Baudžiamoji byla Nr. 2K- 236/ 2008
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.3.1
1.2.4.1 (S)
2008 m. gegužės 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Sirvydžio, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,
gynėjui advokatui Piotrui Orlovui,
nukentėjusiosios V. S. atstovei advokato padėjėjai Daivai Markauskaitei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. gynėjo advokato Piotro Orlovo kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. nuteistas pagal 1961 m. BK 104 straipsnį laisvės atėmimu aštuoneriems metams šešiems mėnesiams, pagal 1961 m. BK 111 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vienuolikai metų. Iš D. V. priteista V. S. 5673 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti ir 50 000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti, 600 Lt turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jos atstovas, paslaugoms apmokėti.
Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 30 d. nuosprendis, kuriuo Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. sausio 23 d. nuosprendis pakeistas: 1) pripažinta D. V. atsakomybę už 1961 m. BK 111 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą lengvinančia aplinkybe tai, kad jis nukentėjusįjį lydėjo iki gydymo įstaigos ir bandė išvengti sunkesnių padarinių; 2) D. V. už 1961 m. BK 111 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė; 3) vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie pagal 1961 m. BK 104 straipsnį D. V. paskirtos aštuonerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis – dveji metai ir šeši mėnesiai – laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už 1961 m. BK 111 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas vienuolikai metų, atliekant ją pataisos namuose; 4) V. S. iš D. V. papildomai priteista 400 Lt atlyginti išlaidoms, turėtoms byloje dalyvavusios atstovės paslaugoms apmokėti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo D. V. gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro ir nukentėjusiosios V. S. atstovės, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
D. V. nuteistas už tai, kad 2001 m. lapkričio 4 d., apie 20 val., Tauragėje, D. Poškos g. 26, lopšelio – darželio „Šaltinėlis“ teritorijoje, dėl asmeninio nesutarimo jis tyčia peiliu dūrė A. D. į pilvą, padarydamas jam kiaurinę durtinę – pjautinę kairės pusės žaizdą, sukėlusią realų pavojų A. D. gyvybei, taip sunkiai sutrikdė šiam sveikatą.
Be to, D. V. nuteistas už tai, kad 2001 m. lapkričio 4 d., apie 21.30 val., Tauragėje, D. Poškos g. 26, lopšelio – darželio „Šaltinėlis“ teritorijoje, dėl asmeninio nesutarimo jis tyčia peiliu dūrė M. S. į pilvą, padarydamas jam durtinį – pjautinį pilvo sienelės sužalojimą, dėl to išsivysčius ūmiam vidiniam ir išoriniam nukraujavimui M. S. nuo padarytų sužalojimų 2001 m. lapkričio 5 d. ligoninėje mirė.
Kasaciniu skundu nuteistojo D. V. gynėjas prašo Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nuosprendį pakeisti: 1) panaikinti jo dalį, kurioje D. V. už M. S. nužudymą nuteistas pagal 1961 m. BK 104 straipsnį, ir dėl šio kaltinimo D. V. išteisinti; 2) nukentėjusiosios V. S. civilinius ieškinius atmesti. Šį prašymą gynėjas motyvuoja tuo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus vertindamas byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 3 dalis), netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą bendrindamas paskirtas bausmes (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys) ir neleistinai pablogino nuteistojo padėtį. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad teismo ištirtais įrodymais neabejotinai nustatyta, jog nuteistasis nužudė M. S., nes: D. V. neturėjo tikslo ir galimybių nužudyti nukentėjusįjį; M. S. žuvo, įvykus nelaimingam atsitikimui; byloje nėra įrodymų, kad D. V. peiliu, kuris buvo rastas įvykio vietos apžiūros metu, mirtinai sužalojo M. S.; D. V. nuoseklūs parodymai, kad M. S. galėjo susižaloti virsdamas ir užgriūdamas ant savo paties peilio, liko nepaneigti, o vadovautis prielaidomis teismas negalėjo. Gynėjas skunde teigia, kad nuteistojo parodymus apie tai, jog šis grūmėsi su nukentėjusiuoju, patvirtina Teismo medicinos ekspertizės 2001 m. lapkričio 6 d. aktas Nr. 139, kuriame nurodyta, kad nukentėjusiajam padaryti odos nubrozdinimai dešinio kelio sąnario ir kairės blauzdos priekiniuose paviršiuose galėjo būti padaryti į minėtas kūno vietas suduodant kietu buku daiktu arba jam pačiam griūnant. Tokios išvados, gynėjo nuomone, neginčijamai patvirtina nuteistojo parodymus, kad minėti sužalojimai buvo padaryti nuteistajam ir nukentėjusiajam griūnant, tačiau teismas šių sužalojimų visiškai nevertino. Kasatoriaus nuomone, nepakankamai pagrįsta ir kita teismų išvada – kad nukentėjusiųjų A. D. ir M. S. rūbai buvo pažeisti vienu peiliu. Gynėjas skunde pažymi, kad tiek 2002 m. vasario 15 d. ekspertizės aktas Nr. 3, tiek specialisto A. Zakaro parodymai teisminio nagrinėjimo metu patvirtina, jog buvo nustatyta tik grupinė peilio priklausomybė. Todėl nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad abu nukentėjusieji buvo sužaloti tuo pačiu peiliu. Kasatorius mano, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai liudytojo V. M. parodymus laikė įrodymais ir jais vadovavosi, nes jie prieštaringi ir vertintini kritiškai. Gynėjo nuomone, teismas nepagrįstai svariu įrodymu pripažino aplinkybę, kad ant nukentėjusiojo M. S. drabužių nerasta žemės pėdsakų. Teismo nuomone, tai paneigia nuteistojo parodymus apie vykusias grumtynes su M. S. Gynėjas skunde pažymi, kad įvykio metu buvo sausas oras, grumtynės vyko ant šaligatvio ir šalia jo, kur purvo nebuvo, nukentėjusiojo rūbai buvo paimti tik parėjus aštuonioms dienoms, todėl ant jų jokių sutepimo pėdsakų galėjo ir nelikti. Kasatorius nesutinka ir su kita teismo išvada – kad M. S. pats susižaloti negalėjo, nes 2002 m. vasario 15 d. teismo medicinos ekspertizės aktu Nr. 3 tokia galimybė neatmesta. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus apie nukentėjusiojo M. S. nuteistajam padarytus sužalojimus. Gynėjas nurodo, kad tai, jog nuteistasis grumtynių metu su nukentėjusiuoju patyrė atitinkamus kūno sužalojimus, pavirtina 2006 m. lapkričio 28 d. ekspertizės aktas Nr. EG 2548/06(03), liudytojų T. V., L. P., J. Ž., A. Ž. parodymai. Toliau skunde nuteistojo D. V. gynėjas pateikia savo įvykių versiją teigdamas, kad, palydėjęs nukentėjusįjį A. D. iki ligoninės, nuteistasis į įvykio vietą grįžo be peilio, nes šį pakeliui buvo išmetęs. Gynėjas teigia, kad būdamas girtas nukentėjusysis užsipuolė nuteistąjį, norėdamas atkeršyti už A. D., savo peiliu jį sužalojo, o šis tik gynėsi; grumtynių metu įvyko nelaimingas atsitikimas – M. S. susižalojo pats. Gynėjas skunde pažymi, kad subendrindamas bausmes pagal BK 63 straipsnio 4 dalį apeliacinės instancijos teismas paskyrė tokią pačią bausmę, kokią buvo paskyręs pirmosios instancijos teismas (laisvės atėmimą vienuolikai metų). Gynėjo nuomone, apeliacinės instancijos teismas, sumažinęs nuteistajam pagal 1961 m. BK 111 straipsnio 1 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau galutinę subendrintą bausmę palikęs tokią pačią, iš esmės pablogino nuteistojo padėtį, o tai prieštarauja BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatoms ir BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatai, kad nuteistojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to buvo prašoma apeliaciniame skunde.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 20 straipsnio 3 dalies taikymo
Kasatorius skunde tvirtina, kad aptariamos BPK normos nuostatas apeliacinės instancijos teismas pažeidė vertindamas byloje surinktus įrodymus. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 20 straipsnio 3 dalis reglamentuoja ne įrodymų vertinimą, o jų liečiamumą. Ši norma nustato, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Todėl vertinant įrodymus šios normos nuostatos apskritai negali būti pažeistos. Įrodymų vertinimą reglamentuoja BPK 20 straipsnio 5 dalis. Apie tai, kad būtų pažeisti šios normos reikalavimai, kasatorius net neužsimena. Kasatoriaus argumentai apie konkrečių įrodymų vertinimą ir vertinant nustatytas faktines aplinkybes paliekami nenagrinėti, nes tai nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Nuosprendžio pagrįstumas gali būti ginčijamas tik apeliacine tvarka. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad kasatoriaus prašymo išteisinti jo ginamąjį dėl kaltinimo už M. S. nužudymą, panaikinus atitinkamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, nebūtų galimybės patenkinti jau vien dėl šio prašymo ydingumo. Pirma, išteisinti galima tik nuosprendžiu, o kasacinės instancijos teismas priima tik nutartis. Antra, D. V. už M. S. nužudymą nuteistas ne apeliacinės, o pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, kurio atitinkamos dalies panaikinti kasatorius neprašo.
Dėl BK 63 straipsnio 1, 4 dalių, BPK 320 straipsnio 4 dalies taikymo
Iš bylos duomenų matyti, kad aptariamų normų apeliacinės instancijos teismas nepažeidė. Skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad kasatoriaus teiginiai apie vienos iš bausmių sumažinimą ir nesumažintos subendrintos bausmės paskyrimą jo ginamajam D. V. atitinka bylos medžiagą. Tačiau tai nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkami taikė BK 63 straipsnio nuostatas ar padarė BPK 320 straipsnio 4 dalies reikalavimų pažeidimą. BK 63 straipsnio 4 dalis, kurią taikė teismas, reglamentuoja bausmių subendrinimą dalinio jų sudėjimo būdu. Ši norma nenustato, kokia švelnesnių bausmių dalis turi būti pridėta prie griežčiausios bausmės. Todėl kasatoriaus nurodytu būdu (anot kasatoriaus, teismas pridėjo per didelę švelnesnės bausmės dalį) ši norma apskritai negalėjo būti pažeista. Nepažeidė teismas ir BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatų, nes nuteistojo D. V. padėtis, priešingai nei skunde teigia kasatorius, nebuvo pabloginta: tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, skirdamas subendrintą bausmę, prie griežtesnės bausmės (paskirtos už tyčinį nužudymą) pridėjo tokią pačią dalį švelnesnės bausmės – dvejus metus šešis mėnesius laisvės atėmimo. Ta aplinkybė, kad pirmuoju atveju nesubendrinta švelnesnės bausmės dalis liko šešiais mėnesiais didesnė, teisinei nuteistojo D. V. padėčiai jokios įtakos neturi. Jo teisinę padėtį nulemia subendrintoji bausmė, kurios dydis liko nepakitęs. Teismas būtų privalėjęs atitinkamai sumažinti subendrintą bausmę tik tuo atveju, jei tiek pirmojoje, tiek apeliacinėje instancijoje būtų taikytas visiškas bausmių sudėjimas. Tik tokiu atveju, sumažinus vieną iš bausmių, o nesumažinus subendrintos bausmės, nuteistojo padėtis iš tiesų būtų pabloginta ir tai būtų padaryta neleistinai, nes, nesant atitinkamo skundo, tai draudžiama daryti (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Šioje byloje apeliacinių skundų, kuriuose būtų prašoma pabloginti nuteistojo D. V. padėtį, nebuvo gauta.
Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamų teismų sprendimų dėl nuteistojo D. V. gynėjo kasaciniame skunde nurodytų motyvų.
Dėl atstovavimo išlaidų
Kasacinės instancijos teismui buvo pateiktas advokato orderis ir kvitas, kurie patvirtina, kad nukentėjusiosios V. S. atstovei advokato padėjėjai Daivai Markauskaitei už atstovavimą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo sumokėta 500 Lt. D. V. už M. S. nužudymą lieka nuteistas ir išnagrinėjus bylą kasacine tvarka. Todėl atstovavimo išlaidos nukentėjusiajai V. S. priteistinos iš nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo D. V. gynėjo advokato Piotro Orlovo kasacinį skundą atmesti.
Priteisti iš D. V. nukentėjusiajai V. S. 500 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Teisėjai Albinas Sirvydis
Jonas Prapiestis
Valerijus Čiučiulka
