Dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimo ir Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimo

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-34-697/2017

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-08986-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4;

2.4.11 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 302(17) straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimo ir Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimo.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimu A. K. pagal ATPK 5110 straipsnio 1 dalį nubaustas 216 Eur bauda, pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį – 57 Eur bauda, pagal 85 straipsnio 5 dalį – 1013 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu trejiems metams, pagal ATPK 85 straipsnio 6 dalį – 1302 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu trejiems metams ir naktinio matymo monokuliaro „Dedal-NV Nr. 98447“, ginklo „Sauer 202“, Nr. N55097, optikos „Swarovski Z61 2,5-15x561“, 3 vienetų šovinių 300 WSM, dėtuvės, rudo odinio diržo konfiskavimu, pagal ATPK 85 straipsnio 7 dalį – 1158 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu trejiems metams ir naktinio matymo monokuliaro „Delal-NV Nr. 98447“, ginklo „Sauer 202“, Nr. N55097, optikos „Swarovski Z61 2,5-15x561“, 3 vienetų šovinių 300 WSM, dėtuvės, rudo odinio diržo konfiskavimu.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi A. K. buvo paskirta galutinė 1302 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu trejiems metams ir naktinio matymo monokuliaro „Dedal-NV Nr. 98447“, ginklo „Sauer 202“, Nr. N55097, optikos „Swarovski Z61 2,5-15x561“, 3 vienetų šovinių 300 WSM, dėtuvės, rudo odinio diržo konfiskavimu.

Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimu A. K. apeliacinis skundas patenkinti iš dalies. Panaikinta Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimo dalis, kuria A. K. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį, ir ši administracinio teisės pažeidimo bylos dalis A. K. nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimo pašalinta apylinkės teismo nustatyta aplinkybė dėl Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių 61 punkto pažeidimo. Kita Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimo dalis palikta nepakeista.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. sausio 17 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą priimtas, administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimu A. K. nubaustas pagal ATPK 5110 straipsnio 1 dalį, už tai kad jis 2015 m. balandžio 13 d., apie 00.30 val., Kauno r. sav. teritorijoje esančiame MŽK,,Tauras“ medžioklės ploto vienete nepateikė medžioklinio šautuvo apžiūrai, bandė pasišalinti iš įvykio vietos, nereagavo į teisėtus reikalavimus sustoti, nepateikė dokumentų, elgėsi agresyviai ir įžūliai, taip kliudydamas vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę, ir tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalį.

1.1. Be to, jis nubaustas pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2015 m. balandžio 13 d., apie 00.30 val., Kauno r. sav. teritorijoje esančiame MŽK,,Tauras“ medžioklės ploto vienete, turėdamas užtaisytą (šovinys lizde, dėtuvė prijungta) ir į dėklą neįdėtą medžioklinį šautuvą, pažeidė saugaus elgesio medžioklės metu reikalavimus, kai medžioklės ginklas išimamas iš dėklo tik atvykus į medžioklės plotus ir užpildžius reikiamus dokumentus, o nešiojamas ir vežiojamas be šovinio lizde ir su įjungtu saugikliu, nustatytus Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 61 ir 62 punktuose.

1.2. Be to, jis nubaustas pagal ATPK 85 straipsnio 6 dalį už tai, kad 2015 m. balandžio 13 d., apie 00.30 val., Kauno r. sav. teritorijoje esančiame MŽK,,Tauras“ medžioklės ploto vienete medžiokliniu šautuvu sumedžiojo gyvūną (šerną), kurio sumedžioti neturėjo teisės (leidimas laikyti (nešiotis) ginklą panaikintas), tokiais savo veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos taisyklių 58.2.2 punktą.

1.3. Be to, jis nubaustas pagal ATPK 85 straipsnio 7 dalį už tai, kad 2015 m. balandžio 13 d., apie 00.30 val., Kauno r. sav. teritorijoje esančiame MŽK,,Tauras“ medžioklės ploto vienete, medžiojo naudojant draudžiamą medžioklėje naudoti įrankį – naktinio matymo priedėlį „Dedal NV-DK-2 Nr. 98447“ ir tokiais savo veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.5.9 punktą;

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. prašo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

2.1. Pareiškėjas teigia, kad skundžiami nutarimai priimti pažeidžiant esmines procesinės teisės ir materialinės teisės normas, t. y. netinkamai pritaikytas ATPK 35 straipsnis, nes administracinės nuobaudos skyrimo terminas pratęstas ne tos institucijos, kurios žinioje buvo administracinės teisės pažeidimo byla, be to, pratęstas atbuline data, administracinės teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta pagal administracinės teisės pažeidimo protokolą, kuris neatitiko ATPK 260 straipsnio reikalavimų, ir tai sukliudė tinkamai gintis nuo pareikštų kaltinimų, buvo netinkamai pritaikyta ATPK 5110 straipsnio 1 dalis, 85 straipsnio 1, 6, 7 dalys, nes teismai netinkamai aiškino ir vertino šių pažeidimų sudėčių požymius, padarė esminius proceso teisės pažeidimus, vertindami įrodymus, ir suvaržė jo teisę gintis nuo pareikštų kaltinimų, nemotyvuojant atmesdami jo prašymą kreiptis į administracinį teismą dėl norminio akto atitikimo įstatymo reikalavimams.

2.2. Pareiškėjo nuomone, Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartis, kuria panaikintas Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutarimas ir byla grąžinta bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, yra iš esmės neteisėta bei nepagrįsta ir šia nutartimi buvo grindžiamos Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimo bei Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimo išvados. Minėta teismo nutartis prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir priimta pažeidžiant ATPK 35 straipsnio nuostatas.

2.3. Prašyme nurodoma, kad nors Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 24 d. nutartyje nurodė, kad administracinės bylos nagrinėjimo terminas Kauno RAAD pareigūno M. T. 2015 m. spalio 11 d. teikimu buvo pratęstas tinkamai, pareiškėjo nuomone, minėta nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, dėl to teismai nepagrįstai vadovavosi šia nutartimi ir nepagrįstai laikė, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas nėra praleistas, nors 2015 m. gruodžio 14 d. ATP protokolas surašytas pažeidžiant ATPK 35 straipsnyje numatytą šešių mėnesių senaties terminą administracinei nuobaudai paskirti, nes protokolas surašytas už 2015 m. balandžio 13 d. įvykį, dėl to šešių mėnesių terminas administracinei nuobaudai paskirti baigėsi 2015 m. spalio 13 d. ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta.

2.4. Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo specialisto M. T. 2015 m. spalio 11 d. teikimo tarnybinio pranešimo dėl administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. TA-131/(duomenys neskelbtini) termino pratęsimo metu administracinio teisės pažeidimo byla buvo teismo žinioje, todėl Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija negalėjo pratęsti šio termino neapibrėžtam laikui, nes byla nebuvo jos žinioje. Pareiškėjas teigia, kad pagal jo 2015 m. rugpjūčio 24 d. skundą administracinio teisės pažeidimo byla 2015 m. rugsėjo 1 d. buvo perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismui, kuris bylą institucijai grąžino tik 2015 m. spalio 19 d. Administracinės bylos nagrinėjimo metu institucijos atstovai 2015 m. spalio 7 d. teismo posėdžio metu prašė teismo pratęsti administracinės bylos nagrinėjimo terminą, pripažindami, kad byla yra ne jų žinioje, tačiau teismas šio termino nepratęsė.

2.5. Pasak pareiškėjo, nėra pagrindo sutikti su Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutarties teiginiu, kad byla tuo metu, kai buvo surašytas 2015 m. spalio 11 d. Kauno RAAD teikimas, buvo institucijos žinioje. Pareiškėjas teigia, administracinėje byloje ginčijęs ne tik nutarimą grąžinti bylą administracinio teisės pažeidimo protokolui papildyti, bet ir prašęs bylą nutraukti, todėl akivaizdu, kad, kol teismas neišnagrinėjo jo skundo reikalavimo nutraukti bylą, ši byla buvo ne institucijos, o teismo žinioje.

2.6. Byloje, pareiškėjo nuomone, nebuvo vertinta tai, kad 2015 m. spalio 11 d. teikimas, surašytas Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo specialisto M. T. pratęsti administracinės bylos terminą, yra neteisėtas, nes jame nėra nurodytas konkretus terminas, kuriam administracinės bylos nagrinėjimas buvo pratęstas, todėl iš jo negalima suprasti, kad terminas buvo pratęstas būtent vienerių metų laikui; jis surašytas sekmadienį, t. y. poilsio dieną, ir atgaline data, nes 2015 m. spalio 30 d., kai pareiškėjo advokatė atvyko į Kauno RAAD susipažinti su bylos medžiaga, administracinio teisės pažeidimo byloje jo nebuvo, advokatei buvo pateikta tik administracinio teisės pažeidimo bylos kopija, motyvuojant tuo, kad originalo pateikti negalima, tačiau K. M. patikinant, kad kopija visiškai atitinka originalą; teikime minimi įvykiai, kurių teikimo surašymo metu dar nebuvo. Teikime nurodoma, kad pratęsiant terminą atsižvelgiama į 2015 m. spalio 13 d. Kauno apylinkės teismo nutartį. Akivaizdu, kad 2015 m. spalio 11 d. nurodyta teismo nutartis priimta nebuvo ir institucija į ją negalėjo atsižvelgti, nes negalėjo žinoti jos turinio.

2.7. Kad 2015 m. spalio 11 d. teikimas surašytas atgaline data, galėjo patvirtinti kietojo (standžiojo) disko informacijų technologijų ekspertizė, kurią buvo prašoma skirti, tačiau teismas nemotyvuotai tokį prašymą atmetė.

2.8. Teismai padarė esminį teisės pažeidimą, nes nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos laikė, kad terminas, pratęstas institucijos, kurios žinioje administracinė byla nebuvo, yra pratęstas tinkamai, taip iš esmės pažeisdami ATPK 35 straipsnio 3 dalies reikalavimus, o tai sudaro pagrindą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.

2.9. Pareiškėjas nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas neaiškiai, nes protokole visi pažeidimai nurodyti vykę vienu laiku, t. y. 2015 m. balandžio 13 d. 00.30 val. Jis negalėjo vienu laiku sumedžioti šerną ir jo nesumedžioti, todėl pažeidimo laikas buvo svarbus siekiant gintis nuo pareikšto kaltinimo, nes neįmanoma suprasti, ar jis atliko skirtingus veiksmus skirtingu laiku ar vieną veiksmą, kuris nepagrįstai buvo vertinamas kaip atskiri ATPK pažeidimai.

2.10. Prašyme pažymima, kad pareiškėjui negalėjo būti surašytas protokolas už atskirus pažeidimus, kurie, pasak institucijos, surašiusios protokolą, buvo padaryti vienu veiksmu, t. y. protokolas surašytas už Medžioklės taisyklių 58.2.1 punkto ir 62 punkto pažeidimus. Jeigu institucija teigia, kad (jis) pareiškėjas buvo ir medžiojo medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu ginklu nesant įrašo apie tai medžioklės lape, t. y. padarė pažeidimą, numatytą Medžioklės taisyklių skyriuje IX „Su medžiokle susijusi draudžiama veikla“, tai, pasak pareiškėjo, neturėjo teisinio pagrindo už tuos pačius veiksmus surašyti protokolo, kad jis pažeidė 62 punktą, numatantį, kad medžioklinis ginklas nešiojamas arba vežiojamas be šovinio lizde ir su įjungtu saugikliu, t. y. kad jis padarė pažeidimą, numatytą Medžioklės taisyklių X skyriuje „Saugaus elgesio medžioklės metu reikalavimai“, nes šis skyrius skirtas reglamentuoti teisėtos medžioklės metu padarytus pažeidimus, o 58.2.1 punktas kalba apie neteisėtą medžioklę.

2.11. Kadangi protokolas surašytas taip, kad visi pažeidimai buvo padaryti vienu laiku, akivaizdu, kad pareiškėjas vienu laiku negalėjo dalyvauti ir teisėtoje, ir neteisėtoje medžioklėje, nes Medžioklės taisyklių 58.2.1 punktas yra skirtas reglamentuoti buvimą su ginklu medžioklės plotuose ir medžiojant, o 62 punktas skirtas reglamentuoti buvimą su ginklu ne medžioklės plotuose. Todėl nėra aišku, kuo iš tiesų kaltinamas jis (pareiškėjas), t. y. ar tuo, kad jis buvo su į dėklą neįdėtu ginklu medžioklės plotuose ir medžiojo, ar tuo, kad užtaisytą ginklą nešė ir vežė su šoviniu lizde.

2.12. Pareiškėjas teigia, kad jam surašytas protokolas už Medžioklės taisyklių 61 punkto pažeidimą, numatantį, kad „prieš užtaisant medžioklinį ginklą įsitikinama, kad jo vamzdžiai neužsikimšę“, tačiau nenurodyta, kuo šis pažeidimas faktiškai pasireiškė, o protokole turi būti aiškiai nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Iš 2015 m. gruodžio 14 d. ATP protokolo 5 punkto matyti, kad institucija cituoja Medžioklės taisyklių 60 punktą, numatantį, kad „medžioklinis ginklas išimamas iš dėklo tik atvykus į medžioklės plotus ir užpildžius medžioklei reikalingus dokumentus“, tačiau nepagrįstai nurodo, kad jis (pareiškėjas) pažeidė ne Medžioklės taisyklių 60 punktą, o 61 punktą.

2.13. Prašyme nurodoma, kad teismas, pripažindamas pareiškėją padarius ATPK 5110 straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, nepagrįstai rėmėsi M. T. ir V. S. parodymais, kaip išsamiais, nuosekliais bei nešališkais. Teismai rėmėsi V. S. parodymais, kad A. K. su jais bendravo pakeltu tonu, juos įžeidinėjo keiksmažodžiais, tačiau Kauno apylinkės teismo posėdžio metu V. S. nesakė, kad A. K. su pareigūnais bendravo pakeltu tonu, juos įžeidinėjo ir tai patvirtina teismo posėdžio garso įrašas, todėl ši teismo išvada yra pramanyta.

2.14. Visi institucijos, surašiusios protokolą, liudytojai patvirtino, kad A. K. įžūlus elgesys pasireiškė tuo, kad jis kalbėjo telefonu ir nesutiko su pažeidimais. Toks elgesys negali būti laikomas įžūliu ar agresyviu ir neatitinka ATPK 5110 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, nes atsakomybę už tokį elgesį numato ATPK 5110 straipsnio 3 dalis ir tik tuo atveju, jeigu tokiais veiksmais yra įžeidžiama pareigūno garbė ir orumas. Pasak pareiškėjo, nė vienas aplinkos apsaugos pareigūnas nenurodė, kad jis (A. K.) būtų juos įžeidęs, todėl teismai nepagrįstai pripažino A. K. kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 5110 straipsnyje.

2.15. Teismai nurodė, kad A. K. nepateikęs medžioklinio šautuvo apžiūrai sukliudė vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę. Pasak pareiškėjo, jo veiksmuose nėra ATPK 5110 straipsnio numatyto pažeidimo sudėties, nes jis ne tik netrukdė aplinkos apsaugos pareigūnams vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, bet ir nežinojo, kad tokia kontrolė vykdoma, nes jam pareigūnai neprisistatė ir nenurodė, kad vykdo aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Teismas, pareiškėjo nuomone, netinkamai taikė ATPK 5110 straipsnio 1 dalį, nes pagal ją administracinę atsakomybę užtraukia tyčinis kliudymas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, vykdantiems aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, tikrinti įmones, įstaigas, organizacijas ir objektus. Pareigūnai netikrino jokių objektų, dėl to medžioklinio šautuvo pateikimas (ar nepateikimas) nesudaro ATPK 5110 straipsnio 1 dalies sudėties. Tai, kad minėto pažeidimo sudėtį sudaro visiškai kiti veiksmai, nei tie, dėl kurių administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas A. K., patvirtina ir teisminė praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016). Pareiškėjo nuomone, tai sudaro pagrindą atnaujinti administracinės teisės pažeidimo bylą, nes teismų praktikoje kyla neaiškumai dėl ATPK 5110 straipsnio taikymo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas turėtų pasisakyti, kokie veiksmai gali sudaryti minėto pažeidimo objektyviuosius požymius.

2.16. M. T. ir V. S. nurodė skirtingas šautuvo paėmimo aplinkybes, dėl to jų parodymais nebuvo pagrindo vadovautis, nes, priešingai nei teigė teismai, jie nėra nuoseklūs. Pareigūnų parodymai, kad jis (A. K.) neatidavė šautuvo prieštarauja logikai, nes įvykio dieną jo ranka buvo sulaužyta.

2.17. Prašyme nurodoma, kad teismai, vertindami įrodymus, pažeidė ATPK 257 straipsnį ir nukrypo nuo teisminės praktikos. Teismai visiškai nevertino prieštaravimų tarp pareigūnų parodymų. Teismai nepagrįstai teigė, kad pareigūnai elgėsi teisėtai ir vykdė įstatymu jiems pavestas funkcijas, nes pareigūnai atliko automobilio apžiūrą, pažeisdami ATPK 268 straipsnio reikalavimus, kadangi automobilį apžiūrėjo be jo valdytojo ir nedalyvaujant kviestiniams.

2.18. Pareiškėjas teigia, kad teismai kritiškai vertino jo ir jo sūnaus A. K., G. V. ir F. G. parodymus, nes pareiškėjas su A. K. yra giminės, o G. V. ir F. G. neva yra pareiškėjo „draugai“, nors teisme minėti asmenys prisistatė kaip pažįstami, o ne draugai, ir davė nuoseklius parodymus. Todėl skirti didesnę įrodomąją galią pareigūnų parodymams vien tuo pagrindu, kad jie yra valstybės tarnautojai, teismas neturėjo teisinio pagrindo.

2.19. Prašyme konstatuojama, kad teismų išvados dėl bandymo pasišalinti iš įvykio vietos yra nepagrįstos ir prieštarauja nuosekliems pareiškėjo ir G. V. parodymams. Teismai laikė, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, t. y. leidimo ginklui ir medžiotojo bilieto, dėl to sprendė, kad pareiškėjo veiksmuose yra ATPK 5110 straipsnio sudėtis. Pasak pareiškėjo, tokie jo veiksmai nesudaro ATPK 5110 straipsnio sudėties. Jis negalėjo pateikti reikalaujamų dokumentų – medžiotojo bilieto ir leidimo ginklui, nes nemedžiojo ir jų neturėjo. Jis buvo nubaustas už tai, kad neturėdamas leidimo ginklui sumedžiojo šerną, kurio sumedžioti neturėjo teisės. Taigi teismas tuo pačiu nutarimu jį nubaudė už tai, kad jis, neturėdamas leidimo ginklui, sumedžiojo gyvūną, taip pat ir už tai, kad jis nepateikė aplinkos apsaugos pareigūnams leidimo, kurio neturėjo. Tokie teismo nutarimai yra akivaizdžiai prieštaringi.

2.20. Pareiškime nurodoma, kad byloje nebuvo nė vieno tiesioginio pareiškėjo A. K. kaltės dėl šerno nušovimo patvirtinančio įrodymo, nes pareigūnai, kurių parodymais rėmėsi teismai, paties šerno nušovimo fakto nematė, o liudytojas P. K. medžioklėje nedalyvavo, todėl teismai savo išvadas grindė spėjimais ir prielaidomis, atmesdami tiesioginius įrodymus, paneigiančius A. K. kaltę, todėl, kad liudytojai, tvirtinę, jog A. K. šerno nemedžiojo, yra suinteresuoti bylos baigtimi.

2.21. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų visumos, šernas buvo sumedžiotas ne 2015 m. balandžio 13 d., o 2015 m. balandžio 12 d., nes liudytojas P. K., kurio parodymais teismas rėmėsi, nurodė, kad šernas buvo darinėjamas nuo 22 iki 23.50 val. Iš to matyti, kad šernas buvo sumedžiotas dar anksčiau.

2.22. Pareiškėjas teigia, kad jis davė nuoseklius parodymus, kad ne jis, o jo sūnus A. K. nušovė šerną. Šiuos parodymus patvirtino liudytojai F. G. (medžioklės vadovas) ir A. K., pripažinęs, kad jis nušovė šerną, bei G. V. ir medžioklės lapas Nr. 0015.

2.23. Teismai remdamiesi liudytojų T. K., M. T., V. S. ir D. J. parodymais, kad A. K. buvo su šviesia sportine apranga ir į įvykio vietą atvyko vėliau, padarė išvadą, jog vienintelis su medžiokline apranga buvo A. K., t. y. jis sumedžiojo šerną. Liudytojas A. K. nurodė, kad nušovęs šerną ir baigęs medžioklę, persirengė sportines kelnes ir batus, tačiau teismas šių parodymų nevertino, kaip ir A. K., G. V. bei F. G. parodymų, kad A. K. sumedžiojus šerną šis pasigedo piniginės, dėl to pareiškėjas ir G. V. vežė šerną išdoroti be jo.

2.24. Teismai, pasak pareiškėjo, nepagrįstai rėmėsi P. K. parodymais, duotais ne nagrinėjant bylą teisme, o Kauno RAAD pareigūnui K. M., nes apklausiant šį asmenį ne teisme neturėjo galimybės užduoti jam klausimų, prašyti patikslinti parodymų. Apklaustas teismo posėdyje P. K. nurodė, kad girdėjo kalbant, jog šerną nušovė „Andriucha“, o kadangi darinėjant šerną jis matė A. K., tai ir suprato, kad jis nušovė šerną. Pažymėtina, kad šerną nušovęs A. K. taip pat buvo vadinamas „Andriucha“, todėl K. M. klaidingas manymas, jog šerną sumedžiojo A. K., negalėjo būti pripažintas įrodymu, patvirtinančiu A. K. kaltę, be to, šis liudytojas medžioklėje nedalyvavo, jam buvo atvežtas sumedžiotas šernas, todėl jo parodymais, kaip netiesioginiais įrodymais, negali būti nuginčyti kiti tiesioginiai įrodymai, t. y. liudytojų A. K., G. V. bei F. G. parodymai ir duomenys medžioklės lape.

2.25. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje konstatuojamas žmogaus teisių pažeidimas tais atvejais, kai žmogaus nuteisimas grindžiamas vien tik asmens, kuriam kaltinamasis neturėjo galimybės užduoti klausimų, parodymais ar kai tokie parodymai žymiai lemia asmens pripažinimą kaltu (1997 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Van Mechelen ir kt. prieš Nyderlandus, 2001 m. vasario 27 d. sprendimas byloje Luca prieš Italiją, 2006 m. vasario 28 d. sprendimas byloje Krasniki prieš Čekiją ir kt.).

2.26. Nagrinėjamu atveju P. K. parodymai, duoti ne teisme, nors jis pats net tiesiogiai nematė įvykio, pagal apeliacinės instancijos teismo nutarties išvadą lėmė A. K. pripažinimą kaltu. Tačiau apklausiant asmenį teisme, jis patikslino savo parodymus, patvirtindamas, kad tai tik jis pamanė, jog šerną nušovė A. K., nors buvo kalba, kad šerną nušovė Andriucha. Taigi, tuo metu, kai pareiškėjui buvo suteikta teisė užduoti liudytojui klausimus, jis savo parodymus patikslino, o pareigūnas, vykdęs jo apklausą, tokių klausimų uždavęs nebuvo. Todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo remtis liudytojo parodymais, kuriuos jis davė ne teisme, kai jie iš esmės nulėmė pareiškėjo pripažinimą kaltu.

2.27. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, pasak pareiškėjo, nurodė, kad jo kaltę patvirtina byloje pateiktas medžioklės lapas Nr. 0015, nors jame įforminta, jog 2015 m. balandžio 12 d. (o ne 2015 m. balandžio 13 d.) šerną sumedžiojo A. K., įrašytas jo medžiotojo bilietas ir jis turėjo leidimą laikyti (nešiotis) ginklą. Medžioklės lapas patvirtina faktą, kad gyvūną sumedžiojo būtent A. K., todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 6 dalyje.

2.28. Prašyme nesutinkama su teismo išvada, kad pareiškėjas medžiojo draudžiamais įrankiais, kuri padaryta vadovaujantis 2016 m. sausio 14 d. specialisto išvada Nr. 140-(3764)-ISl-66 ir Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti, sudarytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 551 „Dėl ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Ekspertų komisija), 2011 m. lapkričio 30 d. posėdžio protokolu Nr. 13, kuriuo nuspręsta naktiniams monokuliarams, kurių gamintojai numatė jų panaudojimą kaip naktinių taikiklių arba kuriuos be papildomo perdarymo galima pritvirtinti prie ginklo esančių optinių taikiklių, taikyti naktiniams taikikliams nustatytus apyvartos reikalavimus, t. y. juos uždrausti civilinėje apyvartoje.

2.29. Pasak pareiškėjo, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2016 m. sausio 14 d. specialisto išvada Nr. 140-(3764)-ISl-66 yra parengta vadovaujantis Ekspertų komisijos 2011 m. lapkričio 30 d. posėdžio protokolu Nr. 13 bei Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, nenurodant konkrečių šio įstatymo nuostatų, kuriomis vadovaujantis buvo padaryta išvada apie naktinio matymo monokuliaro „Dedal-552-DK2 Nr. 98447“ priskyrimą draudžiamam naudoti civilinėje apyvartoje A kategorijos ne ginklo priedėliui. Ekspertų komisija monokuliarus prilygina naktiniams taikikliams tais atvejais, kada tai yra ginklo priedėlis, kurį gamintojas numato panaudoti kaip naktinį taikiklį, arba kai jį galima pritvirtinti prie ginklo esančių optinių taikiklių be papildomo perdarymo. Toks prilyginimas kelia abejonių, nes iš esmės gamintojui (Ekspertų komisijai) paliekama spręsti, ar monokuliaras gali būti naktiniu taikikliu, ar ne. Pareiškėjas pažymi, kad visų gamintojų monokuliarus galima naudotis adapteriu uždėti (pritvirtinti) ant ginklo dieninės optikos, tačiau dėl to jie iš monokuliarų negalėtų tapti naktiniais taikikliais.

2.30. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnyje yra baigtinis sąrašas ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų, kurie yra priskiriami civilinėje apyvartoje draudžiamiems A kategorijos ginklams, ginklų priedėliams ir šaudmenims. A kategorijai priskiriami ginklų priedėliai – naktiniai taikikliai, o ne naktiniai monokuliarai, kurie nėra ginklų priedėliai. Įstatyme taip pat nėra nustatyta, kad naktiniai monokuliarai gali būti prilyginami naktiniams taikikliams, pvz., dėl gamintojų numatymo juos panaudoti kaip naktinius taikiklius arba dėl galimybės juos pritvirtinti prie ginklo esančių optinių taikiklių be papildomo perdarymo, kaip tai yra numatyta Ekspertų komisijos 2011 m. lapkričio 30 d. posėdžio protokole Nr. 13. Medžioklės taisyklių 58.5.9 punkte taip pat numatyta, kad draudžiama asmeniui medžioti naudojant naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba turėti juos medžioklės plotuose.

2.31. Pagal 2003 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. 551 „Dėl Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“, Ekspertų komisijos kompetencijai nepriklauso monokuliarų priskyrimas ginklų priedėliams. Specialistas T. B. nurodė, kad pas pareiškėją rastas monokuliaras nėra ginklo priedėlis. Todėl, pasak pareiškėjo, Ekspertų komisija 2011 m. lapkričio 30 d. posėdžio protokolu Nr. 13 neleistinai praplėtė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą A kategorijai priskiriamų ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų baigtinį sąrašą, pasisakydama, kad ir naktiniai monokuliarai, kurių gamintojai numatė jų panaudojimą kaip naktinių taikiklių arba kuriuos be papildomo perdarymo galima pritvirtinti prie ginklo esančių optinių taikiklių, turi būti prilyginami naktiniams taikikliams ir turi būti nustatytas draudimas juos naudoti civilinėje apyvartoje. Pareiškėjo įsitikinimu, šis protokolas akivaizdžiai prieštarauja aukštesnės galios norminiams aktams, t. y. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punktui, 7 straipsnio 3 dalies 1 punktui ir Medžioklės taisyklių 58.5.9 punktui.

2.32. Ekspertų komisijos 2011 m. lapkričio 30 d. protokolas yra norminis aktas, bet, pareiškėjo nuomone, jis yra žemesnės galios norminis aktas, nei Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas ir Medžioklės taisyklės, todėl jis negali prieštarauti aukštesnės galios norminiams aktams. Teismui buvo pagrindas patenkinti pareiškėjo prašymą ir ABTĮ 112 straipsnio nustatyta tvarka kreiptis į administracinį teismą su prašymu iširti, ar Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ekspertų komisijos 2011 m. lapkričio 30 d. protokolo 5 punktas neprieštarauja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punktui, 7 straipsnio 3 dalies 1 punktui ir Medžioklės taisyklių 58.5.9 punktui. Pirmosios instancijos teismas prašymą nemotyvuotai atmetė.

2.33. Pareiškėjas prašo nagrinėjant jo prašymą atnaujinti administracinės teisės pažeidimo bylos teiseną vadovautis specialisto išvada, kad pareiškėjo turėtas monokuliaras nėra ginklo priedėlis bei Ginklų ir šaudmenų kontrolės istatymo 3 straipsnio ir 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatomis, kad civilinėje apyvartoje draudžiami tik A kategorijos ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys, ir nutraukti administracinės bylos teiseną, nekonfiskuojant monokuliaro.

2.34. Pareiškime teigiama, kad protokolas pareiškėjui buvo surašytas už tai, kad jis pažeidė Medžioklės taisyklių 62 punkto reikalavimus, numatančius, kad ginklas nešiojamas ar vežiojamas be šovinio lizde su įjungtu saugikliu. Pareiškėjas mano, kad jis nepadarė nė vieno pažeidimo, nes ne jis buvo ginklo valdytojas, ir tai patvirtino liudytojai A. K., F. G. ir G. V., kuris nurodė, kad ginklas buvo jo žinioje. Pareiškėjas nesutinka, kad jis buvo su užtaisytu ir į dėklą neįdėtu ginklu. Pareigūnų M. T. ir V. S. parodymai apie ginklo buvimo aplinkybes yra prieštaringi, jie atliko automobilio apžiūrą, pažeisdami ATPK 268 straipsnio reikalavimus, nes automobilį apžiūrėjo be jo valdytojo ir nedalyvaujant kviestiniams. Teismas dėl šių prieštaravimų nepasisakė. Pareiškėjo teigimu, pareigūnų filmuota medžiaga yra iškarpyta – jie filmavo ginklo apžiūrą, tačiau nefilmavo jų deklaruojamo ginklo paėmimo iš automobilio, be to filmuotoje medžiagoje girdėti, kaip G. V. teigia, kad šautuvą pareigūnai užtaisė patys. Kaip įrodymą teismas nurodė 2015 m. gruodžio 14 d. administracinės teisės pažeidimo protokolą, tačiau nevertino to, kad 2015 m. balandžio 13 d. pareiškėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas tik už tai, kad jis turėjo naktinio matymo prietaisą. Pareiškėjo nuomone, akivaizdu, kad pareigūnas, iš karto po įvykio rašęs protokolą, negalėjo į jį neįrašyti tokio šiurkštaus pažeidimo, kaip buvimo medžioklės plotuose su užtaisytu ginklu, nesant apie tai duomenų medžioklės lape. Būtent šis protokolas, pasak pareiškėjo, yra esminis įrodymas, prieštaraujantis liudytojų M. T. ir V. S. parodymams apie tai, kad A. K. buvo su užtaisytu šautuvu medžioklės plotuose, kad jis priešinosi ir neatidavė šautuvo, nes tokios aplinkybės pradiniame administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo nurodytos.

2.35. Teismas, pasak pareiškėjo, nepagrįstai pareigūnų M. T. ir V. S. parodymams suteikė didesnę įrodomąją galią vien dėl to, kad jie pareigūnai, visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad šie liudytojai nurodė prieštaringas aplinkybes, o liudytojas M. T. melavo teismui. Taip teismai padarė esminį procesinės teisės normų pažeidimą vertindami įrodymus.

3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas, pavaduojantis Departamento direktorių Drąsutį Štuopį, atsiliepimu į pareiškėjo A. K. prašymą prašo šį prašymą atmesti.

3.1. Atsiliepime teigiama, kad A. K. administracinė nuobauda turėjo būti paskirta iki 2015 m. spalio 13 d. 2015 m. spalio 11 d. teikimu buvo pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas nepraleidžiant nustatyto ATPK šešių mėnesių termino. 2015 m. spalio 11 d. administracinio teisės pažeidimo byla buvo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos skyriaus žinioje, nes administracinės bylos nagrinėjimas dėl administracinio teisės pažeidimo dar nebuvo perduotas nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjamas A. K. skundas dėl procesinio veiksmo administracinio teisės pažeidimo byloje, t. y. jis prašė panaikinti 2015 m. rugpjūčio 7 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus nutartį, kuria administracinio teisės pažeidimo byla Nr. TA-131/(duomenys neskelbtini) perduota administracinio teisės pažeidimo protokolo papildymui. Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi konstatavo, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas pratęstas tinkamai.

3.2. Atsiliepime nurodoma, kad A. K. inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų objektyviųjų požymių visuma atskleista aiškiai ir detaliai, taip pat aprašyta jam inkriminuojamų teisės pažeidimų esmė ir nustatytos aplinkybės, aiškiai suformuluota A. K. padarytų veiksmų seka, nurodyti teisės aktai, kurių pažeidimu jis kaltinamas. A. K. inkriminuotų teisės pažeidimų padarymo aplinkybės buvo žinomos, teisme jis turėjo teisę užduoti proceso dalyviams klausimus, tą ir darė, todėl teigti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole netiksliai įvardytas A. K. inkriminuotų teisės pažeidimų padarymo laikas apsunkino jo teisę į gynybą, nėra pagrindo.

3.3. Taip pat atsiliepime teigiama, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus rašytinius įrodymus ir objektyviai nustatė, kad A. K. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 85 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas nepateikė naujų argumentų, kurie nebuvo įvertinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Tai, kad įrodymai įvertinti ne taip, kaip norėjo pareiškėjas, nereiškia, jog buvo pažeistos ATPK 256, 260 straipsnių nuostatos, ar padaryti esminiai procesinės teisės ar materialinės teisės pažeidimai.

4. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, panaikinanti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarimus ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną netenkintinas.

Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatų taikymo

5. Šios atnaujintos bylos proceso metu nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas ir neteko galios Administracinių teisės pažeidimų kodeksas su visais pakeitimais ir papildymais, todėl aktualu aptarti senojo ir naujojo kodeksų taikymo klausimą šioje byloje, remiantis 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu Nr. XII-1869. Šioje byloje prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą yra dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimo ir Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimo dėl veikos, kuri padaryta 2015 m. balandžio 13 d.

6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo administracinių bylų jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nurodyti švelnesnės administracinės atsakomybės atvejai, kada administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., perkvalifikuojamas pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį arba asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Administracinių teisės pažeidimų perkvalifikavimo tvarka numatyta minėto įstatymo 4 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje (4 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, nagrinėjamu atveju įstatymų leidėjas priimdamas naują įstatymą – Administracinių nusižengimų kodeksą – ANK 3 straipsnio 2 dalies normų kontekste nenumatė neriboto jo nuostatų atgalinio veikimo, t. y. nenumatė, kad vykstant procesui dėl administracinių teisės pažeidimų bylų atnaujinimo veikos būtų perkvalifikuojamos ar teisena nutraukiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nurodytais atvejais.

7. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymėjo, kad proceso atnaujinimas yra ekstraordinarinė įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo priemonė, kurios paskirtis – ištaisyti padarytas materialiosios ir (ar) proceso teisės taikymo klaidas pagal nustatytas bylos aplinkybes. Naujai priimto administracinę atsakomybę numatančio įstatymo, turinčio atgalinio veikimo galią, taikymas nėra siejamas su administracinių teisės pažeidimų bylų atnaujinimo pagrindais, todėl, kai nagrinėjama atnaujinta administracinio teisės pažeidimo byla, naujo administracinę atsakomybę numatančio įstatymo taikymo ir atitinkamai veikų perkvalifikavimo klausimai negali būti sprendžiami (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-697/2017, 2AT-7-14-303/2017).

8. Taigi šios bylos atnaujinimo pagrindai ir įstatymo taikymo klausimai nagrinėtini pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., nuostatas.

Dėl atnaujintos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribų

9. Pagal ATPK 30221 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą dėl esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Taigi nagrinėjant atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo bylos faktinės aplinkybės iš naujo nenustatomos, įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami. Tai reiškia, jog bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai nekvestionuojant byloje nustatytų aplinkybių ar atlikto įrodymų vertinimo, jeigu jis nėra susijęs su konkrečiais esminiais procesiniais pažeidimais.

10. Remiantis pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu, pareiškimo teiginiai, kurie susiję su kaltės neigimu ir nustatytų aplinkybių ginčijimu bei nesutikimu su atliktu įrodymų vertinimu, dėl kurių nutarime ir nutartyje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai jau išsamiai pasisakė juos atmesdami, paliktini nenagrinėtini.

Dėl pareiškime išdėstytų administracinės teisenos pažeidimų

11. Pareiškime nepagrįstai teigiama, kad buvo praleistas ATPK 35 straipsnyje numatytas šešių mėnesių senaties terminas administracinei nuobaudai paskirti nurodant, jog terminas baigėsi 2015 m. spalio 13 d., todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turėjo būti nutraukta. 12. Kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadoms, kad šis klausimas jau buvo išspręstas 2016 m. gegužės 24 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, konstatuojant, kad Kauno apylinkės teismas, 2016 m. kovo 29 d. nutarimu nutraukęs administracinio teisės pažeidimo bylą A. K., netinkamai taikė ATPK 35 straipsnio nuostatas, dėl to nepagrįstai sprendė, jog ATPK 35 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai yra pasibaigę. Ši Kauno apygardos teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir vykdoma, po to procesas vyko iš naujo, todėl šios nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nekvestionuotinas, o A. K. apeliacinio skundo argumentai, kiek jie susiję su jo paties teigimu, nepagrįstu ATPK 35 straipsnio taikymu, šioje nutartyje plačiau nevertintini.

13. Nepagrįsti prašyme išdėstyti teiginiai dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo neatitikties ATPK 260 straipsnio reikalavimams.

14. ATPK 260 straipsnis reglamentuoja esminius reikalavimus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui. Pagal šio straipsnio 1 dalį administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. 2015 m. balandžio 13 d. administracinio teisės pažeidimo protokole visi esminiai administracinio teisės pažeidimo duomenys nurodyti. Susipažinęs su protokolu A. K. paaiškinime nenurodė, jog protokolo turinys yra jam nesuprantamas, neaiškus ir varžantis galimybę apsiginti, o tik pareiškė, jog nesutinka su protokole išdėstytomis aplinkybėmis. Tik vėliau, nagrinėjant bylą teisme, A. K. nurodė, kad protokole aprašyti administracinių teisės pažeidimų duomenys yra logiškai nenuoseklūs, pabrėžiama, jog pagal protokolą visi pažeidimai buvo padaryti vienu laiku, nenurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas dėl Medžioklės taisyklių 58.2.1 ir 62 punktų pažeidimų.

15. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad 2015 m. gruodžio 14 d. administracinio teisės pažeidimo protokole A. K. išdėstyta esminių inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų objektyviųjų požymių visuma. Nurodyta inkriminuojamų teisės pažeidimų esmė ir nustatytos administracinės veikos padarymo aplinkybės, nurodyti ir teisės aktai, kurių pažeidimu kaltinamas A. K.. Teismai pripažino, kad pažeidimo padarymo laikas 2015 m. balandžio 13 d., apie 00.30 val. nėra tiksliai nurodytas, atsižvelgiant į tai, kad pažeidimai turėjo trunkamąjį aspektą laiko požiūriu, tačiau ši aplinkybė negali būti pripažįstama esminiu pažeidimu, nes teismų praktikoje vartojamos ir laikomos neprieštaraujančiomis įstatymo reikalavimams formuluotės – „tiksliai ar konkrečiai nenustatytu laiku” ir pan., jei tokios formuluotės nevaržo atsakomybėn traukiamo asmens teisės į gynybą, pateikiant alibi, kuris reikšmingas konkretaus laiko ar laiko intervalo požiūriu. Todėl teismai teisingai pažymėjo, kad A. K. inkriminuotų teisės pažeidimų padarymo aplinkybės buvo aiškiai žinomos. Tą patvirtina jo paaiškinimas prie administracinių teisės pažeidimų protokolo, taip pat jo pozicija bylos nagrinėjimo teisme metu, kur jis aktyviai naudojosi teise užduoti proceso dalyviams jį dominančius klausimus dėl bylos aplinkybių, todėl neabejotina, kad suprato, apie kokį įvykį teismo posėdžio metu buvo kalbama. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad netiksliai administracinio teisės pažeidimo protokole įvardytas A. K. inkriminuotų teisės pažeidimų padarymo laikas apsunkino jo teisę į gynybą, todėl tai negali būti pripažįstama esminiu proceso pažeidimu.

16. Pareiškime išdėstyti teiginiai, kad teismai nepagrįstai rėmėsi M. T. ir V. S. parodymais, nes jie prieštaringi, taip pat kad buvo remiamasi liudytojų T. K., M. T., V. S. ir D. J. parodymais, o neįvertinti A. K., G. V. ir F. G. parodymai dėl A. K. konflikto su aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnais ir dėl šerno sumedžiojimo.

17. Bylos duomenų išnagrinėjimas ir vertinimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų administracinės teisenos proceso dalykas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo kompetencijos sritis yra pripažinti, ar bylos aplinkybių atskleidimas yra išsamus ir įrodymų pakanka išvadoms dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo konstatuoti. Nesant argumentų, kurie nurodytų į esminius administracinio proceso normų pažeidimus, tiesiogiai turėjusius įtakos netinkamam materialiosios normos taikymui, nėra teisinių prielaidų bylos įrodymų vertinimą pripažinti pagrindu, numatytu ATPK 30221 straipsnio 13 dalyje.

Dėl ATPK 5110 straipsnio taikymo

18. ATPK 5110 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už tyčinį kliudymą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, vykdantiems aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, tikrinti įmones, įstaigas, organizacijas ir objektus.

19. Teismai, nustatydami šio administracinio pažeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teisingai vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė – tai valstybės įgaliotų institucijų ir pareigūnų veikla, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, pasireiškianti <...> pažeidimų nutraukimu bei šių pažeidimų padarymu kaltų asmenų nustatymu, jų patraukimu teisinėn atsakomybėn. Įstatymo 14 straipsnio 5 punkte inter alia nustatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę tikrinti fizinių ir juridinių asmenų veiklą, kai yra pagrįstas įtarimas, kad jie rengiasi daryti, daro ar padarė teisės pažeidimą aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje. Tuo tarpu pagal 54 straipsnio 2 dalį fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams.

20. Nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis nustatyta, kad analizuojamu atveju A. K. aplinkos apsaugos kontrolę vykdžiusiems pareigūnams M. T. ir V. S. nepateikė medžioklinio šautuvo apžiūrai, bandė pasišalinti iš įvykio vietos, nereagavo į teisėtus aplinkos apsaugos pareigūnų reikalavimus, nepateikė dokumentų, elgėsi agresyviai ir įžūliai. Šios nustatytos aplinkybės buvo pakankamos teismams pripažinti faktą, kad A. K. kliudė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams atlikti jų tarnybines funkcijas. A. K. gynybinė pozicija dėl įrodymų vertinimo, aplinkybių ištyrimo dėl jau anksčiau nurodytų pagrindų plačiau neaptariama.

21. ATPK 5110 straipsnio taikymo praktinės nuostatos atsispindi ir formuojamoje teismų praktikoje. Teismų praktikoje pažymima: kliudymas vykdyti kontrolę gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu, jo pasireiškimo formų įstatymas nedetalizuoja; priklausomai nuo atliekamos kontrolės pobūdžio jos gali būti įvairios: neįleidimas į įmonės teritoriją ar jos dalį, tam tikrų patikrinimo objektų slėpimas, dokumentų apie tikrinamus objektus nepateikimas ir pan. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai teisės aktais įgaliotam vykdyti atitinkamą kontrolę pareigūnui ar institucijai nepateikiami dokumentai, be kurių kontrolė negalima, toks asmens neveikimas yra kliudymas ją vykdyti (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-9-2013). Pažymėtina ir tai, kad atsakomybė pagal ATPK 5110 straipsnio 1 dalį kyla už patį tyčinį kliudymą atlikti patikrinimą, o tokio kliudymo padariniai, t. y. realus sukliudymas, nėra būtinas šio administracinio teisės pažeidimo objektyvusis požymis (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

22. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė pagrįstas išvadas ir teisingai rėmėsi formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad tais atvejais, kai teisės aktais įgaliotam vykdyti atitinkamą kontrolę pareigūnui ar institucijai nepateikiami dokumentai, be kurių kontrolė negalima, toks asmens neveikimas yra kliudymas ją vykdyti (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9/2013, 2AT-22-2013). Iš aptartos teismų praktikos matyti, kad vien tik dokumentų, būtinų pažeidimo faktui užfiksuoti, nepateikimas analogiškose administracinio teisės pažeidimo bylose vertinamas kaip trukdymas pareigūnams vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad A. K. nepateikė patikrinimo metu iš jo reikalaujamų dokumentų, nėra, jo veiksmai pasireiškė platesne apimtimi, dėl kurių teismai detaliai pasisakė savo baigiamuosiuose aktuose ir išdėstė išsamius argumentus. Tokie apelianto veiksmai neabejotinai atitinka trukdymo vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę sąvoką, kurios apibrėžtis suformuluota teismų praktikoje.

Dėl ATPK 85 straipsnio 1, 6, 7 dalies taikymo

23. ATPK 85 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5, 6 ir 7 dalyse numatytus pažeidimus. Teismai, nustatydami šio administracinio teisės pažeidimo požymius, pagrįstai nurodė, kad ši teisės norma suformuota kaip blanketinė, todėl taikydami ją rėmėsi ir medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėmis. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, teismai pagrįstai konstatavo, kad A. K., turėdamas užtaisytą (šovinys lizde, dėtuvė prijungta) ir į dėklą neįdėtą medžioklinį šautuvą, pažeidė saugaus elgesio medžioklės metu reikalavimus, kai medžioklės ginklas išimamas iš dėklo tik atvykus į medžioklės plotus ir užpildžius reikiamus dokumentus, o nešiojamas ir vežiojamas be šovinio lizde ir su įjungtu saugikliu, t. y. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 61 ir 62 punktus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 1 dalyje.

24. Teismai, vertindami bylos duomenis, nepadarė esminių proceso pažeidimų, išvados nuoseklios, atitinka bylos duomenų analizę, todėl prašyme atnaujinti bylą išdėstyti nesutikimai su bylos duomenų vertinimu ir pateikta gynybinė situacijos vertinimo versija dėl jau anksčiau nurodytų motyvų neaptariama.

25. ATPK 85 straipsnio 6 dalis numato administracinę atsakomybę už gyvūno, kurį sumedžioti asmuo, turintis teisę medžioti (medžiotojas), neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą.

26. Šios teisės normos konstrukcija yra blanketinė, todėl, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą šios normos pagrindu, teismai pagrįstai analizavo bei vadovavosi aktualiomis ir kitų teisės aktų, į kuriuos nukreipia komentuojamo straipsnio dispozicija, turinio nuostatomis.

27. Teismai išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo visas administracinio teisės pažeidimo aplinkybes bei įvertino įrodymus. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo kaltę dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo neigė, tvirtindamas, kad šerną analizuojamu atveju sumedžiojo ne jis, tačiau teismų atliktas įrodymų vertinimas ir išvados, pagrindžiančios jo kaltę, bei motyvai, kuriais remiantis atmesta A. K. versija, atitinka įstatymo reikalavimus bei teismų praktikos įrodymų vertinimo nuostatas, teisingumo ir protingumo kriterijų turinį vertinant bylos duomenis, todėl veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 85 straipsnio 6 dalį.

28. Prašyme išdėstyti teiginiai dėl netinkamo ATPK 85 straipsnio 7 dalies taikymo, numatančio administracinę atsakomybę už medžiojimą draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, neginčyjant monokuliaro turėjimo fakto, nustatyto patikrinimo metu, yra ginčijamas jo, pripažinimas draudžiamu ginklo priedėliu.

29. Šį klausimą teismai išnagrinėjo remdamiesi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnio 4 dalimi, 2003 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 551 „Dėl ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“.

30. Kadangi naktinio matymo priedėlio „Dedal NV-DK-2 Nr. 98447“ priskyrimas ar nepriskyrimas prie draudžiamų naudoti ginklų priklausinių yra susijęs su specialių žinių, liečiančių šio objekto techninius parametrus, išsiaiškinimu, teismai pagrįstai vadovavosi byloje esančia 2016 m. sausio 14 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(3764)-IS1-66. Šioje išvadoje konstatuota, kad tirti pateiktas prietaisas “Dedal-NV Nr. 98447” yra naktinio matymo monokuliaras, skirtas be papildomo perdarymo prijungti prie ginklo optinio taikiklio arba kito optinio prietaiso (binoklio, žiūrono, vaizdo ar foto technikos). Prijungus prie ginklo optinio taikiklio, jis yra naudojamas kaip naktinis taikiklis ir yra skirtas ginklui nutaikyti į taikinį; tirti pateiktas monokuliaras ginklo priedėliams nepriskiriamas, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams, ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2011 m. lapkričio 30 d. posėdžio protokolu Nr. 13, šiam naktinio matymo monokuliarui yra taikomi naktiniams taikikliams (A kategorijos ginklų priedėliams) nustatyti apyvartos reikalavimai.

31. Iš aptartos specialisto išvados išplaukia, kad iš A. K. nagrinėjamo įvykio metu paimtas monokuliaras tiesiogiai įstatymu nėra priskiriamas naktiniams taikikliams. Tačiau teismai teisingai vadovavosi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnio 4 dalimi ir 2003 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 551 „Dėl ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“, kad minėta komisija turi teisę priskirti ginklams ir konkrečiai jų kategorijai daiktų ir įrenginių modelius. Pagal komentuojamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 20 punktą Komisijos sprendimai yra privalomi visoms ginklų ir šaudmenų apyvartos kontrolę vykdančioms valstybės institucijoms, ginklų ir šaudmenų apyvartą vykdantiems subjektams bei asmenims. Teismai pagrįstai vadovavosi Ekspertų komisijos, 2011 m. lapkričio 30 d. protokole Nr. 13 užfiksuotomis aplinkybėmis, analizuojamo įvykio metu pas A. K. rastam naktinio matymo monokuliarui yra taikomi naktiniams taikikliams (A kategorijos ginklų priedėliams) nustatyti apyvartos reikalavimai.

32. Tai, kad A. K. suprato, jog naudojasi neleistinu medžioklės įrankiu, patvirtina jo elgesys. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų patikrinimo metu jis slėpė monokukiarą nuo pareigūnų, bandė pasišalinti iš patikrinimo vietos.

33. Pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad, A. K. nepateikiant jokių kitų nesutikimo su jo veiksmų kvalifikavimu pagal ATPK 85 straipsnio 7 dalį motyvų, nėra jokio teisinio pagrindo abejoti apylinkės teismo išvadomis dėl A. K. kaltės, todėl plačiau dėl A. K. inkriminuoto teisės pažeidimo, numatyto ATPK 85 straipsnio 7 dalyje, nepasisakytina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi,

n u t a r i a :

Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Tomas Šeškauskas

Alvydas Pikelis