Dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 31 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-3802

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08649-2023-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2025 m. spalio 22 d. paduotu

n u s t a t ė :

Ieškovė L. J. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 31 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovų J. J. ir L. J. ieškinys atsakovams V. M. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl leidimo rekonstruoti pastatą panaikinimo, savininkų teisių pažeidimo pašalinimo.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė statybą reglamentuojančias teisės normas bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl nepagrįstai nusprendė, kad, atsakovui išduodant leidimą namo dalies rekonstrukcijai, nebuvo reikalingas ieškovų rašytinis sutikimas. Atsakovui išduotas leidimas neatitiko imperatyvių teisės normų reikalavimų dėl minimalių priešgaisrinių atstumų tarp pastatų ir privalomų prisijungimo sąlygų prie vandentiekio (nuotekų šalinimo) tinklų gavimo, t. y. pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 straipsnio 2 ir 4 dalis, 24 straipsnio 3 dalį, 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 5 dalies 6, 14, 15 punktus, 8 dalį, 9 dalies 10 punktą, 16 dalies 3 punktą, 27 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 8, 12, 13, l6 punktus ir 9 dalį, Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 6, 9.2, 93.3 punktus, Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 7.4.3 punktą, Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 165, 480 punktus.

2. Teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.39 straipsnio 1 dalį, 4.93 straipsnio 1 ir 2 dalis bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl nuosavybės apribojimo pagrindų. Teismai, pripažindami atsakovui teisę naudotis ieškovų žemes sklype esančiais vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklais, be jokio teisinio pagrindo įteisino ieškovų turto neatlygintiną naudojimą be jų rašytinio sutikimo.

3. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 1.63 straipsnio 3–5 dalis bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl sutikimo, kaip vienašalio sandorio, turinio ir pasekmių. Teismai neįvertino, kad 1999 m. ieškovams išduoto gretimo namo bendraturčių sutikimo pagrindu tik jie įgijo teisę statyti naują pastatą nesilaikant minimalaus priešgaisrinio atstumo, o atsakovas tokios teisės neįgijo. Teismai visiškai nepagrįstai nusprendė, kad atsakovui (2023 m. vykdant namo dalies rekonstrukciją) taikytinas bendraturčių sutikimas ir jam nebuvo reikalingas ieškovų sutikimas dėl neišlaikytų priešgaisrinių atstumų tarp pastatų.

4. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 4.103 straipsnio 2 dalį bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl pažeistų teisių gynimo būdų neteisėtos statybos atveju. Teismai neatsižvelgė į tai, kad ieškinys pareikštas dėl statybos neteisėtumo pagal CK 4.103 straipsnio 2 dalį, todėl visiškai nepagrįstai nusprendė, jog ieškovai turėjo įrodyti ne tik statybą reglamentuojančių teisės normų pažeidimą, bet ir savo teisių pažeidimą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti L. J. (a. k. duomenys neskelbtini) 228 (du šimtus dvidešimt aštuonis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. spalio 22 d. AB „SEB bankas“, mokėjimo nurodymo Nr. 1761118326289, žyminio mokesčio užduoties kodas ZO81717.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas