Administracinio nusižengimo byla Nr. II-1264-818/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01489-2024-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 19.22; 21.10.4
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,
sekretoriaujant Violetai Makevičienei, Vilmai Žičkienei,
dalyvaujant pareiškėjui S. S., jo atstovei advokato padėjėjai E. Mickienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal S. S. atstovo advokato Tomo Šedbaro skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. A. (toliau – ir Institucija) 2024 m. liepos 26 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas A. A. 2024 m. liepos 26 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, nutarime pažymėjus, jog nuomos laikotarpiu buvo vėluojama atsiskaityti už nuomą, nuomą sumokėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Yra kreipėsi j UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir į (duomenys neskelbtini) kontorą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiimtų daiktus, tačiau niekas daiktų neatsiima. 2024 m. birželio 28 d. apie 17.00 val. į kotedžą buvo atvykęs S. S., kuris norėjo patekti į kotedžą, tačiau V. S. neįleido, nes kotedžas S. S. nepriklauso. Tą pačią dieną pasiūlė atsiimti kotedže esančius daiktus, tačiau S. S. atsisakė. Saugodamas savo turtą pastatė laikinąją tvorelę bei įėjimo duris užstatė automobiliu. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje 4.4 punkte nurodyta: Nuomininkui vėluojant perduoti butą šios Sutarties 4.3. punkte nustatyta tvarka nuomininkas įsipareigoja, nuomotojui to pareikalavus, mokėti pastarajam 0,05 (penkios šimtosios) procento dydžio delspinigius nuo šios Sutarties 6.1. punkte numatyto nuomos mokesčio už kiekvieną uždelstą dieną. Tuo atveju, jeigu nuomininkas ilgiau nei 14 (keturiolika) kalendorinių dienų vėluoja perduoti butą nuomotojui šios Sutarties 4.3. punkte nustatyta tvarka, nuomotojas turi teisę be išankstinio įspėjimo bet kada įeiti į butą, pašalinti visus jame esančius daiktus, taip pat naudoti, valdyti butą ir juo disponuoti savo nuožiūra. Bet kuriuo atveju nuomininkas privalo mokėti Sutarties 6.1. punkte numatytą nuomos mokestį iki buto perdavimo nuomotojui dienos. S. S. turėjo galimybę atsiimti daiktus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinių nusižengimų bylos teisena nutraukta (nepradėta).
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, pareiškėjas S. S. padavė teismui skundą, kuriame nurodė, kad Pareiškėjas nesutinka su Institucijos priimtu skundžiamu nutarimu nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną V. S. atžvilgiu. Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, rėmėsi V. S. paaiškinimais, kad neva jis netrukdė pareiškėjui pasiimti savo daiktus, nors pats V. S. apklausos metu paaiškino, kad neįleido pareiškėjo į kotedžą, nes jis jam nepriklauso. Pats V. S. pripažino ir neneigė, kad pastatė laikiną tvorelę bei įėjimo duris užstatė automobiliu. Institucija, spręsdama, kad V. S. atžvilgiu nebuvo veiksmų, kvalifikuotinų kaip savavaldžiavimas, rėmėsi nuomos sutarties sąlyga, kad nuomotojas turi teisę be išankstinio įspėjimo, bet kada įeiti į butą, pašalinti visus jame esančius daiktus, taip pat naudoti, valdyti butą ir juo disponuoti savo nuožiūra. Pažymėtina, kad ginčo turtas iš karto po įvykusių varžytynių buvo išnuomotas buvusiam savininkui, realaus turto perdavimo pirkėjai net nebuvo. V. S. savavaldžiavo siekdamas įgyvendinti turimą ar tariamą teisę nesilaikant įstatymu nustatytos tvarkos. V. S. pats ėmėsi veiksmų, kad jam priklausančiose patalpose gyvenančio asmens S. S. asmeniniai daiktai, dokumentai, vaistai būtų nepasiekiami S. S. bei, kad S. S. nepatektų į gyvenamą būstą. Iš nustatytų įvykio aplinkybių ir galiojančio teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad V. S. savavaldžiavimo veika buvo atlikta tyčiniais veiksmais. Tyčią pagrindžia ir tos aplinkybės, kad ir V. S., neturėdamas teismo sprendimo dėl iškeldinimo, savavališkai išvežė turtą iš buto - kotedžo ir paliko jį adresu (duomenys neskelbtini). V. S. veiksmai: automobiliu užtvertos įėjimo į kotedžą durys, pastatyta apsauginė tvorelė ir vėliau sekę veiksmai — savavališkai, nedalyvaujant turto savininkui, iškraustytas turtas be teismo sprendimo dėl iškeldinimo, bei išvežtas ir paliktas turtas adresu (duomenys neskelbtini), negali būti laikomi teisėtais ir turi būti vertinami kaip netinkamai pasirinktas nuosavybės teisės gynimo būdas, pažeidęs jo patalpose gyvenančių asmenų teisę į būsto saugumą ir teisėtą lūkestį, kad ginčai bus sprendžiami teisinėmis priemonėmis.
Teismo posėdyje dalyvavęs S. S. pažymėjo, jog butas buvo parduotas išvaržytinėse, tačiau buvo pateiktas civilinis ieškinys dėl akto nuginčijimo ir iki teismo pabaigos gyveno tame bute. V. S. su žmona buvo atvažiavęs pas juos klausė kada jis išsikraustys ir paliks butą. Pirmo susitikimo metu nurodė, jog nesupranta kas vyksta. Buvo sudaryta nuomos sutartis, buvo sutarta kol yra ieškinys, jog geranoriškai sudarys sutartį ir mokės po 700 Eur iki kol baigsis byla. Sutartis buvo sudaryta 6 mėnesiams, jis gyveno ir mokėjo. Kai kada vėlavo su mokėjimas, tačiau galu gale viską sumokėjo. Po sutarties pasibaigimo, jis buvo išprašyta antrą kartą išsikeldinti. Jis nurodė, jog kol vyksta byla jei jie nori, kad jis išsikeldintų, V. S. turi kreiptis į teismą dėl priverstinio išsikeldinimo. Po pirmo policijos iškvietimo susitarė, jog jis išpirks butą, kol jis kreipėsi dėl kredito suteikimo ir sprendė kitus klausimus. Vieną dieną atvažiavęs į butą pamatė tvorą statybinę ir automobilis priparkuotas prie durų, kad nebūtų galima užeiti. Buvo iškviesta policija, bandė paaiškinti, jog bute yra jo daiktai ir dokumentai. Sutartis turėjo pasibaigti maždaug gegužės mėnesį, sutartis nebuvo pratęsta. Sutartis nebuvo pratęsta, nes V. S. norėjo, kad jis išsikeltų. Buto nuomos mokesčiai ne visada buvo mokami laiku, kelis kartus vėlavo mokėti. 1-3 kartus sumokėjo laiku, o 4-6 kartus sumokėtas pavėluotai. 3 mėnesius nemokėjo, o po to sumokėjo visą sumą iš karto. Su R. S. kalbėjo, jog vėluos mokėti, ji prašė sumokėti kuo greičiau. Kai atvažiavo policija V. S. pasakė, jog daiktai bus pergabenti. Daiktai buvo subraižyti sugadinti, pervežti netvarkingai, daug daiktų trūksta. V. S. atsisakė iš karto grąžinti daiktus.
Teismo posėdyje dalyvavęs suinteresuotas asmuo V. S. nurodė, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. S. 2023-11-28 buvo sudaryta gyvenamųjų patalpos nuomos sutartis, kuri galioji iki 2024 m. gegužės 29 d. Nuomos mokėjimai buvo vykdomi ne laiku. Kadangi asmuo buvo įspėtas, kad pažeidinėja sutartį ir sutartis nebus pratęsta, buvo gegužės 7 d. siųsti pranešimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu ir registruotu paštu, buvo siunčiami SMS pranešimai informuojant, jog yra daug pažeidimų ir sutartis nebus pratęsta. Buvo atvykęs pjauti žolės, buvo sutikęs asmenį, buvo nedaug laiko likę iki nuomos sutarties pabaigos, asmuo sakė atlaisvins patalpas ir niekada nebendravo sakė kreiptis į advokatus. Kai statė laikiną tvorą ir automobilį tai buvo jau jo nuosavybė. Atvyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, jis nurodė, jog visus daiktus gali iš karto perduoti, bet jis atsisakė ir pasakė kaip ir ankščiau kreiptis į jo advokatą. Skambino S. S. tėvas ir atstovė buvo pasiūlyta atsiimti daiktus tada buvo išsiųstas pranešimas, kad daiktai išvežti į sandėlį. Automobilį pastatė apgalvotai, norėdamas apsaugoti savo turtą.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą laiką pranešta tinkamai, atsiliepimu prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.
III. Teismo išvados
S. S. atstovo advokato Tomo Šedbaro skundas netenkinamas.
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.
ANK 518 straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose. Už šį nusižengimą įstatymų leidėjas numato baudą nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
Atkreiptinas dėmesys, kad tai yra blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose – Lietuvos Respublik?s Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) bei kituose įstatymuose, todėl sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 518 straipsnį, privaloma nustatyti, kokio konkretaus teisės akto reikalavimai buvo pažeisti asmens veiksmais. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savavališkų savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTQ1Ni0yMDkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-456-209/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-456-209/2018">AN2-456-209/2018</a>).
Kvalifikuojant asmens padarytą nusižengimą pagal aptariamą teisės normą yra būtina nurodyti ne tik ANK straipsnį, straipsnio dalis, bet turi būti nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas (jo straipsnis, dalis ar punktas), kurio reikalavimus asmuo kaltinamas pažeidęs, kad Institucija, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai išsamius paaiškinimus. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas tiek skunde, tiek kreipdamasis pareiškimu į Vilniaus apskrities vairiausiąjį policijos komisariatą nenurodo kokio konkretaus teisės akto reikalavimai buvo pažeisti V. S. veiksmais. Pareiškime yra remiamasi ANK 518 straipsnio dispozicija ir faktinėmis įvykio aplinkybėmis, tačiau nėra detalizuojama, kaip V. S. veiksmai pažeidė konkretaus teisės aktų reikalavimus.
Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTIzLTMwMy8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-23-303/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-23-303/2021">2AT-23-303/2021</a>).
Kai nuomininkas pažeidžia nuomos sutarties sąlygas, turi būti vadovaujamasi CK 6.218 straipsnio 1 dalimi. Šioje teisės normoje numatyta, kad CK 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą; apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. CK 6.217 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (1 dalis); vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais (5 dalis).
Kaip matyti ir gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 2023 m. lapkričio 28 d. yra numatytos abipusiu sutarimu nustatytos nuomos sutarties sąlygos – nuomotojas turi teisę teismo tvarka nutraukti sutartį prieš pasibaigiant nuomos terminui jei: sutarties 8.3.2 punktas numato, jog jei nuomininkas nesumoka nuomos mokesčio daugiau nei 1 kartą per 6 mėn. arba jeigu nuomininkas daugiau kaip 1 kartą per pusę metų nuomos mokestį ar kitus šios sutarties 6 straipsnyje numatytus mokėjimus sumoka ne laiku. Tuo tarpu 8.4. punktas numato, jog nuomotojas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį raštu pareikalavęs nuomininko ištaisyti nurodytus pažeidimus, suteikdamas nuomininkui ne trumpesnį kaip 14 kalendorinių dienų terminą šiems pažeidimams ištaisyti. Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių pareiškėjas tinkamai vykdė nuomos sutarties sąlygas tik pirmus tris nuomos mėnesius, kitus tris mėnesius S. S. nuomos mokesčio nemokėjo, tokiais savo veiksmais pažeidė nuomos sutarties sąlygas. V. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog asmeniui buvo siunčiami pranešimai elektroniniu paštu, registruotu paštu, o paskutinį kartą SMS žinute pareiškėjas buvo informuotas, jog nuomos sutartis pratęsta nebus.
Pažymėtina, jog pasibaigus sutarties galiojimui 2024 m. gegužės 29 d. sutartis abipusiu sutarimu nebuvo pratęsta, o S. S. nuomojamoje patalpoje gyveno iki 2024 m. birželio 28 d. Atitinkamai remiantis nuomos sutarties 4.3 punktu pasibaigus sutarčiai arba šalims nutraukus ją prieš terminą, Nuomininkas privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip 14 kalendorinių dienų po šios sutarties pasibaigimo ar jos nutraukimo prieš terminą dienos, atlaisvinti butą nuo visų nuomininkui priklausančių daiktų bei perduoti nuomotojui butą bei buto įrangą pagal abiejų šalių pasirašomą buto perdavimo - priėmimo aktą, tokios pačios būklės, kokios jie buvo perduoti nuomininkui, išskyrus normalų nusidėvėjimą. S. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog jis kartu su nuomininkais susitarė, jog jis butą išsipirks, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Todėl konstatuotina, jog vadovaujantis sutarties nuostatomis S. S. pasibaigus nuomos sutarties laikotarpiui turėjo per 14 kalendorinių dienų atlaisvinti butą, tačiau nepadarė.
Sutarties 4.4 punkte taip pat yra numatyta, jog nuomininkui vėluojant perduoti butą šios sutarties 4.3. punkte nustatyta tvarka nuomininkas įsipareigoja, nuomotojui to pareikalavus, mokėti pastarajam 0,05 (penkios šimtosios) procento dydžio delspinigius nuo šios sutarties 6.1. punkte numatyto nuomos mokesčio už kiekvieną uždelstą dieną. Tuo atveju, jeigu nuomininkas ilgiau nei 14 kalendorinių dienų vėluoja perduoti butą nuomotojui šios sutarties 4.3. punkte nustatyta tvarka, nuomotojas turi teisę be išankstinio įspėjimo bet kada įeiti į butą, pašalinti visus jame esančius daiktus, taip pat naudoti, valdyti butą ir juo disponuoti savo nuožiūra. Bet kuriuo atveju nuomininkas privalo mokėti sutarties 6.1. punkte numatytą nuomos mokestį iki buto perdavimo nuomotojui dienos.
Iš to darytina išvada, jog V. S. neturėjo tyčios pasisavinti ne jam priklausančius daiktus, priešingai, buvo pareiškėjui pranešta apie daiktų atsiėmimą S. S. tėvui ir advokatų kontoros darbuotojai (b. l. 24). Iš V. S. teismo posėdžio metu nurodytų paaiškinimų matyti, jog 2024 m. birželio 28 d. neįleidus S. S. į patalpos vidų ir nurodžius, jog daiktai gali būti grąžinti, pareiškėjas atsisakė juos pasiimti nurodydamas V. S. kreiptis į jo advokatą. Todėl daiktai vadovaujantis nuomos sutarties pagrindu buvo pergabenti ir saugomi kitoje patalpoje. Iš to kas išdėstyta konstatuotina, jog V. S. veiksmuose nėra nustatyta tyčia negrąžinti daiktų, o laikinas tvoros ir automobilio pastatymas buvo sietinas su V. S., kaip buto savininko teisėmis, kadangi pasibaigus nuomos sutarties galiojimus S. S. turėjo atlaisvinti patalpas, ko nepadarė, net būdamas ragintas.
Administracinių nusižengimų teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius nusižengimus, todėl negali būti laikoma nusižengimu tokia veika, kuri tik formaliai atitinka ANK straipsnį, tačiau neturi visuomenei pavojingo pobūdžio. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Pažymėtina, kad savavaldžiavimo faktas negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. V. S. veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti jo kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, o tuo labiau būtiną šio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – veikimą tyčia. Iš šalių paaiškinimų teismo posėdyje, iš bylos medžiagos matyti, kad, tarp pareiškėjo ir V. S. yra susiklostę konfliktiniai santykiai, tačiau ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos įstatymų reglamentuojančios taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę.
Nagrinėjama situacija išimtinai susijusi su nuomos sutartimi, jos nutraukimu, daiktų grąžinimo tvarka, kaip nurodo skundo pareiškėjas daiktai buvo apgadinti. Tačiau tai negali būti traktuojama kaip savavaldžiavimas administracinės atsakomybės kontekste. Situacija susijusi su daiktų gražinimu padaryta žala vertinama kaip kilęs civilinės teisės ginčas dėl nuomos santykių, todėl nuomos sutarties šalys turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarką ir ginti pažeistas teises civilinio proceso tvarka.
Administracinių nusižengimų bylų teisena nėra skirta turtiniams ginčams spręsti, ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti civilinio proceso įstatymų, specialiai skirtų civilinėms, darbo, šeimos ir kitoms byloms dėl privatinių teisinių santykių nagrinėti. Todėl šiuo atveju pareiškėjas turėtų ne inicijuoti administracinio nusižengimo teiseną, o keiptis į teismą civilinio proceso tvarka įrodinėdamas pažeistas teises, nuomos sutarties sąlygas dėl išnuomoto ploto, patirtos žalos. Civilinis procesas yra visiškai pakankama priemonė, užtikrinant galbūt pažeistų teisių ir interesų atstatymui, o administracinio nusižengimo teisenos pradėjimas nagrinėjamu atveju būtų perteklinė priemonė. Pabrėžtina, kad bendrieji teisės principai suponuoja tai, jog negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-451/2011, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yNjcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-267/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-267/2011">2K-P-267/2011</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-183/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-183/2012">2K-P-183/2012</a>). Tiek baudžiamoji, tiek administracinių nusižengimų teisė yra paskutinės griežčiausios atsakomybės formos ir taikomos tik išimtiniais atvejais. Tai reiškia, kad, esant galimybei kilusį ginčą, atsakomybės klausimą išspręsti kitomis teisinėmis priemonėmis (civilinės, drausminės atsakomybės ir kt.), baudžiamosios ir administracinės atsakomybės klausimas yra nesvarstomas.
Atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas skunde tiek pareiškime kreipdamasis į Institucija nenurodė, kokį teisės aktą ar jo normą pažeidė V. S. 2024 m. birželio 28 d. aptvėręs laikiną tvorą ir pastatęs automobilį, taip pat V. S. veiksmuose nenustatytas būtinas ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymis – veikimas tyčia. Institucija, priimdama nutarimą, kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, tinkamai įvertino faktinę situaciją ir teisingai nustatė, jog V. S. pasielgė nepažaidžiant nuomos sutarties sąlygų, o pareiškėjas turėjo galimybę atsiimti daiktus. Todėl naikinti skundžiamą nutarimą dėl skunde nurodytų motyvų nėra teisinio pagrindo. Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su skundžiamu institucijos nutarimu nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną V. S. veiksmuose nesant administracinio nusižengimo sudėties, todėl jis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, nutarimas paliekamas nepakeistas, o skundas netenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
pareiškėjo S. S. atstovo advokato Tomo Šedbaro skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2024 m. liepos 26 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius
