Nr. DOK-3817
Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00243-2024-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. spalio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2025 m. spalio 23 d. paduotu
n u s t a t ė :
Ieškovės J. P. ir D. J. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 29 d. nutarties dalies peržiūrėjimo, kuria sumažinta ieškovėms iš atsakovo priteistina bylinėjimosi (advokato atstovavimo) išlaidų suma.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Nr. DOK-3817
Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00243-2024-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. spalio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2025 m. spalio 23 d. paduotu
n u s t a t ė :
Ieškovės J. P. ir D. J. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 29 d. nutarties dalies peržiūrėjimo, kuria sumažinta ieškovėms iš atsakovo priteistina bylinėjimosi (advokato atstovavimo) išlaidų suma.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 93, 98 straipsnius, Lietuvos respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo motyvas, kad dokumentų analizė ir teisinės konsultacijos po atsakovo pateiktų procesinių dokumentų, vertintini kaip procesinio dokumento rengimo stadijos sudėtiniai elementai, todėl už šiuos darbus advokatui atskirai neatlyginama. Teismas taip pat nepagrįstai nepriskyrė advokato išlaidoms darbą už papildomų rašytinių paaiškinimų parengimą. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė melagingas aplinkybes apie bendrą turtą, todėl ieškovės kreipėsi į valstybines institucijas dėl duomenų pateikimo, o juos gavus, advokatas parengė ir pateikė teismui rašytinius paaiškinimus. Dėl atsakovo ir jo atstovo netinkamo procesinio elgesio bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme buvo vilkinimas, todėl įvyko net dešimt teismo posėdžių. Byloje nenustatyta, kad ieškovės ir jų advokatas būtų piktnaudžiavę procesinėmis teisėmis ar nevykdę procesinių pareigų. Ieškovės patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl atsakovo neprotingo ir nesąžiningo elgesio, todėl jis turi jas visas atlyginti. Teismams nebuvo jokio teisinio pagrindo nukrypti nuo principo „pralaimėjęs moka“, nes ieškovės visiškai pagrįstai patyrė 18 239,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ir jų dydis neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalų dydžių. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šias išlaidas sumažino daugiau nei keturis kartus.
2. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė ieškinio patenkintų (atmestų) reikalavimų proporciją. Vadovaujantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punktu bylose dėl daiktinių teisių į turtą ieškinio suma nustatytina pagal turto rinkos vertę (šiuo atveju – 19 520 Eur). Pirmosios instancijos teismas tiek teisiškai, tiek pagal kasacinio teismo praktiką pagrįstai nustatė, kad patenkino 97 procentų ieškinio turtinių reikalavimų, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškinys buvo patenkintas 75 procentų.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiems asmenims.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Andžej Maciejevski
Algirdas Taminskas
