtų elgesio normų ir moralės reikalavimų neatitinkančių veiksmų G. B. galėtų kilti administracinė ar kitokio pobūdžio, bet ne baudžiamoji atsakomybė.

III. Kasacinio skundo argumentai

3. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja E. Kirpienė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį be pakeitimų. Kasatorė skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 11 straipsnį ir 287 straipsnio 1 dalį, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Šios instancijos teismas nepagrįstai G. B. netaikė baudžiamosios atsakomybės už padarytą pavojingą, baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką.

3.2. BK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas psichinę prievartą reikalavo iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai. Šios nusikalstamos veikos tiesioginis objektas yra normali konkrečių valstybės tarnautojų ar viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų veikla. Analizuojamo straipsnio prasme pirmiausia ginama ne apskritai šių asmenų psichinė būsena ir ne jų asmeninė veiklos laisvė, bet valstybės tarnybos ir viešojo administravimo srityje atsirandančių tam tikrų konkrečių visuomeninių santykių turinys.

3.3. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad BK 287 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas priskiriamas formaliems nusikaltimams, t. y. veika laikoma baigta po psichinės prievartos panaudojimo, nustačius subjektyviuosius požymius – asmens tyčią ją panaudoti bei tikslą – siekį paveikti tarnybines funkcijas atliekantį asmenį, be kita ko, nutraukti atliekamus teisėtus veiksmus, tačiau šias teismų praktikos suformuotas nuostatas skundžiamame nuosprendyje paneigė prieštaringais motyvais, nurodydamas, kad nors ir nustatyta, jog nukentėjusioji savo išgąstį ir baimę išsakė savo kolegoms N. N. ir A. K., kurie tai patvirtino apklausti kaip liudytojai, tačiau nukentėjusioji parašė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo tik po kelių dienų. Tuo remdamasis teismas nepagrįstai nusprendė, kad nėra vieno iš nusikalstamos veikos požymių – psichinės prievartos žodžiais prieš nukentėjusiąją panaudojimo.

3.4. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos, kad psichinės prievartos panaudojimo intensyvumą ir pobūdį asmuo, prieš kurį ji buvo panaudota, neabejotinai suvokia individualiai būtent įvykio metu ir tolesni veiksmai, vertinant nukentėjusiosios apsisprendimą kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, yra tik papildomos aplinkybės, kurios, atsižvelgiant į visumą šios išnagrinėtos bylos aplinkybių, rodo, kad nusikalstama veika padarė didelį neigiamą poveikį nukentėjusiajai, šis poveikis truko ilgą laiką net ir po įvykio, ir ši veika yra pavojinga. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad policijos pareigūnė bet kuriuo metu galėjo pasitraukti iš grėsmę keliančios situacijos vietos. Iš bylos duomenų matyti, kad būtent to ir siekė G. B., t. y. jo veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymis – reikalavimas iš valstybės tarnautojo atlikti veiksmus jo naudai. Teismų praktikoje pažymėta, kad BK 287 straipsnio 1 dalies prasme daroma psichinė prievarta nėra savitikslė, ja nesiekiama vien įbauginti nukentėjusįjį; kartu su psichine prievarta turi būti keliami ir tam tikri reikalavimai, kurie yra būtinasis šio nusikaltimo požymis. Tai reiškia, kad nukentėjusiajam daromas tam tikras psichinis poveikis siekiant, kad šis, be kita ko, padarytų tam tikrus veiksmus kaltininko ar trečiųjų asmenų naudai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ2LTMwMy8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-346-303/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-346-303/2017">2K-346-303/2017</a>).

3.5. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad kaltinime nurodyti G. B. išsakyti teiginiai daugiausia sietini su asmens garbės bei orumo įžeidimu („durne tu“, „lope“, „debile“), o frazė „tu pamatysi, kas tau bus, Marijampolė – mažas miestas, sužinosiu, su kokia mašina važinėji, nereikės daugiau matuoti ir važinėti, ragas tau, atsakau“ formaliai atitinka grasinimo požymius, tačiau nusprendė, kad pagal savo intensyvumą, pobūdį ir situaciją, kurios metu ji buvo išsakyta, negali būti traktuojama kaip psichinė prievarta baudžiamojo įstatymo prasme, argumentuodamas tuo, kad teisėsaugos pareigūnai neetišką asmenų elgesį ir pasisakymus turi priimti kaip neišvengiamą savo profesinės veiklos dalį. Tokia teismo išvada prieštarauja suformuotai BK 287 straipsnio l dalies taikymo praktikai. Minėti išteisintojo G. B. išsakyti teiginiai negali būti vertinami izoliuotai nuo jo išsakyto reikalavimo pareigūnei. Be abejo, veika, kai asmenys kėsinasi tik į asmens garbę ir orumą, nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, tačiau veika, nukreipta į normalią valstybės tarnautojo ir viešojo administravimo subjektų veiklą, pasireiškianti psichinės prievartos panaudojimu ir neteisėtu reikalavimu iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai, yra pavojinga, uždrausta baudžiamojo įstatymo ir BK 11 straipsnio prasme yra nusikalstama.

3.6. Teismo nustatyta, kad G. B. tamsiu paros metu pravažiavęs apsuko savo automobilį, privažiavo prie pareigūnės, kuri sėdėjo automobilyje viena, savo automobilį pastatė taip, kad užstotų „trikojo“ objektyvus, išsakė agresyvius grasinimus ir reikalavimus nutraukti greičio matavimą, sėdo į automobilį ir tik netoli pavažiavęs švietė automobilio šviesomis į pareigūnę, taip ją akindamas, spausdamas automobilio akceleratorių ir keldamas variklio triukšmą. Šios pakankamai konkrečios ir aiškios aplinkybės patvirtina, kad išteisintojo veiksmuose yra nusikalstamos veikos, nurodytos BK 287 straipsnio 1 dalyje, požymių, tokie G. B. veiksmai yra pavojingi, užtraukiantys baudžiamąją atsakomybę.

3.7. Apeliacinis teismas konstatavo, kad G. B. veiksmuose nėra realumo ir akivaizdumo požymių, nes, jo vertinimu, veiksmai buvo pavienio pobūdžio, išreikšti spontaniškai, netruko ilgą laiką, o nukentėjusiajai neįvykdžius jo reikalavimo patraukti greičio matavimo prietaisą, jokių teisei priešingų veiksmų nesiėmė, iš įvykio vietos išvažiavo. Tačiau, kaip minėta, nagrinėjamo nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo psichinės prievartos panaudojimo, reikalaujant atlikti veiksmus kaltininko naudai, momento, nes įstatymų leidėjas nenurodo padarinių atsiradimo. Tai, kad nukentėjusysis išsigando ir atliko reikalaujamus veiksmus, pakeitė jų pobūdį ar apskritai susilaikė nuo tam tikrų veiksmų, veikai kvalifikuoti reikšmės neturi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgyLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-282/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-282/2010">2K-282/2010</a>, apeliacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMjY0LTYzNC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-264-634/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-264-634/2021">1A-264-634/2021</a>).

3.8. Šioje byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia tyčinę G. B. kaltę. Jis suvokė, kad, grasindamas pareigūnei susidorojimu, vertė policijos patrulę įvykdyti jo neteisėtus reikalavimus – nematuoti greičio, t. y. susilaikyti nuo šių veiksmų atlikimo jo naudai, ir norėjo taip elgtis. Pagal teismų praktiką BK 287 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos būtinasis subjektyviosios pusės požymis yra ne tik kaltė, pasireiškianti tiesioginės tyčios forma, bet ir specialus tikslas. Kaltininkas supranta, kad grasina valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui dėl jo tarnybinės veiklos, ir to nori. Psichinės prievartos panaudojimas yra priemonė tam tikram tikslui pasiekti – kaltininko ar kitų asmenų naudai iškart nutraukti teisėtus nukentėjusiojo veiksmus arba atlikti neteisėtus veiksmus, arba pasiekti, kad nukentėjusysis atitinkamus veiksmus padarytų ateityje.

3.9. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad sutinka su gynėjo apeliacinės instancijos teismo posėdyje išsakytais teiginiais dėl įvykio kilimo priežasties, t. y. kad įvykis kilo užfiksavus nuteistojo transporto priemonės greitį policijos naujai pradėtu naudoti greičio matavimo prietaisu – „trikoju“. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu G. B. paaiškino, kad jis suprato, jog buvo nufotografuotas greičio matuokliu, buvo nepatenkintas tokia situacija. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad G. B. išsakė kaltinime nurodytus grasinimus ir reikalavimą, kad ji nematuotų greičio. Nukentėjusiajai išsakytus reikalavimus patvirtino ir pareigūnai N. N. ir A. K.. Tokių G. B. žodžių apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nevertino kaip subjektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio – specialaus tikslo, taip netinkamai rėmėsi formuojama teismų praktika dėl BK 287 straipsnio l dalies taikymo.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos E. Kirpienės kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 287 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymių

5. Pagal BK 287 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas panaudodamas psichinę prievartą reikalavo iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai. Objektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai reiškiasi: 1) psichinės prievartos panaudojimu; 2) reikalavimu iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų naudai.

6. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal BK 287 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyta ne tik tai, jog jis prieš valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį panaudojo psichinę prievartą, tačiau kartu su psichine prievarta turi būti keliami reikalavimai atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai. Taigi būtinasis šio nusikaltimo požymis yra ryšys tarp psichinės prievartos panaudojimo ir reikalavimo atlikti tam tikrus veiksmus. Nukentėjusioji vykdė savo tarnybines funkcijas prižiūrėdama greičio matavimo įrenginį ir šiai situacijai būdinga tai, kad pati neturėjo jokio tiesioginio kontakto ir nepareiškė reikalavimų ar nurodymų G. B., kas galėtų sukelti asmeninį nepasitenkinimą ar provokuotų konfliktą su pareigūnu. Šioje situacijoje pats išteisintasis G. B., pastebėjęs, kad vairuodamas automobilį buvo užfiksuotas viršijęs leistiną greitį, sustojo, pastatė automobilį priešais greičio matavimo įrenginį ir, kaip nurodyta kaltinime, grasinimais ir įžeidžiančiais žodžiais išreiškė nepasitenkinimą bei reikalavimą nutraukti greičio fiksavimo įrenginio naudojimą Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių 1-ojo būrio vyriausiajai patrulei R. S.. Kaip jau buvo minėta, G. B. agresyvus elgesys pasireiškė ne dėl pareigūnės nepagrįstų ar keliančių abejonių teisėtumu veiksmų, o dėl nustatyta tvarka atliekamų tarnybinių funkcijų. Ši aplinkybė rodo, kad G. B. nepasitenkinimą ir agresyvų elgesį, pasireiškusį grasinimais, sukėlė nukentėjusiosios teisėta tarnybinė veikla atliekant neviešą patruliavimą greičio matavimo prietaisu.

7. Grasinimai ir įžeidimai yra psichinė prievarta prieš kitą asmenį. Psichinė prievarta yra viena iš pavojingų asmens elgsenos pasireiškimo formų, kaltininko sąmoningai nukreipiama į nepageidaujamų psichinių pojūčių, apibūdinamų kaip emocinis stresas, sukėlimą. Pagal teismų nustatytas bylos aplinkybes išteisintojo G. B. psichinė prievarta pasireiškė grasinamojo turinio frazėmis „<...> aš dabar niekur netrauksiu savo mašinos, kad matuot greičio negalėtum, tu pamatysi, kas tau bus, Marijampolė mažas miestas, sužinosiu, su kokia mašina važinėji, nereikės daugiau matuot ir važinėt, ragas tau – atsakau“. Pažymėtina tai, kad G. B. savo agresiją demonstravo prieš moterį, būdamas fiziškai pranašesnis, tamsiu paros metu. Kartu grasinimas buvo sustiprintas ir įžeidžiančiais žodžiais, taip siekiant pažeminti nukentėjusiąją ir parodant savo agresyvią dominuojančią poziciją šioje nesaugioje nukentėjusiajai situacijoje. Visi šie išteisintojo veiksmai – ne tik verbaliniai, bet ir demonstratyvus automobilio pastatymas, užstatant greičio matavimo įrenginio fiksuojamą perimetrą, policijos pareigūnės įžeidinėjimas ir grasinimai susidoroti – tai priešingas teisei, pavojingas tyčinis poveikis nukentėjusiajai, kuris pasireiškė reikalavimu susilaikyti nuo veiksmų, kuriuos ji atliko vykdydama tarnybines funkcijas, atlikdama greičio matavimo kontrolę – neviešą patruliavimą greičio matavimo prietaisu „PoliScan FM1 Nr. 2“. Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais motyvais, kad nors G. B. išsakytos frazės atitinka grasinimo sąvoką, tačiau nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad šis poveikis sukėlė nukentėjusiajai policijos pareigūnei tokio pobūdžio išgyvenimus, kurie sudarytų prielaidas G. B. veiksmus vertinti kaip psichinę prievartą prieš ją, neteisėtai siekiant, kad policijos pareigūnė nutrauktų tarnybines funkcijas, o kartu ir baudžiamajai atsakomybei kilti.

8. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos manymu, grasinimai ir įžeidinėjimai, automobilio pastatymas, uždengiant greičio matavimo prietaisą, – tai sąmoningi, tyčiniai išteisintojo veiksmai, kuriais jis siekė padaryti neteisėtą poveikį nukentėjusiosios psichikai, ją įbauginti, sukeliant jai vienokio ar kitokio stiprumo baimės jausmą. Pažymėtina, kad ir tamsus paros metas, akivaizdi G. B. fizinės jėgos persvara nors ir nesusiję su paties išteisintojo veiksmais, tačiau išteisintasis G. B. suprato, kad šie faktai yra palankūs jam sukuriant stresinę situaciją nukentėjusiajai, ją įbauginant. Nukentėjusiosios bauginimo proceso metu grasinimai ir įžeidimai, kaip savarankiška psichinės prievartos forma, pirmiausia yra nukreipti į asmens psichiką, taip siekiant paveikti nukentėjusiojo valios susiformavimo ar valios įgyvendinimo laisvę, t. y. laisvę pasirinkti pageidaujamą elgesio variantą – vykdyti tarnybinę užduotį neviešą patruliavimą greičio matavimo prietaisu „PoliScan FM1 Nr. 2“. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teisingai nurodyta, kad kaltinamojo pasakytų žodžių turinys, jo elgesys (pakeltas tonas, po pokalbio švietimas į nukentėjusiąją automobilio šviesomis ir greičio pedalo spaudimas) rodo grasinimų realumą, akivaizdų grasinimą susidoroti su policijos pareigūne, jos bauginimą. G. B. netgi nedviprasmiškai išsakė mintis, kad nukentėjusioji pamatys, kas jai bus, kad jis sužinos, kokį asmeninį automobilį ji vairuoja, kad policijos pareigūnei bus „ragas“. Tai, kad G. B. išsakyti grasinimai pareigūnei atrodė realūs ir ją iš tiesų įbaugino, patvirtina ir nukentėjusiosios parodymai, kad ji buvo viena, išsigando, paskambino savo kolegai ir pasakė, kokia yra situacija, nes nežinojo, ko tikėtis. Akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl G. B. išsakytų grasinimų jautėsi nesaugiai ir susiejo tai su tiesiogine grėsme.

9. Taigi įvykio faktinių aplinkybių analizė suteikia pagrindą daryti išvadą, kad kaltininkas atliko bauginamojo pobūdžio veiksmus, turėdamas tyčią įbauginti konkrečiai nukentėjusiąją, jo grasinimai turėjo realų pobūdį paveikti nukentėjusiosios valią ir tokiu psichinio poveikio būdu siekti savo reikalavimo iš nukentėjusiosios – nutraukti tarnybinės užduoties vykdymą. Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais teiginiais, kad nukentėjusiosios susisiekimas po įvykio su savo kolegomis, nurodant jiems apie kilusią konfliktinę situaciją, G. B. reikalavimų neįvykdymas, greičio matavimo prietaiso nepatraukimas ir tolesnis savo tarnybinių funkcijų tęsimas, G. B. iš įvykio vietos nuvažiavus, rodo, jog ji susitvarkė su stresine situacija, todėl nevertintini kaip tokio pobūdžio psichinė prievarta, dėl kurios panaudojimo prieš policijos pareigūną tai pateisintų asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, kaip ultima ratio (paskutinė priemonė), taikymo būtinybę. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nukentėjusioji, sėdėdama automobilyje, turėjo galimybę bet kada pasitraukti iš tos vietos, kur G. B. sukėlė konfliktą. Tokiomis frazėmis teismas nihilistiškai paneigia profesinės pareigos vykdymo imperatyvą. Eismo reguliavimas mieste, vykdant transporto priemonių greičio kontrolę, yra itin svarbi viešojo administravimo funkcija, nes tai nėra savitikslė veikla matuojant greitį, o priemonė, kuria yra saugoma žmonių sveikata ir gyvybė. Tai, kad nukentėjusioji sugebėjo susitvarkyti su stresine situacija, nors patyrė didelį išgąstį ir baimę dėl susidorojimo, negali nulemti G. B. veiksmų teisinio vertinimo ir jų pavojingumo laipsnio. Visiškai netinkami nagrinėjamo įvykio situacijai apeliacinės instancijos teismo teiginiai, kad teisėsaugos pareigūnai, įvertindami savo darbo specifiką, neturi iškelti aukštų etikos ir moralės reikalavimų asmenims, su kuriais susiduria vykdydami teisėsaugos tarnybines funkcijas, nes tai yra asmenys, kurie ne savo noru yra administracinių nusižengimų ar netgi baudžiamojo persekiojimo procese ir patiria stresinę būseną dėl jiems gresiančios atsakomybės. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji vykdė neviešą patruliavimą su greičio matavimo prietaisu, todėl jos veikla nebuvo susijusi su tiesioginiu darbu ir kontaktu su asmenimis, ji tik aptarnavo ir prižiūrėjo greičio matavimo įrenginį. Todėl, atsižvelgiant į nukentėjusiosios tuo metu atliekamas tarnybinės funkcijas, apeliacinės instancijos teismo pirmiau išdėstyti reikalavimai pareigūnei dėl didesnės tolerancijos įžeidžiančiam ir grasinančiam pažeidėjo elgesiui yra pertekliniai.

10. BK 287 straipsnio 1 dalyje nurodyta veika yra formaliosios sudėties, todėl nereikalauja padarinių ir laikoma baigta nuo to momento, kai buvo panaudota psichinė prievarta reikalaujant iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai. Pagal teismų praktiką, BK 287 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyviajai pusei būdinga ne tik tiesioginė tyčia, bet ir specialusis tikslas, kuriuo siekiama kaltininko ar kitų asmenų naudai nutraukti teisėtus pareigūno veiksmus ar siekiama, kad pareigūnas atliktų neteisėtus veiksmus.

11. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi teismų nustatytomis aplinkybėmis ir jau pirmiau išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad G. B. suvokė, jog, grasindamas pareigūnei susidorojimu, vertė policijos patrulę vykdyti jo neteisėtus reikalavimus – nematuoti greičio, ir norėjo taip elgtis, todėl tokie jo veiksmai visiškai atitinka BK 287 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius.

Dėl prašymo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą

12. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja E. Kirpienė padavė kasacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti G. B. apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį. Kadangi kasacinis skundas paduotas išteisintojo G. B. teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, jo gyvenamosios vietos ir elektroninio pašto adresais buvo išsiųstas teismo šaukimas apie 2022 m. sausio 18 d. rengiamą teismo posėdį žodinio proceso tvarka. Tačiau Lietuvos Aukščiausiajame Teisme apie teismo šaukimo išteisintajam įteikimą pažyma nebuvo gauta, taip pat apie šaukimo gavimą nebuvo patvirtinta ir elektroniniu paštu; pats išteisintasis į teismo posėdį neatvyko. Dėl to teismo posėdis buvo atidėtas. Atsižvelgus į šias aplinkybes, paskyrus naują bylos nagrinėjimo datą (2022 m. kovo 16 d.), buvo ne tik išsiųstas šaukimas išteisintajam jo gyvenamosios vietos ir elektroninio pašto adresais, bet ir kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad išteisintajam G. B. būtų užtikrintas gynėjo dalyvavimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 51 straipsnio 2 dalies pagrindu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priėmė sprendimą išteisintajam G. B. parinkti gynėją advokatą A. Palamarčuką, šis ir atstovavo jo interesams nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme.

13. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pažymą dėl teisinės pagalbos išlaidų (2022 m. kovo 17 d., Nr. APD-2022-02215). Pažymoje nurodyta, kad išteisintajam G. B. buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19-697/2022, todėl iš G. B. valstybės naudai priteistina 108,40 Eur suma.

14. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (2020 m. birželio 26 d. įstatymo redakcija). BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimo turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016 ir kt.).

15. Remiantis aptartu proceso išlaidų atlyginimo teisiniu reglamentavimu ir šiuo klausimu suformuota teismų praktika, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes ir į tai, kad prokuratūros pateiktas kasacinis skundas tenkinamas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo iš G. B. tenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu, 106 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 28 d. nuosprendį G. B. baudžiamojoje byloje ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. nuosprendį be pakeitimų.

Priteisti iš nuteistojo G. B. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 108,40 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą.

Teisėjai Artūras Ridikas

Artūras Pažarskis

Alvydas Pikelis