Baudžiamoji byla Nr. 2K-49-495/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20806-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,
nukentėjusiajam E. A., jo atstovei advokatei Violetai Savickienei,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo E. A. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo M. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių, įpareigojant bausmės vykdymo metu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu.
Iš nuteistojo M. N. nukentėjusiajam E. A. priteista 2651,35 Eur turtinės žalos, 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (10 651,35 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio dalies dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo bei 920 Eur advokato teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo.
Iš nuteistojo M. N. Kauno teritorinei ligonių kasai priteista 886,30 Eur žalos atlyginimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui – 1472,31 Eur žalos atlyginimo, patvirtinant sutartis dėl žalos mokėjimo dalimis, pagal kurias M. N. 2019 m. rugpjūčio 28 d. įsipareigojo: atlyginti Kauno teritorinei ligonių kasai 886,30 Eur turtinę žalą per 44 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d., kiekvieną mėnesį mokant po 20 Eur; atlyginti 1472,31 Eur turtinę žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., kiekvieną mėnesį mokant po 40,90 Eur.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 9 d. nutartis, kuria nuteistojo M. N. ir nukentėjusiojo E. A. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti iš dalies, nukentėjusiojo ir jo atstovės, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. M. N. nuteistas už tai, kad 2019 m. gegužės 19 d. apie 5.40 val. prie naktinio klubo „A“, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), tyčia trenkė kumščiu nukentėjusiajam E. A. į dešinės pusės žandikaulio sritį, taip padarė dvigubą apatinio žandikaulio lūžį, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam E. A. sveikatą.
II. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
2. Kasaciniu skundu nukentėjusysis E. A. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 9 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamuosius įstatymus – BK 41 straipsnį, 54 straipsnio l, 2 dalis, 48 straipsnį, dėl to buvo padarytos neteisingos išvados skiriant bausmę nusikaltimą padariusiam asmeniui. Taip pat teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, susijusius su įrodymų vertinimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis), nepašalino prieštaravimų ir abejonių, susijusių su kasatoriaus nurodytomis aplinkybėmis dėl nusikaltimą padariusio asmens prisipažinimo, jo girtumo, dėl jų pripažinimo lengvinančiomis ar sunkinančiomis aplinkybėmis.
2.2. Kasatoriaus teigimu, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, spręsdami bausmės M. N. klausimą, nesilaikė baudžiamojo įstatymo nuostatų reikalavimų ir teismų praktikoje suformuotų jų taikymo principų (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Vertindamas įrodymus ir skirdamas bausmę M. N., pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į itin svarbias ir neginčijamai nustatytas bylos aplinkybes: nusikaltimą M. N. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, padarė baigtą nusikaltimą; M. N. nusikalstami veiksmai prieš kasatorių buvo ypač įžūlūs – nukentėjusysis buvo užpultas netikėtai, iš nugaros, taip jam buvo atimta galimybė gintis; buvo užpultas viešoje vietoje, be jokios priežasties, be jokios kaltės. Skirdamas bausmę, teismas neįvertino nusikaltimo priežasties (jos visiško nebuvimo) ir būdo (smurtas, nieko nebandant išsiaiškinti), visiškai neatsižvelgė į M. N. nusikalstamais veiksmais sukeltas sunkias pasekmes, konstatuodamas tik tai, kad padarytas vienas nusikaltimas, kuris priskiriamas nesunkiems nusikaltimams. Kasatoriaus teigimu, teismas neįvertino jo sveikatai padarytos žalos dydžio ir M. N. nusikalstamų veiksmų sunkių pasekmių.
2.3. M. N. asmenybė, jį charakterizuojanti medžiaga neleidžia daryti išvados, kad švelniausia laisvės apribojimo bausmė yra pakankama jam nubausti. Jis ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Jis, būdamas Lietuvos sporto universiteto studentas (iš to darytina išvada, kad jis pakankamai sportiškas ir fiziškai stiprus), kaip niekas kitas turi žinoti, kad sportininkas negali savo fizinių duomenų naudoti smurtui prieš kitus asmenis. Jis, būdamas vedęs ir turėdamas mažametį vaiką, iki paryčių girtauja baruose, konfliktuoja su kitais asmenimis ir smurtauja prieš juos. Visos šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog M. N. asmenybė nėra teigiama.
2.4. Pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, bylą nagrinėję teismai tendencingai ir šališkai įvertino įrodymus ir nepagrįstai nepripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nors pats M. N. prisipažino tiesiogiai prieš nusikaltimą vartojęs alkoholinius gėrimus. Teismas apsiribojo nuteistojo paaiškinimu, kad išgertas alkoholis neturėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams prieš kasatorių. Baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad M. N. nusikaltimą padarė būdamas girtas, o aplinkybės, kad M. N. užpuolė visiškai nepažįstamą žmogų, jį sumušė 5.40 val. ryto, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jis buvo taip stipriai girtas, jog net nesugebėjo atskirti, kokį asmenį muša. Kasatoriaus nuomone, būtent apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir girtumas buvo pagrindinė nusikalstamo sumanymo susiformavimo ir jo realizavimo priežastis. Nusikalstamos veikos padarymo situacija rodo, kad M. N. nusikaltimo vietoje sunkiai orientavosi, nes, kaip pats nurodė, suklydęs ir sumušęs ne tą žmogų, kurį norėjo sumušti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296-942/2018). Todėl, kasatoriaus nuomone, duomenų, patvirtinančių, kad būtent tokia M. N. būsena lėmė neteisėtų veiksmų atlikimą, byloje pakanka.
2.5. Pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, bylą nagrinėję teismai tendencingai ir šališkai įvertino įrodymus, nepagrįstai M. N. prisipažinimą įvertino kaip nuoširdų ir pripažino tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teisėjų kolegija nepagrįstai interpretavo nukentėjusiojo apeliacinio skundo teiginius apie M. N. tariamą nuoširdų prisipažinimą, padarydama visiškai nepagrįstą išvadą, kad M. N. nuoširdų gailėjimąsi nukentėjusysis sieja tik su jam atlygintos žalos dydžiu, bet ne su nuteistojo išgyvenimais ir elgesiu. Kasatorius nurodo, kad tai buvo tik vienas iš jo apeliacinio skundo argumentų. Dėl kitų nukentėjusiojo argumentų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisakė, šališkai priimdama vien nuteistojo aiškinimus apie jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo, nors tie aiškinimai aiškiai prieštarauja jo elgesiui po nusikaltimo. M. N. elgesys po nusikaltimo, ikiteisminio tyrimo metu ir net teisminio nagrinėjimo metu bei šiuo metu visiškai nerodė ir nerodo jo nuoširdaus gailėjimosi dėl nukentėjusiajam padaryto negrįžtamo sveikatos sutrikdymo. Iki teismo posėdžio M. N. su kasatoriumi nesusisiekė, neatsiprašė, nepadėjo nei morališkai, nei materialiai. Tarsi pasityčiodamas, teisminio nagrinėjimo metu jis pervedė 200 Eur turtinei žalai atlyginti, greičiausiai tik todėl, kad to reikalavo įstatymas, kad būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, to M. N. ir prašė teismo. Pirmosios instancijos teismas, iš pateiktų įrodymų aiškiai matydamas, kokias sunkias pasekmes nukentėjusiajam sukėlė M. N. nusikalstama veika ir kiek jam kainuos bent dalinis sveikatos susigrąžinimas, skirdamas M. N. laisvės apribojimo bausmę, nepagrįstai netaikė ir net neaptarė galimybės taikyti BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatyto įpareigojimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (pagal 2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakciją, įsigaliojusią nuo 2020 m. liepos 1 d., toks įpareigojimas nurodytas BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punkte).
2.6. Pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, spręsdami nukentėjusiojo civilinių ieškinių klausimus. Baudžiamojoje byloje yra nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys, kuriuo jis prašo: priteisti jam iš M. N. 38 643,87 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje yra išdėstyti visi argumentai, pagrindžiantys ieškinio reikalavimus, ir pridėti visi rašytiniai įrodymai, patvirtinantys jau turėtas bei būsimas gydymosi išlaidas, todėl šiame kasaciniame skunde tai nekartojama. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nukentėjusiajam iš M. N. priteisė 2651,35 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nemotyvavo, kodėl nepriteisia viso kasatoriaus prašomo priteisti 38 643,87 Eur turtinės žalos atlyginimo, jos buvimas patvirtintas prie civilinio ieškinio pridėtais dokumentais. Spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimus, teismas detaliai išanalizavo šį klausimą reglamentuojančius įstatymus ir teismų praktiką, tačiau nepagrįstai priteisė tik 8000 Eur, o ne prašytus 20 000 Eur, kuriuos priteisti yra pagrindas, atsižvelgiant į kasatoriaus patirtus itin skaudžius išgyvenimus, t. y. į itin žalingas M. N. padaryto nusikaltimo pasekmes, padarytus sužalojimus, kurių ateityje nebus galima visiškai išgydyti. Savo reikalavimą priteisti 36 257 Eur būsimų gydymo išlaidų atlyginimą kasatorius nurodo pagrindęs byloje pateiktu gydymo planu, jame pagrįstai nurodyta, pagal kokį planą būtina atlikti gydymą ir kiek tos paslaugos kainuos. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme kasatorius nurodo pateikęs neginčijamus įrodymus, kad jo gydymas tikrai vyksta pagal šį planą ir jo patirta turtinė žala jau yra 7583,35 Eur. Odontologų paslaugos itin brangios. Kasatorius nurodo, kad lėšos jam reikalingos gydymui dabar ir jam jų nepakanka. Nuteistasis teismo nuosprendžiu negavo jokios prievolės bent kiek materialiai prisidėti prie nukentėjusiojo gydymo.
2.7. Iš medicininių dokumentų matosi, jog M. N. nusikalstami veiksmai sukėlė kasatoriui itin sunkias pasekmes, negrįžtamą sveikatos sutrikdymą – nukentėjusiajam padarytas apatinio žandikaulio dvigubas lūžis, 31 ir 48 dantų srityje, lūžis komplikuotas, t. y. nulaužta didelė dalis apatinio žandikaulio kartu su dantimis, todėl dantų išsaugoti nepavyko. 2019 m. gegužės 19 d. nukentėjusiajam buvo skubiai atlikta chirurginė operacija – apatinio žandikaulio lūžio uždara repozicija su fiksacija, jos metu nukentėjusiajam buvo uždėti antdantiniai įtvarai, lūžgaliai reponuoti, sąkandis fiksuotas CO tarpžandikaulinio tempimo gumomis, operacija buvo itin skausminga, ji truko net 1,5 valandos, buvo atliktas žandikaulių sukabinimas, t. y. ties viršutinio žandikaulio dantenomis buvo įmontuotas metalinis rėmas, pririštas metaline viela, perverta per dantenas ir užtvirtinta už dantų, burnos viduje, kad nebūtų judinamas. 2019 m. gegužės 21 d. buvo atlikta dar viena chirurginė operacija – apatinio žandikaulio komplikuoto lūžio atvira repozicija su vidine fiksacija, atliktas pjūvis dešinėje pažandžio srityje ir pašalintas 48 dantis, atreponuoti lūžgaliai, tarpusavyje fiksuoti plokštele. 2019 m. gegužės 23 d. buvo atlikta trečia chirurginė operacija – dviejų dantų šalinimas. Taip per aštuonias dienas nukentėjusiajam buvo atliktos net trys chirurginės operacijos, jų metu buvo taikoma nejautra ir visiška narkozė. Liko 6,5 cm pooperacinis kaklo randas, kuris pakankamai subjaurojo išvaizdą, iki šiol judinant kaklą jaučiamas varžymas kaklo srityje, sunku pajudinti galvą dėl skausmo kaklo srityje. Dėl patirto streso ir bendro išsekimo ligoninėje nukentėjusysis vos galėjo pajudėti, negalėjo kalbėti, net gerti buvo itin sunku ir skausminga. Dėl nepakeliamo skausmo tris kartus per dieną buvo leidžiami vaistai nuo skausmo. Kasatorius nurodo per stacionare praleistą laiką netekęs 8 kg svorio. 2019 m. gegužės 27 d., išleidus iš LSMU ligoninės Kauno klinikų stacionaro, jam buvo nustatytas lovos režimas, nurodyta įtvarus laikyti tris savaites, buvo susiūta gleivinė, jis buvo be trijų dantų, nutraukto nervo skausmas buvo itin didelis, buvo leidžiami vaistai nuo skausmo, užmigti galėjo tik dėl migdomųjų, kalbėdamas jausdavo didelį skausmą, maistą galėjo valgyti tik per šiaudelį. Dėl patiriamo skausmo ir bendro išsekimo namuose savarankiškai apsitarnauti negalėjo, jį nuolat slaugė artimieji. Tik praėjus daugiau kaip penkioms savaitėms po įvykio nukentėjusiajam buvo nuimti metaliniai įtvarai, tačiau iki šios dienos žandikaulio judesiai yra riboti, žandikaulis yra dislokuotas, jo forma prarasta, sąkandis pakitęs, yra apatinės lūpos parestezija ir būtinas gydymas.
2.8. Kasatorius nurodo, kad jo sveikata buvo sutrikdyta negrįžtamai – pagal trijų gydytojų konsiliumo įvertinimą, jo žandikaulis bus gydomas trejus metus, turės būti atkuriamas apatinio žandikaulio kaulas (išpjaunama dalis dabartinio kaulo, bandoma priauginti dirbtinį kaulą), neaišku, ar jis prigis. Vėliau bus atliekama minkštųjų audinių operacija ir bus bandoma atkurti dantenas, t. y. iš kitų vietų bus pjaunami minkštieji audiniai ir formuojamos trūkstamos dantenos, joms sugijus, bus dedami implantai, kurie gali ir neprigyti, o jiems prigijus, šias procedūras pakartotinai reikės atlikti po 10–12 metų, nes implantai ilgiau nelaiko. Taigi, pasak kasatoriaus, mažiausiai trejus metus jo laukia sunkus gydymas, kurio metu bus vėl atliekamos chirurginės operacijos, žandikaulio lūžio pasekmės bus jaučiamos visą gyvenimą, jis niekada nebus toks, koks buvo, gydytojai negali visiškai garantuoti, kad bus atkurta pradinė žandikaulio padėtis. Sveikatos priežiūros paslaugos gali kainuoti iki 36 257,00 Eur, plastikos chirurgų paslaugos pašalinant randą gali kainuoti nuo 500 iki 1000 Eur.
2.9. Kasatorius nurodo jaučiantis ir kitas M. N. smūgio pasekmes: patiria nuolatinius akių ir galvos skausmus, kurių nebuvo iki sužalojimo, galimai smūgis į žandikaulį galėjo sukelti ir pakitimų smegenų srityje. Dėl patirto sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis patyrė didelį stresą, didžiulius nepatogumus gyvenime ir darbe: tris savaites gyveno be apatinių dantų, dėl to bet koks bendravimas su aplinkiniais buvo itin ribotas. Kasatorius nurodo, kad jaučiasi psichologiškai paveiktas, sugniuždytas, nes sumažėjo jo galimybės bendrauti su aplinkiniais. Tai sukėlė nepatogumų darbe, nes iki sužalojimo dirbo atsakingą darbą UAB „U“ – buvo įmonės direktoriaus pavaduotojas, t. y. bendravo su klientais ir darbuotojais, beveik kas savaitę vykdavo į susitikimus užsienyje. Kasatorius nurodo dėl pooperacinių pasekmių apskritai negalėjęs dirbti sau įprasto darbo, nukentėjo jo, kaip darbuotojo, darbai, reputacija ir pačios įmonės veikla. Dar ir dabar negali normaliai šypsotis, rišliai kalbėti. Susitaikyti su šiomis pasekmėmis, su tuo, jog sveikata yra negrįžtamai sutrikdyta, labai sunku. Kasatorius nurodo, kad M. N. fizinio smurto pasekmes jaučia kiekvieną dieną ir jaus visą likusį gyvenimą. Teismai bylos aplinkybes vertino šališkai – nuteistojo naudai.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Nukentėjusiojo E. A. kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto, BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo ir netinkamai paskirtos bausmės (BK 41 straipsnis, 54 straipsnio 2 dalis)
4. Kasatoriaus skundo argumentai susiję su netinkamu BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymu, nulėmusiu per švelnios, teisingumo principo neatitinkančios bausmės paskyrimą.
5. Pirmiausia pažymėtina tai, kad pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to bausmės griežtumo klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-165/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-165/2013">2K-165/2013</a>, 2K-345-507/2015, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-276-1073/2020 ir kt.). Todėl, atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas ir formuojamą teismų praktiką, kasatoriaus skunde keliami klausimai dėl netinkamo bausmės paskyrimo nuteistajam kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos bus nagrinėjami teisės taikymo aspektu, t. y. tiek, kiek jie susiję su netinkamu baudžiamųjų ar baudžiamojo proceso normų taikymu.
6. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE4LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-118/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-118/2011">2K-118/2011</a>, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-176-222/2019, 2K-213-719/2020 ir kt.).??? Sprendžiant dėl M. N. paskirtos bausmės atitikties įstatymų nuostatoms, nagrinėjamos bylos kontekste visų pirma svarbu patikrinti, ar tinkamai buvo nustatytos nuteistojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.
7. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020, 2K-276-1073/2020).??????
8. Nagrinėjamoje byloje nuteistasis M. N. tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pripažino savo kaltę, davė parodymus apie įvykio aplinkybes. Taigi, dėl šio aspekto nagrinėjamoje byloje ginčo nėra. Tačiau, kaip minėta, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį sudaro ne vien tik prisipažinimas. Byloje turi būti nustatyta, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, neišdėsčius aiškių motyvų, tik formaliai konstatuota, kad M. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai, skundžiamame sprendime papildomai nurodė, kad M. N. savo neteisėtus veiksmus vertina neigiamai, teigia, kad dar kartą taip nepasielgtų; teisme atsiprašė nukentėjusiojo, dėl to šios instancijos teismas nusprendė, kad M. N. nuoširdžiai gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų.
9. Nuoširdus gailėjimasis yra vidinis psichinis kaltininko santykis su jo padaryta veika, kuris nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-49/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-49/2014">2K-49/2014</a>, 2K-87-976/2020).?? Teismų praktikoje nuoširdus gailėjimasis nustatomas tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiojo ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU5LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-259/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-259/2009">2K-259/2009</a>, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015, 2K-145-139/2015 ir kt.). Taigi, nuoširdaus gailėjimosi objektyvi išraiška yra atitinkamas kaltininko elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, rodantis, kad jis neigiamai vertina savo nusikalstamus veiksmus, stengiasi pagal galimybes sušvelninti situaciją.
10. Iš bylą nagrinėjusių teismų nuosprendyje ir nutartyje išdėstytų argumentų matyti, kad išvadą dėl M. N. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kaltės pripažinimo ir kartu nuoširdaus gailėjimosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) teismai padarė išimtinai remdamiesi teismo posėdyje jo išsakytu žodiniu pareiškimu, kad jis nukentėjusiojo atsiprašė ir nuoširdžiai gailisi. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų išvados, jog M. N. nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, prieštarauja teismų šioje byloje nustatytoms aplinkybėms, kuriomis remdamiesi teismai nusprendė neatleisti nuteistojo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nors teismai laidavimo netaikė dėl to, kad nebuvo atlyginta ar pašalinta nukentėjusiajam padaryta žala, tačiau dėl šios dalies nustatytos aplinkybės yra reikšmingos ir vertinant M. N. nuoširdumą pripažįstant savo kaltę dėl padarytos veikos.
11. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje (5 nuosprendžio lapas) nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamasis dėjo aktyvias pastangas susitarti su nukentėjusiuoju; ta aplinkybė, kad kaltinamasis per bendrus pažįstamus bandė susisiekti su nukentėjusiuoju, nėra pakankama siekiant atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą; veika buvo padaryta 2019 m. gegužės 19 d., o 200 Eur dydžio mokėjimo pavedimą nukentėjusiajam kaltinamasis padarė tik 2019 m. gruodžio 5 d., t. y. baigiant baudžiamąją bylą nagrinėti teisme, praėjus beveik septyniems mėnesiams po įvykio; kaltinamajam buvo žinoma, jog nukentėjusysis po įvykio gulėjo ligoninėje, tačiau, nepaisydamas to, jis net nebandė šiam atlyginti dėl jo padaryto nusikaltimo patirtos žalos arba kitaip sušvelninti savo neteisėtų veiksmų pasekmių; kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo tik baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu; atlygintos žalos dalis yra labai maža, byloje nėra duomenų, pavirtinančių, jog kaltinamasis tarėsi su nukentėjusiuoju dėl jo patirtos žalos atlyginimo ateityje. M. N. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų iki bylos perdavimo teismui nukentėjusiojo patirtai žalai atlyginti, nesidomėjo nukentėjusiojo sveikata, visiškai nesistengė kokiais nors konkrečiais veiksmais (teikdamas pagalbą ar pan.) sušvelninti kilusias itin skaudžias savo elgesio pasekmes, buvo visiškai abejingas nukentėjusiojo dėl jo kaltės patiriamiems skausmams ir nepatogumams. Visa tai rodo, jog po įvykio M. N. nedėjo jokių pastangų atsiprašyti nukentėjusiojo ir kartu bent iš dalies atlyginti žalą ar susitarti dėl jos dalinio atlyginimo.
12. Tokias pat išvadas padarė ir apeliacinės instancijos teismas, nutartyje konstatuodamas, kad dalinis žalos atlyginimas E. A. buvo sumokėtas tik nuteistajam rengiant teismui prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tai teisėjų kolegijai leido pagrįstai manyti, kad tokius nuteistojo veiksmus lėmė ne kritiškas jo požiūris į savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą ir nuoširdus siekis ją atlyginti, bet noras sušvelninti savo teisinę padėtį ir įtikinti teismą, jog yra pakankamas pagrindas jam taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.
13. Vertinant pirmiau aptartas teismų išvadas, akivaizdu, kad jos yra prieštaringos. Vienu atveju, sprendžiant dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo, daroma išvada, kad nuteistasis M. N. nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, o sprendžiant dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo, dėl tų pačių aplinkybių jau daromos priešingos išvados – nuteistojo M. N. atsiprašymas nebuvo nuoširdus, nulemtas tik siekio sušvelninti savo teisinę padėtį, išdėstyti motyvai dėl visiškai abejingo M. N. elgesio nukentėjusiojo sveikatai, jo nusikalstamais veiksmais sukeltų itin skaudžių pasekmių ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios teismų išvados neatitinka BPK reikalavimų, keliamų ne tik įrodymų vertinimui (BPK 20 straipsnio 5 dalis), bet ir teismo nuosprendžio ar nutarties turiniui (BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 332 straipsnio 3 punktas). Kartu atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teismo baigiamasis procesinis sprendimas yra vientisas dokumentas, todėl vienoje jo dalyje nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados negali prieštarauti kitoms tame pačiame akte nustatytoms aplinkybėms ir išvadoms, kaip yra nustatyta nagrinėjamoje byloje. Todėl visiškai sutiktina su kasatoriaus argumentais dėl netinkamo BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo.
14. Pasisakant dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, pažymėtina, kad jos turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjEzLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-613/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-613/2011">2K-613/2011</a>, 2K-405/2012, 2K-516/2014, 2K-49-693/2019 ir kt.).
15. Baudžiamąją bylą kartu su kaltinamuoju aktu perduodant nagrinėti teisme, M. N. buvo inkriminuota jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (1 t., b. l. 179). Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tik formaliai buvo konstatuota, jog byloje nėra M. N. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, neišdėstant dėl to absoliučiai jokių motyvų. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame procesiniame sprendime atmetė kaip nepagrįstą nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentą dėl šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymo nuteistajam M. N.. Šios instancijos teismas nutartyje nustatė, kad M. N. neneigia iki įvykio vartojęs alkoholį ir pripažino, jog smūgio sudavimo E. A. metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kartu padarė išvadą, kad tai nepatvirtina, jog tokia M. N. būsena turėjo įtakos neteisėtų veiksmų prieš E. A. atlikimui, kadangi nė vienas byloje apklaustų asmenų, mačiusių M. N. nagrinėjamo įvykio metu, nepatvirtino, kad nuteistasis buvo stipriai apsvaigęs ar sunkiai orientavosi aplinkoje, alkoholio koncentracija jo organizme nebuvo išmatuota. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog M. N. apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jo apsisprendimui suduoti smūgį E. A. į veidą. Tačiau tokia teismo išvada, kaip matyti, padaryta išimtinai vertinant tik M. N. alkoholio vartojimo faktą. Kiti bylos duomenys apie nuteistojo elgesį įvykio metu, prieš jį ir po jo byloje liko neįvertinti: liudytojų R. K. ir A. G. parodymai apie tai, kad visą vakarą M. N. buvo itin konfliktiškas, ieškojo jam sudavusio asmens, kaltino tuo D. M., nenurimo net kai jam buvo pasakyta, kad tai padarė ne jis; nukentėjusiajam sudavė smūgį nebandydamas išsiaiškinti, kas jis toks, ar tai tas pats asmuo, kuris sudavė nuteistajam ir pan.; be kita ko, nebuvo tirtos ir įvertintos byloje policijos pareigūno M. Adomavičiaus 2019 m. gegužės 19 d. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 67) nurodytos aplinkybės, kad liudytojas R. Š., pranešęs apie įvykį, atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, jog konfliktą sukėlę asmenys, tarp jų ir M. N., buvo stipriai išgėrę. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, nesilaikydamas įrodymų vertinimui (BPK 20 straipsnio 5 dalis) keliamų reikalavimų, išsamiai neišanalizavo visų teisiškai reikšmingų aplinkybių BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymui. Teismas turėjo išsamiai išanalizuoti ir nustatyti, ar yra pagrindo daryti išvadą, kad aptartas konfliktiškas nuteistojo elgesys buvo nulemtas jo vartoto alkoholio, paskatinęs jį naudoti fizinį smurtą prieš jam nepažįstamą, atsitiktinį asmenį, ar toks elgesys M. N. yra būdingas ir esant blaivam. Kartu pažymėtina, kad pats alkoholio vartojimo faktas dar savaime nesudaro pagrindo konstatuoti esant BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tačiau šis faktas turi būti įvertintas atsižvelgiant į visumą byloje surinktų ir ištirtų įrodymų.
16. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 304–307 straipsniuose yra įtvirtinti nuosprendžio turiniui keliami reikalavimai, pagal kuriuos, kaip jau minėta, nuosprendis turi būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo, o nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje turi būti išdėstomi nuosekliai ir sudaryti logišką visumą. Nuosprendis privalo būti teisėtas, t. y. priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, ir pagrįstas, t. y. jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEzLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-513/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-513/2013">2K-513/2013</a>, 2K-7-174-303/2019, 2K-109-746/2017, 2K-222-697/2016, 2K-79-976/2016, 2K-32-699/2016, 2K-417/2014). Teismo išvados dėl skiriamos bausmės taip pat turi būti pagrįstos byloje tinkamai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Nagrinėjamoje byloje šių proceso įstatymo normų teismai nesilaikė, todėl sutiktina su kasacinio skundo argumentais, jog skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.
17. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. N. bausmę, nurodė, kad atsižvelgia į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę M. N., baudžiamojo įstatymo nuostatų reikalavimų bei teismų praktikoje suformuotų jų taikymo principų nepažeidė ir paskyrė nuteistajam savo rūšimi ir dydžiu teisingą, BK 41 straipsnio 2 dalies, BK 54 straipsnio ir BK 61 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkančią bausmę. Tačiau tokios teismų išvados kelia abejonių. Kaip jau minėta, šioje nutartyje aptarti argumentai rodo, kad byloje liko pagrįstų abejonių dėl to, ar buvo tinkamai nustatytos M. N. atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Taip pat kelia pagrįstų abejonių ir tai, ar buvo tinkamai įvertintos ir kitos bausmei teisingai paskirti reikšmingos aplinkybės, ar bausmė buvo tinkamai individualizuota.
18. Teismų praktikoje pažymima, kad bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-567/2006, 2K-451/2012, 2K-315/2013, 2K-213/2014, 2K-7-5-895/2018).????? Teisinga ir tinkamai individualizuota laikoma bausmė, kuri yra ne tik ne per griežta, tačiau ir ne per švelni kaltininkui. Skiriant bausmę turi būti siekiama visų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų. Įstatymas nė vienam iš jų nesuteikia prioriteto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDQ0LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-444/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-444/2007">2K-444/2007</a>, 2K-449/2007, 2K-748/2007). Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių neatitinkanti bausmė pažeidžia ne tik teisingumo, bet ir humaniškumo principą, nes taip sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTcyLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-172/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-172/2008">2K-172/2008</a>).
19. M. N. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuria buvo sutrikdyta kito asmens sveikata. Už šią veiką teismas jam paskyrė BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytą švelniausią bausmę – laisvės apribojimą, nustatydamas mažesnį terminą nei šios bausmės vidurkis. Iš visų BK 48 straipsnio 4 dalyje nurodytų įpareigojimų ir 5 dalyje nurodytų draudimų M. N. už nusikalstamos veikos, kuria buvo sukelti dideli neigiami padariniai kito asmens sveikatai, padarymą paskyrė tik įpareigojimą neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu. Teismo sprendimo motyvų neskirti nuteistajam įpareigojimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį, paliekant pirmosios instancijos paskirtą bausmės rūšį nepakeistą, nėra išdėstyta. Skundžiamame sprendime apsiribota tik formalia išvada dėl sunkios nuteistojo turtinės padėties (nedirba, augina mažametį vaiką ir pan.) atmetant apelianto prašymą skirti griežtesnę bausmės rūšį laisvės atėmimą, jos vykdymą atidedant. Be kita ko, spręsdamas dėl nuteistajam M. N. paskirtos bausmės pagrįstumo ir proporcingumo, apeliacinės instancijos teismas iš esmės apsiribojo tik teigiamu nuteistojo asmenybės vertinimu (nutarties 29 punktas), tačiau niekaip nevertino nukentėjusiajam nuteistojo nusikalstamais veiksmais sukeltų neigiamų padarinių ir su tuo susijusių kitų reikšmingų aplinkybių. Tai reiškia, kad teismas neatsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktai), o toks bausmės paskyrimas neatitinka ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmės tikslų, tarp jų ir užtikrinti tinkamą kaltininko bei nukentėjusio asmens interesų pusiausvyrą.
20. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, kad esminiai nukentėjusiojo E. A. apeliacinio skundo argumentai buvo susiję su įstatymų reikalavimų neatitinkančios bausmės M. N. paskyrimu, netinkamai nustatytomis atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis, tačiau į šiuos apeliacinio skundo argumentus nebuvo išsamiai atsakyta, tai yra byla nebuvo patikrinta tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl turtinės žalos atlyginimo
21. Kasatorius taip pat nesutinka su teismų jam priteistu turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. A. priteista 2651,35 Eur turtinės žalos ir 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kasatorius nurodo, kad teismas nemotyvavo, kodėl nepriteisia viso jo prašomo priteisti 38 643,87 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo, nors jos buvimas patvirtintas prie civilinio ieškinio pridėtais dokumentais. Savo reikalavimą priteisti 36 257 Eur būsimų gydymo išlaidų atlyginimą kasatorius nurodo pagrindęs byloje pateiktu gydymo planu. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme kasatorius nurodo pateikęs neginčijamus įrodymus, kad jo gydymas tikrai vyksta pagal šį planą ir jo patirta turtinė žala jau yra 7583,35 Eur. Kasatorius teigia, kad jam nepakanka turimų lėšų būtinam tolesniam gydymui. Atmesdamas tokį nukentėjusiojo prašymą, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad priteisti būsimos turtinės žalos atlyginimą nėra pagrindo, kadangi pagal bylos duomenis negalima nustatyti, koks E. A. gydymas yra tikrai būtinas.
22. Pažymėtina, kad paprastai deliktinė civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis), taip įgyvendinant deliktinės civilinės atsakomybės kompensacinę funkciją ir siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko, taip pat jų gali atsirasti ateityje. Tokiais atvejais gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMy8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-13/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-13/2012">3K-3-13/2012</a>, 3K-3-202/2012, 3K-3-164-1075/2019). Šiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMy8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-13/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-13/2012">3K-3-13/2012</a>).
23. Būsimos žalos atlyginimo priteisimas būtent sveikatos sutrikdymo atveju iš esmės galimas, atsižvelgiant į sunkią nukentėjusiojo finansinę padėtį, dėl kurios jis negali atlikti tam tikrų mokamų gydymo procedūrų. Tačiau privalo būti įrodyta, kad konkrečios gydymo procedūros nukentėjusiajam yra būtinos siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius, sugrąžinti nukentėjusįjį į iki sveikatos sužalojimo buvusią padėtį. Be to, šios gydymo procedūros, kurių išlaidų atlyginimą prašoma iš anksto priteisti kaip tiesioginius nuostolius, turi būti atliekamos iš esmės greitu laiku, tai taip pat pabrėžia konkretaus gydymo būtinumą. Pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl būsimų išlaidų atlyginimo priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį yra gydymo, kurio išlaidas prašoma atlyginti, būtinumas. Taigi, ieškovas, siekdamas, kad būtų priteistas būsimų gydymo išlaidų atlyginimas, turi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti tokio būsimo gydymo būtinumą ir su būsimu gydymu susijusių išlaidų pagrįstumą, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų nuostatas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).
24. Taigi, aptartos įstatymų nuostatos leidžia teismui priteisti nukentėjusiam asmeniui ir būsimų išlaidų, susijusių su neteisėtu jo sveikatos sutrikdymu, atlyginimą, tačiau, priimant tokį sprendimą, turi būti įvertinama, ar yra tam įstatyme ir teismų praktikoje nustatyti kriterijai, visų pirma turi būti nustatomas šių išlaidų būtinumas ir realumas. Iš apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateiktų argumentų matyti, kad, atmesdamas nukentėjusiojo prašymą priteisti jam būsimų gydymo išlaidų pagal pateiktą gydymo planą atlyginimą, teismas formaliai nurodė, kad pagal byloje esančius duomenis nėra galimybės nustatyti, koks gydymas nukentėjusiajam bus tinkamas ir būtinas. Tačiau iš nutarties turinio matyti, kad teismas šių aplinkybių apskritai nenustatinėjo: nevertino pateikto gydymo plano, duomenų apie tai, ar nukentėjusiojo gydymas vyksta pagal šį planą, ar nurodytos išlaidos yra tiesiogiai susijusios su M. N. jam padarytu sveikatos sutrikdymu, ar plane nurodytos gydymo procedūros yra būtinos nukentėjusiajam ir kt. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ir dėl šios dalies apeliacinės instancijos teismas bylos nepatikrino tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis), todėl ir dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Nagrinėdamas bylą iš naujo teismas turi patikrinti, ar šiuo atveju yra pagrindas taikyti CK 6.249 straipsnio 3 dalies nuostatas, ir priimtoje nutartyje turi išdėstyti išsamius priimamo sprendimo motyvus.
25.??Pirmiau nurodyti apeliacinės instancijos teismo padaryti pažeidimai teisėjų kolegijos pripažįstami esminiais BPK pažeidimais (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis), nes jie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą sprendimą. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir ši baudžiamoji byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.???
26. Pagal BPK 386 straipsnio 2 dalį, kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą. Tačiau kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą. Vadovaudamasi šia procesine taisykle, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinių skundų argumentų (dėl neturtinės žalos atlyginimo), kadangi apeliacinės instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą ir išsprendęs M. N. priimto pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, iš naujo turės įvertinti byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 9 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Olegas Fedosiukas
Daiva Pranytė-Zalieckienė
