Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-30-976/2022
Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00048-2021-3
Procesinio sprendimo kategorija 12.6.7.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. P. atstovo advokato Manto Šriupšos prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutarimu M. P. pripažintas kaltu ir nubaustas 100 Eur dydžio bauda pagal ANK 246 straipsnio 3 dalį už tai, kad pažeidė Taršos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Taršos leidimas) antroje lentelėje ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 19 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, t. y., būdamas atsakingas už tvenkinių įrenginių priežiūrą ir aplinkosaugos reikalavimų vykdymą UAB „R“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) padalinyje, neužtikrino, kad iš (duomenys neskelbtini) tvenkinio, esančio (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 27 d. išleidžiant nuotekas į Šešuvio upę jose nebūtų viršytos Taršos leidimo (duomenys neskelbtini) antroje lentelėje nustatytos didžiausios leistinos momentinės 25 mg/l skendinčių medžiagų koncentracijos, – Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vidurio Lietuvos aplinkos tyrimų skyrius, atlikęs tyrimus, nustatė, kad iš (duomenys neskelbtini) tvenkinio 2020 m. spalio 27 d. išleidžiamose nuotekose (mėginių ėmimo vieta – (duomenys neskelbtini) skyrius) skendinčių medžiagų koncentracija buvo 44 ± 5 mg/l.
2. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. liepos 8 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje paliktas nepakeistas, M. P. ir jo atstovo advokato M. Šriupšos apeliaciniai skundai atmesti.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
3. Pareiškėjas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutarimą, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartį ir M. P. administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:
3.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė ANK 246 straipsnio 3 dalies nuostatas, nenustatė būtinojo nusižengimo sudėties požymio – priežastinio ryšio tarp pavojingos veikos ir pavojingų padarinių. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl šio nusižengimo sudėties – teismas tik išvardijo nustatytas aplinkybes ir padarė formalią išvadą, kad M. P. padarė administracinį nusižengimą, tačiau nutarimo visiškai nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neatsakė į apeliacinio skundo motyvus ir tik formaliomis, deklaratyviomis frazėmis pritarė pirmosios instancijos teismo nutarimui.
3.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat dar nėra pasisakęs dėl ANK 246 straipsnio sudėties, o šiuo metu yra suformuota skirtinga apygardos teismų praktika analogiško pobūdžio bylose. Pvz., iš esmės panaši situacija buvo nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme: administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta, kai, Aplinkos apsaugos agentūros pareigūnams paėmus išleidžiamų komunalinių nuotekų mėginius ir atlikus laboratorinius tyrimus, buvo rasta prioritetinių pavojingų medžiagų, kurios išduotame Taršos leidime nebuvo nurodytos prie leidžiamų į gamtinę aplinką su nuotekomis išleisti teršalų. Dėl šių veiksmų administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas AB (duomenys neskelbtini) laikinasis generalinis direktorius, kuris neva neužtikrino teisės aktuose nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų laikymosi, nesiėmė veiksmų tinkamam nuotekų valymo įrenginių darbui organizuoti. Šioje byloje Klaipėdos apygardos teismas administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, konstatuodamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo objektyvių galimybių neišleisti į aplinką į taršos leidimą neįtrauktų teršalų (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTEyNC0zODAvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-124-380/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-124-380/2021">AN2-124-380/2021</a>). Byloje buvo nustatyta, kad teršėjai yra netoliese esantis (duomenys neskelbtini) darželis-mokykla, (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai ir net pati Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdyba, o administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tik išleidžia šias nuotekas.
3.3. Nagrinėjamoje byloje analogišku atveju, kai vanduo yra užterštas ne administracinėn atsakomybėn traukiamo M. P., o dėl pašalinių veiksnių, Šiaulių apygardos teismo vertinimu, tai vis tiek užtraukia administracinę atsakomybę.
3.4. M. P. veiksmuose nėra nusižengimo, nurodyto ANK 246 straipsnio 3 dalyje, sudėties. Prieš užpildant tvenkinį Šešuvio upės vandeniu, 2020 m. vasario 7 ir 13 d. buvo paimti šios upės vandens mėginiai (vandens mėginių tyrimų protokolai buvo pateikti pirmosios instancijos teismui) ir nustatyti šie duomenys: 1) 2020 m. vasario 7 d. Šešuvio upės vandens mėginyje nustatytas suspenduotų medžiagų kiekis – 593 mg/1; 2) 2020 m. vasario 13 d. Šešuvio upės vandens mėginyje nustatytas suspenduotų medžiagų kiekis – 397 mg/1. 2021 m., prieš užpildant tvenkinius, Šešuvio upės vandens rodikliai buvo dar prastesni – 2021 m. kovo 1 d. imtame vandens mėginyje nustatytas suspenduotų medžiagų kiekis buvo 897 mg/l. Visa tai rodo, jog Šešuvio upės vanduo būna užterštas kiekvienais metais ir užterštumas didėja.
3.5. Aktualu tai, kad žuvininkystės įmonės tvenkinius pildo pavasarį potvynio metu, kai išsiliejęs vanduo užtvindo trąšomis tręšiamus laukus, kelius, ant kurių yra išsiliejusių naftos produktų, todėl paviršiniai vandenys būna užteršti. Pati Aplinkos apsaugos agentūra savo interneto puslapyje www.gamta.lt 2019 m. rugsėjo 2 d. publikavo straipsnį „Kaip žemės ūkis galėtų prisidėti prie vandens telkinių kokybės gerinimo?“ ir jame nurodė, kad, remiantis valstybinio monitoringo rezultatais, net 51 proc. upių kategorijos ir 40 proc. ežerų kategorijos vandens telkinių neatitinka geros būklės kriterijų. Viena iš pastebimų pagrindinių problemų yra vandenų tarša iš pasklidusios taršos šaltinių. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų ES šalių, už didžiausią pasklidusios taršos dalį atsakingas žemės ūkio sektorius.
3.6. Nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad pavasarį, prieš užpildant tvenkinius, Šešuvio upės vanduo būna užterštas ne dėl UAB „Raseinių žuvininkystė“ ir ne dėl administracinėn atsakomybėn patraukto M. P. veiksmų. O rudenį, išleidžiant tvenkinius, skendinčios medžiagos yra nusodinamos tvenkiniuose įrengtuose nusodintuvuose, tačiau šiuo atveju tai nepadėjo pasiekti reikalaujamos išleidžiamo vandens leistinos kokybės normos. Nei išduotame Taršos leidime, nei kituose aplinkosaugą ir žuvininkystės veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nėra nustatyta, kad žuvininkystės tvenkiniuose turėtų būti įrengti specialūs filtrai, siekiant išvalyti gaunamą užterštą vandenį.
3.7. Tai, kad Šešuvio upės vanduo buvo užterštas dar prieš tai, kai juo buvo užpildytas (duomenys neskelbtini) tvenkinys, negali būti UAB „R“ darbuotojo M. P. atsakomybės klausimas. Tiek UAB „R“, tiek pats M. P. dėjo visas pastangas, kad užterštas vanduo būtų išvalytas, būtent – užterštas, pavasarį paimtas vanduo buvo laikomas suprojektuotuose nusodintuvuose, o vėliau išleidžiamas. Taigi tiek UAB „R“, tiek pats administracinėn atsakomybėn patrauktas M. P. ne užteršė, o išvalė vandenį, kuriuo buvo užpildytas (duomenys neskelbtini) tvenkinys. Prieš užpildant tvenkinį 2020 m. upėje nustatytas suspenduotų medžiagų kiekis atitinkamai buvo 593 mg/1 ir 397 mg/1 (vidurkis – 495 mg/1). O išleistame vandenyje medžiagų koncentracija buvo 44 mg/1, t. y. daugiau nei 11 kartų mažesnė, gautas užterštas vanduo buvo pagerintas 11 kartų.
3.8. Taigi, gamtai būtų padaryta daug didesnė nei esama žala, jei UAB „R“ ir M. P. nebūtų naudoję Šešuvio upės vandens ir nebūtų jo žymiai išvalę. Vien tai, kad išleidžiamose nuotekose buvo viršytos Taršos leidime nustatytos didžiausios leistinos momentinės 25 mg/1 skendinčių medžiagų koncentracijos, nesudaro teisinio pagrindo teigti, kad M. P. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą.
3.9. Išduodant taršos leidimą yra preziumuojama, jog gamta ir joje esantis vanduo savaime yra švarūs ir yra teršiami žmonių veiklos, todėl ir yra išduodami taršos leidimai su nustatytomis konkrečiomis normomis. Tačiau šiuo atveju Šešuvio upės vanduo nebuvo švarus, iš pateiktų tyrimų rezultatų matyti, kad jis buvo užterštas tiek 2020 m., tiek 2021 m., o išduodant Taršos leidimą į tai niekas neatsižvelgė. Todėl vien Taršos leidime nustatytos normos viršijimas negali sukelti administracinės atsakomybės, nes būtina nustatyti objektyvųjį veikos požymį – priežastinį ryšį.
3.10. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad momentinis nuotekų užterštumas jas išleidžiant į aplinką iš (duomenys neskelbtini) tvenkinio viršijo didžiausią leidžiamą momentinį nuotekų užterštumą ne dėl neteisėtų M. P. veiksmų, o dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, t. y. dėl to, kad upės vanduo buvo užterštas dar prieš tai, kai juo buvo užpildomas tvenkinys. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp M. P. veiksmų ir kilusių padarinių, todėl ir jo atsakomybė pagal ANK 246 straipsnį negalima. Tai, kad M. P. padarė administracinį nusižengimą, būtų galima traktuoti tik tuomet, jei, atsižvelgiant į monitoringo duomenis, būtų matoma akivaizdžiai bloginama gaunamo vandens kokybė, t. y. apskaičiuojant gauto vandens ir išleidžiamo vandens kokybę. Tik jei būtų nustatyta, kad išleidžiamo vandens kokybės santykis yra blogesnis nei gaunamo vandens, tai būtų galima traktuoti kaip administracinį nusižengimą.
3.11. Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato vandens išgavimo iš paviršinių vandens telkinių ir taršos mažinimo priemonių, įtvirtintų Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, aplinkos oro taršos valdymo priemonių, įtvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatyme, atliekų prevencijos ir jų tvarkymo priemonių, įtvirtintų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, klimato kaitos valdymo priemonių, įtvirtintų Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatyme, įgyvendinimą, kitų aplinkos apsaugos priemonių planavimą ir įgyvendinimą. Šių taisyklių 2 punkte nurodyta, kad Taisyklės parengtos vadovaujantis 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2000/60/EB (toliau – ir Direktyva), nustatančia Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus. Vandens įstatyme, skiltyje „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“, nurodyta, kad šiuo įstatymu įgyvendinama 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmus vandens politikos srityje. Administracinių nusižengimų kodekse, skiltyje „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“, 50 punkte nurodyta, kad šiuo įstatymu įgyvendinama 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB.
3.12. Taigi, visi nurodyti teisės aktai, kurie tiesiogiai susiję su nagrinėjamo pažeidimo teisiniu reguliavimu, yra tiesiogiai susiję su 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB. Šios direktyvos 2 straipsnyje išaiškintas sąvokos „tarša“ turinys – tai dėl žmogaus veiklos įvykęs tiesioginis ar netiesioginis medžiagų ar šilumos išleidimas į orą, vandenį ar žemę, galįs turėti žalingą poveikį žmonių sveikatai, vandenų ekosistemų ar žemės ekosistemų, tiesiogiai priklausančių nuo vandenų ekosistemų, kokybei, dėl to gali būti padaryta žala materialiam turtui, aplinkai, trukdoma ja džiaugtis ir kitaip teisėtai naudotis.
3.13. Nagrinėjamu atveju UAB „R“ ir M. P. tiesiogiai ar netiesiogiai neišleido į vandenį ar žemę medžiagų, galinčių turėti žalingą poveikį žmonių sveikatai, vandenų ekosistemų ar žemės ekosistemų, tiesiogiai priklausančių nuo vandenų ekosistemų, kokybei, nepadarė žalos materialiam turtui, aplinkai, netrukdė ja džiaugtis ir kitaip teisėtai naudotis. Priešingai – dėjo visas pastangas, kad ekosistemų būklė pagerėtų, ir pagerino vandens kokybę 11 kartų. Taigi, nėra teisinio pagrindo remtis administracinio nusižengimo protokole vartojama taršos leidimo sąvoka, nes jei tarša yra dėl žmogaus veiklos įvykęs tiesioginis ar netiesioginis medžiagų į vandenį ar žemę išleidimas su Direktyvoje nurodytomis pasekmėmis, tai M. P. veiksmuose nėra veikos, nes jie užterštų medžiagų savo veikla nepagamino, išleido tai, ką gavo, ir mažiau užterštą vandenį, sumažindami Direktyvoje nurodytas pasekmes.
3.14. Direktyvos 6 punkte taip pat nurodyta, kad laikinas vandens telkinių būklės suprastėjimas nėra šios direktyvos reikalavimų pažeidimas, jei jį sukėlė išimtinės gamtinės priežastys ar neįveikiamos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti, visų pirma potvyniai ir užsitęsusios sausros, arba avarijų padariniai, kurių nebuvo galima numatyti, kai tenkinamos visos šios sąlygos: a) imamasi visų praktiškai įmanomų priemonių neleisti būklei toliau prastėti ir nepakenkti šios direktyvos tikslams, pasiektiems kituose vandens telkiniuose, kurių nepaveikė tos aplinkybės; b) sąlygos, kuriomis galima deklaruoti išimtines aplinkybes arba aplinkybes, kurių nebuvo galima numatyti, įskaitant atitinkamų rodiklių priėmimą, yra nurodytos upės baseino valdymo plane; c) priemonės, kurių reikia imtis tokiomis išimtinėmis aplinkybėmis, yra nurodytos priemonių programoje ir, pasibaigus toms aplinkybėms, netrukdys atkurti vandens telkinio kokybės; d) išimtinių aplinkybių arba aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, poveikis patikrinamas kasmet ir, atsižvelgiant į šio straipsnio 4 dalies a punkte išdėstytas priežastis, imamasi visų praktiškai įmanomų priemonių, kad būtų kuo greičiau atkurta tokia vandens telkinio būklė, kokia buvo prieš jam patiriant tų aplinkybių poveikį; e) tokių aplinkybių padarinių ir taikytų ar taikytinų pagal a ir c punktus apibendrinimas pateikiamas kitame atnaujintame upės baseino valdymo plane.
3.15. Nagrinėjamu atveju M. P. administracinio nusižengimo protokolas surašytas būtent dėl to, kad jis neužtikrino, jog išleidžiant nuotekas į Šešuvio upę jose nebūtų viršytos Taršos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) antroje lentelėje nustatytos didžiausios leistinos momentinės 25 mg/1 skendinčių medžiagų koncentracijos. Tačiau nei teiseną pradėjusi institucija, nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nevertino Direktyvoje nurodytų aplinkybių, kad pažeidimą sukėlė išimtinės gamtinės priežastys, t. y. kad dėl laukų tręšimo ir pavasarį kylančių potvynių, kai yra užliejamas kelias, upės vanduo buvo užterštas dar prieš tai, kai juo buvo užpildomas tvenkinys. Tiek M. P., tiek UAB „R“ veiksmai atitinka visas Direktyvos 6 punkte nurodytas aplinkybes, kai laikinas vandens telkinių būklės suprastėjimas nėra laikomas šios direktyvos reikalavimų pažeidimu. Aktualu tai, kad upės vanduo prieš tai, kai juo buvo užpildomas tvenkinys, buvo užterštas dėl M. P. ir UAB „R“ neįveikiamų aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti.
3.16. Dėl šio pažeidimo, kai išleistas vanduo viršijo Taršos leidime nustatytas normas, administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas ir juridinis asmuo UAB „R“, tačiau 2021 m. gegužės 27 d. Aplinkos apsaugos departamento nutarimu ši byla buvo nutraukta. Nutarime konstatuota, kad byloje nėra duomenų, jog įmonė būtų pažeidusi Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas. Kadangi nustatyta, kad įmonė, kuriai ir buvo išduotas Taršos leidimas, pažeidimų nepadarė ir atsakomybė įmonei nekyla, akivaizdu, kad atsakomybė negali kilti ir įmonės darbuotojui M. P..
4. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovas pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2021 m. sausio 4 d. įgaliojimą Nr. (3.2)-AD5-28 Irenijus Kaluškevičius atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jo netenkinti, palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutarimą ir Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartį be pakeitimų. Atsiliepime į prašymą nurodoma:
4.1. Neaišku, kokiais teisės aktais ar faktinėmis bylos aplinkybėmis vadovaudamasis advokatas teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ANK 246 straipsnio 3 dalies nuostatas. Advokatas teigia, bet nenurodo, koks būtų tinkamas ANK 246 straipsnio nuostatų aiškinimas.
4.2. Priežastinis ryšys yra tiesioginis ir aiškus iš bylos aplinkybių, kurias nustatė pirmosios instancijos teismas, todėl jį atskirai nustatyti nėra jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Taigi, kokį konkretų materialiosios ar proceso teisės pažeidimą, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti, padarė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, prašyme nenurodyta. Tai, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai priėmė sprendimą, netenkinantį M. P. lūkesčių, nėra materialiosios ar proceso teisės pažeidimas.
4.3. Advokatas prašyme nurodo, kad būtina suformuoti vienodą teismų praktiką dėl bylų, kuriose nagrinėjami administraciniai nusižengimai pagal ANK 246 straipsnį. Teismų praktika formuojasi natūraliai, nagrinėjant keletą ar net keliasdešimt panašaus pobūdžio bylų, o ne administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo (šiuo atveju – advokato M. Šriupšos) pageidavimu, todėl šis argumentas nelaikytinas tinkamu administracinio nusižengimo bylai atnaujinti.
4.4. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes. Advokato nurodytas Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutarimas neatitinka nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, todėl apeliacinės instancijos teismas minėtu nutarimu nesivadovavo.
4.5. Pagal ANK 246 straipsnį atsakomybė kyla už nuotekų išleidimą į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba už nuotekų išleidimą į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas. Nagrinėjamu atveju nėra jokios abejonės ir ginčo, kad nuotekos buvo išleistos į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes. UAB „Raseinių žuvininkystė“ išduoto Taršos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) 2 lentelėje nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) padalinyje didžiausias leidžiamas nuotekų (DLK momentinis, mg/l) užterštumas, jas išleidžiant į aplinką, yra 25 mg/l skendinčių medžiagų, o 2020 m. lapkričio 4 d. tyrimų protokolu Nr. P-107-2020-259/1 nustatyta, kad 2020 m. spalio 27 d. paimtame mėginyje ((duomenys neskelbtini) skyrius) buvo 44 ± 5 mg/l skendinčių medžiagų. Pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, kad pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, M. P. kaltė įrodyta, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutarimą paliko nepakeistą, nes nusprendė, kad byloje yra pakankamai įrodymų dėl M. P. kaltės padarius administracinį nusižengimą, nustatytą ANK straipsnio 3 dalyje.
4.6. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad M. P., įmonės (UAB „Raseinių žuvininkystė“) direktoriaus įsakymu paskirtas būti atsakingas už tvenkinių įrenginių priežiūrą ir aplinkosaugos reikalavimų vykdymą (duomenys neskelbtini) padalinyje, privalo užtikrinti, kad įmonėje būtų laikomasi aplinkosaugos reikalavimų, ir dėti visas pastangas, kad valomos ir išleidžiamos nuotekos neterštų aplinkos ir atitiktų Taršos leidime nurodytus reikalavimus. Taigi, nagrinėjamu atveju M. P. pavojinga veika pasireiškė neveikimu, t. y., būdamas atsakingas asmuo, jis nesiėmė jokių veiksmų, kad nuotekos būtų išleidžiamos neviršijant leidime nustatytų teršalų ribinių verčių. Iš bylos aplinkybių matyti, kad pažeidimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, M. P. jau anksčiau buvo baustas pagal ANK 246 straipsnį, tačiau išvadų nepadarė.
4.7. Atsakomybei pagal ANK 246 straipsnį kilti užtenka nustatyti faktą, kad nuotekos buvo išleistos viršijant leidime nurodytus normatyvus. Šiuo atveju pagal byloje esančius įrodymus tai ir yra nustatyta, faktinių aplinkybių neginčija nei M. P., nei advokatas. Tai, ar išleistos nuotekos užteršė, ar išvalė Šešuvio upės vandenį, neturi įtakos padaryto pažeidimo kvalifikavimui pagal ANK 246 straipsnį. Šioje byloje nebuvo sprendžiamas normatyvus viršijančios taršos ar žalos klausimas, todėl atmestini advokato teiginiai, kad M. P. nepadarė administracinio nusižengimo todėl, kad užterštumas yra dėl gamtinių aplinkybių, kurių M. P. negali kontroliuoti. M. P. kaltė įrodyta nustačius, kad jis, UAB „Raseinių žuvininkystė“ būdamas atsakingas už aplinkosaugą, nesiėmė nuo jo priklausančių veiksmų, kurių imtis turėjo pareigą ir galimybę: neužtikrino, kad būtų laikomasi nuotekų valymo technologijų, nesikreipė į kompetentingus įmonės asmenis su prašymu įrengti valymo įrenginius ar tobulinti turimus technologinius pajėgumus, neieškojo kitų būdų, kad nebūtų pažeidžiamos Taršos leidimo sąlygos (pvz., naudoti neužterštų vandens telkinių vandenį (duomenys neskelbtini) padalinio tvenkiniams užpildyti ir pan.), nesikreipė dėl Taršos leidimo sąlygų pakeitimo ir kt. Kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo išleido nuotekas į aplinką (Šešuvio upę) viršydamas Taršos leidime nustatytas teršalų (suspenduotų (skendinčių) medžiagų) ribines vertes, neginčytinai nustatyta iš byloje esančių duomenų.
4.8. Advokatas prašyme nurodo, kad M. P. atsakomybė negali kilti dar ir dėl tos priežasties, kad buvo nutraukta juridinio asmens byla. Atsakomybė M. P. kaip fiziniam asmeniui kyla pagal ANK, o UAB „Raseinių žuvininkystė“ – pagal Aplinkos apsaugos įstatymą kaip juridiniam asmeniui, todėl šios atsakomybės negali būti tapatinamos. Advokatas klaidingai teigia, kad juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byla buvo nutraukta nustačius, jog įmonė nepažeidė AAĮ nuostatų. Byla nutraukta ne dėl to, kad pažeidimas nebuvo padarytas, o dėl to, kad pažeidimas buvo neteisingai kvalifikuotas. Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byla nutraukta nesant pažeidimo, nurodyto Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje, sudėties. Taip pat nutarime nurodyta, kad neteisėto teršalų išmetimo į vandenį atvejai reglamentuoti AAĮ 63 straipsnyje, todėl pažeidimas turėjo būti kvalifikuotas pagal AAĮ 63 straipsnį, nes tai yra specialioji teisės norma, kuri turėjo būti taikoma.
4.9. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad M. P. teisėtai ir pagrįstai pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 246 straipsnio 3 dalyje.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
5. Administracinėn atsakomybėn patraukto M. P. atstovo advokato M. Šriupšos prašymas atmestinas.
Dėl ANK 246 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusižengimo sudėties
6. ANK 246 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už nuotekų išleidimą į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba už nuotekų išleidimą į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas. Atsakomybė už pirmoje straipsnio dalyje nurodytą administracinį nusižengimą kyla tuomet, kai dėl nerūpestingumo ar kitų aplinkybių buvo pažeisti nustatyti reikalavimai. Šiuo atveju nėra būtina nustatyti, kad sąmoningai buvo siekiama išleisti į aplinką nuotekas, viršijančias nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes, užtenka nustatyti, kad buvo pažeisti reikalavimai, keliami nuotekų išleidimui, t. y. nustatyti, kad tinkamai nebuvo vykdomos teisės aktais nustatytos pareigos, nesiimta visų būtinų priemonių, kad pažeidimo būtų išvengta. ANK 246 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už šio straipsnio 1, 2 dalyse nurodytus administracinius nusižengimus, padarytus pakartotinai.
7. ANK 246 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė, nurodanti, jog teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikrų elgesio taisyklių, kurios išdėstytos kitame teisės akte. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamuose teismų sprendimuose nurodoma, kad M. P. pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus, pagal kuriuos fizinis ar juridinis asmuo ūkinės veiklos objektą eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydamas aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų, taip pat Taršos leidime nustatytus reikalavimus, pagal kuriuos išleidžiamose nuotekose skendinčių medžiagų didžiausias leistinas momentinis kiekis yra 25 mg/l skendinčių medžiagų.
8. Visų pirma pažymėtina, kad byloje tinkamai nustatytas administracinio nusižengimo subjektas, nes M. P. pagal 2020 m. lapkričio 20 d. UAB „R“ direktoriaus A. G. įsakymo „Dėl atsakingų asmenų paskyrimo“ 3 punktą (duomenys neskelbtini) padalinyje yra atsakingas už aplinkosaugos reikalavimų vykdymą gamyboje. Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad išleidžiant nuotekas į Šešuvio upę buvo pažeisti aplinkosaugos reikalavimai, t. y. išleidžiamose nuotekose buvo viršytas Taršos leidimo Nr. TL-K.7-8/2014 2 lentelėje nustatytas didžiausias leistinas momentinis 25 mg/l skendinčių medžiagų kiekis, o būtent išleidžiamose nuotekose skendinčių medžiagų koncentracija buvo 44 ± 5 mg/l.
9. Pareiškėjas neginčija šių byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė ANK 246 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nenustatė būtinojo nusižengimo sudėties požymio – priežastinio ryšio tarp pavojingos veikos ir pavojingų padarinių. Pareiškėjo manymu, priežastinio ryšio tarp M. P. veikos ir padarinių nėra, nes iš Šešuvio upės imamas vanduo buvo užterštas dar prieš tai, kai juo buvo užpildytas (duomenys neskelbtini) tvenkinys (atitinkamų teršalų koncentracija upės vandenyje viršijo Taršos leidime nustatytąją virš 10 kartų). O tai, kad išleidžiamose iš UAB,,R“ nuotekose vis dėlto buvo viršyta Taršos leidime nustatyta didžiausia leistina momentinė 25 mg/1 skendinčių medžiagų koncentracija, nesudaro teisinio pagrindo teigti, kad M. P. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Priešingai, pasak pareiškėjo, upės vanduo buvo išleistas žymiai švaresnis, nei pateko į tvenkinį.
10. Įmonė turi veikti, be kita ko, ir laikydamasi Taršos leidime nustatytų aplinkosaugos reikalavimų, taigi asmuo, atsakingas už jų laikymąsi, privalo imtis visų priemonių, kad aplinkosaugos reikalavimai, įskaitant įmonei išduotame Taršos leidime nustatytuosius, būtų nepažeidžiami. Teismai, atsakydami į analogiškus argumentus, pagrįstai nurodė, kad M. P., būdamas įmonės direktoriaus įsakymu atsakingas už tvenkinių įrenginių priežiūrą ir aplinkosaugos reikalavimų vykdymą (duomenys neskelbtini) padalinyje, privalo užtikrinti, kad įmonėje būtų laikomasi aplinkosaugos reikalavimų, ir dėti visas pastangas, kad valomos ir išleidžiamos nuotekos neterštų aplinkos ir atitiktų Taršos leidime nurodytus reikalavimus. Kaip jau minėta, ANK 246 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už nuotekų išleidimą į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba už nuotekų išleidimą į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes, t. y. už nuotekų, kurių rodikliai neatitinka reikalavimų, išleidimą, o ne už vandens užteršimą. M. P. kaltė įrodyta nustačius, kad jis, UAB „Raseinių žuvininkystė“ būdamas atsakingas už aplinkosaugą, pagal savo kompetenciją nesiėmė veiksmų, kurių imtis turėjo pareigą ir galimybę, ir neužtikrino, kad būtų laikomasi aplinkosaugos reikalavimų, pvz., nesikreipė į kompetentingus įmonės asmenis su siūlymu įrengti tinkamus valymo įrenginius ar tobulinti turimus technologinius pajėgumus, neieškojo kitų būdų, kad nebūtų pažeidžiamos Taršos leidimo sąlygos (pvz., naudoti neužterštų vandens telkinių vandenį (duomenys neskelbtini) padalinio tvenkiniams užpildyti ir pan.), nesikreipė dėl Taršos leidimo sąlygų pakeitimo ir kt. Kaip matyti iš bylos, M. P. jau buvo baustas administracine tvarka už analogišką pažeidimą, taigi tikrai žinojo, kad įmonės išleidžiamų nuotekų rodikliai neatitinka Taršos leidime nustatytų reikalavimų. Todėl teismai pagrįstai nustatė, kad M. P., būdamas atsakingas už tvenkinių įrenginių priežiūrą ir aplinkosaugos reikalavimų vykdymą, taip pat ir Taršos leidime nustatytų normų laikymąsi UAB „Raseinių žuvininkystė“ (duomenys neskelbtini) padalinyje, neužtikrino šių reikalavimų laikymosi, ir toks jo neveikimas sukėlė inkriminuotus padarinius, t. y. buvo išleistos nuotekos, kuriose nustatyta didesnė, nei leidžiama Taršos leidime, skendinčių medžiagų koncentracija. Tarp M. P. veikos ir padarinių yra priežastinis ryšys.
11. Teisėjų kolegija sprendžia, kad M. P. pagrįstai nubaustas pagal ANK 246 straipsnio 3 dalį už tai, kad, būdamas atsakingas už tvenkinių įrenginių priežiūrą ir aplinkosaugos reikalavimų vykdymą UAB „R“ (duomenys neskelbtini) padalinyje, neužtikrino, kad iš (duomenys neskelbtini) tvenkinio 2020 m. spalio 27 d. išleidžiant nuotekas į Šešuvio upę jose nebūtų viršyta Taršos leidime nustatyta didžiausia leistina momentinė 25 mg/l skendinčių medžiagų koncentracija, nes išleidžiamose nuotekose skendinčių medžiagų koncentracija buvo 44 ± 5 mg/l.
12. Aplinkybė, kad Šešuvio upė yra labai užteršta, abiejų teismų buvo pagrįstai vertinta kaip aplinkybė, kuri sudarė pagrindą skirti švelnesnę nei įstatyme nurodytą administracinę nuobaudą (ANK 34 straipsnio 6 dalis).
13. Pareiškėjas teigia, kad teismai šioje byloje kaip precedentu turėjo remtis Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTEyNC0zODAvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-124-380/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-124-380/2021">AN2-124-380/2021</a>. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytoje byloje asmeniui byla pagal ANK 246 straipsnio 2 dalį buvo nutraukta, nes buvo konstatuota, jog atsakomybėn traukiamas asmuo, 2019 m. sausio 1 d. pradėjęs dirbti įmonės laikinuoju direktoriumi, neturėjo realių galimybių užtikrinti aplinkos apsaugos reikalavimų laikymąsi, t. y. imtis veiksmų tinkamam nuotekų valymo įrenginių darbui organizuoti ir patikslinti jo vadovaujamos įmonės Taršos leidimo sąlygas iki nustatyto pažeidimo dienos, t. y. 2019 m. sausio 22 d. Kaip minėta pirmiau, M. P. jau buvo baustas administracine tvarka už analogišką pažeidimą, taigi pakankamą laiko tarpą tikrai žinojo, kad įmonės išleidžiamų nuotekų rodikliai neatitinka Taršos leidime nustatytų reikalavimų. Todėl teismai tinkamai nustatė, kad pareiškėjo nurodomos faktinės bylos aplinkybės yra skirtingos nei nagrinėjamos bylos.
14. Taip pat atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad aplinkybė, jog juridiniam asmeniui dėl analogiškos veikos byla nutraukta dėl netinkamos normos reikalavimų pažeidimo, nešalina fizinio asmens administracinės atsakomybės, kai jo veika atitinka visus administracinio nusižengimo požymius.
15. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai, nagrinėdami bylą, nepadarė esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų. Nenustačius teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti teismų sprendimus, prašymas netenkinamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutarimą nepakeistą.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Audronė Kartanienė
Rima Ažubalytė
